Socialinė globa yra neatskiriama socialinės apsaugos sistemos dalis, teikiama siekiant padėti asmenims spręsti socialines problemas, užtikrinant jiems reikiamas paslaugas, nuolatinę priežiūrą ir saugią aplinką. Socialinė globa yra sudėtinė socialinių paslaugų sistemos dalis, kuri dažniausiai teikiama socialinės globos įstaigose. Ji apima įvairias paslaugas, skirtas padėti asmenims spręsti socialines problemas, organizuojant reikalingų paslaugų teikimą ir užtikrinant įstaigos gyventojams nuolatinę priežiūrą ir saugią aplinką. Socialinė globa yra neatskiriama bendros socialinės apsaugos sistemos dalis, specialiosios socialinės paslaugos sudedamoji dalis ir teikiama tuomet, kai senyvo amžiaus asmeniui savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų paslaugų nepakanka arba jos yra neveiksmingos ir neduoda laukiamo rezultato.
Visuomenei senstant, globos poreikis didėja, o socialinė globa tampa svarbia šiuolaikinės valstybės socialinės politikos dalimi. Visuomenei senstant, globos poreikis didėja, socialinė globa tampa vis didesne šiuolaikinės valstybės socialinės politikos dalimi. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kasmet vis didesnę dalį sudaro senyvo amžiaus, t. y. 60 metų ir vyresni asmenys. Prognozuojama, kad iki 2060 m. jie sudarys beveik pusę Lietuvos gyventojų. Dėl šios demografinės tendencijos socialinės globos paslaugų poreikis pastaraisiais dešimtmečiais nemažėja, o senyvo amžiaus asmenims dažnai reikalinga ilgalaikė globa. Senyvo amžiaus asmenims gana dažnai reikia ilgalaikės globos, nes jie savarankiškai negali atlikti daugelio kasdieninio gyvenimo funkcijų.
Europos Sąjungos ir Lietuvos socialinė politika, nagrinėjanti socialinės globos klausimus, akcentuoja būtinybę užtikrinti senyvo amžiaus asmenims deramas gyvenimo sąlygas, gerbiant jų teises ir orumą. Nagrinėjant užsienio šalių socialinę politiką senyvo amžiaus asmenims, reikia atsižvelgti į Jungtinių Tautų principuose išdėstytas nuostatas. Jose akcentuojama būtinybė užtikrinti senyvo amžiaus asmenims pastogę, priežiūrą, globą bei gydymą, visokeriopai gerbti jų orumą, pažiūras, poreikius ir asmeninį gyvenimą, taip pat jų teisę patiems spręsti apie teikiamos priežiūros bei jų gyvensenos kokybę. Pataisytoje Europos socialinėje chartijoje ir Tarptautiniame Madrido veiksmų plane dėl visuomenės senėjimo pabrėžiama, kad vyriausybės politika turėtų užtikrinti pagyvenusių žmonių priežiūrą, globą ir apgyvendinimą, gerbiant jų asmeninį gyvenimą. Pataisytoje Europos socialinėje chartijoje akcentuojama, kad būtina užtikrinti senyvo amžiaus žmonėms galimybes apsigyventi atitinkamose globos įstaigose gerbiant jų asmeninį gyvenimą. Tarptautiniame Madrido veiksmų plane dėl visuomenės senėjimo teigiama, kad vyriausybės politika turėtų užtikrinti, jog pagyvenę žmonės gautų socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant apgyvendinimą prieglaudoje ir ilgalaikę priežiūrą. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pabrėžia naujo požiūrio į senėjimą būtinybę, integruojant senyvo amžiaus žmones į visuomenę ir suvokiant jų globą kaip bendrą visuomenės uždavinį. Europos Sąjungos Regionų komitetas akcentuoja, kad konkretiems asmenims pritaikytos paramos priemonės turi būti suplanuotos laiku ir užtikrintos, o vietos ir regionų valdžios institucijoms būtinos priemonės kokybiškai paslaugų infrastruktūrai sukurti ir konkretiems asmenims pritaikytiems veiksmų planams parengti. Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, dalyvauja ES valstybių narių vykdomų socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties politikos koordinavimo procese, skatinantį nuolatinį socialinės politikos tobulinimą. Valstybinės institucijos kuria šalies paslaugų plėtojimo strategijas ir standartus, o socialinės politikos vaidmuo rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje yra itin svarbus.
Siekiant didinti globos įstaigų veiklos efektyvumą, Lietuvoje buvo priimti Stacionarių globos įstaigų darbo efektyvumo didinimo nuostatai, kuriuose siūloma tęsti decentralizaciją, priartinant globos įstaigas prie gyvenamosios vietos ir stengiantis kuo ilgiau išlaikyti žmogų įprastoje bendruomenėje. Taip pat pabrėžiama, kad stacionariose globos įstaigose turėtų būti apgyvendinami tik tie asmenys, kuriems socialinių paslaugų negalima suteikti bendruomeniniame tinkle arba tos paslaugos yra neefektyvios. Socialinių paslaugų teikimo koncepcija nustato socialinių paslaugų sistemos plėtros prioritetus, siekiant užtikrinti asmens gyvenimo sąlygas, racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas, gerinti gyvenimo sąlygas ir teikiamų paslaugų kokybę bei užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų gerovę ir sveikatą.
Socialinės globos įstaigų licencijavimas ir veiklos organizavimas
Nuo 2015 m. sausio 1 d. socialinę globą Lietuvoje gali teikti tik licencijuotos įstaigos. Šis reikalavimas, įtvirtintas Socialinių paslaugų įstatyme, skirtas užtikrinti minimalią socialinės globos kokybę. Licencijos turėjimas įrodo, kad įstaiga atitinka kokybės standartus ir sudaro tinkamas sąlygas paslaugų gavėjams. Lietuvoje veikia apie 450 socialinę globą teikiančių įstaigų. Siekiant užtikrinti sklandų licencijavimo procesą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) bendradarbiauja su savivaldybėmis ir pačiomis įstaigomis, organizuoja pasitarimus ir numato priemones, reikalingas licencijoms gauti.
Viešojo administravimo subjektai, įskaitant SADM, privalo organizuoti prašymų nagrinėjimą ir užtikrinti, kad socialinės globos įstaigos atitiktų nustatytus reikalavimus. Įstaigų struktūra gali apimti savarankiškus administracijos padalinius, audito tarnybas ir kitas struktūrines dalis, vadovaujamas vedėjo, kuris gali turėti pavaduotojų.
Socialinės paslaugų rūšys ir teikimas
Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias. Bendrosios socialinės paslaugos apima informavimą, konsultavimą, tarpininkavimą, sociokultūrines paslaugas ir kt. Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui, kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis. Bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos.
Kai bendrųjų paslaugų nepakanka, teikiamos specialiosios socialinės paslaugos, kurios apima socialinę priežiūrą ir socialinę globą. Kai asmens gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka jam gali būti teikiamos specialiosios socialinės paslaugos. Kaip matome specialiosios socialinės paslaugos skiriamos į socialinę priežiūrą ir socialinę globą. Socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai nereikia nuolatinės specialistų priežiūros.
Pagal teikimo trukmę socialinė globa skirstoma į:
- Dienos socialinę globą: teikiama dienos metu, reikalaujanti nuolatinės specialistų priežiūros. Dienos socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu.
- Trumpalaikę socialinę globą: teikiama laikinai, kai šeimos nariai ar globėjai negali prižiūrėti asmens (vadinamoji "atokvėpio" paslauga). Trumpalaikei socialinei globai priskiriamos paslaugos, kurios suteikiamos senyvo amžiaus asmeniui, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, kai jo šeimos nariai, globėjai ar rūpintojai laikinai ar darbo savaitę negali jo prižiūrėti - tai vadinamos "atokvėpio" paslaugos.
- Ilgalaikę socialinę globą: teikiama visiškai nesavarankiškiems asmenims, reikalaujantiems nuolatinės specialistų priežiūros, paprastai stacionariose socialinės globos įstaigose. Ilgalaikei socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Ši paslauga gali būti teikiama neterminuotai ir teikiama tik stacionariose socialinės globos įstaigose.
Socialinė globa gali būti teikiama asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose - stacionariose ar nestacionariose. Dienos ir trumpalaikė socialinė globa gali būti teikiama tiek asmens namuose, tiek socialinių paslaugų įstaigose.
Stacionarių socialinės globos įstaigų veiklos organizavimas ir valdymas
Stacionarios socialinės globos įstaigos, kitaip vadinamos socialinės globos namais, skirtos nuolatiniam ar ilgesniam apgyvendinimui asmenims, kurie negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra bei globa. Šiose įstaigose teikiamos įvairios paslaugos: socialinės, psichologinės, kultūrinės, sveikatos priežiūros ir kt. Stacionarios globos įstaigos, kurios kitaip gali būti vadinamos socialinės globos įstaigomis, skirtos žmonėms nuolatiniam ar ilgesniam apsigyvenimui įstaigoje, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, ilgalaikė globa ir slauga. Dažniausiai tokio tipo įstaigose teikiama ilgalaikė socialinė globa. Šias sąlygas ir užtikrinti globos reikalingiems žmonėms kiek įmanoma kokybiškesnį gyvenimą, skatinant jų sugebėjimus pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę. Stacionariose globos įstaigose gyventojams yra teikiamos įvairios paslaugos: socialinės, psichologinės, kultūrinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei ugdymo ir kitos paslaugos.
Pavyzdžiui, Kuosinių socialinės globos namų nuostatai reglamentuoja įstaigos teisinę formą (biudžetinė įstaiga), savininką (Vilniaus rajono savivaldybė), paskirtį (užtikrinti socialinę globą nesavarankiškiems ar iš dalies savarankiškiems senyvo amžiaus asmenims, taip pat asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė specialistų priežiūra dėl tam tikrų ligų).
Globos namų veiklos tikslai ir funkcijos
Pagrindiniai globos namų veiklos tikslai yra:
- Teikti socialinę globą, atitinkančią gyventojų poreikius ir interesus.
- Tenkinti psichologinius, socialinius, kultūrinius ir dvasinius gyventojų poreikius.
- Užtikrinti saugią, sveiką ir orumą atitinkančią aplinką.
- Skatinti gyventojų savarankiškumą ir integraciją į bendruomenę.
Globos namai vykdo įvairias funkcijas, įskaitant:
- Atstovavimą gyventojų interesams valstybės ir savivaldybių institucijose.
- Socialinės globos paslaugų teikimą pagal individualius planus.
- Racionalios mitybos, sveikatos priežiūros, aprūpinimo techninėmis pagalbos priemonėmis organizavimą.
- Sanitarinio, higieninio ir priešepideminio režimo užtikrinimą.
- Kasdienių gyvenimo įgūdžių ugdymą, laisvalaikio organizavimą.
- Buhalterinės apskaitos tvarkymą ir ataskaitų rengimą.
Globos namų valdymas
Globos namams vadovauja direktorius, skiriamas konkurso būdu. Direktorius tvirtina įstaigos vidaus organizacinę struktūrą, darbo taisykles, priima ir atleidžia darbuotojus, organizuoja ir koordinuoja įstaigos veiklą, atsako už lėšų ir turto naudojimą.
Pretendentai į pareigas socialinės globos įstaigose turi pateikti užpildytą pretendento anketą ir savo privalumų sąrašą, nurodant dalykines savybes. Dokumentai teikiami asmeniškai arba registruotu laišku.
Globos namų turtas, lėšos ir finansinė kontrolė
Globos namai valdo Vilniaus rajono savivaldybei priklausantį turtą. Finansavimo šaltiniai apima valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšas, pajamas už teikiamas paslaugas, taip pat dovanotas ar kitaip teisėtai gautas lėšas. Finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka, o išorės ir vidaus auditą atlieka atitinkamos savivaldybės tarnybos.
Socialinės globos kokybės užtikrinimas
Socialinės globos paslaugų kokybė turi būti gerinama nuolat. Pagrindinis senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos tikslas - užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kad pagyvenę asmenys galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepažeidžiant jų teisių ir orumo.
Daugelyje socialinės globos įstaigų vykdoma veikla dar neatitinka šiuolaikinės socialinės globos sampratos. Tai lemia personalo sudėtis bei kvalifikacija, darbo organizavimas, teisinis socialinės globos paslaugų reglamentavimas. Atsižvelgiant į ilgalaikės globos poreikio didėjimą ir siekiant kokybiškesnio paslaugų teikimo, būtina tobulinti socialinės globos įstaigos veiklą. Šio personalo sudėties, jo kvalifikacijos ir darbo organizavimo trūkumai, fizinė paslaugų teikimo aplinka, socialinės globos paslaugų reglamentavimo netobulumas daro įtaką senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos organizavimui.
tags: #socialineje #globos #istaigoje #administracijos #struktura
