Menu Close

Naujienos

Negimdinis nėštumas: simptomai, priežastys ir gydymas

Negimdiniu nėštumu vadinamas nėštumas, kai apvaisinta lytinė ląstelė prisitvirtina ir bręsta ne gimdoje, bet už jos ribų. Tai rimta būklė, kurios metu vaisius negali vystytis normaliai ir gali kelti pavojų moters gyvybei. Negimdinis nėštumas pasitaiko 0,5-6 proc. visų ginekologijos stacionare besigydančių moterų. Šis skaičius gali būti ir didesnis, nes vis daugiau pasitaiko lytiškai plintančių ligų ir uždegimų, moterys lytinį gyvenimą pradeda anksčiau, o tai didina negimdinio nėštumo riziką.

Negimdinis nėštumas gali įvykti įvairiose vietose: pilvinis negimdinis nėštumas pasitaiko 0,3-0,4 proc., kiaušidinis - 0,1-0,7 proc., rudimentiniame rage - 0,1-0,9 proc. Apvaisinta lytinė ląstelė gali įsitvirtinti ampulinėje kiaušintakio dalyje, sąsmaukoje ir gimdinėje kiaušintakio dalyje. Kartais negimdinis nėštumas būna sunku diagnozuoti dėl įvairių lokalizacijos formų. Lytinė ląstelė gali prisitvirtinti taukinėje, raiščiuose, pilvaplėvėje, net kepenyse.

Negimdinis nėštumas gali būti pirminis arba antrinis. Pirminis negimdinis nėštumas - kai apvaisinta lytinė ląstelė iš karto prisitvirtina tam tikroje vietoje. Antrinis - kai ląstelė dislokuoja, t. y. kai apvaisinimas įvyksta vienoje vietoje, o paskui dėl tam tikrų priežasčių ląstelė iš kiaušintakio slenka į pilvo ertmę, ten prisitvirtina (taukinėje, žarnyno pasaituose) ir toje vietoje vystosi negimdinis nėštumas.

Anatomija moters reprodukcinės sistemos, rodanti gimdą ir kiaušintakius

Priežastys, dėl kurių negimdinis nėštumas gali įvykti

Tam tikri veiksniai gali trukdyti apvaisintai ląstelei patekti į gimdą. Turi įtakos anatominė kiaušintakių struktūra, peristaltika, lytinių hormonų pusiausvyra organizme, psichiniai veiksniai. Pavyzdžiui, dėl kokių nors priežasčių kyla spazmas (gali būti ir kiaušintakio spazmai) ir kiaušialąstė tam tikroje vietoje pradeda implantuotis, o ten tokių sąlygų kaip gimdoje nėra, todėl ir vystosi negimdinis nėštumas.

Pagrindinės negimdinio nėštumo rizikos veiksnių grupės:

  • Uždegiminiai procesai: 48 proc. negimdinio nėštumo atvejų būna dėl uždegiminių kiaušintakių pakitimų (dėl specifinių, tokių kaip gonorėja, ar dėl nespecifinių). Dubens uždegiminė liga (DUL) - gimdos, kiaušintakių ir aplinkinių audinių uždegimas, „pakilęs“ iš makšties arba gimdos kaklelio. Dažniausiai šį uždegimą sukelia lytiškai plintančios ligos, pavyzdžiui, chlamidiozė, gonorėja.
  • Anatominiai kiaušintakių pakitimai: Manoma, kad dešiniajame kiaušintakyje negimdinis nėštumas dažniau pradeda vystytis dėl to, kad toje pusėje yra kirmėlinė atauga (apendiksas) ir kartais nedideli jo pakitimai sukelia pakitimus kiaušintakio fimbrijose (jos sugauna kiaušialąstę), dėl to gali susiaurėti kiaušintakio spindis, susidaryti sąaugos, sutrikti kiaušintakio peristaltika, virpamojo epitelio funkcija - kiaušialąstė tokiu kiaušintakiu negali slinkti.
  • Hormoninė disbalansas: Dėl peristaltikos (raumenų tonusas priklauso nuo tam tikros mėnesinių ciklo fazės) kiaušialąstė gali slinkti gimdos link. Yra folikulinė fazė, kai kiaušintakių tonusas ir dirglumas didėja, ir liuteininė fazė (geltonkūnio susidarymo fazė), kai kiaušintakių tonusas ir dirglumas mažėja. Kiaušintakių virpamasis epitelis gamina tam tikrą sekretą, kuris padeda slinkti kiaušialąstei, o per mėnesinių ciklą kiaušintakio gleivinė taip pat kinta. Liuteininėje fazėje sekretuojančių ląstelių sekretas yra mitybinė terpė apvaisintai lytinei ląstelei ir padeda jai slinkti. O pakitus kiaušidžių funkcijai, sutrinka lytinis hormonų išskyrimas ir ląstelės slinkimas, todėl ji implantuojasi ten, kur nėra sąlygų vystytis.
  • Kiti rizikos veiksniai: Gimdos spiralė, prieš tai buvęs negimdinis nėštumas, endometriozė, rūkymas, amžius, pagalbinis apvaisinimas, įvairūs pažeidimai operacijų metu.
Infografika, rodanti negimdinio nėštumo rizikos veiksnius

Negimdinio nėštumo simptomai ir diagnostika

Negimdinio nėštumo simptomai ne visuomet skiriasi nuo normaliai besivystančio nėštumo. Tačiau yra keletas požymių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

  • Tepliojimas ar kraujavimas: gali būti tiek gausesnis, tiek ir mažesnis, kartais panašus į menstruacijas.
  • Skausmas pilvo apačioje: gali būti sąrėminio pobūdžio, aštrus, sustiprėjantis su kiekvienu judesiu, gali atsirasti noras tuštintis.
  • Kiti simptomai: galimas silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, sąmonės netekimas (ypač jei įvyksta kiaušintakio plyšimas).

Negimdinis nėštumas nutrūksta dvejopai: įvyksta kiaušintakinis abortas (gemalas atsiskiria ir išstumiamas į pilvo ertmę) arba trūksta kiaušintakis. Kiaušintakinis abortas dažniausiai įvyksta tais atvejais, kai kiaušialąstė bręsta didesnėje erdvėje, t. y. ampulinėje kiaušintakio dalyje. Jeigu įvyksta abortas, moteris kraujuoja, tačiau ji kraujuoja lėtai. Gydytojui nesunku nustatyti diagnozę, nes atliekant tyrimus matomas kraujas pilvo ertmėje.

Jeigu kiaušialąstė implantuojasi siauriausioje kiaušintakio dalyje, tai abortas neįvyksta, bet trūksta kiaušintakis. Tai įvyksta žaibiškai ir moteris per 1-2 valandas gali taip nukraujuoti, jog praranda sąmonę, o pilvo ertmėje jau būna iki 3 litrų kraujo, nes kraujuoja iš aortos. Kiaušintakis maitinamas iš gimdos ir kiaušidės arterijų, o kiaušidės arterija išeina iš aortos, todėl kraujavimas yra labai gausus. Trūkus kiaušintakiui, moteris turi būti tuojau pat guldoma į ligoninę ir tuojau pat operuojama.

Kiaušintakinis negimdinis nėštumas dažniausiai diagnozuojamas 5-6 savaičių nėštumas. Moteris pradeda jausti sąrėminio pobūdžio skausmus, lyg kyla noras tuštintis, pasirodo tamsių kraujingų išskyrų, užgimdinėje įduboje palpuojamas skausmingas darinys, ultragarsu matoma laisvo kraujo - įtariamas negimdinis nėštumas ir ligonė guldoma į ligoninę.

Jam diagnozuoti pasitelkiamas ultragarsas, laparoskopinis tyrimas. Laparoskopinio tyrimo metu galima pro bambos žiedą apžiūrėti mažojo dubens organus ir įvertinti, kaip atrodo kiaušintakiai, kiaušidės, gimda, kokia jų peristaltika, galima patikrinti net kiaušintakių praeinamumą suleidus dažo medžiagos. Kontroliuojant laparoskopu galima daryti net operacijas (todėl moteriai nedaromas pilvo sienos pjūvis, ir po 2-3 dienų ji jau gali išvykti į namus).

Ultragarsinio tyrimo vaizdas, rodantis negimdinį nėštumą

Gydymas ir prognozės

Anksti nustačius negimdinį nėštumą, jeigu moters būklė yra stabili, nėra kraujavimo, kiaušintakio trūkimo rizikos ir pan., gali būti taikomas medikamentinis gydymas. Vaistai slopina nėštumo vystymąsi ir apvaisintas kiaušinėlis yra reabsorbuojamas moters organizmo. Kitais atvejais, ypač jei yra vidinio kraujavimo tikimybė ar požymiai (pavyzdžiui, dėl kiaušintakio plyšimo) yra reikalinga skubi operacija.

Absoliuti dauguma negimdinių nėštumų vystosi kiaušintakyje, kuris yra siauras ir, augant apvaisintam kiaušinėliui, gali plyšti. Kauno medicinos universiteto Ginekologijos ir akušerijos klinikoje visais įmanomais atvejais atliekamos tausojančios operacijos (tai sudaro apie 70 proc.). Jeigu yra kiaušintakinis abortas, gydytojai stengiasi gydyti konservatyviai, suleisdami tam tikro medikamento arba “išgramdydami” pažeistą vietą, išsaugodami kiaušintakį. Jeigu ligonė neturi vaikų, daroma mikrochirurginė operacija, kad moteris ateityje galėtų pastoti.

Labai retais, pavieniais, stebuklu vadinamais atvejais moterims pavyko išnešioti kūdikį, kuris vystėsi ne gimdoje. Tačiau tai išskirtiniai atvejai, o negimdinis nėštumas paprastai reikalauja skubaus gydymo.

Pastojimo po negimdinio nėštumo prognozės yra geros. Bandyti pastoti reikėtų atsižvelgus į konkrečią situaciją ir gydytojo rekomendacijas. Jeigu negimdinis nėštumas buvo nutraukiamas medikamentų pagalba, dažniausiai rekomenduojama palaukti bent 3 mėnesius. Statistiškai 65% moterų sėkmingai pastoja per 18 mėnesių.

Jeigu moteris patyrė vieną negimdinį nėštumą, antrojo negimdinio nėštumo tikimybė yra didesnė, nes gali atsirasti anatominių pakitimų, sutrikti peristaltika. Todėl jeigu buvo negimdinis nėštumas, prieš pastojant būtinai reikia baigti gydyti, vykdyti visus gydytojų nurodymus, gydytis sanatorijoje.

Kas yra negimdinis nėštumas?

Prevencija ir planavimas

Planuodama nėštumą, moteris pirmiausia turėtų pasitikrinti pas ginekologą (ypač tais atvejais, jeigu yra rizikos faktorių). Ginekologas tokiu atveju įvertina germinacinę funkciją, pasižiūri, ar nėra uždegimo - tuomet nėštumą planuoti saugiau, nors medikai niekada neužtikrina visiško saugumo. Beje, anksčiau gydant nevaisingumą dažnai kiaušintakiai buvo prapučiami, tačiau tai tik sužaloja kiaušintakių epitelį ir yra negimdinio nėštumo ar nevaisingumo rizika, nes epitelis neišskiria sekreto, apvaisinta kiaušialąstė negali laiku patekti į gimdą.

Taip pat svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti lytiškai plintančias ligas bei kitus dubens organų uždegimus. Jeigu yra buvę negimdinių nėštumų, būtina atlikti išsamius tyrimus ir, jei reikia, gydymą, siekiant sumažinti pasikartojimo riziką.

Infografika apie negimdinio nėštumo prevenciją

tags: #negimdinis #nestumas #tevu #darzelis