Viačeslavas Zaicevas - tai vardas, kuris Rusijos mados istorijoje skamba itin ryškiai. Jo kūryba, apėmusi drabužius, kvepalus ir kitus mados elementus, atspindėjo unikalų stilių ir viziją, kuri pelnė jam pripažinimą ir gerbėjų būrį ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje.
Ankstyvasis gyvenimas ir karjeros pradžia
Viačeslavas Zaicevas gimė 1938 m. kovo 2 d. Ivanove, Rusijoje, tekstilės pramonės centre. Jo karjera prasidėjo septintojo dešimtmečio pradžioje, kai jis kūrė drabužių eskizus darbininkams. Tačiau sovietinės institucijos atmetė šiuos eskizus dėl ryškių spalvų. Vis dėlto, žurnalas „Paris Match“ atkreipė dėmesį į jo darbą ir parašė apie jį straipsnį, taip atverdamas jam duris į platesnį pripažinimą.
Kūrybos kelias ir pripažinimas
Vėliau V. Zaicevas kūrė naujas kolekcijas, kurios padėjo jam pelnyti reputaciją ir konservatyviuose Sovietų Sąjungos sluoksniuose. Po sėkmės, kai sukūrė eskizus 1980 m. Maskvos olimpiadoje dalyvaujantiems sovietų olimpiečiams, V. Zaicevas įsteigė sovietinius mados namus.
Dėl sovietų poros matomumo, reformų programos, vadinamos „perestroika“, V. Zaicevas savo madas demonstravo Paryžiuje, Tokijuje ir kitose garsiose pasaulio sostinėse. Jis tapo žinomas kaip „Raudonasis Dioras“.
Darbai su aukštuomene
V. Zaicevo kūrinius dėvėjo Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo žmona Raisa, o Vladimiro Putino žmona Liudmila 2003 m. valstybinio vizito į Jungtinę Karalystę metu vilkėjo vieną iš Zaicevo suknelių ir aksesuarų.
Tarp kitų Zaicevo pasiekimų - 1988 m. Jo darbai su aukštuomene liudija apie jo talentą ir gebėjimą kurti įsimintinus įvaizdžius.
Gyvenimo principai ir asmenybė
Viačeslavo Zaicevo gyvenime netrūko tamsių periodų, tačiau jis pats įminė laimingo gyvenimo mįslę: „Anksčiau, nepaisant įvairiausių žeminimų, spinduliavau džiaugsmą: džiaugiausi gamta, bendravimu su žmonėmis, supančio pasaulio pažinimu… Dabar aš pats savo laimės kūrėjas. Manau, žmogus niekada nepajaus tikros laimės, jei greta nebus skausmo. Nenoriu kalbėti apie blogį, aš jo tiesiog neprisimenu. Svarbiausia, kad galiu save išreikšti. Aš labai myliu gyvenimą, visuomet šypsausi - dėl to vaikystėje mane vadindavo saulės zuikučiu.“
Viačeslavas visuomet buvo principingas ir atsisakydavo rengti Sovietų Sąjungos lyderių žmonas. „Esu labai impulsyvus žmogus ir nepakenčiu, kai į mane žiūrima kaip į vergą. Visuomet vengdavau Raisos Gorbačiovos (1932-1999). Man nepatiko, jog ši moteris lyg iš aukšto žiūrėjo į ją supančius žmones. Tuomet Raisai atkirtau: „Man būtų malonu tik tuo atveju, jei tai būtų tiesa.“ Žodžiu, mano liežuvis - mano priešas.“
Šis garsus Rusijos žmogus retai dalyvauja elito vakarėliuose ar prezentacijose. Kartais Zaicevas padaro išimtį ir trumpam į juos užsuka. Pasak mados žinovų, jam patinka susitikti, pabendrauti su jo širdžiai artimais žmonėmis, kurie lankosi tokiuose renginiuose. „Tačiau man pakanka ten pabūti 20-30 minučių. Be to, beveik visuomet atsisakau dalyvauti vaišėse, nes pavalgyti galiu ir namuose“, - sako Viačeslavas. „Mano bendravimo ratas - aš ir popierius. Beveik su niekuo artimai nebendrauju. Po darbo stengiuosi grįžti namo ir dirbti. Man pačiam su savimi įdomu, daug visko manyje susikaupę, dar daug ką reikia užfiksuoti.“
Šio mados guru, gebančio paprastą moterį paversti gražuole, namuose negyvena jokia dailiosios lyties atstovė. „Aš priklausau visoms ir nė vienai. Kartą buvau vedęs, kitą sykį gyvenau nesusituokęs. Pavydas, kurį jautė mano moterys, visada versdavo mane jausti didelę įtampą.“ Zaicevo gyvenimo moterys tikrai turėjo pagrindo kelti pavydo scenas. „Kartą (tai buvo labai seniai) italams demonstravome madas. Po renginio devynios manekenės mane pakvietė į svečius ir surengė bučinių konkursą. Jos žinojo, kad mėgstu bučiuotis. Namo grįžau su ištinusiom lūpom - juk tąsyk privalėjau išrinkti geriausiai besibučiuojančią merginą!“
Pomėgiai ir įpročiai
Zaicevas nekenčia džinsų ir sako, kad niekada nebuvo jų užsivilkęs. Ilgą laiką Rusijos garsenybė gyveno ties skurdo riba. Tik nuo 1992-ųjų, kai „L’Oreal“ nusprendė leisti jo kvepalus „Marousia“, jis nebejautė pinigų stygiaus. Kasdien Viačeslavas keliasi 4.20 val., o eina miegoti vidurnaktį.
Zaicevas vieninteliu savo draugu laiko sūnų Jegorą, kuris, kaip ir tėvas, kuria drabužius, vadovauja jo mados namams. Sūnus žurnalistams atskleidė, kad tėvas ypač mėgsta kurti drabužius apkūnioms moterims. „Taip, pastaruoju metu dirbu tik su apkūniomis arba, kitaip sakant, nestandartinių kūno formų moterimis. Kartais, kai prireikia išmatuoti jų krūtinės apimtį, man neužtenka centimetrinės juostelės. Beje, bėgant amžiui suvokiau, kad apkūnumas - tai tik moters kompleksas, kuris trukdo jai būti gražiai. O kuriantis drabužius menininkas turi daugybę galimybių įgyvendinti jos svajonę, jis žino daugybę būdų, kurie tokią moterį gali išlaisvinti ir leisti savimi pasitikėti.“
| Laikotarpis | Svarbiausi įvykiai |
|---|---|
| Septintojo dešimtmečio pradžia | Karjeros pradžia, drabužių eskizų kūrimas darbininkams. |
| Po straipsnio „Paris Match“ | Platesnis pripažinimas, naujų kolekcijų kūrimas. |
| 1980 m. | Eskizų kūrimas sovietų olimpiečiams, sovietinių mados namų įsteigimas. |
| „Perestroikos“ laikotarpis | Madų demonstravimas Paryžiuje, Tokijuje ir kitose pasaulio sostinėse. |
| Nuo 1992 m. | Kvepalų „Marousia“ išleidimas su „L’Oreal“, finansinio stabilumo pasiekimas. |
