Rašytinės kalbos ugdymas ikimokykliniame amžiuje yra svarbus procesas, padedantis vaikams ne tik pažinti raides ir žodžius, bet ir lavinti bendruosius gebėjimus, tokius kaip smulkioji motorika, dėmesio koncentracija bei vaizdinės informacijos apdorojimas. Šis ugdymas vyksta per kasdienes situacijas, žaidimus, pasakojimus, dainas ir eilėraščius, o svarbiausia - per nuolatinį bendravimą ir sąveiką su vaiku.

Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai

Rašytinės kalbos ugdymo gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų išskiriami:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Gairėse taip pat pateikiama nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai apima vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjamus bei plėtojamus pasiekimus: vertybines nuostatas, žinias bei supratimą ir gebėjimus. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.

Rašytinės kalbos ugdymo metodai ir priemonės

Rašytinės kalbos ugdymas ikimokykliniame amžiuje apima įvairius metodus ir priemones, kurios padeda vaikams susipažinti su raidėmis ir žodžiais žaismingai ir efektyviai.

Žaidimai ir kūrybinės užduotys

Svarbiausia vaiko motyvacija - vieniems vaikams pakanka knygos, tačiau daugeliui įdomiau, kai raidės, skiemenys ir žodžiai įtraukti į judrius žaidimus ir kūrybines užduotis. Šis žaidimas lavina raidžių pažinimą, skiemenų ir žodžių atpažinimą žaismingai ir judriai.

Raidžių pažinimas per žaidimus

Vaikams paruošiamos kortelės su raidėmis, o taip pat - kelionės bilietai, pvz.: skrydis į Mėnulį, skrydis į Marsą, skrydis aplink Žemę arba kelionė greituoju traukiniu. Vaikas turi pasakyti, kokią raidę mato; jei atsakymas teisingas, „perka bilietą“. Didesnių grupių veikloje raideles, skiemenukus ar žodžius galima padėti patalpos gale ir organizuoti estafetes: įveikus trasą, vaikas atneša pasakytą skiemenį ar žodį.

Kita smagi veikla - sulankstyti lapą tris kartus, sukurti langelius, į kuriuos vaikai įrašo diktuojamas raides, o po to korteles sukarpo pagal lenkimo linijas. Tokie žaidimai integruojami į kasdienes veiklas ir žaidžiami tol, kol vaikas yra pasiruošęs pradėti pratintis prie skaitymo su knygele. Veikla yra efektyvesnė, kai ji aktyvi ir žaisminga - tuomet vaikai joje dalyvauja noriai ir su didesniu susidomėjimu.

Skiemenukus galima dėlioti, slėpti ir ieškoti, žaisti su jais estafetes ar atminties lavinimo žaidimus. Vienas iš aktyvaus mokymosi būdų - naudoti sieninį kišeninį plakatą, kuris labai patogus mokant vaikus. Jei grupėje yra daug vaikų ir jų gebėjimai skirtingi, ant sienų naudinga palikti užuominų, kur vaikai galėtų nubėgti ir pasitikrinti. Žaidžiant kartu, bendradarbiaujant ir dalijantis patirtimi, mokymasis vyksta dar sparčiau.

Praktinės priemonės ir užduotys

Naudojant įvairias praktines priemones, ugdomi ne tik raidžių atpažinimo įgūdžiai, bet ir smulkioji motorika, rankos-akies koordinacija.

• LEGO raidės: Iš LEGO kaladėlių galima sukurti smagias priemones raidžių ir dviskiemenių žodžių mokymuisi. Ant kaladėlių galima priklijuoti raides arba skiemenukus, iš kurių vaikai sudeda žodžius.
• Raidžių formavimas iš tešlos: Mokymasis per žaidimą ir pojūčius vaikams ypač patinka, o raidžių formavimas iš tešlos yra smagus ir praktiškas būdas jas pažinti. Pasigaminti tešlą nėra sunku, o vaikams tai puiki galimybė nulipdyti raideles, kurios vėliau gali būti iškeptos ir skaniai suvalgytos.
• Kinetinis smėlis: Kinetinis smėlis vaikams ypač patinka, nes jis suteikia galimybę mokytis per pojūčius. Raidžių įspaudimas ar lipdymas lavina smulkiąją motoriką, rankos-akies koordinaciją ir stiprina raidžių vaizdinį įsiminimą.
• Raidžių rašymas kojomis: Mokytis skaityti galima aktyviai, pasitelkiant įvairius žaidimus, rungtis ir kūrybines užduotis. Pirmiausia iš kaladėlių išdėliojama raidė, kurią padiktuoja mokytojas ar mama. Antrame etape vaikai bando tą pačią raidę „užrašyti“ kojomis ant didelio lapo ar grindinio - tai lavina kūno koordinaciją, erdvinį suvokimą ir stiprina raidės vaizdinį įsiminimą.
• Raidžių dėliojimas iš detalių: Iš atskirų detalių (pagaliukų, juostelių, kaladėlių ar kitų priemonių) vaikai sudėlioja raidžių formas. Vaikams, kurie jau pažįsta raides, galima pasiūlyti sudėlioti paprastus žodžius ar dviskiemenius junginius.
• Atminties žaidimai: Atsispausdinti maketą, kurį reikia išsikirpti ir persipiešti ant spalvoto popieriaus lapų. Tai paprastas ir smagus žaidimas, skirtas jaunesnio amžiaus vaikams. Jis lavina atmintį, rankų judesių koordinaciją, dėmesio koncentraciją bei padeda pradėti pažinti raides.
• Raidžių "miesto" statymas: Žaidimo tikslas - pastatyti „raidžių miestą“, per kurį keliaus traukinukas ir, keliaudamas pagal raidyno eilę, rinks raides.
• Raidžių atpažinimas paveikslėliuose: Ant pateiktų paveikslėlių uždėkite raidę, kuri yra pirmoji žodyje. Leiskite vaikui pačiam aiškiai ištarti žodį, įsiklausyti į pirmą garsą ir atpažinti, kokia tai raidė.
• Konstruojant istorijas: Išnaudokime vaikų aistrą konstruoti - paprašykite jų pastatyti istoriją.
• Atminties kortų žaidimas: Surašykite dalį raidžių, kurias vaikas jau moka, ir kelias, kurių dar nemoka. Tuomet galite pradėti žaidimą. Visi lapai užverčiami. Vaiko užduotis - rasti dvi vienodas raides.
• Žodžių sudarymas iš raidžių: Žaidimo tikslas - išrinkti žodžius, kuriuose yra ta raidė, kurią ištraukėte. Kai vaikas pakankamai gerai perskaito dviskiemenius žodžius, galite įtraukti galūnę -S.
• "Namelių" žaidimas: Galite pasidaryti „namelius“, kur verčiant langelius atsiverčia vis kitas skiemenukas. Taip vaikas gali žaisti ir stebėti, kaip susideda žodis.
• Skiemėnų jungimo žaidimas: Šio žaidimo metu vaikas jungia skiemenukus, kad sudarytų žodžius. Žaidimas padeda vaikui suprasti žodžių struktūrą, atskirti skiemenis ir juos jungti, stiprina foneminę klausą, dėmesingumą ir skaitymo įgūdžius.

Daugelis vaikų mėgsta konstruoti, todėl išnaudokime šią aistrą - paprašykite jų pastatyti istoriją. Vaikų fantazija labai laki, todėl jie puikiai susidoroja su šia užduotimi. Net jei mokytojas iš pradžių nesupras statinio prasmės, pradėjus vaikui pasakoti - galima nustebti, kiek vaizdžiai ir išraiškingai jis gali perteikti savo mintis.

Reguliarus skaitymo laikas padeda formuoti teigiamą santykį su knyga ir skatina natūralų perėjimą prie savarankiško skaitymo ateityje. Sukurkime jaukią skaitymo erdvę - patieskime minkštą čiužinį ar kilimą ir iš lentynų išimkime vaikiškas knygas. Tegul vaikai jas varto, tyrinėja, apžiūri iliustracijas, aptaria matomus veikėjus. Tokios akimirkos stiprina vaiko domėjimąsi knygomis, plečia žodyną, lavina klausymo gebėjimus ir vaizduotę.

Žaidžiant kartu, skatinkite vaiką analizuoti žodžius: atpažinti skiemenis, atskirti raides ir matyti, kaip jos sudaro žodį. Reguliariai akcentuojant skiemenų suvokimą, vaikas mokosi stebėti žodžio dalis, suprasti jų ritmą ir struktūrą, o tai stiprina foneminę klausą, dėmesingumą ir pasitikėjimą savimi.

Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl svarbu atsižvelgti į jo poreikius, gebėjimus ir pomėgius. Ugdymas per žaidimą, kūrybiškumą ir nuolatinį bendravimą padeda vaikams ne tik išmokti skaityti ir rašyti, bet ir ugdytis kaip visapusiškas asmenybes.

tags: #rasytines #kalba #ikimokykliniame #amziuje

• Kaip pasiruošti gimdymui
• Kaip maitinti kūdikį iš buteliuko
• Raida Joniškio globos namuose
• Tėvų sutikimas vaikui perrašant akcijas
• Mįslių sprendiniai