Motinystės pašalpos gavimas yra svarbus finansinis palaikymas šeimai, tačiau kartais kyla klausimų dėl jos atsisakymo ar skirtingų situacijų, ypač kai vaikai gimsta paeiliui. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip veikia motinystės pašalpos, kokios yra jų atsisakymo galimybės ir kaip skirtingos situacijos gali paveikti šeimos finansinę gerovę.
Nėštumo ir gimdymo atostogos: pagrindiniai aspektai
Nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA) yra reglamentuotos įstatymų ir suteikiamos moterims tam tikrą laikotarpį iki gimdymo ir po jo. Paprastai jos trunka 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ar daugiau vaikų, laikotarpis po gimdymo pratęsiamas iki 70 kalendorinių dienų.
Į NGA galima išeiti ir vėliau, pavyzdžiui, 32 ar 35 nėštumo savaitę, tačiau tokiu atveju atostogos „neprasitęs“. Svarbu žinoti, kad NGA apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Jei moteris nepasinaudojo teise išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, jai priklauso 14 kalendorinių dienų išmoka po gimdymo.
Gydytojas išduoda elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, kuris yra pagrindas suteikti šias atostogas. Kai pažymėjimas išduodamas, darbdavys turėtų gauti pranešimą automatiškai, tačiau visada verta informuoti jį ir pačiai moteriai.
Pavyzdžiui, jei numatoma gimdymo data yra 2026 m. kovo 28 d., anksčiausiai į NGA galima išeiti 2026 m. sausio 17 d. Nepriklausomai nuo tikslios gimdymo datos, atostogos baigsis po 126 kalendorinių dienų, t. y. 2026 m. gegužės 23 d. Išmoka už visas 126 dienas mokama iš karto, kai moteris pateikia prašymą.
Motinystės pašalpos dydis ir apskaičiavimas
Motinystės pašalpa yra 77,58 proc. gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio, t. y. 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Minimali motinystės pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už 8 bazines socialines išmokas (BSI).
Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (algą, atostoginius, iš „Sodros“ gautas išmokas, individualios veiklos pajamas, autorinius atlyginimus ir kt.). Dažniausias atvejis - kai būsima mama gauna fiksuotą mėnesinį darbo užmokestį. Jo dydis ir lemia pašalpos dydį, jei nuo jo buvo sumokėti „Sodros“ mokesčiai.
Pavyzdžiui, jei vertinamu periodu buvo 252 darbo dienos, o pajamos „ant popieriaus“ siekia apie 2500 Eur per mėnesį, tuomet per 12 mėnesių susidaro didesnė suma. Įvertinama, už kokį periodą bus mokama pašalpa ir kiek darbo dienų įeina į NGA laikotarpį. Jūsų NGA laikotarpis yra 126 kalendorinės dienos, iš kurių 88 yra darbo dienos.
Jei dėl kokių nors priežasčių paaiškėtų, kad buvo išmokėta didesnė nei priklauso pašalpa (pavyzdžiui, dėl NGA metu gautų pajamų), permoką privalėsite grąžinti.
Savarankiškai dirbančių asmenų situacija
Individualią veiklą vykdantiems ir kitiems savarankiškai dirbantiems asmenims pašalpa mokama neatsižvelgiant į jų pajamas, gautas iš savarankiškos veiklos. Tačiau svarbu žinoti, kad skirtingos savarankiškos veiklos formos turi skirtingą poveikį motinystės pašalpoms.
Dirbant tik su verslo liudijimu, motinystės pašalpos apskritai nepriklauso, nes mokamos VSD įmokos draudžia tik dėl nedarbo ir pensijų išmokų, o stažas ligos ir motinystės pašalpoms nesikaupia.
Dirbant su individualia veikla (IDV), situacija yra geresnė. Svarbu suprasti, kad ne visos gautos pajamos IDV veiklos bus apmokestinamos VSD mokesčiais. Norint sukaupti vieno mėnesio socialinį motinystės stažą, VSD įmokas reikia sumokėti nuo vienos MMA (minimalios mėnesinės algos).
Pavyzdžiui, jei numatyta gimdymo data yra 2025 m. rugsėjį, NGA apskaičiavimui bus imamas pajamų laikotarpis nuo 2024 m. birželio 1 d. Jei savarankiškai dirbanti būsima mama nemokėjo avansinių mokėjimų „Sodrai“ 2025 m. liepos mėnesį, ji gali negauti išmokos laiku. Svarbu laiku sumokėti privalomas socialinio draudimo įmokas, kad išmokos nebūtų vėluojamos arba sumažintos. Tai leidžia laiku sumokėti privalomas socialinio draudimo įmokas, kad išmokos nebūtų vėluojamos arba sumažintos.
Taip pat svarbu teisingai apskaičiuoti, nuo kokios sumos mokėti VSD įmokas. Šios įmokos nėra mokamos nuo 100% gautų pajamų; reikia išskaičiuoti išlaidas ir likusią sumą padauginti iš 0,9, jei dirbate su IDV.
Kai vaikai gimsta paeiliui: dviguba parama ir jos ribojimai
Dažniausiai klausimas, kaip finansiškai šeimai būtų geriau, kyla mamoms, kai vaikai gimsta paeiliui - moteris dar būna su pirmuoju vaiko priežiūros atostogose (VPA), o į pasaulį pasibelsti žada antrasis ar trečiasis mažylis.
Jei mama vis dar yra VPA su prieš tai gimusiu vaiku ir jai tuo pat metu numatomos NGA su kitu vaiku, „Sodra“ skiria pinigus už dvi išmokas, tačiau bendra jų suma negali sudaryti daugiau nei 100 proc. „į rankas“ (arba 77,58 proc. „ant popieriaus“) kompensuojamo darbo užmokesčio.
Teisininkė Greta Užkuraitė šiuo atveju siūlo perrašyti antrų metų VPA išmoką kitam asmeniui - vyrui ar seneliams. Tokiu būdu šis ribojimas nebus taikomas ir šeima gaus daugiau, dvi atskiras išmokas pagal joms nustatytą tvarką.
Tai nėra gudrybė ar valstybės apgavimas - nuo antrųjų VPA metų išmokos gavėjas gali būti vienas asmuo, o atostogaujantis - kitas asmuo be neigiamų padarinių. Antraisiais vaiko priežiūros metais išmoka bus mokama priklausomai nuo išmokos gavėjo pajamų. Jei vaiko tėtis ar senelis uždirba daugiau nei vaiko mama, išmoka antraisiais metais gali būti didesnė.
Svarbu žinoti, kad išmokos mokamos į išmokos gavėjo banko sąskaitą, o ne į mamos, kuri perrašė išmoką.
Papildomos atostogos ir jų įskaitymas
Darbo kodekso 168 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojams, dirbantiems įmonėse, kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos dėl darbo aplinkoje, neatitinkančioje normalių sąlygų, ilgalaikio nepertraukiamojo darbo toje darbovietėje arba dėl ypatingo darbų pobūdžio.
Pavyzdžiui, už darbą sveikatai kenksmingomis sąlygomis gali būti suteikiama iki 5 kalendorinių dienų papildomų atostogų. Asmenims, kurių darbas susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, priklauso 2 kalendorinės dienos.
Darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, suteikiamos 3 kalendorinės dienos papildomų atostogų, o už kiekvienus paskesnius 5 metus - dar po vieną dieną.
Į darbo stažą, suteikiantį teisę gauti šias atostogas, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas ir kiti Darbo kodekso 170 straipsnio 1 dalyje nurodyti laikotarpiai.
Taip pat kolektyvinėse arba darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos.
Karantino įtaka motinystės išmokoms
Karantino metu nebuvo jokių pataisų dėl motinystės išmokų gavėjams. Jei karantinas sumažino išmokos dydžio vidurkį, nes moteris buvo nemokamose atostogose (kurios neapmokestinamos ir neįskaičiuojamos į išmokas), tai gali turėti įtakos. Todėl visada svarbu įvertinti galimas pasekmes prieš naudojantis nemokamomis atostogomis.
tags: #motinystes #pasalpos #atsisakymas
