Gimus kūdikiui, tėvai dažnai susiduria su baimėmis, kaip tinkamai paimti, nešioti kūdikį, kad jam nepakenktume. O kartais net nesusimąstome, kad paprastai atrodantis vaiko nešiojimas gali padaryti nemažai žalos. Daugeliui mamų vienas svarbiausių dalykų, gerokai palengvinančių gyvenimą auginant kūdikį, yra nešioklė! Žvilgtelėkite, ar tai galėtų praversti ir jums? Ar aš įprasiu naudotis nešiokle? Daugumai nešioklių naudoti reikia šiokios tokios praktikos, kol įprasite užsisegti, užsirišti, susireguliuoti audinį, diržus. Neišsigąskite ir savo mažylio reakcijos - pirmais kartais įdėjus jį į nešynę, jis gali net pravirkti.

Vienas neteisingiausių mitų, dažniausiai kartojamas vyresnės kartos žmonių, yra tas, kad vaikas, kurio poreikiai atliepiami iš karto, bus išlepintas ir nesavarankiškas. Tyrimai rodo, kad yra priešingai - vaikai, kurių poreikiai būdavo atliepiami iš karto (o mažylį laikant šalia savęs tai padaryti yra lengviausia) ir kurie augo saugaus prieraišumo aplinkoje, atėjus laikui žymiai lengviau atsiskiria nuo mamos ir tampa savarankiškesni!

Nešioklės funkcija viena - laikyti kūdikį kuo arčiau savo kūno taip, kad laikančiojo rankos liktų laisvos ir kad būtų laikoma taisyklinga ortopediškai.

Ergonomiška kūdikio padėtis nešioklėje

Labai svarbu, kad kūdikis nešioklėje būtų ergonomiškoje, patogioje ir natūralioje padėtyje. Tinkamai sureguliuota nešioklė turi prilaikyti kūdikį tarsi mamos rankos, t.y. kūdikis turi būti apgaubtas ir priglaustas, tačiau neprispaustas. Perdėm susiveržus nešioklę nepavyks išlaikyti varliuko pozos, kūdikio nugarytė ir kojos nenatūraliai išsities. O jeigu nešioklė bus per laisva, kūdikis gali išslysti.

Kojytės sulenktos M forma: Nešioklėje esančio kūdikio kojos, dubuo ir užpakaliukas turėtų sudaryti M raidės formą, t.y. užpakaliukas žemiau, kojos sulenktos per kelius, vaikelis kojomis tarsi apsivijęs mamos ar tėčio liemenį. Keliukai aukščiau užpakaliuko. Atsistokite prieš veidrodį ir įsitikinkite, kad nešioklėje esančio kūdikio keliai yra aukščiau nei užpakaliukas.

Prigludęs kūdikis: Kūdikis prigludęs. Tinkamai sureguliuota nešioklė turi prilaikyti kūdikį tarsi mamos rankos.

Kūdikis yra nešioklės centre: Prilaikoma naujagimio arba mažo kūdikio galva. Jeigu naujagimis ar kūdikis dar nenulaiko galvytės, tą turi padaryti nešioklės konstrukcija.

Tinkamas atstumas: Pasitikrinkite, ar tinkamame aukštyje pasirišote vaikutį - turėtumėte lengvai pasiekti pasibučiuoti jį į pakaušį.

Galite pabučiuoti kūdikio kaktą: Matote kūdikio veiduką. Kūdikis neturėtų būti žemyn palenkęs galvos (tarp jo smakriuko ir krūtinės turėtų būti dviejų pirštų tarpas), įsispraudęs jums į pažastį ar pasislėpęs po drabužių klostėmis.

Kada nešioti kūdikį veidu į pasaulį yra netinkama?

Nešiojant veidu į pasaulį atsuktą kūdikį nepavyksta užtikrinti jo fizinei raidai palankiausios padėties, t.y. Veidu į pasaulį atsuktas kūdikis nugara remiasi į nešiotoją, tad jo stuburas išsitiesina ir nėra išlaikomas kūdikiui natūralus C formos linkis. Veidu į pasaulį esantis kūdikis labai stipriai stimuliuojamas, o perdėta stimuliacija kūdikį labai greitai išvargina.

Pagrindiniai faktai apie nešiojimą veiduku į pasaulį:

• Pakabinus naujagimį veiduku į pasaulį vaiko svoris sutelkiamas į jo klynuką, kryžkaulį. Jis tarsi kabinamas „už triusikėlių“, kojytės nutįsta tiesiai žemyn, taip dar labiau koncentruojant svorį labai jautrioje vietoje (ypač - berniukams). Tai nėra taip patogu, kaip kad būti prigludus prie mamos/tėčio krūtinės, kuomet naujagimio stuburo linkis tarsi atkartoja suaugusiojo krūtinės formą - du kūnai ergonomiškai sutampa.
• Negalima tiesinti savarankiškai dar nesėdinčio vaiko nugaros, nes jo kryžkaulis ir dubuo nėra pasirengę šiai svorio apkrovai. Natūrali stuburo padėtis - „C“ (vėliau - „J“) forma iki tol, kol vaikas pradeda pats sėstis. Vaikui augant ir vystantis, stuburo forma kinta, tačiau tokia pati kaip mūsų - suaugusių, arba kitaip „S“ formos tampa tik tuomet, kai vaikas jau geba savarankiškai sėdėti, ropoti, eiti. Nešant nešioklėje veiduku į save, yra lengva palaikyti natūralų vaiko stuburo linkį, nes nešioklės nugarėlė minkštai priglunda prie vaiko kūno ir jį tvirtai prilaiko - tarsi jūsų delnai. Tačiau nusukus vaiką nuo savęs, savarankiškai nesėdinčio vaiko nugarytė linksta į priekį, jau nėra tvirtai prilaikoma, o tiesiog remiasi į jūsų krūtinę ir yra anksčiau laiko tiesinama. Arba, dar blogiau - vaikas paprasčiausiai sukniumba nešioklėje arba kybo už pažastėlių. Jeigu vaikas jau didelis ir sėdintis, matyt, nebepakenksite jo stuburui, tačiau mažiausiųjų vaikų nugarytes turime pasaugoti rūpestingiau...
• Rizika vaikui užmigus - apsnūdus, vaiko smakras svyra žemyn, artėja prie vaiko krūtinės, blokuojami kvėpavimo takai, apsunkinamas kvėpavimas. Nesunku įsivaizduoti, kaip nepatogu ir nesaugu miegoti taip sukniubus.
• Patys nešioklių gamintojai riboja laiką, kartais - iki 20 min. Atsakingi nešioklių gamintojai, sukūrę nešioklę su pozicija „veidu į pasaulį“, savo instrukcijose nurodo, kad taip nešioti rekomenduojama tik sėdintį vaiką ir maždaug 20 min. Įspėja, jokiu būdu nemigdyti šioje pozicijoje.
• Vaikas geba dairytis ir pats sukioti galvytę! Nors tai atrodo neįtikėtina, bet jei jūsų 2 mėnesių naujagimis dar sunkiai koordinuoja savo galvelę ir kyla noras aplinką rodyti nuolat keičiant jo/jos nešiojimo pozicijas, turite patikėti, jog vaikui augant ir stiprėjant, išmokus tvirtai laikyti galvą, sėdėti, ropoti, jo mobilumas taps neįtikėtinu ir jokia nešioklė nesukliudys vaikui stebėti aplinką visomis kryptimis. Augantys mažyliai, nešami nešioklėje veiduku į mamą/tėtį, puikiai sukiojasi, dairosi ir netgi sugeba rankutėmis nutverti juos sudominusį objektą.
• Mamos/tėčio stuburo gelbėjimas - jis įmanomas tik tuomet, kai vaiko kojytės apsiveja apie mamos/tėčio liemenį. Nešant vaiką veidu į jus, jam plačiai apsivijus jūsų juosmenį kojytėmis arba, kol vaikas mažas, išdėliojus kojeles plačiai - varliuko poza, vaiko svoris tarsi išsisklaido ir jūsų kūnui tenka mažos apkrovos dideliame plote. Vaiką nešant nusuktą nuo jūsų, jo svoris koncentruojamas viename taške, nutįsta į priekį arba žemyn.
• Ar suprasite, kai vaikas pasijus blogai? Nešiojant ant rankų, instinktyviai keičiame vaiko nešiojimo pozas. Parodome pasaulį tiek, kiek vaikui malonu jį matyti, jį stimuliuoja besikeičiantys vaizdai ir garsai. Tačiau vos mažyliui sunerimus (pvz.: pradėjus jį čiupinėti ir kibinti netikėtai pripuolusiai tetulei), atsukame į save ir stipriai apkabiname - jūsų ryšys tvirtas ir greitai reaguojate į vaiko siunčiamus signalus. O kaip greitai sugebėsite reaguoti, kai vaikas nešamas nusuktas nešioklėje? Kaip pamatysite jo veiduko išraišką sutikus priešišką praeivio žvilgsnį? Net jei mažylis bandys pasisukti į jus ir gauti pastiprinantį jūsų žvilgsnį ar šypseną - jam nepavyks to padaryti. Nešioklė nusuktoje pozicijoje neleis vaikui persisukti ir pamatyti mamos/tėčio veido.
• Kai vaikas nešamas veidu į nešantįjį, mes apsaugome vaikelį nuo pernelyg didelės aplinkos stimuliacijos, jis kontroliuoja, kada pasukus galvytę į šoną stebėti, kas vyksta aplink, o kada jaukiai ir ramiai įsikniaubti į nešantįjį ar stebėti jo veidą.
• Jei mažiuką ir nedidelio svorio vaikutį įpratinote būti nešiojamu nešioklėje veiduku į išorę, bus sunku jį/ją „įkalbėti“ pakeisti šią poziciją kai vaikas ūgtels. Atsukti vaiką į save norėsis tuomet, kai vaikas svers 10-12 kg ir daugiau. Tiek sverti gali jau metukų vaikai, kuriuos vis dar tenka panešioti nešioklėje. Jūsų pečiai ir nugara pradės siųsti jums signalus apie tai, kad tokia nešimo pozicija vargina: greitai įskausta pečius, nugarą ir kitas labiau pažeidžiamas kūno vietas. Jei vaikas apsikabintų jus kojytėmis, jūsų svorio centrai sutaptų ir svoris labai proporcingai galėtų pasiskirstyti, nesukeldamas koncentruotos apkrovos vienai kažkuriai jūsų kūno vietai.

Vaiko raida ir tinkamos nešiojimo pozicijos

Pirmaisiais gyvenimo metais sparčiausiai kinta kūdikio smegenys ir įvairios raidos sritys. Naujagimystė - pirmasis kūdikio mėnesis šiame pasaulyje. Šis laikotarpis yra skirtas organizmo adaptacijai prie pasikeitusios aplinkos: temperatūros, vaizdinės ir garsinės stimuliacijos. Pirmų mėnesių judėjimas paremtas refleksais, tad normalu, kad naujagimis spontaniškai spardosi ar nevalingai juda kojytėmis ir rankytėmis. Ilgainiui jis po truputį atranda savo kūno dalis ir jo judėjimas tampa valingas.

Įprastai, jeigu nėra trikdžių, kūdikio savęs bei pasaulio pažinimas ir judėjimas vystosi tam tikra seka. Čia svarbu, kad tėveliai prisidėtų prie sėkmingo augimo teisingai nešiodami ir keisdami guldymo padėtis.

Pirmais mėnesiais turėtų dominuoti horizontalios nešiojimo padėtys, tokio kaip.: „Lopšio poza“, nešiojimas šonu ar pilvu žemyn, bet taip pat kartais galima pakeisti pozicijas vertikaliomis, tokiomis, kaip.: nešiojimas ant peties arba „Veidu į pasaulį“.

Antras mėnuo: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų po truputį atrasti vidurio liniją ir gebėti išlaikyti galvą tiesiai bent 10 sekundžių, kūdikio rankos vis dar juda spontaniškai ir ne visai koordinuotai, kojos būna kiek sulenktos per šlaunis ir kelius, vis dar stebimas spotaniškas spardymasis. Galime pastebėti, kad kūdikis vis ilgiau išlaiko dėmesį, geba fiksuoti žvilgsnį. Gulėdamas ant pilvo, kūdikis laiko rankas sulenktas per alkūnes, geba pakelti galvą ir išlaikyti ją kelias sekundes, galva būna pakelta 45 laipsnių kampu.

Trečias mėnuo: Šis mėnuo itin svarbus, kaip atskaitos taškas vertinant kūdikio raidą. Gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų būti atradęs vidurio liniją, išlaikyti galvą tiesiai, suvesti rankutes, nešti jas į burnytę (taip kūdikis stimuliuos ne tik savo pirštukus, bet ir kalbinę raidą) ir po truputį siekti žaislų. Tai rodys smulkiosios motorikos vystymosi pradžią. Taip pat svarbi gulėjimo ant pilvo laiko trukmė ir kokybė. Kūdikis turėtų turėti tvirtą dilbių atramą, alkūnes jau laikyti ne be prie kūno, o sulig pečių linija. Galvą turėtų laikyti pakeltą 90 laipsnių kampu ir ne trumpiau nei vieną minutę. Amerikos pediatrijos asociacija nurodo, kad trijų mėnesių kūdikis turėtų per dieną išbūti aktyviai gulėdamas ant pilvo 60 min., minimaliai 20 min. Tai apima nešiojimą, guldymą ant skirtingų paviršių ir ridenimą ant kamuolio pilvu žemyn. Nuo 2-3 mėn. jau galima pradėti taikyti tikslingas ar prevencines mankštas, masažus, lankyti užsiėmimus vandenyje.

Ketvirtas menuo: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau trečią mėnesį vis pakeldavo kojeles į viršų, o ketvirtą mėnesį būdravimo metu kojos jau turėtų būti daugiau pakeltos nei nuleistos. Kūdikis pamažu pradeda siekti keliukus ir taip atranda savo kojas. Čia aktyvinasi liemens ir pilvo preso raumenys, ko pasekoje kūdikis pakėlęs kojeles prie pilvo pradeda virsti ant šoniuko. Stipresni mažyliai net ir pilnai apsiverčia. Įprastai kūdikis apsiverčia nuo nugaros ant pilvo tarp 3 ir 5 mėn. Gulėdamas ant pilvo keturių mėnesių kūdikis geba siekti žaisliukus, kurie padėti priekyje.

Penktas mėnuo: kūdikiui gulint ant pilvo - galime stebėti kaip sustiprėjęs kūdikio pečių juostos ir nugaros raumenynas. Jeigu kūdikis jau trečią mėnesį tvirtai gulėjo ant pilvo, vėliau išmoko pernešti svorį nuo vienos rankos prie kitos ir taip siekti žaislų, tai penktą mėnesį jis jau bando save kelti kiek aukščiau ir stumiasi į tiesių rankų atramą. Tiesių rankų atrama visapusiškai stiprina visą nugaros raumenyną nuo pat kryžmens iki pat kaklo. Čia svarbu ne tik, kad kūdikis būtų išsitiesęs rankomis ir remtųsi į pagrindą, bet kad ir gebėtų atkelti krūtinę. Itin dažnai kūdikiai visų pirma tarsi plaukia, o po to išsistumia. Kai kurie kūdikiai gulėdami ant pilvo jau bando kelti užpakaliuką į viršų, taip tarsi formuodami „palapinę“, ir tai yra šliaužimo ir ropojimo užuomazgos.

Šeštas mėnuo: Kūdikis gulėdamas ant nugaros ir ant pilvo geba siekti žaislų įvairiomis kryptimis, siekiant žaislo - apsiversti. Kūdikis geba pasiekti ir ragauti pėdutes, o tai rodo, kad kūdikio klubų mobilumas pasiruošęs sėdėjimui. Tad šis mėnuo reikšmingai svarbus, nes jeigu kūdikis jau pakankamai sustiprėjęs ir jo liemens raumenynas pasiruošęs - jau galima po truputį kūdikį sodinti ir mokyti sėstis per šoną. Kūdikis jau turėtų vartytis nuo nugaros ant pilvo per abi puses, gulėdamas ant nugaros atkelti galvelę ir pritraukti smakriuką, laikomas kiek pakeltu kampu - norėti riestis, tarsi sėstis, o būdamas ant pilvo - turėti tiesių rankų atramą ir netgi siekti žaislų iš šios pozicijos. Kai kurie kūdikiai geba ne tik apsiversti nuo nugaros ant pilvo, bet ir atsiversti.

Kada ir kodėl rinktis nešioklę?

* Patogu taikyti „kengūros metodą“, ypač neišnešiotiems naujagimiams. Nuo gimimo! Grįžę iš ligoninės, naujagimį galite pradėti nešioti bet kada. Pavyzdžiui, pirmiesiems keliolikos minučių išėjimams į lauką.

Pasak vaikų kineziterapeutės Lauros Sidaraitės, nešioklėje vaikutį galima nešioti jau nuo kelių mėnesių amžiaus, tik labai svarbu, kad joje būtų tvirta atrama stuburui, kad vaikas nebūtų sudribęs kaip maiše, o patogiai atręmęs. Tuomet ir jo stuburui nebus pakenkta.

Naujagimystė - pirmasis kūdikio mėnesis šiame pasaulyje. Šis laikotarpis yra skirtas organizmo adaptacijai prie pasikeitusios aplinkos: temperatūros, vaizdinės ir garsinės stimuliacijos. Pirmų mėnesių judėjimas paremtas refleksais, tad normalu, kad naujagimis spontaniškai spardosi ar nevalingai juda kojytėmis ir rankytėmis. Ilgainiui jis po truputį atranda savo kūno dalis ir jo judėjimas tampa valingas. Antras mėnuo: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų po truputį atrasti vidurio liniją ir gebėti išlaikyti galvą tiesiai bent 10 sekundžių.

Mažesnio nei 4 mėn. kūdikio nešiojimas stačiai. Iki 4 mėnesio kūdikį reikėtų stengtis kuo mažiau nešioti stačiose padėtyse, kad neapkrautume jo nugaros ir stuburo. Tokio amžiaus vaikų raumenys nėra pasiruošę statmenai pozicijai ir jie turi gulėti. Maždaug nuo 4 mėnesio pradedame naudoti „45 laipsnių padėtį“ (t.y.

Kitos svarbios rekomendacijos:

• Keiskite nešiojimo padėtis ir puses: Negalima vaiko visada nešioti ant tos pačios rankos ar ant to paties peties, būtina kaskart keisti nešiojimo puses. Nešiojimo padėčių ir pusių įvairovė yra labai svarbu.
• Stebėkite kūdikio būklę: Karšta oda, įraudę žandai ir paraudusi oda, suprakaitavusi galvytę, sušlapę plaukai, irzlumas arba atvirkščiai, vangumas parodo, kad kūdikis perkaito. Jeigu pastebite šiuos simptomus, būtinai nedelsiant ištraukite kūdikį iš nešioklės!
• Tinkama apranga: Netinkama kūdikio arba mamos apranga. Nešioklėje prie mamos prigludusiam kūdikiui gali būti karšta, tad renkite jį lengvesniais drabužėliais. Kita dažnai pasitaikanti problema - susisukusios ir spaudžiančios mamos ar kūdikio drabužių klostės, tad įsitikinkite, kad tiek jūsų, tiek kūdikio drabužiai pakankamai prigludę.
• Judėkite: Įsidėję kūdikį į nešioklę judėkite, vaikščiokite, siūbuokite - retas kūdikis mėgsta būti nešioklėje, jeigu tėvai nejuda.
• Tėvų ramybė: Mamos ar tėčio stresas. Pirmieji bandymai naudoti nešioklę (ypač jeigu rišatės vaikjuostę) gali kelti nemenką stresą, kurį kūdikis, žinoma, jaučia.
• Nešioklės priežiūra: Nauja nešioklė kainuoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų. Taupant lėšas galima ieškoti įsigyti naudotų nešioklių - kokybiška nešioklė tiks ne vienam vaikučiui užauginti. Pirkdama dėvėtą nešioklę atkreipkite dėmesį, ar tai originalas, o ne žinomos firmos padirbinys.

Ant rankų nešiokime įvairiai. Rekomendacija nešiojimo pozicijoms ir jų įvairovei: kuomet nešiojate vaiką ant rankų, be nešioklės - nešiokite visaip - ir atsuktą, ir nusuktą, ir ant pilvuko ir kaip tik judviem smagu. Kai dedate jį į nešioklę - dėkitės veiduku į save. Taip bus saugu vaiko nugarytei ir klubams, patogu jam užsnūdus, bei nebus žalojamas nešiojančiojo asmens stuburas. Nešioklę perkate ne vienam mėnesiui, ji jums ištikimai tarnaus keletą metų - tol, kol jausite poreikį nešioti savo vaiką.

tags: #naujagimio #nesiojimas #skaroje

• Rekomendacijos dėl kanapių aliejaus vaikams
• Aistros išsaugojimas nėštumo metu
• Vaikų gerklės ligų simptomai
• Lavinamosios knygutės: žaidimas ir mokymasis
• Kūdikių apsauga nuo gripo