Miegas yra vienas pagrindinių kūdikio poreikių, todėl visi sveiki kūdikiai geba miegoti, tik kartais jiems reikia šiek tiek pagalbos. Tikra tiesa, kad vieni kūdikiai prigimtinai miega ramiau nei kiti. Tačiau ne viskas yra nulemta vaiko temperamento ir genetikos - didelę įtaką turi miego aplinka ir tėvų elgesys.
Kūdikių miego ypatumai
Niekada ne per anksti kuo daugiau sužinoti apie kūdikių miegą ir kuo jis skiriasi nuo suaugusiųjų, ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Dažnai tėvai nustemba sužinoję, kiek miego per parą reikia kūdikiui ir kiek trumpai jis nepervargdamas gali išbūti aktyviu. Vos gimę kūdikiai dar neturi susireguliavusio, mums įprasto dienos/nakties ritmo, todėl jų miegas gana padrikas ir jiems visai rūpi, kad tėvai norėtų ilsėtis jiems įprastu metu. Taip pat ženkliai skiriasi ir kūdikių miego ciklas, kuris tetrunka apie 40-50 minučių, lyginant su 90-120 minučių suaugusiųjų miego ciklu. Pirmaisiais metais kūdikiai vystosi neįtikėtinais tempais. Nenuostabu, kad tokia mokslų ir įvykių gausa gali sutrikdyti miegą.
Tiesa ta, kad dažniausiai kūdikiai miega gana neramiai. Visiškai įprasta, jog miego metu jie niurna, juda, rodo įvairias grimasas ar netgi suverkia ar trumpam atsimerkia, tačiau netrukus vėl įminga. Tad tėvams, nedelsiant reaguojantiems į kūdikio verksmą, ypatingai sunku nepadaryti apmaudžios klaidos - neišbudinti dar miegantį kūdikį. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, jog kūdikių stebėjimo tyrimai patvirtina, kad vos mėnesio laiko kūdikiai, nubudę naktį, geba vėl patys užmigti tyliai arba kiek paniurzgę ar net trumpam suverkę.
Naujagimių miegas yra labai chaotiškas, tačiau, mažyliui augant, su kiekvienu gyvenimo mėnesiu atsiranda šioks toks ritmas, kurį tėveliai, sudarydami mažyliui ir, žinoma, visai šeimai tinkamiausią dienotvarkę, gali koreguoti. Vaikui augant, dienos pogulių skaičius bei trukmė - mažėja, taip pat trumpėja reikalingas išmiegoti valandų skaičius per parą. Vertinant šias rekomendacijas, labai naudinga kartu žiūrėti ir į tai, kiek laiko vaikas būna pabudęs tarp miegų. Pavyzdžiui, jei bendra paros miego trukmė atrodo tinkama, bet kūdikių būdravimo laikas nuolat „šokinėja“ - vieną dieną būdravimas trunka vos valandą, kitą - jau tris, - dažniausiai tai atsispindi ir elgesyje: vieną dieną vaikas būna linksmas ir pailsėjęs, kitą - irzlus ir pervargęs.
Naujagimiai pirmą mėnesį turėtų miegoti apie 15 - 18 valandų per parą. Nuo 2 mėnesių iki maždaug 4 mėnesių amžiaus mažyliai per parą jau miega šiek tiek mažiau, įprastai - apie 16 valandų. 5 mėnesių vaikas, įprastai jau turintis pastovesnį miego grafiką, naktį miega 10 - 12 valandų, dieną - apie 3 - 4 valandas. Pastebėjus, jog kažkurį rytą mažylis miega ilgiau nei įprasta, atsispirkite pagundai grožėtis jo saldžiu miegeliu. Nusižengę įprastai dienotvarkei ir leidę mažyliui pamiegoti ilgiau, rizikuojate, jog kitą rytą vaikutis atmerks akis ir parodys norą pradėti dieną anksčiau. Lyginant su, pavyzdžiui, dviejų mėnesių kūdikiu, vienerių metų vaikas miega gerokai trumpiau (12 - 14 valandų, iš kurių naktį - 10 - 12, dieną - 2 - 3 valandas). Kartu su šiais pokyčiais natūraliai ilgėja ir kūdikių būdravimo laikas. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau laiko jam reikia pabūti pabudus. Tai nereiškia, kad verta laukti, kol mažylis visiškai „išsikraus“ - svarbiausia rasti balansą.
Saugus kūdikio miegas
Kalbant apie naujagimio miegą vienas dažniausių rūpesčių yra ar mažylis gerai miegos. Ar tėvai galės pailsėti, ir ar naktys nevirs dienomis… Tačiau, kad miegas būtų geras, pirmiausia jis turėtų būti saugus. Kur miegos naujagimis? Kaip sukurti jam saugią aplinką? Kas geriau - lovytė ar tėvų lova? Čiužinys turi atitikti lovelės dydį. Neturėtų būti jokių tarpų. Čiužinys turi būti kietas. Minkštas čiužinys gali turėti įtakos netaisyklingai galvytės formai, ar net kelti uždusimo pavojų. Rinkdamiesi čiužinuką paspauskite jį ranka - jeigu formas jis atgauna iš lėto , vadinasi yra netinkamas. Koks tinkamiausias - spyruoklinis, putų poliuretano ar natūralus? Patvariausi ir kiečiausi yra spyruokliniai čiužiniai, jie taip pat yra ir sunkesni (sunkiau pakelti, norint užkišti paklodės kraštus ir tt). Norint putų poliuretano čiužinuko geriausia jį rinktis kuo įmanoma kietesnį ir būtinai turintį sertifikatus. Putų poliuretano čiužiniai ilgą laiką buvo pirmas pasirinkimas naujagimiams, visgi, jų saugumas pradėtas svarstyti dėl daugelio cheminių priedų. Na, o norint natūralaus čiužinuko- su kokoso pluoštu, grikių užpildais, vilna ir kt. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį , kad šis būtų tikrai itin kokybiškas, atitinkantis patvirtintus standartus. Čiužinukas turi būti tinkamai užvilktas. Jei paklodėlė be gumų, kraštai turi būti standžiai pakišti po čiužiniu, neturėtų būti raukšlių ar laisvų kraštų.
Lovelė turi būti „kvėpuojančiu” dugnu - lentelėmis, specialiu audiniu, ne plokštuma. Priešingu atveju neužtikrinama oro cirkuliacija, kaupiasi drėgmė, sudaromos tinkamos salygos veistis pelėsiui, grybeliui. Renkantis lovelę svarbu ne tik grožis, bet ir kokybė. Atkreipkite dėmesį galimybę pritaikyti lovelę pagal poreikius. Nusiimantis ar nusileidžiantis šonas suteikia galimybę pristumti atvirą lovelę prie tėvų lovos- tokiu atveju mažylis teoriškai miega savo lovelėje, tačiau tuo pačiu yra šalia jų. Tai ypač patogu žindant, norint patenkinti naujagimio ar kūdikio artumo poreikį ar trūkstant vietos komfortiškai miegoti vienoje, tėvų lovoje. Taip pat atkreipkite dėmesį į reaguliuojamas lovelės aukščio padėtis - kuo daugiau padėčių , tuo geresnis pritaikymas. Pradžioje vietoje lovelės galima naudoti lopšį. Lopšiai yra mažesnių matmenų nei lovelės ir yra tinkami trumpam laikui, dažniausiai iki tol, kol kūdikis pradeda aktyviai vartytis. Daugelis lopšių turi ratukus lengvam transportavimui ir nuleidžiamus medinius ar medžiaginius “kvėpuojančius”šonus, bei saugiai tvirtinasi prie tėvų lovos. Kaip ir lovytė, lopšys turi būti tvirtas, kokybiškas, čiužinys turi atitikti dydį bei būti kietas, tinkamas naujagimiui ir kūdikiui. Jame taip pat nereikia naudoti jokių užklotų, apsaugėlių, tik tvirtai užkištą/su guma paklodę.
Pagalvė nereikalinga todėl, kad naujagimio\kūdikio galvos ir kūno proporcijos yra visiškai kitokios, nei suaugusių žmonių. Jų galvos lyginant su kūneliu yra santykinai didelės,o kaklas plonas ir trumpas, todėl pagalvė sukuria nenatūralų stuburo linkį. Naujagimių ir kūdikių stuburas dar neturi suaugusiems būdingos S formos ir yra praktiškai tiesus, todėl jiems patogiausia miegoti ant plokštumos. Pagelvės padidina SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) riziką, į kurią įtraukiamas ir uždusimas miegant. Kūdikiai pirmaisiais mėnesiais nėra labai mobilūs. Net išmokę apsiversti ant pilvo dar kurį laiką negali atsiversti atgal ant nugaros. Tad „įsikniaubimas“ į pagalvę yra itin pavojingas. Pediatrai rekomenduoja pagalvę pradėti naudoti sulaukus maždaug dviejų metų.
Visi minkšti priedai, tokie kaip apsaugėlės, storos antklodės, minkšti ir purūs užklotai, miegui skirti lizdeliai sukelia potencialią galimybę sutrigdyti mažylio kvėpavimą. Naujagimiai dar yra pakankamai silpni kad prisipaudę prie minkštos apsaugėlės ar storai antklodei užblokavus kvėpavo takus pasuktų galvą į šoną ar nustumtų į šali trugdį. Paaugę vaikai apsaugėles bei visus kitus minkštus priedus gali panaudoti kaip pagalbą išlipant iš lovelės ir susižeisti iškritę. Lizdelis - netinkama vieta miegoti. Dažniausiai jo pagrindas būna nepritaikytas gulėti naujagimiui, stori, minkšti šonai kelia SKMS riziką, ypač tiems mažyliams, kurie nesivarto užtikrintai, ar yra neišnešioti- netyčia pasivertę gali įbesti nosytę į tą minkštą šoną ir blokuoti kvėpavimo takus. Dažnai lizdeliai naudojami net ne ant kieto pagrindo - pvz, tėvų lovoje. Kas patį lizdelio dugną ir pagrindą padaro dar nestabilesnius, legviau „prispaudžiamus” prie naujagimio. Taip miegas su naujagimiu vienoje lovoje tampa nebesaugus. Pūkuotų apklotų plaukeliai, ir ant jų besikaupiančios dulkės gali dirginti kvėpavimo takus. Jei naudojama antklodė, ji turi būti lengva. Naujagimis guldomas lovytės kojūgalyje ir užklojamas iki krūtinės, o antklodės galai užkišami už čiužinuko šonų tam, kad naujagimis judėdamas neužsidengtų antklode veido. Vietoje antklodės galima naudoti specialų miegamaišį. Miegmaišiai būna įvairių tipų - berankoviai, su rankovėmis, „vystymo“ tipo. Pastarieji miegamaišiai pagaminti taip, kad primintų vystymą vystyklu- rankos suvystomos, o kojos lieka laisvos.
Temperatūra miegamajame turėtu būti komfortiška (maždaug tarp 19 - 23 laipsnių). Vėdinti gyvenamąsias patalpas ir miegamąjį patariama nuolat - tai padeda užtikrinti optimalią santykinę oro drėgmę, 35-60 %. Esant mažesnei santykinei drėgmei oras būna “sausas”- tai turi neigiamą poveikį jautriems naujagimio kvėpavimo takams bei odelei. Ši šerpetoja, sausėja, naujagimio nosytė užsikemša, jam sunkiau kvėpuoti (dažnai gleivinės išsausėjimas dėl per mažos santykinės oro drėgmės maišomas su sloga). Šiltoje patalpoje nereikia dėti kepurytės, ypač miego metu - naujagimiai didžiausią šilumos kiekį išspinduliuoja per galvytę, tad uždėjus kepurytę kūnelis negali atvėsti, pernelyg įkaista.
Kartais vystymas jautresniems naujagimiams ir kūdikiams gali padėti nurimti ir greičiau užmigti. Vystymui naudojami tinkamo dydžio vystyklai, pagaminti iš natūralių, kvėpuojančių medžiagų (medvilnė -flanelė , linas ir pan.). Svarbu atsižvelgti į aprangą nepamirštant, kad vystyklas yra papildomas sluoksnis, tad reikia atimti vieną ploną sluoksnį rūbelių, kurie būtų rengiami miegui nevystant. Vystyti reikėtų ne per tvirtai, kad nebūtų jaučiamas skausmas ar nepatogumas, bet ir ne pernelyg laisvai, kad mažylis galėtų „išsilaivinti“. Tinkamai suvyčius ir užkišus pirštus už ties krūtine esančio krašto jaučiamas tamprumas.
Miega vienoje lovoje šalia mamos - didėja perkaitimo tikimybė. Kūdikis pradeda bandyti apsiversti. Taip pat kai yra žindymo sunkumų, naujagimį sunku prižadinti žįsti - suvystytas naujagimis gali tiesiog „pramiegoti“ žindymą, miegoti ilgesniais laiko tarpais. Ne visiems naujagimiams vystymas patinka (ypač, kai vystomi tuo metu, kada būna pervargę, išalkę), todėl geriausia stebėti savo mažylį ir nevystyti, jeigu jis stipriai verkia parodydamas, kad šis raminimo būdas jam netinka. Kai naujagimis būdrauja, ar žinda.
Labai dažnai miegas kartu tampa sprendimu norint visiems kokybiškai pailsėti, ypač kai naujagimis/kūdikis yra žindomas. Tėvų lova neturi būti per siaura. Atviri lovos kraštai turi būti apsaugoti. Tam yra skirtos specialios apsaugos, saugančios nuo iškritimo. Jokių nesaugių improvizacijų, kaip pristumtos kėdės , pagalvės ir pan. Jeigu vienas lovos kraštas yra prie sienos reikia užtikrinti, kad nebūtų jokio tarpo, į kurį galėtų nusiridenti ir įstrigti naujagimis. Čiužinys turi būti kietas arba vidutinio kietumo. Minkšti , stipriai prie kūno linkių prisitaikantys čiužiniai nėra saugūs, nes esant įdubimui nuo šalia miegančio suaugusiojo svorio naujagimis gali nusiridenti ant pilvuko. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama su naujagimiu miegoti ant pvz., minkštos sofos. Paklodė turi būti tvirtai užkišta po čiužinio kraštais, negali būti laisvų kraštų į kuriuos galėtų įsipainioti naujagimis. Šalia naujagimio negali būti purios pagalvės ir antklodės. Pagalvės, antklodės, stori užklotai kelia SKMS (staigios kūdikio mirties sindromo ) riziką dėl uždusimo, perkaitimo. Ir nors skamba sudėtingai ar nepatogiai, tačiau siekiant saugiai miegoti kartu purią pagalvę turi pakeisti plonėsnė, kietesnė pagalvė arba tiesiog sulenkta ranka. Šalia naujagimio negali būti purios pagalvės ir antklodės. Miegant kartu naujagimį reikia rengti ploniau nei migdant atskirai lovelėje, nes jis sušyla nuo tėvų kūno šilumos. Tėvai, su kuriais miega naujagimis/kūdikis turi būti sveiki, nevartoti nervų sistemą veikiančių vaistų, alkoholio, psichotropinių medžiagų. Miegas ant mamos krūtinės nakties metu nėra saugu, užmigus mamai naujagimis gali nusiridenti. Naujagimis turi būti guldomas ir miegoti ant nugarytės. Jei mamos (arba tėčio 😉 ) plaukai ilgi, juos vertėtų susipinti/susirišti. Žindanti, sveika, nepervargusi mama labai gerai jaučia savo naujagimį, ir natūraliai sudaro tokią „apsauginę” padėtį, kai jos ranka yra virš mažylio, o kūnas išsilenkia aplink, sudaroma lyg C forma. Tėčiai taip pat linkę jausti naujagimį, tačiau ne taip, kaip mamos. Kad ir kur nuspręstumėte migdyti naujagimį -savo lovoje ar lovelėje, lopšelyje visuomet užtikrinkite, kad jo miego aplinka bus saugi.
Miego ritualai ir įpročiai
Kalbant apie miego ritualus, viena svarbesnių jų funkcijų yra pranešti mažyliui, kad artėja poilsio metas, ir pagelbėti pereiti į mieguistumo būseną. Nėra universalių taisyklių, koks turi būti kūdikio miego ritualas, kiekvienoje šeimoje jis kiek kitoks, taip pat miego ritualas kinta vaikeliui augant. Gražiais miego rutinos elementais galėtų tapti dainuojama (ne įrašas) lopšinė ir miela miego frazė, tarkim: „Akytės merkias, miegelis ateina“, kurias galima naudoti ir ruošiantis dienos miegeliams.
Kartais kūdikio miego įpročiai susiformuoja tarsi nejučia. Jie maži ir tėvų artumas tikrai reikalingas, tačiau tiesa ta, kad tokiu būdu dalis kūdikių tampa priklausomi nuo tėvų pagalbos užmiegant ir tokios pat pagalbos ima tikėtis prasibudinę tarp miego ciklų. Tačiau vos gyvenimui grįžus į įprastą ritmą, nuosekliai ir ryžtingai atsisakykite tokių miego asociacijų, kol jos netapo rimtu įpročiu.
Miego ritualas - nuobodus ir monotoniškas reikalas, tačiau, kalbant apie vaikus, tai - vienas pagrindinių būdų, galintis greičiau „nuskraidinti“ į „miego karalystę“. Jei ilgesnį laiką identiškus veiksmus darysite tuo pačiu metu (pavyzdžiui, pižamos apsirengimas, dantukų valymas, bučinys tėveliui prieš miegą), mažylio smegenys bei kūnas, matydami artėjančio miego ženklus, pradės tam ruoštis. Pasikartosiu, jog, kuriant bei įgyvendinant miego ritualą, svarbiausia - nuoseklumas. Jei, pavyzdžiui, sugalvosite pakeisti įvykių seką (pirmiausiai - pasaka, tik tada - dantukų valymas, o iki šios viską darydavote atvirkščiai), mažyliui gali kilti klausimas, dėl ko taip vyksta. Į miego ritualo kūrimą, nepamiršdami šiam suprantamais žodžiais paaiškinti ir miegelio svarbą organizmui, galite įtraukti ir jau ūgtelėjusį vaiką. Tiesa, vaikai, gavę laisvę kūrybai, neretai yra linkę labai įsijausti. Prisiminkite, jog miego ritualas turi raminti, o ne, priešingai, aktyvinti.
Mini miego pokyčių programa - Ramioms Kūdikio Naktims! 🌙 Vasaros nuolaida
Kada verta sunerimti ir kaip padėti
Gimus kūdikiui, kai kurie tėvai mėgina kruopščiai sekti rekomenduojamus būdravimo ir maitinimo laikus. Tokios rekomendacijos yra puikus atspirties taškas, tačiau vien jomis pasikliauti nepakanka. Tai, kas mums atrodo tiesiog įprasta veikla - apsilankymas parduotuvėje ar senelių vizitas - kūdikiams lengvai gali sukelti daugybę emocijų ir pervargimą.
Atkreipkite dėmesį į tinkamą kūdikio aprangą, nes per karšta ar per šalta, ji gali būti viena iš naktinio nubudinėjimo priežasčių. Nors išpuošta lovelė atrodo tikrai mielai, miegui tinkamiausia minimalistinė aplinka. Žaismingos lovelių apsaugos, žaisliukai lovoje nerekomenduojami ne tik dėl SKMS (Staigios kūdikių mirties sindromo) prevencijos ir saugaus kūdikio miego reikalavimų, bet ir dėl trukdymo kūdikio miegui.
Miega ir valgo? Neišvengiama, jog pirmaisiais kūdikio mėnesiai miegosite šiek tiek mažiau nei įprastai. Jeigu Jūsų mažylis miega ilgiau kaip septynias valandas, gali būti, jog jis pabunda, bet sugeba užmigti pats. Sprendimą dėl savo veiksmų tokiose situacijose priimkite dieną, o ne naktį. Gali būti, kad guldymas į lovą devintą vakaro ar net vėliau yra kūdikiui per vėlus. Prieš miegą pasirūpinkite, kad atmosfera namuose ir jūs patys būtų ramūs ir atsipalaidavę. Kad kūdikis galėtų išmiegoti visą naktį nepabudęs, svarbu, kad jis išmoktų nusiraminti ir be jūsų pagalbos, todėl kai tik kūdikis verkia ir jūs prieinate prie jo lovelės, neimkite jo ant rankų, kad nusiramintų. Pabandykite kaskart neiti prie mažylio, vos tik jis pravirksta. Stebėkite, ar jis nusiramina ir užmiega pats. Maitinimas nėra geriausias sprendimas sprendžiant miego problemas. Jei kūdikis per dieną pavalgė pakankamai, nakčiai nesiūlykite jam krūties ar buteliuko. Tiesiog įeikite į vaiko kambarį, švelniai paglostykite jo nugarą arba tyliai pakalbėkite su juo, bet neimkite į rankas ir nesūpuokite.
Jei matote, jog vaikas, bandydamas nesėkmingai užmigti, patiria didelį stresą, drąsiai galite jį nuraminti, pavyzdžiui, glostydami galvytę, apkabindami ir pan. Svarbiausia - atsispirti nerekomenduojamoms priemonėms, kurias jau aptariau. Jei vaiką, glostydami, užmigdysite, tai, sutikite, nebus jo savarankiško miego įgūdžių lavinimas.
Kaip ką tik aptariau, kūdikio pervargimas miego ne tik nepagerina, bet, priešingai, sukelia papildomus iššūkius. Dėl nebrandžios nervų sistemos, pervargę mažyliai sunkiai užmiega, blaškosi, dažnai prabudinėja. Norint to išvengti, dienos metu reikia būti atidiems ir neleisti vaikui „perdegti“. O, juolab, kaip kartais daro dalis ūgtelėjusių vaikučių tėvelių, sąmoningai neapkrauti juos įvairiomis veiklomis, kurios turėtų neleisti mažyliui užsinorėti miegelio. Tokiu elgesiu tėveliai, ne paslaptis, neretai tikisi „išlošti“ daugiau laisvo laiko vakare. Tikiuosi, jau supratote, kad toks absurdiškas elgesys atneša kardinaliai priešingą efektą.
Remiantis medicininiais ir moksliniais duomenimis, yra rekomenduojama vaikų būdravimo trukmė, kuri, priklausomai nuo amžiaus, keičiasi. Mažyliai iki 3 mėnesių būdrauja ne daugiau nei 45 - 90 minučių, 3-6 mėnesių kūdikis - 2-2,5 valandos, 9 mėnesių kūdikis - 3 valandos. Šios rekomendacijos neretai vadinamos terminu kūdikių būdravimo laikas. Tai - orientacinis laiko tarpas, kiek vaikas gali būti pabudęs tarp vieno ir kito miego, dar neperžengdamas pervargimo ribos. Svarbiausia suprasti, kad kūdikių būdravimo laikas nėra griežtas grafikas - vieną dieną mažylis gali pavargti šiek tiek greičiau, kitą - išbūti truputį ilgiau. Minėtas elgesys, jei artėja dienotvarkėje numatytas miego laikas, yra visiškai normalus. Jei pastebite, kad vaikas nuolat rodo nuovargio ženklus anksčiau, tai ženklas, kad realus Jūsų mažylio poreikis yra kitoks. Tokiu atveju daug naudingiau pasitikėti ne teorija, o savo vaiku - sutrumpinti būdravimo tarpą, jį švelniai nuraminti ir pasiūlyti miegą anksčiau. Tiesa, kai kuriems vaikams būdingi pervargimo simptomai gali būti ne tokie akivaizdūs ar netgi klaidinantys. Pavyzdžiui, pervargęs mažylis gali jausti norą būti „prilipęs“ prie tėvelių. Dar vienas apgaulingas požymis - perdėtas vaiko aktyvumas ir nuolatinis bandymas kažkur išlieti savo energiją. Manote, kad tai - hiperaktyvumas? Gali būti. Pastebėjus aptartą ar į jį panašų elgesį, atidžiau pasekite, kokia yra konkreti Jūsų vaiko naktinio bei dieninio miegelio trukmė. Jei mažylis miega gerokai mažiau, nei rekomenduojama jo amžiaus vaikams, akivaizdu, kad būtina šią situaciją taisyti. Dažnai padeda vaiko dienotvarkės korekcijos (jei tokių dar neturite, mažylio nuovargio priežastis aiški).
Kai kurie tėveliai, pasakodami, jog jų ūgtelėjusio (pavyzdžiui, 2 metų) vaiko dienotvarkėje yra likęs tik naktinis miegas, tuo tarpu pietų miegelis - užmirštas reikalas arba likęs tik tomis dienomis, kai einama į darželį, akivaizdžiai tuo didžiuojasi. Tai - anaiptol ne tiesa. Tiek vyresnių vaikų (iki 3 metų, o kai kuriems dar ilgiau), tiek kūdikių miegas dieną - būtina sąlyga, kalbant apie gerą vaiko savijautą bei sklandų augimą. Galiausiai, kokybiškas, pakankamos trukmės kūdikio miegas dieną yra svarbi sąlyga, siekiant geresnio nakties miego. Iš tiesų į vaiko pervargimą organizmas reaguoja visiškai priešingai. Kūnas, manydamas, jog nuovargis kilo ne šiaip sau, o dėl reikšmingos priežasties, deda visas įmanomas pastangas, jog būtų išlaikytas budrumas. Tai yra didina kortizolio gamybos apimtį bei stabdo melatonino (miego hormono) sekreciją. Vadinasi, pervargusio kūdikio miegas anaiptol nebus saldus. Akivaizdu, jog nepakankamos trukmės dienos poguliai ar net visiškas jų atsisakymas išvargina mažylį. Tad dažnam tėveliui, norinčiam turėti pakankamai laisvo laiko dienos metu bei išvengti pervargusio mažylio pykčio priepuolio, kyla klausimas, ką daryti, jei vaikas nemiega dieną? Sprendžiant šią problemą labai pravartu pažvelgti į tai, kaip visos dienos metu išsidėstęs kūdikių būdravimo laikas. Jei rytinis tarpas tarp pabudimo ir pirmojo miego yra per ilgas, dažnai sugriūna ir visa likusi diena: vaikas nebespėja pilnai pailsėti, pradeda priešintis pietų miegui, vakare užsibūna ir sunkiai nurimsta. Kortizolis - tai stimuliuojantis hormonas, neigiamai veikiantis nusiraminimo bei užmigimo procesą. Natūrali saulės, o ypač - „mėlyna“ šviesa, skleidžiama televizoriaus, kompiuterio, telefonų ir kitų ekranų - vieni iš pagrindinių kortizolį gaminančių veiksnių.
Galima išskirti du būdai kaip padėti mažyliui užmigti ir ilgiau miegoti naktį: greitas ir lėtasis. Tiek vienas, tiek antras būdas reikalauja pastangų ir tikrai pirmąsias naktis neleis jums išsimiegoti. Greitasis būdas yra labai populiarus: mažyliui tiesiog neduodama žįsti krūtis, galbūt jis netgi neimamas, nenešiojamas ir nesūpuojamas. Dažniausiai tikima, kad po trijų tokių naktų mažylis supras, kad naktį valgyti negaus ir nustoja prabudinėti ir galbūt išmoksta užmigti savarankiškai. Trumpalaikis ir ilgalaikis tokio mokymo užmigti poveikis kūdikio sveikatai yra beveik netyrinėtas. Lėtasis būdas reikalauja daugiau laiko, tačiau mokymosi procesas visada reikalauja laiko, be to, turėkite mintyje, kad mažylis gali prabusti naktį iš alkio ar dėl kitų objektyvių priežasčių. Sveikas ir sotus. Pirmiausiai reikėtų įsitikinti, kad mažylis neserga ir užtikrinti, jos dienos metu jis tikrai pavalgo pakankamai. Pakankamas dienos miegas. Kai kurie specialistai tvirtina, kad pakankama dienos miego trukmė turėtų būti bent valanda. Jeigu jūsų mažylis neišmiega valandos trukmės dienos miego (tokių miegų gali būti du-trys, priklausomai nuo amžiaus), tai gali atsiliepti jo miegui nakties metu. Tokiu atveju dienos metu būtų naudinga pastebėti, kiek laiko praeina nuo užmigimo iki prabudimo ir prieš pat prabudimą pradėti migdyti mažylį jums įprastu būdu, kad jis neišsibudintų, o vėl įmigtų.
Dienos ir nakties kaitos požymiai. Jeigu norite, kad kūdikis geriau miegotų naktį, svarbu jam leisti dalyvauti jūsų dienos veikloje nešiojantis jį kartu su savimi bei išnešti jį į dienos šviesą jei tik įmanoma, pora kartų per dieną. Vakare ir naktį reikia vengti ryškaus apšvietimo ir aktyvios veiklos tiek kūdikiui, tiek mamai. Kūdikių masažas. Vienas tyrimas parodė, kad 14 dienų masažo kursas padeda kūdikiams išskirti daugiau miegą sukeliančių hormonų. Miego ritualai. Prigesinti šviesas, išjungti garso ir vaizdo aparatūrą (galima palikti garsus, primenančius natūralius - vėjo ūžimą, bangų šniokštimą, lietaus garsus), galbūt išmaudyti kūdikį, nes šilta vonia atpalaiduoja (tačiau kai kuriuos kūdikius maudynės gali pažadinti ir sujaudinti). Apsirengti pižamą, padainuoti lopšinę ir žindyti.
Neskubėkite imtis migdymo priemonių vos kūdikiui suniurzgėjus. Nakties metu pabandykite atskirti mažylio skleidžiamų garsų rūšis. Kūdikiai miegodami gali skleisti daug įvairių garsų ir nebūtinai kiekvienas suniurzgėjimas reiškia, kad mažylis išalko ir nori krūties. Kai išgirsite niurzgėjimą, lukterėkite, galbūt mažylis nutils ir miegos toliau.
Kai kūdikiui sueina 6 mėnesiai tebetinka visi būdai, padedantys užmigti ir gerai miegoti pirmąjį pusmetį. Nuo šio amžiaus galite pradėti mokyti mažylį užmigti be krūties. Kai jau kūdikis pasiruošęs miegoti, žindykite, niūniuokite lopšinę ir kai jau matote, kad mažylis beveik užmigęs, švelniai ištraukti krūtį iš burnos ir toliau nūniuokite lopšinę, glostykite nugarytę ar tyliai raminkite, kad mažylis galutinai užmigtų nebe su krūtimi burnoje. Nakties metu neskubėkite siūlyti krūties, vos mažyliui prabudus. Lukterėkite, gal jis užmigs pats ir miegos toliau. Jeigu ne, tuomet pasiūlykite pažįsti, tik vėl stebėkite, kai mažylis ima įmigti, švelniai ištraukite krūtį dar neįmigusiam ir raminkite kitais būdais. Jeigu jie neveikia, ką gi, vėl pasiūlykite krūtį ir palaukite, kol ims migti. Kai kurie kūdikiai užmiega po poros tokių bandymų, kitiems reikia penkių kartų, dar kitiems gali reikėti daugiau kartų žindimo ir migdymosi be krūties patirties pakartojimo, kad priimtų šį pokytį. Šio metodo autorė E. Pantley tikina, kad tokiu būdu migdomas kūdikis jau kelių dienų laikotarpyje gali imti miegoti geriau, tačiau ji siūlo tėvams skirti bent dešimt dienų ir naktų šio metodo taikymui ir tik tada vertinti rezultatus. Tobula būtų, jeigu kelias dienas prieš pradėdama taikyti šį metodą užsirašytumėte kada, kiek laiko ir kaip užmigęs jūsų mažylis miegojo dienos metu ir kaip dažnai prabudinėjo nakties metu. Metodo taikymo laikotarpyje ji taip pat siūlo registruoti į žurnalą visą procesą, tačiau vertinti pokyčius pataria tik po dešimties dienų. Kai kuriems mažyliams reikia daugiau laiko išmokti naujiems migdymosi ir miegojimo įpročiams, o kai kurie tiesiog turi viduje įtaisytą radarą, kuris juos pažadina vos tik mamos krūtis ar mama atsitraukia nuo jų toliau nei per ištiestos rankos atstumą! Nepykite ant mažylio ir nenusiminkite, vaikams augant jų miego įpročiai keičiasi, o mokymosi procesas visada reikalauja laiko. Tuo tarpu užsitikrinkite, kad galėtumėte numigti dienos metu ir galbūt apsvarstykite galimybę pakeisti savo požiūrį bei miegojimo sąlygas taip, kad galėtumėte dar kurį miegoti kartu su kūdikiu.
