Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2011 m. kovo 17 d. Nr. apibrėžia vaiko pedagoginių, psichologinių, asmenybės sunkumų ir specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymą bei pagalbos priemonių rekomendavimą. Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. Šie dokumentai sudaro teisinį pagrindą vaikų, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius, ugdymui.
Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (toliau Tarnyba) vertinami asmenys nuo 3 iki 18 metų (turintys specialiųjų ugdymosi poreikių - iki 21 metų, jei jie mokosi bendrojo lavinimo ar specialiojoje mokykloje), kurie gyvena Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje ir yra ugdomi Vilniaus m. savivaldybės ugdymo mokyklose, vaikų globos įstaigose, kurių steigėja yra savivaldybės taryba. Kompleksinį įvertinimą atlieka Tarnybos specialistai: psichologas, logopedas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, neurologas.
Pirmą kartą į tarnybą vaiką prašome atvesti vieną iš tėvų (globėjų), nes specialistai turi surinkti informaciją apie vaiko gimimą, raidą, socialinę aplinką, sunkumus, gautą pagalbą ir kitus artimųjų pastebėjimus, susijusius su vaiku. Aptarkite su vaiku, kur ir kokiu tikslu vykstate. Nuraminkite vaiką, atsakykite į jo klausimus. Galite paaiškinti, kad vykstate į įstaigą, kuri padeda geriau suprasti, kas vaikui sekasi geriausiai ir kas - sunkiau. Ten dirba žmonės, kurie mėgsta bendrauti su vaikais. Būtina išankstinė registracija telefonu (+370-5) 265 0908.
Specialiųjų ugdymosi poreikių samprata ir vertinimas
Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai. Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse gyvena sveiki vaikai ir susiduriantys su intelekto ar fizinių funkcijų sutrikimais, sukeliančiais jų veiklos ribotumą, kuris įvardijamas kaip negalia. Mokslinėje literatūroje galima rasti tokius vaikus su negalia apibūdinančius terminus - vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ypatingi vaikai, vaikai su negalia ar neįgalūs vaikai.
Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių. Specialieji poreikiai nustatomi tuomet, kai reikia parinkti vaikui ugdymo turinį, metodus, būdus ar darbo tempą bei aplinką, pritaikyti reikiamas priemones, ugdymo procese teikti tikslingą pedagoginę, psichologinę ar socialinę pagalbą. Specialusis poreikis atsiranda tada, kai vaikui prireikia specialiosios pagalbos.
Apie 8 tūkst. (10 %) visų vaikų su specialiais poreikiais turi intelekto, judėjimo, regos ar klausos negalią. Pusė jų mokosi bendrojo lavinimo mokyklų bendrojo lavinimo klasėse, kita pusė - specialiosiose klasėse arba specialiosiose mokyklose.
Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir parengia dokumentus Pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybai (ŠPT). Mokyklos Vaiko gerovės komisijai nusprendus, kad mokiniui tikslinga vertinti specialiuosius ugdymosi poreikius tam, kad būtų galima skirti individualią ugdymo programą ar pritaikyti bendrojo ugdymo programą, tuo viskas nesibaigia.
Kokiu tikslu vertinami specialieji vaiko poreikiai?
- Sudaryti optimalias ugdymo bei ugdymosi sąlygas.
- Suteikti reikiamas paslaugas (asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalba), technines (kompensacines priemones), medicininę pagalbą (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kateterizavimas, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.), aplinkos ir būsto pritaikymą, finansinę pagalbą (nuo negalios priklausomos išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.).
- Socialinės reabilitacijos ir socialines paslaugas, pvz., kito asmens pagalba, atokvėpio, socialinio darbuotojo ir pan.
Remiantis LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. Vaikui pritaikyta arba individualizuota ugdymo programa gali būti skiriamas laikinai arba nuolat. PPT ar mokyklos vaiko gerovės pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio / pakartotinio įvertinimo gali būti nurodyta specialiųjų ugdymosi poreikių trukmė ir kada įvertinimą reikia pakartoti.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės
Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius. Vienoje klasėje gali mokytis įvairių ugdymosi poreikių turintys vaikai: įprastos raidos, ypač gabūs, patiriantys mokymosi sunkumų.
Išskiriamos šios mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės:
- Mokiniai, turintys negalių;
- Mokiniai, turintys sutrikimų;
- Mokiniai turintys mokymosi sunkumų.
Prie turinčiųjų specialiųjų ugdymosi poreikių priskiriami ir itin gabūs vaikai.
Negalios
Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą.
Negalioms priskiriami:
- Intelekto sutrikimai
- Regos sutrikimai
- Klausos sutrikimai
- Kochlearinių implantų naudotojai
- Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai
- Įvairiapusiai raidos sutrikimai
- Kurčneregystė*
- Kompleksinė negalia (kai yra kelios negalios).*
*Kurčneregystė - itin reta negalia, kurios priežastis - įgimti ar įgyti klausos ir regos sutrikimai. Kurčneregiams būtini specialūs ugdymo ir bendravimo metodai. Tokie vaikai negali mokytis grupėje, labai dideliems jų ugdymo poreikiams tenkinti būtina sąlyga yra nuolatinis individualus bendravimas su ugdytoju.
Intelekto sutrikimas
Pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimais. Vaikams sudėtinga susivokti aplinkoje, bendrauti, tvarkytis buityje, įgytas žinias pritaikyti gyvenime, sutrikę jų socialiniai, savisaugos įgūdžiai. Intelekto sutrikimas gali būti: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl šio sutrikimo nustato savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT). Ugdymas. Intelekto sutrikimą turintys mokiniai ugdomi pagal individualizuotas bendrojo ugdymo programas, pagalbą jiems teikia specialusis pedagogas ir, esant poreikiui, kiti specialistai. Svarbu paprastinti, konkretinti, siaurinti ugdymo programos turinį, daugiau laiko skirti pakartojimui, įtvirtinimui, mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimui, praktinių žinių pritaikymui gyvenime. Vis dėlto programos turinys turi sietis ir derėti su bendru ugdymo turiniu, kad mokinys galėtų dalyvauti bendroje klasės veikloje.
Regos sutrikimas
Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo. Gali būti: vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas aklumas, visiškas aklumas, kiti regėjimo sutrikimai. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl regos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) specialistais. Ugdymas. Turintieji regos sutrikimą ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų pasirinkimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimų. Šiems mokiniams svarbu užtikrinti jiems reikalingą tiflopedagogo pagalbą, esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas. Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu. LASUC fondą sudaro apie 10 000 knygų Brailio raštu, apie 1 500 įgarsintų leidinių, beveik 20 000 egz.
Klausos sutrikimas
Klausos sutrikimas - tai įvairaus laipsnio klausos pažeidimas, kuris trukdo priimti garsinę informaciją, išmokti sakytinės kalbos ir ja bendrauti. Klausos sutrikimo priežastys, ugdymo sąlygos ir individualūs vaiko ypatumai. Klausos sutrikimas gali būti nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir gilus (kurtumas). Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl klausos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) specialistais. Ugdymas. Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų sprendimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl klausos sutrikimų. Jiems turi būti užtikrinama reikalinga surdopedagogo pagalba. Surdopedagogai padeda lavinti vaiko klausą, pataria, kaip jį ugdyti, mokyti lietuvių ir gestų kalbos. Esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai.
Kochlearinių implantų naudotojai
Kochlearinis implantas - tai elektroninis prietaisas, kuris dalinai atstato klausą, perduodamas tiesiai į klausos nervą. Normalios klausos. Ugdymas. Svarbiausi dalykai, kuriuos reikia žinoti, ruošiantis implantacijos operacijai, tai klausos likučių lavinimas iki operacijos, pooperacinis reabilitacijos procesas ir bendras specialistų bei tėvų ar globėjų bendradarbiavimas teikiant pagalbą vaikui. Po implantacijos surdopedagogai, logopedai moko vaikus girdėti ir suvokti kalbą, vėliau ištarti girdimus garsus ir žodžius. Vaikui gali kilti sunkumų dalyvaujant grupinėje veikloje, gali būti sudėtinga suvokti garsus ir kalbos intonacijas, kirčiuoti žodžius, mokytis rišliai kalbėti, gali atsirasti socialinės adaptacijos sunkumų. Ugdymas. Šių vaikų ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje, gaunant reikiamą pagalbą yra svarbus jų socialinei integracijai.
Įvairiapusiai raidos sutrikimai
Šie sutrikimai pasireiškia socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio srityse. Būdingi riboti, stereotipiniai interesai, pasikartojanti veikla, gali būti stebimi sunkumai elgesio ir bendravimo, kalbos ir komunikacijos, sensorinės integracijos ir pažintinių procesų srityse. Dažniausiai raida būna sutrikusi nuo pat kūdikystės, išimtiniais atvejais sutrikimai pasireiškia per pirmuosius 5-erius gyvenimo metus. Šiems sutrikimams priskiriami: autizmo spektro sutrikimai (vaikystės autizmas, atipiškas (netipiškas) autizmas, Asperger’io sindromas), Retto sindromas, kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Kiekvienas šių sutrikimų turintis vaikas yra individualus, turintis savo galias ir sunkumus. Gali išsiskirti itin netolygiais gebėjimais įvairiose srityse. Retto sindromas yra autizmo forma, nustatoma tik mergaitėms: iki pusantrųjų metų jos vystosi normaliai, o tada praranda turėtus įgūdžius. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl įvairiapusių raidos sutrikimų nustato savivaldybės PPT, remdamasi tėvų pateiktais išrašais iš sveikatos priežiūros įstaigų. Ugdymas. Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje kartu su bendraamžiais arba, tėvų ar globėjų sprendimu, klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įvairiapusių raidos sutrikimų. Ugdytis vaikui padeda pritaikyta, emociškai saugi ir priimanti aplinka, teigiami paskatinimai, tinkami ugdymo, vizualinio struktūravimo metodai ir būdai bei mokymo priemonės.
Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai
Tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Šie sutrikimai gali būti įgimti ar įgyti persirgus centrinės ar periferinės nervų sistemos ligomis, patyrus traumą. Sutrikimai gali apriboti vaiką pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą. Gali būti: vidutiniai arba sunkūs judesio ir padėties sutrikimai bei lėtiniai neurologiniai sutrikimai. Kiekvienas judesio ir padėties ar lėtinių neurologinių sutrikimų turintis mokinys yra unikalus, turintis skirtingus gebėjimus ir savo apribojimus. Ugdymas. Įtraukimas į ugdymo procesą yra lengvesnis, kai mokytojas supranta kiekvieno mokinio poreikius. Mokyklose taikomas universalaus dizaino principas leidžia užtikrinti tokią negalią turinčių vaikų įtrauktį į ugdymo procesą. Mokiniui, kuriam nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai dėl šių sutrikimų, svarbiausia yra tinkamas mokymosi aplinkos pritaikymas. Kaip ir kitiems specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, jiems parengiamas individualus ugdymo planas, parenkama tinkama mokymosi forma, mokymo organizavimo būdai, teikiama reikiama švietimo pagalba, sudėtingesniais atvejais reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūra.
Sutrikimai
Sutrikimams priskiriami mokymosi sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai bei kompleksiniai sutrikimai (įvairūs sutrikimų deriniai). Šie sutrikimai gali apsunkinti ugdymosi procesą.
Mokymosi sutrikimai
Specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) pasireiškia mažesniais nei tikėtina pagal vaiko intelektinius gebėjimus skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi pasiekimais. Parengti dokumentai perduodami PPT / ŠPT specialistams. Ugdymo įstaigos nelankančio vaiko tėvai patys registruojasi į PPT/ŠPT. Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas. Psichologas vertina jo intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus, logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus, specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį, socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką, gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą.
Elgesio ir emocijų sutrikimai
Specialiųjų poreikių turintys vaikai pasižymi elgesio sutrikimais, kurie skirstomi į aktyvumo, dėmesio ir/ar elgesio sutrikimus. Tai yra vystymosi sutrikimai, kurie daro įtaką vaiko savikontrolei, reguliuojančiai dėmesio, impulsų ir aktyvumo lygį. Tai - centrinės nervų sistemos sutrikimas. Dažniausiai kylančios problemos - vaikai būna nekantrūs, nori dėmesio čia ir dabar, sunkiai priima taisykles, lengvai išsiblaško, yra užmaršūs, sunkiai pradeda ir užbaigia darbus/užduotis, lengvai susierzina, siekia dominuoti, nepriima pasekmių. Jie aktyviai siekia bendraamžių dėmesio, tačiau stokoja socialinių įgūdžių, jiems sunku sekti užduotis ir ramiai nusėdėti vienoje vietoje, yra per daug šnekūs, neorganizuoti ir netvarkingi, perdėm aktyvūs, triukšmingi ir įžūlūs.
Kalbos ir kalbėjimo sutrikimai
Kalbos ir kalbėjimo sutrikimai gali apsunkinti ugdymo procesą. Apie 8 tūkst. (10 %) visų vaikų su specialiais poreikiais turi intelekto, judėjimo, regos ar klausos negalią. Pusė jų mokosi bendrojo lavinimo mokyklų bendrojo lavinimo klasėse, kita pusė - specialiosiose klasėse arba specialiosiose mokyklose.
Pedagogų vaidmuo ir požiūris
Gerbiami pedagogai, Esu Vilniaus kolegijos pradinio ugdymo pedagogikos III kurso studentė Sabina Matuiza ir rengiu bakalauro baigiamąjį darbą tema ,, Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi motyvacijos stiprinimas pradinėje mokykloje“. Savo darbe norėčiau išsiaiškinti ir įvertinti pradinių klasių mokinių, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymosi motyvacijos stiprinimą bendrojo ugdymo mokyklose. Prašau Jūsų dalyvauti apklausoje. Jūsų nuomonė labai svarbi. Anketa yra anoniminė ir gauti duomenys bus naudojami tik mokslo tikslais. Dėkoju už paskirtą laiką! Jei kyla klausimų, kreipkitės el. Pildydami anketą pažymėkite tą langelį, kuris geriausiai atitinka Jūsų nuomonę.
Taip pat ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į šių vaikų stipriąsias puses. Tai irgi gali turėti didelę reikšmę įtraukties proceso kūrime, panaudojant vaikų potencialą. Jie juk energingi, spontaniški, kūrybingi, smalsūs, išradingi, rizikuojantys, nuolat pilni idėjų, pastabūs, artistiški ir t.t.
Aktualumas. Daugelyje šalių specialiojo ugdymo sritis bendrojo ugdymo kontekste yra gana jauna. Lietuva, perėmusi Europos Sąjungos švietimo ir socialinės politikos nuostatas, vis labiau plėtoja specialiųjų poreikių (SP) asmenų integraciją / visuomenę. Remiantis moksliniais tyrimais (A. Galkienė, J. D. Šio, V. Gudonio ir kt.) galima teigti, kad mūsų visuomenė dar nėra pasirengusi nuoširdžiai ir paprastai priimti kitokį savo narį. Kad neįgalūs žmonės galėtų visiškai integruotis į visuomenę reikia, kad visuomenė juos priimtų, o tai įvyks tik tada, kai neįgaliuosius bus įprasta matyti visur: įstaigose, gatvėje, renginiuose, mokyklose ir darželiuose. Kita vertus, neįgalieji išeis tik tuomet, kai visuomenė juos priims. Taigi, susidaro užburtas ratas, kurį reikia kažkam nutraukti. Veikiausiai tai padaryti gali vaikai. Juk tai, ką mes jiems nuo mažens įdiegsime, tai ir atrodys natūralu. Šiomis švietimo sistemos plėtotės išteisintos nuostatos neįgaliųjų ugdymas turi būti neatskiriama švietimo sistemos dalis. Vaikams, jaunimui ir suaugusiems valstybė pripažįsta vienodas galimybes įgyjant pradinį, vidurinį, profesinį ir aukštąjį išsilavinimą. - Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymas (1991 m. - 1992 m.), - Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (1998 m.), - Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas (1998 m.). Laikantis principo "visuomenė visiems", neįgaliųjų integracija turi prasidėti jau ikimokyklinėse įstaigose. Integracijos principo taikymas sudaro prielaidas realizuoti tokias vaiko teises, kaip: 1) įgyti išsilavinimą, atitinkantį asmens gebėjimus ir norus; 2) gyventi savo šeimoje; 3) lankyti mokyklą kartu su savo bendraamžiais, su kuriais bendrauja ir laisvalaikiu.
Visada buvo žmonių su vienokiu ar kitokiu sutrikimu, su vienokia ar kitokia negalia. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne pateikiama negalios ir negalės apibrėžimai. Abu šie terminai yra vartotini ir turi vienodą prasmę. Negalia - tai negalavimas, nesveikata: Jo sunki negalia. Apibūdinus negalios terminą galima apibrėžti sąvoką neįgalusis. Bet pirmiausiai būtina tikslinga kiek įmanoma sumažinti bet kokį neigiamą atspalvį, t.y. niekinamą požiūrį į asmenį. To siekdami galėtume teigti, jog visi esame bent truputį neįgalūs. Tai įrodyti labai paprasta. Šiomis... Dažnam atsiranda širdies kietesiai, galvos migreniniai skausmai, iškrypsta stuburas ir panašiai. Įvairios neurozės, neapykantos artimui priepuoliai, narkotikų nelaisvė... Tai - negalios ir jos būdingos dažnam iš mūsų. Išskirtinis šis koncertas, sau kartais prisipažįstame, kad tokio meninės saviraiškos lygio nesugebame pasiekti. Neįgalūs vaikai - vaikai, turintys vystymosi sutrikimus bei kitas negalias (V. Karvelis). XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje Lietuvoje jie buvo vadinami nenormaliais, defektyviais (J. Laucius, M. Jonaitis ir kt.), atsilikėliais ( J. Vabalas- Gudaitis), o apie aštuntą amžiaus vidurį ir vėliau - anomaliais ( J. Laucius, J. Daulenskienė, J. Šiurys, V. Karvelis ir kt.). Pastaruoju metu jie vadinami neįgaliais, vaikais su negalia, specialiųjų poreikių vaikais.
"Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatyme" terminu "specialiųjų poreikių asmenys" vadinami "vaikai ir suaugusieji, dėl įgimtų sutrikimų turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese", o sąvoka "specialieji ugdymosi poreikiai" apibrėžiama kaip "pagalbos ir paslaugų reikmė, atsirandanti dėl to, kad ugdymo ir saviugdos reikalavimai neatitinka specialiųjų poreikių asmens galimybes". Specialiųjų poreikių vaikai ankstesnėje literatūroje buvo vadinami anomaliais (gr. Anomalia - nelygumas ir reiškia nukrypimą nuo normos, nuo bendro vystymosi dėsningumo) arba defektyviais (lot. Defectus - trūkumas). Humanizuojant specialiosios pedagogikos terminologiją, atsisakoma anų terminų, kad nebūtų tiesmukai nurodoma vaiko negalia. Dabar vaikai, turintys intelekto, sensorikos ar fizinius sutrikimus, vadinami specialiųjų poreikių vaikais. Ši grupė sudaro ne tik vaikai, turintys įvairias negalias, bet ir labai gabūs bei talentingi vaikai, kuriems, kaip ir pirmiesiems, reikia išskirtinio dėmesio.
Pavyzdžiui, S. A. Kirk ir J. J. Aliauskas (2002) teigia, kad iki 1995 m. raidos sutrikimus bei negales buvo labai neapibrėžta. Egzistavo sutrikimų pavadinimų įvairovė, neapibrėžti ir nevienareikšmiai buvo kriterijai, pagal kuriuos nustatomi sutrikimai bei jų grupės. Tai specialiųjų poreikių, vertinimo bei ugdymo praktikoje sutvarkyti padėjo "Sutrikimų klasifikacijos" parengimas, kurios redaktorius ir darbo vadovas buvo A. Bagdonas. Ši sutrikimų klasifikacija patvirtinta LR ŠMM Specialiojo ugdymo ekspertų komisijos 1995 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 4.
Intelekto sutrikimai. Tai protiniai gebėjimai nukrypimas nuo normos, sukeliantis elgesio, emocijų bei socialinio prisitaikymo sutrikimus. Specifiniai pažinimo sutrikimai arba pažinimo procesų neišlavėjimas. Tai sąlyginai nepakankamas atskirų pažinimo funkcijų išsivystymas dėl minimalios smegenų disfunkcijos. Būdingas neatitikimas tarp skaitymo, rašymo ir matematikos žinių bei intelekto. Emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimai. Tai sąlyginai pastovus nukrypimas nuo adaptyvaus elgesio, traktuojamo kaip normalus. Priskirtini atvejai, kai adaptacijos sutrikimo priežastis nėra intelekto sutrikimai. Kalbos ir kiti komunikacijos sutrikimai. Tai žymūs sąlyginiai...
tags: #anketa #pedagogams #turintiems #grupei #vaiku #su
