Atraskite, kaip socialiniai įgūdžiai stiprina ryšį tarp mamos ir kūdikio žindymo metu

Įdomybės Šioje rubrikoje Įdomybės portalo TavoVaikas.lt redakcija dalinasi netikėtais faktais, naudingomis smulkmenomis ir kasdienį gyvenimą praturtinančiomis temomis, kurios aktualios tėvams ir šeimoms. Remdamiesi realia tėvystės patirtimi, patikimais šaltiniais ir specialistų įžvalgomis, pateikiame turinį apie vaikus, jų raidą, maistą, receptus, šeimos kasdienybę ir gyvenimo situacijas, kurios dažnai kelia smalsumą. Čia rasite lengvai skaitomas, bet vertingas įdomybes tėvams, kurios ne tik praplečia akiratį, bet ir padeda geriau suprasti vaikus bei save.

Š. m. Rugsėjo 17 dieną Šilalės visuomenės sveikatos biure vyko paskaita “Sėkmingas žindymas”, kuri buvo skirta nėščiosioms ir (ar) besilaukiančioms šeimoms bei šeimoms, auginančioms kūdikius ir vaikus iki vienerių metų.

Kai kurioms moterims žindyti nuo pat pradžių pavyksta lengvai, kitoms prireikia šiek tiek daugiau laiko. Pirmosios mažylio dienos šiame pasaulyje yra ypatingos: jis patenka į visiškai naują aplinką, jį supa nauji žmonės, kvapai, garsai. Tiek daug pasikeitimų kelia nemažą nerimą ir baimę. Tačiau nusiraminimą ir saugumo jausmą gali suteikti mamos buvimas šalia. Itin reikšmingas yra mažylio ir mamos ryšys, kuris pirmaisiais gyvenimo mėnesiais yra užmezgamas ne tik per mylavimą, sūpavimą, kalbinimą, bet pirmiausia per žindymą. Tinkamas maitinimas - neabejotinai vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių mažylio augimą, vystymąsi, sveikatą ir adaptaciją.

Žindymo pradžios organizavimas ir įgūdžiai

Taisyklingas maitinimas - svarbiausias sėkmingo žindymo veiksnys. N.Įdubusiais speneliais vadinami tokie, kurie užuot buvę iššokę į paviršių, yra įdubę į krūtį ar yra toje pat plokštumoje. Jei taip - jūs tikrai ne vienintelė. Įdubusius ar plokščius spenelius turinčios moterys dažnai sunerimsta - ar pavyks žindyti kūdikį? Skubame nuraminti. Svarbu suprasti, kad kūdikis žinda ne spenelį, o krūtį. Antspenis - skaidri, lanksti, plona krūties „skybėlaitė“ (jo forma iš tiesų primena plačiabrylę skrybėlę). Plokščius ar įdubusius spenelius taip pat galima suformuoti juos ištraukiant į krūties paviršių. Tam galite naudoti tiek spenelių kereguoklius (ištraukiklius) (angl. III laipsnio inversija yra labai reta. Esant III laipsnio inversijai ir norint sėkmingai maitinti kūdikį gali prireikti chirurgo įsikišimo. Dėl operacijos reikėtų pasikonsultuoti iš anksto, dar tik planuojant vaikelį.

Pagal gamtos „programą“ moterų krūtys yra sutvertos kūdikiams maitinti. Todėl kiekvienoje iš dviejų krūtų yra pieno liaukos. Jos susideda iš 15-20 liaukinio audinio skiltelių - segmentų, apsuptų jungiančiuoju ir riebaliniu audiniu. Pokyčiai krūtyse prasideda dar gerokai prieš kūdikio gimimą. Veikiant nėštumo hormonams, krūtyse vyksta žymūs pasikeitimai ruošiantis pieno gamybai - auga ir vystosi liaukinis audinys ir latakėliai. Išvešančiam liaukiniam audiniui reikia daugiau vietos, todėl jau nėštumo metu krūtyse gali sumažėti riebalinio audinio. Krūtų didėjimas yra ankstyvas nėštumo požymis. Tikriausiai daug anksčiau, negu nebesuėjo sijono užtrauktukas, Jūs pastebėjote, jog nebeužsisega marškinėlių sagutės. Taigi krūtys nėštumo metu padidėja neišvengiamai, nepriklausomai nuo pačios motinos valios žindyti ar nežindyti savo vaikus. Prieš gimdymą krūtų svoris būna maždaug padvigubėjęs. Kartu padidėja krūtų tūris, jų paviršiaus plotas. Taigi tempiasi ir krūtų oda.

Jeigu po gimdymo moteris kūdikio nežindo, neveikiančios pieno liaukos involiucionuoja, t.y., susitraukia. Krūtys, dėl santykinio ją dengiančios odos pertekliaus, daugiau ar mažiau nukars ir jau skirsis nuo mergaitiškų krūtų.

Anksčiau buvo visuotinai paplitusi praktika kūdikius maitinti pagal tvarkaraštį. Kai kūdikis maitinamas retai, pavyzdžiui, tik kas 4 valandas, ir net visą naktį nežindomas, tokiu atveju jis labiau išalksta ir, kad pasisotintų, turi valgyti dideliais kiekiais. Taigi ir pieno liaukos skatinamos pagaminti ir sukaupti kiekvienam maitinimui labai daug pieno. Krūtis dėl to labai padidėja, o jos oda yra atitinkamai labiau ištempiama. Jeigu dar ir po kiekvieno žindymo pienas ištraukiamas “iki paskutinio lašo” (o taip irgi buvo rekomenduojama ir dažniausiai daryta krūtį masažuojant rankomis - taigi dar papildomai tampant jos odą) motinos organizmui tai yra tarsi pranešimas, jog pieno buvo per mažai ir reikia jo gaminti dar daugiau. Susidaro “užburtas ratas”, verčiantis motinos pieno liaukas nuolat gaminti per daug pieno, o krūtis dar labiau padidėti, tad jų oda dar labiau ištempiama. Nujunkius kūdikį, kai pieno liaukos pasidaro nebeaktyvios ir dalinai sumažėja, ištemptos odos lieka gerokai per daug ir krūtis labiau nutįsta. Taigi krūtis gali išsitampyti, bet ne dėl kūdikio normalaus žindymo. Taip būna dėl jų abiejų „prievartavimo“: kūdikio - verčiant jį peralkti ir išbadėjus valgyti dideliais kiekiais, o krūties - priverčiant ją gaminti pieną nenormaliai dideliais “potvyniais”. Gamta tikrai nesuinteresuota moteris kuo greičiau “sudėvėti”.

Kaip taisyklingai žindyti, kad būtų patogu ir vaikui, ir mamai? Kaip sako žindymo konsultantė, akušerė Ieva Girdvainienė, pirmiausia labai svarbi žindymo padėtis, kaip jūs sėdite. Teisingai sėdėti labai svarbu, kad stuburas būtų atsilošęs, o kojos padėtos ant kieto pagrindo. Krūtį galima šiek tiek pastimuliuoti, kad mažylis užuostų pirmuosius pieno lašelius ir pats ieškotų krūties. Pasak akušerės Ievos, kūdikį maitinate pagal poreikį, kai vaikas savaime paleidžia spenelį. "Šita poza nėra įprasta, daugiau ji nanudojama tuomet, jei rekia pagalbos jums, o ne mažylei. Teisingas krūties apžiojimas toks, kai vaiko nosytė yra ties viršutiniu pigmentiniu laukeliu, o smakriukas ties apatiniu, abi lūpos išžiotos. Kai mažylis jau didesnis ir jį reikia pamaitinti svečiuose, žindymo pagalvę puikiausiai gali atstoti mamos alkūnė. Ši poza vadinama Madonos arba lopšio. Labai dažnai mamos bijo, kad žindant vaiko nosytė remiasi į krūtį, todėl jam neva gali prirūkti oro. Kitaip dar vadinamas pieno sąstovis - grėsmė jūsų krūčiai. Kad pieno būtų sočiai, pirmas 2-3 savaites akušerė pataria kūdikį glausti kaskart maitinant prie abiejų krūtų. Trečią savaitę jau reiktų žindyti ritmingai: vienas maitinimas -viena krūtis. O kokybiškas žindymas toks, kai mažylis nuolat žinda ir jūs girdite pieno rijimo garsą. Jeigu vidury matinimo krūtį mažylis paleidžia, tai gali būti ženklas, kad nori atsirūgti. Kaip sako akušerė, labai svarbu, kad mama pasirinktų teisingą padėtį sau. Naktį mama maitina atsigulusi ant vieno šono ir kūdikis glaudžiamas prie tos krūties, kuri yra arčiau pagalvės. Dėmesio - kūdikis turėtų gulėti ne ant nugaros, o ant šoniuko. Žindydama mama, ypatingai naktį, turi jaustis patogiai.

Kaip kūdikio maitinimas yra natūralus? Gamtoje laisvai gyvenantys labiausiai į žmones panašūs žinduoliai yra žmogbeždžionės. Gorilos ir šimpanzės savo jauniklių vienų nepalieka, o nešioja įsikibusius nagais į gaurus ir maitina juos dažnai visą parą. Taigi ir santykinai nedideliais pieno kiekiais kiekvieną kartą. Antropologai pastebėjo, jog ir necivilizuotose žmonių gentyse moterys kūdikius visą laiką nešiojasi su savimi, migdo šalia ir žindo taip pat dažnai. Būna, jog net po kelis kartus per valandą. Natūraliai, pagal savo poreikius maitinamas kūdikis, jeigu nori tik „atsigerti“, žinda trumpai, iš motinos krūties paimdamas tik liesesnįjį pradinį pieną, labiau išalkęs - žinda ilgiau, kad „prisišauktų“ ir riebesnį galinį pieną. Jau anksčiau, kovo „Mamos žurnale“ įsitikinome, kad būtent dažnas žindymas yra motiną tausojantis, nes saugo ir nuo naujo, per ankstyvo nėštumo. Kaip tik dažnas žindymas tausoja ir motinų krūtų grožį. Žindant dažnai, kūdikis pieno suvalgo po mažiau, mažiau jo „užsisako“ kitam maitinimui. Sotumo jausmas labai priklauso nuo riebalų kiekio maiste. Mokslininkai yra nustatę, jog riebalų, labiausiai kintančios motinos pieno sudėtinės dalies, koncentracija atvirkščiai proporcinga intervalų tarp maitinimų trukmei arba, kitaip sakant, tiesiog proporcinga žindymo dažnumui. Kuo dažniau moteris žindo kūdikį, tuo riebesnis jos pienas. Ilgai užsibuvęs krūtyje, joje „taupomas“, pienas liesėja. Pirmiausia atgal į kraują pro latakėlių sieneles pradedami rezorbuoti riebalų molekulės iš „pradinio“ pieno, kuris yra jau arti spenelio ir ilgiausiai laukė savo panaudojimo. Taigi, kad pajustų sotumą, retai maitinamas kūdikis liesesniojo pieno turi gauti santykinai daugiau, negu dažniau žindantis - riebesniojo. Iškart po daug, bet lieso ir saldaus pradinio pieno gavęs, retai žindomas kūdikis gali net viduriuoti, kęsti skausmus dėl pilvo pūtimo. Tai ypač būdinga naujagimiams. Valgyti saikingai nuo ankstyvos vaikystės ir išsiugdyti tokį įprotį labai naudinga. Juk ir vienas iš suaugusiųjų sveikos mitybos principų yra būtent toks: geriau dažniau, bet nepersivalgant. Nepavydėkite mišiniais savo kūdikį maitinančiai motinai, jeigu ji girsis, kad jos vaikas ilgiau miega ir rečiau prašo valgyti. Karvės pienas, iš kurio gaminami beveik visi mišiniai, yra daug sunkiau virškinamas ir skrandyje užsibūna beveik du kartus ilgiau negu motinos pienas. Kitą fiziologijos dėsnį galėtume apibūdinti taip: kai pilvas sunkiai dirba - smegenys bejėgiškai snaudžia. Jau minėjau, jog krūtų dydis priklauso ne vien nuo pieno liaukų, esančių jose, tūrio, bet ir nuo jungiančiojo, o ypač riebalinio, audinio kiekio. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu, išvešant liaukiniam audiniui, jam vietos krūtyje “suteikia” dalinai sumažėjęs riebalinis audinys. Neskubus ir palaipsnis vaiko nujunkymas lei...

Sveikam gyvenimui reikia gryno oro, judėjimo, natūralaus maisto ir geros nuotaikos, kurios nebūna be saugumo jausmo. Kūdikis saugus jaučiasi tik ant motinos rankų, o labiausiai - prigludęs prie jos krūtinės. Laisvai judėdamas, ko negalėdavo daryti anksčiau kietai vystyklais surišti kūdikiai, dabar mažasis žmogus gali guviai išreikšti emocijas, savo džiaugsmą. Judesiai stiprina raumenis, užtikrina gerą kraujotaką. Nešiojamas - pats dar nemoka vaikščioti - kūdikis pažįsta pasaulį, įkvepia gryno oro. Ir dar - mažylis turi greitai augti. Bet kurio amžiaus žmogui sveiku maistu laikomas kuo natūralesnis ir šviežias. Nepatariama valgyti konservus, juo labiau - tik juos ir nuolat. Tačiau ir šviežias žmogaus kūdikiui biologiškai svetimas gyvulių pienas gali pridaryti bėdų: sutrikdyti virškinimą, alergizuoti. Kūdikiui vienintelis natūralus ir tikrai sveikas maistas yra pačios gamtos jam paskirtas motinos pienas. Gamta motinos pieną ir maitinimą krūtimi išrado prieš milijonus metų ir tiek pat laiko tobulino. Ta ištobulinta programa yra užrašyta motinos ir vaiko genuose. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikius vien tik iš krūties maitinti iki šešių mėnesių, nuo to amžiaus pradėti įvesti papildomą tirštą maistą (motinos pienui išliekant pagrindiniu iki pirmųjų metų pabaigos) ir žindymą tęsti antrus metus ar ilgiau, pagal vaiko poreikį.

Yra mamyčių, kurios savo kūdikių žindyti tiesiog nenori. Vienoms atrodo, jog krūtys visai ne tam sutvertos. Kitos - iš nežinojimo ką renkasi - galvoja, kad mišiniai yra visavertis „motinos pieno pakaitalas“. Trečios maitinimą iš buteliuko laiko patogesniu, tada jos galinčios kūdikį palikti močiutei ar auklei ir „išeiti“. Dar būna skubančių kūdikį nujunkyti kuo greičiau, nes planuoja kažkada grįžti į darbą. Anksčiau pasigirsdavo priekaištų uoliems žindymo propaguotojams, jog labai daug aiškinant apie tai koks geras yra motinos pienas ir žindymas bei skelbiant apie galimus mišinių ir butelinio maitinimo pavojus kūdikiams, nežindančios ir „pieno neturinčios“ mamos gali jausti psichologinį diskomfortą ir net „kaltę“. Dabar atsiranda kovotojų už kuo greitesnį motinų išleidimą į darbą ir tėvelių teisę jas „pavaduoti“ namie bei gauti, vietoje jų, atitinkamas vaiko priežiūros atostogas. Kad vienas tikras kaltininkas, dėl to, jog 20 amžiuje motinos liovėsi žindyti, buvo būtent mišinių firmos, itin agresyviai reklamavusios „kūdikių maistelį“ ir net užversdavusios gimdymo ligonines savo „labdara“, jau yra įrodyta pasauliniu mastu. Bet kokie natūralaus maitinimo suvaržymai ir trukdymai gali vesti į žindymo sutrikimus ir motinos pieno trūkumą. 1980-aisiais bent iki keturių mėnesių amžiaus žindomų kūdikių bebuvo likę tik 10 procentų, o dauguma nujunkyti nuo krūties per pirmąsias gyvenimo savaites. Laimei, per porą dešimtmečių po to, kai gimdė šiandieninių jaunų mamyčių mamos, daug kas esmingai pasikeitė. Mišinių reklama pažabota įstatymais, o sveikatos apsaugos sistema taiso savo klaidas. Tereikia norėti ir mokėti. Būsimoms mamytėms nuoširdžiai patarčiau gimsiančio vaikelio priežiūrai ir maitinimui ruoštis iš anksto. Lankykitės nėščiųjų kursuose, semkitės reikalingų žinių iš specialios literatūros. Aš rekomenduočiau ir knygą „Nepakeičiamas kaip motinos meilė“: į ją sudėjau daug informacijos ir patarimų žindymo tema. Tapkite mamomis - profesionalėmis!

Kava ir tokie gėrimai, kaip juodoji arbata, pepsi- ir koka-kola, kakava turi kofeino. Dėl centrinę nervų sistemą stimuliuojančio jo poveikio kūdikis gali būti neįprastai dirglus, neramus, sunkiau užmigti. Be to, kofeinas slopina geležies įsisavinimą iš maisto, tuo didindamas mažakraujystės riziką ir motinai, ir kūdikiui. Tačiau tik labai maža dalis kofeino iš motinos kraujo patenka į jos pieną ir dar mažiau jo aptinkama žindomo kūdikio kraujo serume. Todėl saikingas kavos vartojimas nesukelia problemų žindomam kūdikiui. O daug kofeino turinčių produktų reikėtų vengti, ypač jeigu mama žindo neišnešiotą naujagimį. Tuomet kofeino pašalinimas iš organizmo vyksta lėčiau ir jis gali kauptis, sukeldamas sveikatos sutrikimus. Taip pat nereikėtų per daug valgyti ir šokolado, nes jame yra į kofeiną panašios medžiagos teobromino.

Alkoholis iš motinos kraujo lengvai patenka į pieną, ten pasiekdamas tokią pat koncentraciją. Didžiausia ji būna praėjus maždaug 1-1.5val po išgėrimo. Dingstant alkoholiui iš motinos kraujo, jis netrukus pasišalina ir iš pieno. Trim pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikio kepenims labai sunku alkoholį nukenksinti. Tuo metu geriausia išvis apsieti be vyno. Alkoholį nuolat vartoti draudžiu, nes tai sutrikdytų žindomo kūdikio psichomotorinį vystymąsi. Be to, gali sulėtėti ir vaiko augimas, nes alkoholis dalinai slopina pieno gamybą ir tekėjimą iš krūtų.

Net neabejoju, jog Jūs, čia apsilankiusios būsimos ir esamos mamytės, pačios nerūkote. Tačiau noriu, kad perskaitytumėte likusią rašinio dalį. Todėl, kad būtumėte stiprios apginti save ir vaikus nuo rūkorių jūsų aplinkoje. Tabaką rūkyti nesveika niekam. Nikotinas yra labai toksiškas. Nestipriai apsinuodijus darosi silpna, pykina ir svaigsta galva. Didelė dozė gali sukelti traukulius, kvėpavimo raumenų paralyžių ir mirtį. Gaila, bet dar daug jaunų žmonių pradeda rūkyti, nes linkę maištauti, nori atrodyti šaunūs ir… įpranta. Kartais taip, jog nebegali liautis. Būna, mamytė pareiškia: per nėštumą iškenčiau nerūkiusi, o dabar jau galiu rinktis - jeigu rūkymas su žindymu nesuderinamas, maitinsiu kūdikį mišiniais, o pati vėl mėgausiuos cigaretėmis! Palauk, sakykite jai, motinos pienas vaikeliui ir žindymas jums abiem nėra tokie nesvarbūs, kad ramia sąžine galėtum jų atsisakyti. Taip, nikotinas į motinos pieną išties patenka taip pat lengvai, kaip ir iš motinos kraujo į vaisiaus kraują per placentą, tačiau iš kūdikio žarnyno į jo kraują - tik menka dalis. Beveik galėtume sakyti, jog surūkiusi mažiau kaip 15 cigarečių per parą, motina per savo pieną kūdikio labai nenuskriaus. Dar verta žinoti, jog nikotinas kraujyje ir moters piene, neužsibūna labai ilgai: per 95 minutes jo koncentracija sumažėja pusiau. Jeigu mama traukia dūmą nesivaržydama ir surūko dvidešimt ir dar daugiau cigarečių per dieną, kūdikiui gali pasireikšti apsinuodijimo nikotinu požymiai: pilka odos spalva, atpylimai po maitinimo, pilvo diegliai, viduriavimas ir padidėjęs nervinis dirglumas. Nors vaikelis atrodo labai pavargęs, bet užmiega sunkiai, sapnuoja košmarus ir greitai prabudęs vėl verkia. Sulėtėja jo svorio augimas. Nikotinas slopina apetitą, o dėl pakitusio motinos pieno skonio kūdikis gali nenorėti žįsti, priešintis glaudžiant prie krūties. Didžiausia rūkalų grėsmė, daug didesnė, negu per žindančios motinos pieną, pas kūdikį ateina per orą - su cigaretės dūmais. Nikotino įsisavinimas plaučiuose yra daug greitesnis ir didesnis, negu nikotino absorbcija iš motinos pieno. Kenksmingų medžiagų ypač gausu smilkstančio tabako dūmuose: 2,7 kartų daugiau, negu dūmuose, kuriuos iš cigaretės per filtrą įkvepia rūkantysis, ten yra nikotino, 2,5 kartų daugiau anglies monoksido ir 3,4 kartų daugiau kancerogeno benzpireno. Žmonių, užaugusių namuose, kur rūkė abu tėvai, rizika susirgti plaučių vėžiu vėliau gyvenime labai padidėja. Juo labiau, kad rūkorių vaikai ir patys daug dažniau tampa rūkoriais. Rūkančių tėvų kūdikiai kelis kartus dažniau serga ausų uždegimu, pneumonija, bronchiolitu, bronchų astma ir kitiomis alerginėmis ligomis. Mano pozicija vienareikšmė: aš nepritariu rūkymui - nei vieno vyro, nei vienos moters, tuo labiau žindyvės! Tačiau susidūręs su realybe sakau: geriau rūkyti ir žindyti, negu rūkyti ir nežindyti. Tyrimais nustatyta, jog, pavyzdžiui, kvėpavimo organų ligomis rūkančių motinų žindyti vaikai sirgo rečiau, negu rūkančių motinų dirbtinai maitinami kūdikiai. Kadangi labiausiai kūdikiui kenkia jo paties įkvėpti tabako dūmai (nuo smilkstančios cigaretės ar iškvėpti rūkančiojo), tai kūdikis šį “pasyvų rūkymą” patiria nepriklausomai nuo to ar jis yra žindomas ar ne. Jeigu mama kūdikį žindo, tada jis gauna visas žindymo ir motinos pieno teikiamas naudas, kurių neturi joks mišinys. Jeigu motina nepajėgia mesti rūkyti, tai bus mažiau bėdos, jeigu ji rūkys tuojau po žindymo ir kuo toliau nuo kūdikio: kitame kambaryje, o dar geriau - lauke, nes tuomet ne tik kūdikiui nereikės kvėpuoti cigaretės dūmais, bet pati mama jų mažiau įkvėps. Patarkite jai mažinti surūkomų cigarečių skaičių, palikti vis ilgesnes nuorūkas bei rūkyti mažiau nikotino turinčias cigaretes. Dar ji galėtų pasinaudoti priemonėmis, pakeičiančiomis cigarečių nikotiną, nes būtent dėl jo ir atsiranda nenumaldomas poreikis rūkyti. Naudojant nikotino pleistrus ir kūdikis ir pati motina išvengtų visų kitų kenksmingų medžiagų, kurių būna tabako dūmuose. Jeigu ji nebuvo įpratusi rūkyti naktį, tai ir nikotino pleistras tuo laiku nereikalingas. O ir dieną gal būt nebūtina, kad moters kraujyje nuolat būtų nikotino, gal ir noras rūkyti jai užeina tik tam tikru laiku ir tam tikromis aplinktybėmis. Tuomet geriau tiktų nikotininė kramtomoji guma, nikotino koncentraciją padidinanti greitai tuo metu, kai moteriai jo reikia. Kūdikį tegu žindo prieš pat gumos kramtymą, kad iki kito žindymo, po dviejų - trijų valandų, nikotino jos kraujyje ir piene nebeliktų. Nuostabiausia, jog ir pats žindymas moteriai padėtų atsikratyti rūkymo. Hormonas prolaktinas, išsiskiriantis iš hipofizio žindymo metu ir skatinantis naujo pieno gamybą krūtyse, bei endogeniniai opioidai, kurių irgi pagausėja žindyvės kraujyje, gerina nuotaiką, slopina stresą ir tuo padėtų sušvelninti nikotino vartojimo nutraukimo simptomus ar net išvengti jų.

Socialiniai įgūdžiai ir kūdikio emocijų raida

Emocijos yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, o kūdikystės laikotarpis - itin svarbus emocinio intelekto formavimosi etapas. Šiame straipsnyje panagrinėsime kūdikių emocijų intensyvumą, jų raidą, poveikį vaiko vystymuisi bei būdus, kaip tėvai ir aplinkiniai gali padėti vaikui emociškai bręsti.Emocijų apibrėžimas ir reikšmėEmocija - tai psichinis išgyvenimas, jaudinimasis, jausmas, žmogaus santykio su vidinio ir išorinio pasaulio objektais išgyvenimas. Nuo patiriamų emocinių išgyvenimų intensyvumo priklauso veiklos atlikimo kokybė. Emocijas sukelia daiktai, įvykiai, situacijos, žmonės ir visa, kas reikšminga individui. Vaikas emocijas reiškia nuoširdžiai, nevalingai, audringiau negu suaugęs žmogus.

Kūdikių emocijų raida

Emocijos dominuoja visose vaiko gyvenimo srityse. Vaikų emocijų raidos seka dažniausiai tokia pati, tačiau kiekvienas vaikas patiria emocijas individualiai ir skirtingu intensyvumu. Vaikų emocijas suprasti ir interpretuoti nelengva, o ypač kūdikių, kurie dar negali pasakyti, ką jaučia: nerimą, džiaugsmą, susižavėjimą, baimę ar nuovargį. Net kai tėvai aiškiai gali matyti, kad vaikas liūdnas ar neramus, jiems sunku nuspėti, kokia šių emocijų prigimtis ir kiek jos svarbios vaikui.

Pirmieji mėnesiai

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais daugelis kūdikio emocijų yra paprastos reakcijos į kasdieninius įvykius, todėl dalis psichologų pirmuosius jo verksmus ir šypsenas dažniau įvardija kaip refleksus. Iki 6 mėnesių kūdikis turi daug priežasčių blogai jaustis: verkia dėl alkio, skausmo, šalčio, stipraus garso. Kūdikis patenkintas, kai sočiai pavalgęs, myluojamas, jam patinka matyti įdomius daiktus. 4-5 mėnesių vaikas juokiasi, kai jam tikrai yra smagu.

Antrasis pusmetis

Nuo 6 mėnesių iki 12 mėnesių vaikas verkia mažiau, nes virškinamoji sistema jau yra stabilesnė, atsiranda domėjimasis aplinka. Baimės jausmas atsiranda nuo 7 mėnesių. Prieraišumo jausmas atsiranda antrąjį pirmųjų kūdikio gyvenimo metų pusmetį. Kūdikis stipriai prisiriša prie mamos, tėčio ar kitų juo besirūpinančių žmonių, taip pat prie daiktų, žaislų.

Antrieji gyvenimo metai

Antrieji gyvenimo metai ypač svarbūs vaiko emocijų pasireiškimui, vaiko pasitikėjimo savimi ugdymui. Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda įsisąmoninti, kas jis yra, ir ką jis gali padaryti. Augdamas vaikas geriau pažįsta save, todėl prisideda dvi naujos emocijos: pasididžiavimas savimi ir gėdos jausmas. Vaikas didžiuojasi savo naujais pasiekimais: išmoksta pats apsirengti, apsiauti batus, pavalgyti ir pan. Būtent šiuo metu tėvams labai svarbu išmokti atpažinti vaiko emocijas ir padėti tinkamai jas išreikšti.

Kūdikių emocijų intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo temperamento, aplinkos ir patirties. Kai kurie kūdikiai yra jautresni ir reaguoja stipriau į įvairius dirgiklius, o kiti - ramesni ir stabilesni. Svarbu atsiminti, kad nėra "teisingo" ar "neteisingo" emocijų intensyvumo, tačiau svarbu, kad tėvai ir aplinkiniai suprastų vaiko individualumą ir reaguotų į jo poreikius.

Neigiamos emocijos

Nuolatiniai priekaištai vaikui: „sušlapsi“, „išsitepsi“, „sulaužysi“ formuoja stiprų gėdos ir nepasitikėjimo savimi jausmą. Vaikas pradeda savęs nevertinti, laikyti blogu, nevykusiu. Dažnai šis savęs nevertinimas kompensuojamas agresyviu ir įžūliu elgesiu, todėl antraisiais gyvenimo metais dauguma vaikų dažnai laikomi „sunkiais“, „kaprizingais“, „nedraugiškais“. Tokio amžiaus vaikui didžiulę įtaką daro aplinka, auklėjimas, šeimos tradicijos.

Teigiamos emocijos

Kuomet vaikui skiriamas dėmesys, jis patiria emocinę gerovę - pasitiki savimi, jaučiasi saugiai. Tuomet vaiko nuotaika būna džiugi. Emocinė gerovė padeda ugdyti vaiko asmenybę, skiepyti teigiamus bruožus. Emociškai bręsti vaikui padeda aplinkiniai žmonės - tėvai, mokytojas, bendraamžiai. Kiekvieni santykiai vaiką išmoko įveikti sunkumus ir sėkmingai prisitaikyti socialiniame pasaulyje.

Kaip padėti vaikui emociškai bręsti?

Stebėkite vaiką: Emocijos reikalingos tam, kad pagal jų raišką ir intensyvumą galėtumėte pažinti vaiką ir vaikas pats išmoktų pažinti savo emocijas, jas išmoktų valdyti, kontroliuoti, išmoktų laukti, gerbti save ir kitus. Stebėkite savo vaiką ir pasireiškusias vaiko emocijas panaudokite kaip galimybę jį ko nors išmokyti.
Žaidimai ir veikla: Vaiko emocijos turi įtakos intelektiniai, socialiniai ir kalbos vystymosi raidai. Susikaupusias emocijas vaikui padeda išreikšti įvairi veikla: piešimas, žaidimai ir pan. Emocijos didelės įtakos turi vaikų piešiniams. Svarbu, kad vaikas pajustų kuo daugiau teigiamų emocijų, nes emocijos keičia mąstymą, turi įtakos asmenybės vystymuisi.
Socialiniai įgūdžiai: Vaikų socialiniai įgūdžiai pradeda formuotis jau antraisiais gyvenimo metais. Tam, kad vaikas įgytų daugiau socialinių įgūdžių, reikia ne tik daug laiko ir pastangų, bet ir kūrybiškumo. Pasinaudokite žaidimo metodais, leiskite vaikui per žaidimus pažinti ir suprasti jį supančią aplinką, išmokykite laukti savo eilės, pažinti žaidimo taisykles, pagirkite, kad vaikas laikosi žaidimo taisyklių.
Žodiniai metodai: Žodiniai metodai taip pat leidžia vaikui pažinti save ir kitus, suteikia galimybę ramiai ir atvirai išreikšti savo jausmus, todėl skirkite daugiau laiko pokalbiams su vaiku.
Pasitikėjimo savimi ugdymas: Padėkite vaikui rasti konstruktyvių problemos sprendimo būdų, vaiko mokymą ir auklėjimą organizuokite taip, kad jis stiprintų pasitikėjimą savimi. Svarbiausia - padėti atsiskleisti vaiko gebėjimams ir talentams. Vaikus reikia skatinti problemas, iškilusius sunkumus spręsti patiems, pasinaudoti savo gebėjimais. Reikia padėti suprasti, kad jie stiprūs ir turi kuo didžiuotis. Padrąsinkite savo vaiką.
Skatinkite, bet nenuspręskite: Kaip vaikas pristato save kitiems, tiek iš verbalinės, tiek iš kūno kalbos galima suprasti ar jam augant tėvai skatino jį, ar buvo trypiamas jo pasitikėjimas savimi. Todėl skatinkite vaiką visose situacijose, patarkite jam, bet nenuspręskite už vaiką, leiskite jam pasirinkti, išklausykite jį, o ne nuolat tildykite.
Būkite pavyzdžiu: Vaiko emocijų raidai labai svarbu, kad tėvai parodytų, jog normalu yra suklysti, pasimesti.
Venkite lyginimo: Vaikas neturi būti nuolat lyginamas su kitais vaikais ir pagal tai spręsti apie savo vertę.
Konstruktyvi kritika: Kritikuokite konkrečius vaiko veiksmus, o ne vaiko asmenybę.
Meilė ir palaikymas: Parodykite vaikui, kad jis reikalingas ir mylimas, kad pasitikite juo, nuolat padrąsinkite vaiką.

Netinkamas auklėjimas ir jo pasekmės

Priešiškumas: Tėvai, priešiški vaikams, atstumiantys juos, paprastai užaugina priešiškus kitiems vaikus. Vaikai, kuriuos tėvai nuolat kritikuoja, įžeidinėja ir nuolat jais nepatenkinti, įgyja nepasitenkinimo savimi jausmą. Niekada neaptarinėkite savo vaikų jiems girdint telefonu ir akivaizdžiai su draugais ar artimaisiais.
Per didelis lepinimas: Jei vaikas jaučiasi reikalingas ir mylimas, bet per daug lepinamas, tai tokio vaiko elgesys ikimokykliniame amžiuje pradeda nebeatitikti socialiai priimtino elgesio normų: vaikas nesiskaito su aplinkiniais, elgiasi neatsižvelgdamas į aplinkinių norus, reikalavimus, keliamas pareigas. Tokiam vaikui kyla daug problemų bendraujant su kitais vaikais. Vaikas, kuris yra įpratęs, kad juo žavėtųsi, girtų ir viską darytų pagal jį, kyla stiprios negatyvios emocijos, kai suaugusieji ar vaikai į jį nebereaguoja.

Emocijos ir motinystė: žindymo įtaka

Žindymas nėra vien tik maistinių medžiagų perdavimas iš mamos į vaiką. Žindymo nauda mamai

Streso mažinimas: Nustatyta, kad kūdikiui esant prie krūties mamai mažėja stresas: iš karto palengvėja dabartinio streso keliama reakcija. Po to, kai kūdikis praleido prie krūties 30 minučių, mamos daug ramiau reaguoja į aplinkos keliamą stresą.
Depresijos rizikos mažinimas: Streso sumažėjimas leidžia mamos kūnui skirti mažiau išteklių pasiruošimui kovai su infekcijomis ir tuo pačiu mažina mamos depresiją.
Geresnis miegas: Žindančios mamos užmiega greičiau, nei mamos, kurios maitina dirbtiniu maistu.