Ikimokyklinis ugdymas - tai procesas, kurio metu siekiama užtikrinti vaikų raidą ir ugdymąsi, atsižvelgiant į jų amžių, individualius poreikius ir galimybes. Šiame aprašyme pateikiama informacija apie ikimokyklinio ugdymo programas, principus ir ugdymo(si) turinio sritis.

Ikimokyklinio ugdymo programos

Ikimokyklinio ugdymo programa „Žinių šaltinėlis“ yra skirta vaikams nuo 1 iki 5 (6) metų amžiaus. Ji apima įvairias ugdymo(si) sritis, kurios padeda vaikams įgyti žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų.

Priešmokyklinis ugdymas yra visuotinis vienerių (išimtiniais atvejais - dvejų) metų trukmės ugdymas, skirtas vaikams nuo 5 metų, padedantis jiems subręsti mokyklai. Jis vyksta pagal bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius bei pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos.

Darželyje taip pat vykdomos kitos specializuotos programos:

• Tarptautinė programa „Zipio draugai“ skirta 5-7 metų vaikams, siekiant padėti jiems įveikti socialinius bei emocinius sunkumus ir pagerinti emocinę savijautą.
• Kitakalbių vaikų lietuvių kalbos gebėjimų ugdymo darželyje programa, skirta padėti rusakalbiams vaikams (nuo 3 iki 6-7 metų amžiaus) sėkmingai integruotis į bendruomenę.
• Sveikatos stiprinimo programa, kurios tikslas - užtikrinti vaikų fizinės ir psichinės sveikatos saugumą ir stiprinimą, formuojant nuostatas sveikai gyventi.

Ugdymo(si) turinys ir principai

Ugdymo(si) turinys ikimokyklinio ugdymo įstaigoje suprantamas kaip procesas, apimantis du lygmenis: planuojamą ir pasiektą ugdymo(si) turinį. Jis sudarytas iš 18-os vaiko ugdymo(si) sričių, kuriose išskiriamos esminės nuostatos ir gebėjimai. Žinios ir patirtis vaikams teikiamos per veiklą: žaidimus, judėjimą, pažinimą, bendravimą ir kt.

Ugdymo(si) turinys rengiamas ankstyvajam ir ikimokykliniam amžiui, pasitikint pedagogo kompetencija atrenkant turinį skirtingo amžiaus vaikams ir suteikiant jam interpretacinę laisvę. Darželio pedagogės, ugdydamos vaikus, integruoja įvairių metodikų elementus, o visose grupėse plačiai naudojamas projektinis metodas.

Gairės, reglamentuojančios ikimokyklinį ugdymą, parengtos vadovaujantis svarbiausiais principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir kokybę. Tarp šių principų yra:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: kiekviena sąveika ir kasdienė rutina yra ugdanti ir turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: mokytojas drauge su vaiku apmąsto vaiko veikimo patirtis, emocijas ir numato tolesnį veikimą.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: mokykla ir šeima bendradarbiauja rengiant programas, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir kuriant besimokančią bendruomenę.

Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas

Aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę.

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, rengiama programa, grindžiama universalaus dizaino mokymuisi prieiga. Tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.

Kontekstų tipai:

• Žaismės kontekstas: palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, skatina džiaugsmą ir nuostabą tyrinėjant, eksperimentuojant, dalinantis potyriais.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: padeda kiekvienam vaikui kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, kalbų pažinimui ir teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti objektus, reiškinius ir jų ryšius.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: sukuria vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra nuosekliai įgyjami ir plėtojami vaikų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurios užtikrina optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Pasiekimai srityje „Mūsų sveikata ir gerovė“:

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai:

• A1. Maisto įpročiai ir ruošimas: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą.
• A2. Asmens higiena ir savarankiškumas: Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Savarankiškai naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
• A3. Saugus elgesys: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.

Pasiekimai srityje „Aš ir bendruomenė“ (judėjimas):

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai:

• B1. Fizinis aktyvumas ir koordinacija: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos. Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis, pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Eina ant pirštų galų, eina siaura linija. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje.
• B2. Smulkioji motorika: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Priešmokyklinio ugdymo modeliai

Šiaulių miesto savivaldybės mero 2023 m. gegužės 24 d. potvarkiu dėl priešmokyklinio ugdymo modelių patvirtinimo, yra numatyti šie modeliai pagal grupės veiklos trukmę per dieną:

• I modelis - 4 valandos.
• II modelis - 6 valandos 36 minutės.
• III modelis - 10 valandų 30 minučių.
• IV modelis - 12 valandų.
• V modelis - 24 valandos (parai).

Lopšeliai-darželiai, planuojantys laikinai perkelti savo funkcijų vykdymą į kito lopšelio-darželio patalpas, turi pateikti prašymą Švietimo skyriui iki einamųjų metų balandžio 15 d.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #veiklos #ataskaita

• Kalėdinės idėjos darželiui
• Invalidumo pensija motinystės metu
• Vestuvių dekoravimas
• Mediniai karoliukai vaikams: spalvos ir kūrybiškumas
• Džiaugsmas ir meilė naujai gyvybei