Tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Vaiko tėvai atsakingi už savo vaikų auginimą, auklėjimą ir turtą, jiems atstovauti sprendžiant teisinius klausimus. Dažniausiai tėvai šias pareigas vykdo drauge.
Vaiko Gyvenamosios Vietos Nustatymas ir Išvykimas Į Užsienį
Jeigu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama, tai reiškia, kad vaikas gyvena ten, kur gyvena mama. Tačiau, remiantis dabartiniu Lietuvos teisiniu reglamentavimu, be tėvo sutikimo išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į užsienį negalima.
Tuo atveju, jei vaikas į užsienio valstybę išvažiuoja laikinai ir trumpam, vaiko tėvo sutikimas nėra būtinas. Tačiau išvykstant iš Lietuvos nuolat gyventi į užsienio valstybę ar grįžtant iš užsienio valstybės nuolat gyventi į Lietuvą, tėvo, nevykstančio kartu su vaiku, sutikimas yra privalomas.
Jeigu tėvai išsiskyrę, o vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, siekiant išvykti su vaiku į užsienio valstybę gyventi nuolat, vis tiek yra būtinas ir kito tėvo (motinos) sutikimas. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nesuteikia šiam tėvui (motinai) daugiau teisių vaiko atžvilgiu, nebent teismo sprendimu nustatyta kitaip.
Klaidinga manyti, kad teismo sprendimu vieno iš tėvų naudai nustatyta vaiko gyvenamoji vieta yra tarsi laimėtas „aukso puodas“, kai galima vienasmeniškai spręsti su vaiku susijusius klausimus. Priešingai, reikia nepamiršti, kad gyvenamosios vietos nustatymas sukuria dideles pareigas užtikrinti vaiko teisę bendrauti su antruoju iš tėvų, derinti su vaiku susijusius sprendimus su kartu negyvenančiu tėvu.
Neturint reikiamo leidimo išvykstantis asmuo patenka į teisės pažeidimo situaciją, kuri vadinama neteisėtas vaiko išvežimas (vaiko grobimas). Paliktas Lietuvoje tėvas pagal ES reglamentą ir Hagos konvenciją turi teisę taikyti specialią procedūrą ir reikalauti grąžinti neteisėtai išvežtą vaiką į Lietuvą.
Hagos Konvencija ir Vaiko Teisių Apsauga
Hagos konvencija taikoma, jei neteisėtai išvežamas ar laikomas vaikas, kuris dar nėra sulaukęs 16 metų. Tokia grobimo samprata yra įtvirtinta ir 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003.
Vienoje ES šalyje priimti teismo sprendimai dėl tėvų pareigų pripažįstami visose kitose ES šalyse be jokių papildomų procedūrų ir vykdomi įprasta tvarka. Išimtis - Danija.
Tėvo Sutikimo Dokumentai ir Notarinės Procedūros
Norvegija (NO) vaikų neregistruoja nuolatiniam gyvenimui be tėvo sutikimo, kuriame parašyta, kad vaikas gali nuolatinai gyventi kitoje šalyje su mama. Toks sutikimas turi būti parašytas pas notarą.
Kaip suprantu, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, bet nenurodyta kur. Vykstant "laikinai" tėvo sutikimas nebūtinas.
Tėvams gyvenantiems atskirai ir auginantiems nepilnamečius vaikus yra būtina žinoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas taisykles ir jų laikytis, ypač ketinantiems išvykti su vaiku.
- CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai.
- Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarbos tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį.
- Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų).
Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą.
Vaiko Teisės ir Bendravimo Tvarka Su Tėvais
Visiems ES šalyse pripažįstama, kad vaikai turi teisę asmeniškai ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, net jei jie gyvena skirtingose šalyse. Tėvų pareigų klausimus sprendžia tos šalies, kurioje vaikas paprastai gyvena, teismas. Teismas gali spręsti ir su skyrybomis susijusius tėvų pareigų klausimus.
Vienam iš tėvų ketinant su nepilnamečiu vaiku išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, būtina išspręsti liekančio tėvo tolesnio dalyvavimo vaiko auklėjime klausimus, t. y. tėvams būtina susitarti dėl liekančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, vaikui gyvenant užsienio valstybėje. Suteikti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku yra tėvo, pas kurį gyvena vaikas, pareiga ir jis neturi teisės kliudyti kitam tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku.
Priešingu atveju, paliktam Lietuvoje tėvui nedelsiant nesiėmus teisinių veiksmų dėl vaiko išvežimo, o vėliau nusprendus pateikti reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo), teks kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismą, t. y. teks bylinėtis užsienyje.
Vaiko Pinigai ir Socialinės Išmokos Užsienyje
Vaiko pinigai mokami ten, kur gyvena vaikas. Net tie, kurie bando sukčiauti ir mėnesiui LT priregistruoja, yra pagaunami ir tenka pinigus grąžinti.
Vienkartinė išmoka gimus vaikui priklauso tik jei gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje. Jei gyvenate Norvegijoje, ji nepriklauso. Aišku, galima grįžti registruotis, paskui vėl išsiregistruoti, bet bendrai tai jau apgavystė.
Vaiko Teisių Apsauga Emigravusiose Šeimose
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovų manymu, kai kurios šeimos, išvykusios iš Lietuvos, vaikų susilaukia jau gyvendamos užsienio valstybėse ir patenka tų valstybių socialinių tarnybų žinion. Taip pat į užsienį išvyksta daug šeimų, kurios buvo žinomos ir Lietuvos vaiko teisių apsaugos specialistams.
Užsienyje bendruomenės yra gerokai aktyvesnės. Jeigu kaimynai mato, kad žmonės girtauja, o vaikas laksto alkanas, kviečiamos tarnybos, ir vaikas paimamas. Lietuvoje nėra įstatymiškai draudžiama vaiką palikti vieną namuose. Tarkime, mama bėga į parduotuvę, palikusi kūdikį. Svetur vaiko iki 7 metų (Norvegijoje, Latvijoje) vieno palikti negalima.
Tėvai, kurie užsienio valstybėje patenka į už vaikų teisių apsaugą atsakingų tarnybų akiratį, skambina Lietuvos tarnyboms ir tikina, kad jų problema - visai nedidelė. Suprask, nieko blogo nepadarė, tačiau užsienio tarnybos ėmėsi griežtų priemonių.
Dažnas lietuvis galvoja maždaug taip: sudaviau vaikui, jis nuėjo į mokyklą su mėlyne, ir kas čia tokio? Mane juk irgi mušė. Arba vėlai vakare įvyko muštynės bare, policijos pareigūnai pastebėjo ir pranešė atitinkamoms tarnyboms, kad su suaugusiaisiais buvo mažametis, o tai neatitinka jo geriausių interesų. Vakare vaikas turi būti namuose, ilsėtis, jam turi būti sudarytos saugios gyvenimo sąlygos.
Užsienyje į tai žiūrima labai griežtai. Vaikas negali nelankyti mokyklos. Tėvai visų pirma įpareigojami, o jeigu nesilaiko tų įpareigojimų, tarnybos tokį elgesį ima traktuoti kaip netinkamą tėvų pareigų vykdymą.
Vis dėlto reikia pasidžiaugti, kad mūsų tarnybos tampa vis profesionalesnės ir aktyvesnės, kai reikia rūpintis su vaikais į užsienį išvykusiomis šeimomis. Buvo atvejis, kai mama į užsienį išvyko su keliais vaikais ir gyveno labai prastomis sąlygomis - kišenės dydžio kambarėlyje, vaikai miegojo ant žemės. Mūsų tarnybos susisiekė su tos šalies socialinėmis tarnybomis, paprašė pasirūpinti šeimos gerove. Užsienio kolegos reagavo, apsilankė pas mamą, padėjo jai gauti socialinį būstą, susitvarkyti socialinių išmokų skyrimą.
Tam tikra dalis emigrantų nemoka užsienio kalbos, neturi reikiamų įgūdžių, neišmano įstatymų. Jie bijo kreiptis pagalbos, tad toks tarnybų įsikišimas labai padeda.
Glaudus bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir užsienio valstybių vaiko teisių apsaugos tarnybų padeda spręsti sudėtingas situacijas, pavyzdžiui, kai reikia ieškoti artimųjų Lietuvoje, kurie galėtų globoti vaiką, jei tėvams užsienyje apribojamos tėvų valdžia ar net atimamos teisės.
