Kūrybiškumas ikimokykliniame amžiuje - tai ne vien gebėjimas piešti, lipdyti ar dainuoti. Tai kur kas platesnis procesas, atveriantis vaikui galimybes nuodugniai tyrinėti pasaulį, išbandyti įvairias idėjas, drąsiai klysti ir atrasti savąjį mąstymo būdą. Kūrybiškumas - tai gebėjimas mąstyti kitaip, rasti netikėtus sprendimus ir drąsiai išreikšti save. Vaikystėje jis atsiskleidžia žaidžiant, piešiant, lipdant ar net statant pilis iš pagalvių. Kūrybiškumo lavinimas - tai ne tik būdas užimti vaikus, bet ir įgūdis, kuris bus naudingas visą gyvenimą.
Kūrybiškumas nėra sąvoka, priklausanti vien meno sričiai. Jis suprantamas ir kaip gebėjimas atrasti naujus sprendimus, kritiškai mąstyti, eksperimentuoti ir į problemas žvelgti iš skirtingų perspektyvų. Todėl vaikų kūrybiškumas glaudžiai susijęs su kritinio mąstymo ugdymu. Ši nuostata darželyje „Saulės gojus“ yra labai svarbi, todėl vaikai čia skatinami išmėginti įvairias priemones ir procesus: kartais piešti ne pieštuku, o kempinėle, kartais bokštus statyti ne iš kaladėlių, o iš medžių žievės, kartais pasaką sekti ne skaitant knygą, o per judesį ar dainavimą.
Kūrybiškumas ir kritinis mąstymas yra svarbiausi įgūdžiai šiuolaikinėje, sudėtingoje ir vis labiau skaitmenizuotoje visuomenėje. Ikimokyklinio amžiaus vaikai kūrybiškumą lavina jiems priimtiniausiu būdu - žaidimu. Šiuolaikiniai vaikai nuo ankstyvojo amžiaus įpranta naudotis informacinėmis technologijomis, todėl pedagogams svarbu panaudoti šių technologijų privalumus ugdant kūrybiškumą. Dabarties vaikai IKT pagalba išsiugdo reikiamas kompetencijas greičiau, jiems labiau priimtinesniu būdu ir forma, todėl yra naudotini ikimokyklinio ugdymo įstaigoje kūrybiškumui ugdyti.
Kūrybiškumo ugdymo svarba ir metodai
Mokslininkai (Plucker, Runco, 1999) atkreipia dėmesį, kad pasakymas „reikia ugdyti kūrybiškumą“, iš esmės nieko nereiškia. Norint tai daryti, pirmiausia reikia žinoti, kokius kūrybiškumo komponentus vaikams galima ugdyti, o tik tada ieškoti metodų, kaip tai daryti. Kūrybiškumo ugdymas apima kelis komponentus:
- Kognityviniai komponentai
- Požiūrio-nuostatų komponentai: Požiūris, arba nuostatos, į savo kūrybiškumą yra vienas reikšmingiausių kūrybiškumo veiksnių.
- Emociniai ir motyvaciniai komponentai: Kūryba dažniausiai yra svarbi pačiam asmeniškai.
- Tarpasmeninių santykių komponentai: vaiko įsitikinimas, kad yra kūrybiškas, kuris priklauso nuo aplinkinių požiūrio bei gebėjimo atskleisti ir pastebėti kūrybiškumą.
Pedagogas turi sudaryti patrauklią, inovatyvią, žaismingą, palankią ir saugią aplinką vaikų kūrybiškumo skatinimui. Svarbu įtraukti naujų tendencijų ir integruoti technologijas. Pedagogo įsitraukimas į ugdymo(si) procesą ir tikslingų priemonių parinkimas lemia tolimesnį vaiko gebėjimą ugdyti(s) kūrybiškumą jam priimtiniausiu būdu.
Kūrybiškumo lavinimas gali vykti ne tik per žaidimus, bet ir per kasdienes veiklas ir įpročius. Skatinkite žaisti lauke - lauko veiklos, tokios kaip gamtos tyrinėjimas ir kūryba iš gamtos objektų, pavyzdžiui, smėlio pilių statymas, klevo lapų derinimas ir pan., gali įkvėpti naujas idėjas ir padėti išlaisvinti kūrybiškumą.
Kūrybiškumo ugdymo(si) galimybės ir iššūkiai
Kūrybiškumo ugdymas yra svarbus visiems vaikams, įskaitant tuos, kurie susiduria su autizmo ar Aspergerio sindromu. Šiems vaikams kūrybiškumas gali būti išreiškiamas unikaliu būdu, todėl tėvams ir pedagogams svarbu atrasti metodus, kurie geriausiai tiktų individualiems jų poreikiams. Kūrybiškumo lavinimas taip pat yra glaudžiai susijęs su emocinio vaikų intelekto ugdymu. Vaikai, kuriems suteikiama galimybė laisvai tyrinėti ir kurti, dažnai geriau supranta savo emocijas ir sugeba jas išreikšti sveikai.
Kūrybiškumo ugdymas ikimokykliniame amžiuje vyksta saugioje aplinkoje ir yra lydimas veikimo džiaugsmo bei atradimų. Toks ugdymas skatina vaikus būti drąsesnius, ryžtingesnius sprendžiant problemas ir labiau pasitikėti savo gebėjimais vėliau mokykloje ir gyvenime. Kūrybiškumo ženklai gali būti įvairūs - nuo išskirtinių piešinių iki originalių žaidimų ir istorijų kūrimo.
Visgi, kūrybinis vaikų darbas grupėje kūrybiškumą gali tiek skatinti, tiek ir slopinti. Tarp iššūkių, kurie gali trukdyti kūrybiškumo ugdymui, minimi:
- Laiko trūkumas.
- Mokyklos ir socialinių normų spaudimas.
- Nepakankamas išteklių prieinamumas.
Labai svarbus yra vaiko savivertės stiprinimas. Dalindamasi savo asmenine patirtimi, lektorė akcentavo, kad vaiko augimui, žmogaus vystymuisi ypač stiprų poveikį daro vaikystėje patirtos psichologinės traumos, skaudūs išgyvenimai, pasakyti žodžiai, patirtas pažeminimas iš pačių artimiausių žmonių. Tokie vaikai yra daug labiau pažeidžiami, tačiau savaip kūrybiški. Tas kūrybiškumas bus kitoks, bet jis bus ir jo negalima slopinti.
Praktiniai kūrybiškumo ugdymo pavyzdžiai
Žaidimai yra puikus būdas lavinti vaikų kūrybiškumą, nes jie leidžia eksperimentuoti, kurti ir išbandyti naujas idėjas. Tarp populiarių kūrybiškumą skatinančių žaidimų:
- Konstruktoriai.
- Pasakų kūrimas.
- Vaidmenų žaidimai.
- Piešimo ir tapybos rinkiniai.
- Kitos meno formos.
- Kūrimo žaidimai, tokie kaip lipdymas iš plastilino ar modelino, mozaikos kūrimas ir kt.
- Loginiai galvosūkiai.
- Stalo žaidimai.
Dėlionės vaikams - tai vienas iš tų žaislų, kurie niekada neišeina iš mados, o jų nauda vaiko raidai yra tiesiog neįkainojama. Sudėlioti tinkamas detales, atrasti trūkstamas formas ir pamatyti galutinį vaizdą - visa tai ne tik lavina loginį mąstymą, bet ir ugdo kūrybiškumą. Šeimos užsiėmimai su dėlionėmis taip pat yra puikus būdas bendrauti ir kurti bendrus prisiminimus.
Vaidmenų žaidimai - tai tikra mažųjų kūrybos laboratorija, kurioje vaizduotė neturi ribų. Vaikai mėgsta būti gydytojais, virėjais, superherojais ar net mokytojais, atkurdami realaus gyvenimo situacijas ir kurdami savo fantazijų pasaulius. Tokie žaidimai padeda jiems suprasti aplinką, lavina socialinius įgūdžius ir skatina problemų sprendimo gebėjimus. Norint skatinti vaiko kūrybiškumą, verta pasirūpinti įvairiais vaidmenų žaidimų rinkiniais: gydytojo lagaminėliu, virtuvėlės įrankiais, lėlių nameliu ar statybininko reikmenimis. Net ir paprasti daiktai, tokie kaip senos kepurės, skarelės ar tėvų batai, gali tapti žaidimo elementais, padedančiais sukurti įdomius personažus. Be to, vaidmenų žaidimai stiprina empatiją ir moko vaikus suprasti kitų jausmus.
Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo programa padės pedagogams stebėti ir įvertinti kasdieninį vaikų atradimų džiaugsmą, kurį sukels ir barškučio garsas, ir lapų vėjyje šnaresys, ir netikėtai takeliu nuriedėjęs kamuolys, šaligatviu bėgiojančios skruzdėlės. Knygoje išsamiai pateiktos gairės, kuriomis vadovaudamiesi pedagogai gebės sukurti ugdymo(si) programą ankstyvojo amžiaus vaikams , pritaikytą savo ugdymo įstaigai. Kūdikiai, metinukai bei dvimečiai gerai auga ir vystosi tuomet, kai jų santykiai su suaugusiais ir vaikais grindžiami pasitikėjimu ir nuolat puoselėjami ,o įvairios veiklos grupėje skatina ugdymąsi visose raidos srityse. Poreikius atitinkanti aplinka skatina vaikus pasitikėti kitais ir tyrinėti. Jie pažįsta pasaulį ir plėtoja savęs ir kitų pažinimą kaip kompetentingos ir savimi pasitikinčios asmenybės.
tags: #vaiku #kurybiskumo #ugdymas
