Anykščiai - miestas, turintis turtingą kultūrinį ir literatūrinį paveldą, gimtinė daugeliui žymių Lietuvos rašytojų ir poetų. Šis kraštas ne tik įkvėpė daugelį kūrėjų, bet ir pats tapo svarbiu jų gyvenimo ir kūrybos centru.
Antanas Baranauskas: Poetas ir vyskupas
Vienas ryškiausių Anykščiuose gimusių rašytojų - Antanas Baranauskas (1835-1902). Jis buvo ne tik poetas, bet ir teologas, kalbininkas, matematikas, Biblijos vertėjas ir Seinų vyskupas. Baranauskas gimė 1835 m. sausio 17 d. Anykščių miestelio dalyje, vadinamoje Jurzdiku. Jo tėvai, valstybiniai valstiečiai, gyveno gana sunkiai, tačiau aplinkinė gamta - Šventosios upės vingiai, smėlio kalnai, šilai - ugdė jaunojo Antano vaizduotę ir meilę gimtajam kraštui.
Poeto vaikystė buvo sunki ir varginga, jis nuo mažens piemenavo ir dirbo sunkius ūkio darbus. Pirmąsias žinias gavo iš tėvo, vėliau lankė Anykščių parapinę mokyklą, kurioje išryškėjo jo gabumai matematikai. Dėl finansinių sunkumų būsimajam poetui teko tarnauti klebonijoje ir vėl dirbti tėvų ūkyje. Vėliau jis mokėsi raštininkų mokykloje Rumšiškėse, kur gerai išmoko rusų kalbą. Laisvalaikiu mėgo eiliuoti. Didelę įtaką jo gyvenimui padarė draugystė su poete K. Praniauskaite, kuri padėjo jam geriau pažinti lenkų literatūrą. Siekdami nutraukti draugystę, jos tėvai sudarė Baranauskui sąlygas įstoti į Varnių dvasinę seminariją.
Besimokydamas seminarijoje (1856-1858 m.) poetas parašė pagrindinius savo poezijos kūrinius, tarp jų ir garsiąją poemą „Anykščių šilelis“, kuri tapo neatsiejama lietuvių literatūros dalimi. Ši poema ne tik apdainuoja gimtojo krašto gamtos grožį, bet ir atspindi lietuvių tautos dvasią.
Baigęs seminariją, Baranauskas studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, kur įgijo teologijos magistro laipsnį. Vėliau studijavo Miunchene, Romoje ir Liuvene. Grįžęs į Lietuvą, profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, vėliau tapo Kauno katedros vikaru ir kunigų seminarijos profesoriumi, inspektoriumi. Tuo metu jis susidomėjo lietuvių kalbos mokslu, tyrinėjo Lietuvos tarmės ir rengė lietuvių kalbos gramatiką.
Tapęs Žemaičių pavyskupiu (1884 m.), o vėliau Seinų vyskupu (1897 m.), Baranauskas atsidėjo matematikai ir religiniams darbams. Paskutiniais gyvenimo metais jis pradėjo versti Bibliją į lietuvių kalbą, tačiau spėjo atlikti tik dalį šio darbo. Antanas Baranauskas mirė 1902 m. Seinuose.
Antanas Vienuolis: Prozininkas ir visuomenininkas
Antanas Žukauskas-Vienuolis (1882-1957) - dar vienas garsus rašytojas, gimęs Anykščių krašte, Užuožerių kaime. Jo tėvai buvo pasiturintys ūkininkai. Mokydamasis Liepojos gimnazijoje, Vienuolis dalyvavo lietuvių gimnazistų savišvietos būrelyje, kurį suorganizavo anykštėnas Jonas Biliūnas. Atsisakęs stoti į kunigų seminariją, jis neteko tėvų ir vyskupo A. Baranausko finansinės paramos, todėl pradėjo savarankišką gyvenimą.
Maskvoje Vienuolis dirbo vaistinėje, lankė vakarinius kursus universitete ir įgijo provizoriaus kvalifikaciją. Ten jis susidomėjo literatūra, daug skaitė ir pats ėmė rašyti. Keliavo po Rusijos imperiją, dirbo vaistinėse Tbilisyje, Vladikaukaze. Kaukazo gamtos įkvėptas parašė nemažai kūrinių.
Grįžęs į nepriklausomą Lietuvą, Vienuolis apsigyveno Anykščiuose, kur įsteigė vaistinę. Jis ne tik vertėsi vaistininko darbu, bet ir aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Jo rūpesčiu Anykščiuose buvo įkurtas Antano Baranausko memorialinis muziejus - pirmasis memorialinis muziejus Lietuvoje. Jis išsaugojo savo giminaičio vyskupo A. Baranausko klėtelę ir kitus vertingus eksponatus.
Vienuolis yra žymiausių apsakymų, apysakų, romanų ir dramų autorius. Tarp jo žymiausių kūrinių - „Paskenduolė“, „Anykščių padavimai“, „Užkeiktieji vienuoliai“. Jo kūryba pasižymi psichologine analize, dėmesiu kaimo buičiai ir gamtos aprašymais.
A. Vienuolis mirė 1957 m. rugpjūčio 17 d. Anykščiuose. Jo vardu pavadinta Anykščių Antano Vienuolio gimnazija.
Jonas Biliūnas: Lyrinės prozos pradininkas
Jonas Biliūnas (1879-1907) - XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuvių rašytojas, lyrinės lietuvių prozos pradininkas. Jis gimė Niūronių kaime, Anykščių valsčiuje, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Tėvams mirus, neteko materialinės paramos ir vertėsi privačiomis pamokomis. Mokėsi Liepojos gimnazijoje, kur įsitraukė į visuomeninę ir politinę veiklą.
Biliūnas studijavo mediciną Tartu universitete, tačiau už dalyvavimą studentų demonstracijose buvo pašalintas. Vėliau studijavo literatūrą Leipcigo universitete. Dėl pablogėjusios sveikatos (džiovos) grįžo į Lietuvą ir gydėsi Zakopanėje bei Lietuvos kurortuose.
Tragiška aplinkybė, kad geriausius savo apsakymus J. Biliūnas sukūrė jau nepagydomai sirgdamas. Jo žymiausias kūrinys - „Liūdna pasaka“, kuriame vaizduojama valstiečio tragedija. Kiti svarbūs jo apsakymai - „Laimės žiburys“, „Vagis“, „Kliudžiau“, „Lazda“. Biliūno proza pasižymi lyrizmu, jautrumu, dėmesiu paprasto žmogaus likimui.
Jonas Biliūnas mirė 1907 m. gruodžio 8 d. Zakopanėje. Jo palaikai 1953 m. buvo perlaidoti Liudiškių kalvoje prie Anykščių.
Kiti Anykščiuose gimę rašytojai ir visuomenės veikėjai
Be minėtųjų, Anykščiai gali didžiuotis ir kitais kraštiečiais, prisidėjusiais prie Lietuvos kultūros ir literatūros vystymo. Tarp jų - poetė Bronė Buivydaitė (1895-1984), kurios kūryba dažnai persmelkta Anykščių krašto motyvais, bei prozininkas, dramaturgas, eseistas Romualdas Granauskas (1939-2014), gimęs Mažeikiuose, tačiau su Anykščiais jį siejo artimi ryšiai.
Anykščius garsino ir leksikografas Konstantinas Sirvydis, teologas Juozapas Abelevičius, žurnalistas Solomon Baruch Komaiko, archeologas Petras Tarasenka.
Kelionė į literatūrinius Anykščius
Šiandien Anykščiai ir toliau puoselėja savo literatūrinį paveldą, skatina jaunimą domėtis literatūra ir kūryba. Miestas tapo ne tik svarbiu kultūros centru, bet ir patraukliu turistiniu objektu, kviečiančiu pažinti jo garsiausių sūnų ir dukterų gyvenimą bei kūrybą.
tags: #rasytojai #gime #anyksciuose
