Kaip padėti vaikui su daug klausimų suprasti ir valdyti savo emocijas – efektyvūs patarimai tėvams

Kai suaugęs žmogus ar vaikas labai stipriai pyksta jį užvaldo emocija ir išsijungia mąstymas. Žmogus nemąsto, o tik jaučia. Mūsų smegenys taip sukonstruotos, kad vienu metu mes negalime ir mąstyti ir jausti. Jei norime, kad vaikas nustotų greičiau pykti, reikia paskatinti jį susimąstyti. Mastydamas jis savaime nustos pykti.

Svarbu suprasti, kad pyktis yra normali emocija ir vaikas turi teisę pykti. Turime įsisąmoninti, kad pyktis yra normali emocija ir vaikas turi teisę pykti. Vien emocijos įvardinimas sumažina jos stiprumą. Tik svarbu tai pateikti kaip klausimą, o ne konstatuoti faktą „Tu piktas“, nes toks tiesmukas pasakymas tik dar labiau padidins vaiko pyktį. Vyresnių vaikų (nuo 7-8 metų) dar galima paklausti: „Kaip tau atrodo, kas vyksta su tavimi?“. Jei vaikas jau kažkiek orientuojasi savo emocijose, jis gebės įvardinti jį užvaldžiusi jausmą. Dar labai svarbu šiuos klausimus užduoti geranoriškai, o ne kaip puolimą ar vaiko menkinimą.

5 klausimai, kurie paskatina vaiką susimąstyti ir nustoti pykti:

„Man atrodo, kad tu dabar pyksti?“ arba „Ar aš teisi/us, kad tu dabar pyksti?“.
„Kokio dydžio tavo pyktis?“. Vyresnių vaikų „Kiek stipriai tu pyksti arba kiek procentų pyksti?“. Šie klausimai skatina vaiką mąstyti, o jau minėjau, kad mąstant mes nebegalime pykti. Mažesniems vaikams galime pasiūlyti variantus, kokio dydžio gali būti pyktis, pvz.: ar kaip vyšnia, apelsinas ar arbūzas; kaip musė, pelė, šuo ar dramblys? Pirmą kartą šie klausimai vaikui gali sukelti susierzinimą ar pasimetimą, tai visiškai normalu. Emocijų pažinimo ir valdymo reikia mokytis nuosekliai, nuolatos praktikuojantis.
„Kaip norėtum, kad būtų?“. Sulaukus vaiko atsakymo į šį klausimą tikrai nereikia pulti pildyti vaiko pageidavimų. Svarbiausias šio klausimo tikslas yra padėti pačiam vaikui susigaudyti, kodėl jis supyko ir ko jis nori. Labai dažnai vien noro įsivardinimas padeda susigaudyti situacijoje ir ją spręsti. Vėl gi mąstydamas vaikas apie tai ko nori, nebegali taip stipriai pykti. Svarbu vaikui parodyti, kad jo norą suprantate, priimate jo emocijas, bet tai nereiškia, kad viskas turi būti pagal jo norus. Šį klausimą labai naudinga užduoti sau ir suaugusiam žmogui, kai pradeda imti pyktis, o jo priežastis neaiški, nes tiek vaiko, tiek suaugusio žmogaus pyktis parodo, kad situacija klostosi ne taip, kaip norima, bet neretai mes nežinome, ko iš tikro norime.
„Ką galėtum padaryti, kad būtų taip, kaip tu nori?“. Toks klausimas dar labiau paskatins vaiką mąstyti, įsivertinti ar realu čia ir dabar gauti tai ko jis nori. Tai, kad vaikas kažko nori yra labai gerai, nes kai vaikas nieko nebenori, tėvai nebeturi galimybių vaiko nei paskatinti, nei sudrausminti, todėl reikia leisti vaikams norėti ir tuos norus išsakyti. Galite netgi vaikui sakyti: „Labai gerai, kad tu šito nori, Aš tave girdžiu, suprantu. Tai galėsi turėti, kai...“. Vėl gi čia labai svarbus suaugusio žmogaus geranoriškumas ir vaiko palaikymas.
„Ar tau reikia minutės nusiraminimui?“. Dažnai kai vaikas pyksta, suaugęs žmogus nori kuo greičiau, kad vaikas nurimtų ir puola jį tramdyti. Nors dažnai daug veiksmingesnė taktika leisti vaikui nusiraminti pačiam. Atsitraukimas ir pabuvimas vienam neretam vaikui ir suaugusiam žmogui padeda greičiau nurimti. Dar galite vaiko paklausti „Ar tau reikia padėti nusiraminti?“ ir jums vaikas puikiai įvardins, ką turite padaryti, kad jis nurimtų. Tai gali būti ir apkabinimas, ir nugaros paglostymas arba palikimas vaiko vieno. Nebijokite to paklausti konkretaus vaiko, nes vaikai skirtingi ir kas veikia vienam vaikui, kitam gali visai netikti.

Dar labai svarbu mokinant vaikus pažinti ir valdyti savo emocijas yra mokymas per pavyzdį, t.y.: pagalvokite kaip Jūs elgiatės kai pykstate. Ar turite svajonių ir minčių, kurios jums yra svarbios, tačiau niekas niekada jų neklausė? Jeigu į šį klausimą atsakėte teigiamai, skaitykite toliau.

Kai vaikas atsiranda šeimoje, tėvų tikslas yra padėti vaikui atsiskleisti, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias savybes. Todėl svarbu, kad vaikai suprastų ir pripažintų savo jausmus, kad žinotų, kaip elgtis, jei supyksta, yra nusiminę ar patiria kitų sunkių išgyvenimų. Svarbu, kad vaikai gebėtų suprasti save, išmoktų mąstyti patys, plėtoti savo idėjas, pripažinti, kad jie gali turėti kitokius įsitikinimus nei aplinkiniai.

Klausimai, padedantys vaikui geriau pažinti save

Pateikiame jums 15 klausimų, kuriuos pateikę vaikui, apie jį tikrai sužinosite daug įdomaus ir tai, kas jam svarbu. Ne tai, ką jis šiandien valgė darželyje ar kokiais batais nori autis, o iš tiesų, kas dedasi jo mažoje širdelėje.

Klausimai jaunesniems vaikams (nuo 3-4 metų):

Kokia tavo didžiausia svajonė šiandien?
Koks herojus tau labiausiai patinka ir kodėl?
Jeigu tu būtum gyvūnas, kokiu norėtum būti?
Koks animacinio filmo veikėjas tau labiausiai patinka?
Jeigu galėtum išsirinkti vieną „super” galią, kas tai būtų?
Kai nueini į darželį ar mokyklą, ką tu labiausiai džiaugiesi sutikęs?
Už ką tau patinka tavo geriausias draugas?
Kur t norėtum nuvykti?
Kada tu jauti, kad suaugusieji tavęs nesupranta?
Jeigu tau leistų išrinkti, ką pietums valgysite darželyje/mokykloje, kas tai būtų?
Ką tau labiausiai patinka žaisti?
Koks tavo mėgstamiausias gyvūnas?
Ko tu norėtum išmokti?
Kas tavo manymu, yra pats protingiausias ir įdomiausias?
Kuo nori tapti užaugęs?

Vaiko atsakymus vėliau galite užrašyti. Taip pat įdomu turėti specialų bloknotą, kuriame rašytumėte skirtingų metų atsakymus į šiuos klausimus. Vaikai auga ir greitai keičiasi tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tiek emociškai.

Klausimai vyresniems vaikams (nuo 10 metų):

Kokios yra tavo stipriosios savybės?
Jei galėtum gyventi bet kuriame pasaulio krašte, kokį rinktumeisi?
Kokie tavo tikslai mokykloje šiais metais?
Su kuo kalbėtum, jei turėtum problemų?
Ką norėtum nuveikti smagaus?
Kas tau kelia nerimą?
Ką norėtum, kad tavo tėvai apie tave sužinotų? O ką norėtum, kad sužinotų draugai ir bendraklasiai?
Jei turėtum tik vieną norą, ko panorėtum?
Dėl ko jauti gėdą?
Kur jautiesi saugiausiai?
Jei nebijotum, ką darytum?
Ką tau reiškia nepasisekimas? Ar kada taip jauteisi? Kaip su tuo jausmu susidorojai?
Kaip suvoki, kad pyksti? Kaip tada jautiesi ir ką galvoji?
Kuo tu skiriesi nuo kitų?
Kai suaugusieji (tėvai, seneliai, mokytojai ir pan.) sako, kad su tavimi yra sunku, ar manai, kad tai tiesa?
Ką tu darai, kai matai, kad žmonėms nepatinki?
Dėl ko tu savimi didžiuojiesi?
Kokius dalykus gali kontroliuoti? O kokių ne? Kaip jautiesi, kad yra dalykų, kurių negali kontroliuoti?
Kas tau labiausiai patinka ir nepatinka mokykloje?
Ką darai, kai patiri stresą?
Kokį gražiausią dalyką galėtum pasakyti apie save?
Koks tavo laimingiausias prisiminimas?
Ką darai, kai jautiesi nusivylęs? Ar manai, kad verkti yra gerai?
Kokia tavo mėgstamiausia knyga, muzikos grupė, filmas, maistas, spalva, gyvūnas?
Už ką jautiesi dėkingas?
Dalijamės idėjomis, ko galėtumėte paklausti vaikų prie vakarienės stalo aptarinėjant naujus mokslo metus, patirtus įspūdžius ir išgyventas emocijas. Ką valgei pietums ir kas sėdėjo šalia? Kokius žaidimus neseniai žaidei telefone ar kompiuteriu/ Koks buvo smagiausias/linksmiausias dalykas, nutikęs šiandien? Ar šiandien kas nors tau padarė kažką labai mielo? Kas privertė tave šiandien nusišypsoti? Koks mokytojas galėtų vadovauti zombių apokalipsei? Kodėl? Kokį naują faktą sužinojai šiandien? Kas atsinešė/nusipirko geriausią užkandį? Kas tai buvo? Koks iššūkis tau šiandien buvo didžiausias? Kaip įvertintum šiandieną balu nuo 1 iki 10? Kodėl? Jei vienas tavo klasės draugas galėtų būti mokytoju, kaip manai, kas juo taptų ir kokio dalyko? Jei tu galėtum tapti mokytoju rytoj, ko mokytum? Ar kas nors tave šiandien suerzino? Su kuo norėtum draugauti, bet dar to nedarai? Kodėl ne? Kokia yra svarbiausia tavo mėgstamo mokytojo taisyklė? Ką labiausiai mėgsti daryti pertraukos metu? Ar kuris nors mokytojas tau ką nors primena? Ką ir kodė? Ką šiandien naujo sužinojai apie savo draugus? Jei į tavo mokyklą atskristų ateiviai ir pagrobtų tris vaikus - kuriuos norėtum, kad jie pasiimtų? Kokį vieną dalyką padarei šiandien, kad padėtum kitiems? Kada šiandien savimi labiausiai didžiavaisi? Kokio dalyko norėtum išmokti prieš pasibaigiant mokslo metams? Koks klasiokas yra visiška tavo priešingybė? Kuri mokyklos erdvė yra pati smagiausia? Kokius sportinius įgūdžius norėtum šiemet pagerinti? Kokį patiekalą norėtum, kad pradėtų gaminti mokyklos valgykloje? Ką įdomaus pastebėjai keliaudamas į arba iš mokyklos? Kaip manai, kaip tave apibūdintų kiti klasiokai? Kodėl? Ko šiandien mokeisi, kas atrodo visiškai nebus reikalinga ateityje? Jei galėtum padaryti kapitalinę mokyklos remontą - kaip viską pakeistum?

Svarbu ne tik išklausyti vaiką, leisti jam pasisakyti, bet ir aktyviai dalyvauti pokalbyje - prisiminkite savo mokyklinę patirtį, bet jais neužgožkite vaiko įspūdžių. Tėvai turi būti aktyvūs klausytojai, ne tik inicijuojantys, bet ir palaikantys pokalbį.

Išnaudokite laiką prasmingai: šeimos vakarienės ir aktyvus klausymasis

Šeimos vakarienės ypač svarbios diegiant vaikams sveikatai palankios mitybos įpročius ir stiprinant šeimos santykius. Juk šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje tai dažnai yra vienintelis laikas, kuomet visa šeima yra kartu vienoje vietoje.

2017 metais Monrealio universiteto atliktas tyrimas rodo, kad vaikai, kurie reguliariai valgo kartu su šeima, gauna daugiau ilgalaikės naudos fizinei ir psichinei sveikatai. Kasdieninė vakarienė kartu ne tik padeda įveikti gyvenimo įtampą, pasidalinti sunkumais, bet net ir moko sveikesnės mitybos įpročių ar padeda reguliuoti savo svorį.

Psichologai primena, kad vakarienė turi būti atokvėpis nuo kasdieninių problemų, todėl nepulkite aiškintis, kodėl vaikas gavo blogą įvertinimą ar priekaištauti vienas kitam dėl neatliktų darbų. Taip pat svarbu pasidalinti užduotis ruošiant vakarienę - ne vienas asmuo, kuriuo dažnai būna mama, turi būti atsakingas už maisto ruošimą, patiekimą, vėliau stalo sutvarkymą. Net ir mažiausi vaikai gali įvykdyti nedideles užduotis prisidėdami prie bendros vakarienės. Tai padės ugdyti vaikų savigarbą - padėkokite, už jų pagalbą, parodykite, kad jums šis laikas kartu yra labai svarbus. Neribokite vakarienės laiko, neskubinkite vaikų kramtyti ir greičiau bėgti nuo stalo.

Kiniškas hieroglifas, kuris reiškia „klausyti“ susideda iš trijų simbolių - ausis, akis ir širdis. Būtent šie komponentai manoma, padeda ne tik išgirsti, bet ir suvokti, kas yra sakoma. Kitais žodžiais tariant, norint suprasti žmogų, reikia ir girdėti, ir stebėti, ir būti empatišku klausytoju. Viena iš psichologijoje dažnai naudojamų technikų, padedančių iš tikrųjų išgirsti ir suprasti savo pašnekovą - aktyvus klausymasis. Dažnai šio įgūdžio mokomi žmonės teikiantys emocinę, socialinę, psichologinę ir kt. pagalbą vaikams ar suaugusiesiems. Visgi, taip pat labai svarbu, kad arčiausiai vaiko esantys žmonės - tėvai, seneliai, mokytojai - lavintų aktyvaus klausymo „raumenį“. Aktyvus klausymasis gali padėti išgirsti ne tik vaiko sakomus žodžius, bet ir pamatyti po jais slypinčią žinutę. Aktyviai klausantis dėmesys kreipiamas ir į žodinius, ir į nežodinius elementus, tokius kaip balso greitis, tembras, kalbėjimo būdas, intonacija ir pan. Taip pat stebima kūno kalba - kalbančiojo gestai, judesiai, kūno poza, veido išraiška, akių kontakto palaikymas ir pan. Iš tiesų yra labai didelis skirtumas tarp to, kai tiesiog girdime žodžius ir to, kai iš tikrųjų įsiklausome į žinutę, kurią mums nori perduoti kalbantysis. Pvz., vaikas atvykęs į mokyklą žodžiais gali pasakyti, kad „rytas prasidėjo gerai“, tačiau stebėdami jį, jo kūno kalbą, klausydami vaiko balso intonacijos, galime matyti niekaip nenustygtantį vietoje, akių kontakto nepalaikantį, garsiai atsakymą iššaukiantį vaiką. Pastebėję šiuos elementus vaiko pasakytą sakinį „rytas prasidėjo gerai“ suprastume kiek kitaip. Visgi, aktyvus klausymasis nėra lengvas darbas, tačiau jis yra būtinas, norint suprasti šnekantįjį. Pastangos iš tikrųjų išgirsti vaiką gerina tarpusavio santykius, mažina vaiko patiriamą įtampą ir priešiškumą, didina tarpusavio pasitikėjimą ir kuria saugią erdvę vaikui būti.

Aktyvaus klausymosi principai:

Dėmesio sutelkimas į pašnekovą. Kaip minėta anksčiau, reikėtų klausytis ne tik žodžių, bet ir stebėti kūno kalbą, kuri tokia pat svarbi kaip ir žodžiai (o kartais - netgi svarbesnė!). Atkreipti dėmesį į kalbėjimo toną, greitį, pauzes, veido išraiškas, pozą. Neužsiiminėti pašaliniais darbais, kurie trukdytų klausytis, sukeltų vaikui jausmą, kad jo nesiklausoma. Negalint viso dėmesio skirti pokalbiui su vaiku, pravartu būtų tai pasakyti (pvz., „dabar turiu atlikti skubų darbą, bet po 5 min. visą savo dėmesį skirsiu tik tau“).
Parodymas, kad klausotės. Tai - mažos smulkmenos kalboje, kurios leidžia vaikui jausti, kad klausotės ir jūsų dėmesys yra sukoncentruotas į vaiko pasakojimą. Dažnai klausydami pasakojimo tai darome intuityviai, net patys nepastebėdami. Tam galima naudoti trumpus žodelius, komentarus (taip, mm.., mhm.., aha.., t. t.), kūno kalbą bei gestus (kartais linktelėti, nusišypsoti).
Atspindėjimas to, ką girdite/matote. Atspindėjimas klausantis yra pakartojimas to, ką, jūsų nuomone vaikas jaučia ir sako. Įsivaizduokite save kaip veidrodį, atspindintį vaiką. Kartais jausmus geriau parodo kūno kalba, o ne žodžiai, todėl reikia atidžiai ją stebėti. Pvz. vaikas pasakoja, kad rytoj eis į naują būrelį, nieko nesako apie tai, kaip dėl to jaučiasi, bet kalbėdamas judina koją, tampo rankovę ir akimis laksto po kambarį. Tokiu atveju galima pasakyti, „atrodo, kad naujas būrelis kažkiek neramina...“. Atspindint tai, ką girdite vaiko pasakojime, galima vartoti paprastus sakinius, tokius kaip „atrodo tavo diena buvo varginanti“, „skamba smagiai“ ir pan. Kartais galima tiesiog pakartoti ir „ataidėti“ tai, ką sako vaikas, pvz., vaikui pasakojant, kaip jam buvo sunku ir nemalonu per vieną iš pamokų, galima tiesiog pasakyti „girdžiu, kad buvo nemalonu“, „girdžiu, kad buvo sunku“ - tai leidžia vaikui patirti, kad jis yra girdimas, o jo jausmas yra priimamas. Išgirsdami, atspindėdami ir priimdami vaiko jausmą leidžiame jam suprasti, kad yra normalu jaustis visaip - yra normalu, kad kartais būna liūdna, pikta, linksma, nedrąsu ir pan. Aktyvus klausymasis yra ne tik girdėjimas to, ką sako vaikas, bet ir buvimas su vaiku „tame pačiame puslapyje“.
Tikslinimas ir klausiantys klausimai. Vaiko klausantis yra svarbu tikslintis ir klausti, jeigu jaučiate, kad yra sunku suprasti vaiko pasakojamą istoriją. Pvz., „Ar teisingai suprantu, kad dabar pasakoji apie vakar dienos vakarą?“, „Atleisk, dabar man jau sunku suprasti, apie ką tu pasakoji - apie mokytoją ar klasioką?“ ir pan.
Atviri klausimai. Atviri klausimai leidžia vaikui išsakyti savo mintis, skatina jį kalbėti ir palaiko pokalbį.
Vaiko minčių perfrazavimas. Išsakytų vaiko minčių pasakymas savais žodžiais. Tai leidžia vaikui išgirsti, kaip jo mintis supranta šalia esantys, taip pat suteikia progą išvengti nesusipratimų. Taip pat perfrazavimas moko vaikus tinkamais būdais išsakyti savo mintis. Perfrazuojant vaiko mintis, parodomas pavyzdys, kaip išsakyti savo nepasitenkinimą, pyktį ir pan.
„Aš“ kalbos vartojimas. „Aš“ kalba rodo pagarbą ir leidžia vaikui pasakyti tai, kaip jaučiatės, kai vaikas pažeidžia susitarimus, taisykles ir pan. jo nekaltinant.
Savo kalbėjimo apribojimas. Tuomet, kai esate aktyvus klausytojas, svarbu neleisti sau pradėti kalbėti apie save, nukrypti nuo temos, kuria kalba vaikas. Svarbu nenutraukti vaiko kalbėjimo per anksti, nebandyti jo papildyti savo istorijomis.
Bandymas išlikti atviriems vaiko pasakojimui. Siekiant išgirsti, ką nori pasakyti vaikas, kartais svarbu į šalį atidėti savo įsitikinimus, patirtis ir nuostatas. Atviras, nuoširdus domėjimasis ir supratimas, kad net ir vienodos situacijos mums visiems gali sukelti skirtingus jausmus ir mintis, gali padėti labiau įsiklausyti į vaiko pasakojamą istoriją. Pvz., vaikui pasakojant apie nenorą vykti į užsienį svarbu pabandyti išgirsti to priežastis (tai gali būti nerimas išsiskirti su draugais, kylantis nesaugumas dėl kalbos nemokėjimo ir pan.), nors galbūt ir turite patirties, kad atostogos užsienyje yra puikus būdas pasiilsėti nuo kasdienybės bei patirti naujų potyrių.
Susilaikymas nuo patarimų. Kartais vaikai tiesiog nori papasakoti savo istorijas ir išgyvenimus.

Nors aktyvaus klausymosi nauda be abejonės yra didžiulė, iš pradžių noras būti aktyviu klausytoju gali pareikalauti nemažai pastangų, susikaupimo ir atidumo. Kaip ir ugdant bet kurį kitą naują įgūdį, turėsite sąmoningai pasistengti, norėdami pakeisti ar koreguoti turimus bendravimo įpročius. Visgi, pastangos, tikėtina, bus vertos rezultato. Su laiku turėtumėte pastebėti, kad aktyvus klausymasis taps natūraliu įgūdžiu, leisiančiu tyrinėti ir suprasti kylančias situacijas.

6 patarimai, kaip padėti savo vaikams kontroliuoti savo emocijas | UCLA sveiko gyvenimo patarimai

Vaikai iš prigimties yra labai smalsūs, ir tikriausiai jūs sulauksite galybės klausimų, susijusių su liga ir gydymu. Vaikas tikėsis, kad jūs žinosite visus atsakymus, kadangi pasitiki jumis, esate jam autoritetas. Kadangi visi vaikai yra labai skirtingi, ir apie ligą ima klausinėti kiekvienas skirtingu laiku. Galvodamas apie ligos priežastis, vaikas gali manyti, kad tai jo kokių nors veiksmų pasekmė. Dažnai vaikai pažįsta ką nors iš savo aplinkos, kam nepavyko įveikti ligos. Todėl jie baiminasi klausti apie tai, kas su jais bus. Svarbu pasakyti, kad vaikas serga rimta liga ir yra gydomas. Vaikui būtina išgirsti, kad gydytojai, medicinos sesutės ir artimieji padarys viską, kas įmanoma, kad jam padėtų. Taip kalbėdami jūs atsakysite tiek į užduotus, tiek į neužduotus klausimus. Vaikai, kuriems vėžio diagnozė nustatyta visai neseniai, baiminasi nežinomybės ir su nerimu laukia, kas bus. Būdami ligoninėje jie mato kitus vaikus, kurie blogai jaučiasi, yra pliki ar net su amputuotomis galūnėmis. Tačiau vaikas bijo klausti, kas jam bus, ir gali įgyti nerealistiškų baimių. Būtent dėl to yra būtina papasakoti vaikui apie gydymo eigą, galimus šalutinius poveikius ir apie tai, kaip susidoroti su tuo, kas laukia ateityje. Naudinga susidaryti su vaiku gydymo tvarkaraštį ir būtinai informuoti apie pasikeitimus. Dažnai vaikai vaistus sieja su bloga savijauta ir jiems keista, kodėl reikia gerti vaistus, jei jautiesi gerai. Vaikus, sergančius onkologine liga, gali neraminti draugų, mokytojų reakcija. Vaikas turi žinoti, kad ne visi žmonės, tarp jų ir suaugusieji, žinos apie onkologinę ligą tiek, kiek jis pats žino. Jie gali kalbėti dalykus, kurie prieštaraus iš tėvų ar medikų gautai informacijai. Bendravimas su tokiais žmonėmis gali vaikui sukelti abejonių ir baimių, o galiausiai ir pyktį, kad jūs sakėte netiesą. Atsakymai į tokio pobūdžio klausimus yra individualūs ir priklauso nuo ligos tipo, gydymo metodo. Daugeliu atveju visgi bus reikalingi tam tikri apribojimai. Kai medikai jums pasakys, kokie apribojimai būtini, aptarkite tai su vaiku, kodėl ir kaip ilgai reikės jų laikytis.

Jūs galite nujausti, kad jūsų vaikas tyčiojasi iš kitų vaikų, jei pastebėjote, kad jis yra linkęs su bendraamžiais elgtis agresyviai, kilusius nesutarimus ar konfliktus spręsti jėga, netikėtai įsigyja pinigų, namo parsineša nematytų daiktų, kurių pats negalėtų nusipirkti. Sužinoję apie agresyvų savo vaiko elgesį galite labai nusivilti juo ar supykti, norėti nubausti jį. Tačiau nuo tokių veiksmų geriau susilaikyti ir pamėginti suprasti, kas skatina vaiką taip elgtis. Kartais vaikai pradeda tyčiotis reaguodami į kokius nors įvykius. Galbūt įvyko kokių nors svarbių pasikeitimų ar įvykių šeimoje, mokykloje? Galbūt vaiką slegia kokie nors sunkumai mokykloje, su kuriais pats nesusitvarko? Galbūt iš Jūsų vaiko irgi kas nors tyčiojosi? Yra keli svarbūs žingsniai, ką galite daryti sužinoję, kad jūsų vaikas tyčiojasi iš kitų.

Šiuos jautrius klausimus, sukūrus šeimą, ko gero, teko išgirsti daugeliui porų, ir galbūt ne kartą. Neteko? Jei nesate pasiruošę vaikams arba dėl tam tikrų priežasčių jų susilaukti kol kas nepavyksta, panašūs klausimai gali būti ne tik nemalonūs, bet ir labai skaudinti. Nežinote, kaip deramai atsakyti „interesantams“? Siūlome keletą galimų reakcijų ir analizuojame, kodėl kartais žmonės jaučiasi galintys lįsti į šeimos gyvenimą, kuri konkrečiu gyvenimo laikotarpiu išgyvena ne pačius paprasčiausius laikus. Klausdamas, žmogus dažniausiai nenori įžeisti. Dar daugiau - kartais jis nė nenumano, kad toks klausimas gali sukelti šeimai diskomfortą. Artimieji ar draugai kartais tiesiog bando užmegzti pokalbį ir jį palaikyti. Gali būti, kad klausdami tokių dalykų artimieji tiesiog nori pasidomėti, kaip klostosi jūsų santuoka. Šeimos nariai gali domėtis ir dėl jiems patiems svarbių priežasčių. Pavyzdžiui, tėvai gali norėti anūkų, o sesė - nekantrauti tapti teta ar krikštamote. Tai yra natūralu. Susidūrę su aplinkinių smalsumu, jaučiatės nepatogiai. Tai yra visiškai normalu. Net jeigu klausiama nekaltai, galite pasijusti tarsi būtų kišamasi į jūsų šeimos asmeninę erdvę. Poros, nenorinčios turėti vaikų, paprastai linkusios reaguoti ramiau. Tokio pobūdžio klausimai joms yra asmeniški, bet ne tokie skausmingi kaip toms, kurioms pastoti nepavyksta. Išgirdus panašų klausimą, gali kilti noras „sprogti“ ir išsakyti viską, ką galvojate. Tai nėra geriausia išeitis. Šitaip tik prarasite energiją, susinervinsite: kam gadinti sveikatą? Savo kasdienę energiją nukreipkite tinkama linkme, mąstykite pozityviai.

Ką atsakyti? Dažniausiai žmonės klausia tokių dalykų nenumanydami apie jūsų pojūčius, nežinodami, kad tai jums nemalonu, nenorėdami nieko blogo. Kiti tiesiog nejautrūs riboms. Jums bus lengviau priimti tokį aplinkinių elgesį, jei juos suprasite: dažniausiai tai yra tiesiog rūpinimosi jumis išraiška, gero norėjimas ir linkėjimas. Žinoma, ne visada. Susidūrėte su nepatogiu klausimu? Giliai įkvėpkite, atsakykite trumpai ir paprastai, o tada - keiskite temą. „Nesu tikra (-as). „Šiandien diskusijų, kurios sujauks nuotaiką, nenorėčiau. „Įdomu, kad klausi... „Nesiseka... „Sudėtingas klausimas. Gali būti sunku apsispręsti, ar norite kalbėti apie savo problemas. Ypač tuo metu, kai patiriate spaudimą. Geriau neskubėkite. Atidėkite pokalbį vėlesniam laikui, net jei šalia jūsų - artimiausias draugas. Kartais geriausias atsakymas - jokio atsakymo. Tiesiog nusišypsokite ir pakeiskite temą. Kartais pasitaiko ir itin įkyrių pašnekovų. Tokiems žmonėms nuolat tenka kartoti tą patį. „Reikėjo kažkada tikėti horoskopais. „Noriu, kad išgirstum. Šie atsakymai, kai kada persmelkti humoru, turėtų parodyti žmogui ribas. Jei jis vis tiek nesupranta, apsisukite ir nueikite. Kartais emocijos mus valdo labiau nei norėtume. Pokalbio įkarštyje jums gali kilti noras nusisukti ir išeiti, kad niekas nepamatytų ašarų. Juk mes visi - žmonės. Elkitės taip, kaip liepia širdis. Norisi ignoruoti? Norisi tiesiog pasišalinti? Taip ir darykite! Bijote būti nemandagūs? Bet kada galite paaiškinti žmogui tokio elgesio priežastis. „Po lietaus visada išlenda saulė. Žinau, kad ir mums ji išlįs. „Atleisk, tiesiog negalėjau / nenorėjau apie tai kalbėti. Atminkite: jūs niekam nieko neskolingas ir neprivalote duoti ataskaitų. Jei norite, galite plačiau paaiškinti žmogui, kodėl jo klausimas yra netinkamas. Nėra jokio reikalo įsitraukti į varginantį, kupiną nemalonių klausimų pokalbį (net tuo atveju, jei jį pradėjo jūsų šeima). Tai bus puiki galimybė paprasčiausiai pasikalbėti, pažinti vaiką, pamatyti, kaip jis mąsto ir kas jam svarbu. Skaitykite toliau, čia paruošti 50 klausimų, kurie padės pralaužti ledus ir smagiai praleisti laiką kalbantis.

50 klausimų, kurie padės pažinti vaiką ir sustiprinti ryšį:

Apie ką mėgsti svajoti?
Kada jautiesi laimingas?
Jei tavo žaisliukai imtų kalbėti, ką jie papasakotų?
Koks filmuko/ filmo/ pasakos veikėjas tave labiausiai prajuokina?
Jei atidarytum parduotuvę, kuo joje prekiautum?
Koks tavo superherojaus vardas ir kokios yra tavo super galios?
Įsivaizduok - esi paplūdimyje. Koks bus pirmas dalykas, kurį darysi?
Jei galėtum sode auginti viską, ką tik nori, ką augintum?
Kas tau suteikia drąsos?
Kada jautiesi mylimas?
Kaip žmonėms parodai, kad jais rūpiniesi?
Koks jausmas, kai tave apkabinu?
Ką šiandien sugalvojote su draugais?
Jei galėtum paaukoti 100 Eur labdarai, kam skirtum tuos pinigus?
Kokį namelį medyje norėtum pastatyti?
Ką mėgsti dovanoti kitiems?
Šiandien daugiau juokeisi ar šypsojaisi?
Jei rašytum knygą, apie ką ji būtų?
Ko tikiesi ką tik atsikėlęs?
Užduotis piešti tai, kas šauna į galvą. Ką pieštum dabar?
Jei būtum drabužių dizaineris, kokius drabužius kurtum?
Kokiu būdu tau labiausiai patinka padėti žmonėms?
Ar kada galvojai, kaip galėtum pervadinti savo kreidelių spalvas?
Jei praleistum lauke visą dieną, ką veiktum?
Įsivaizduokim, kad esi restorano šefas. Papasakok man, kokių patiekalų yra tavo restorane?
Kaip manai, ką šiąnakt sapnuosi?
Dėl ko jauti dėkingumą?
Kur norėtum nukeliauti? Kaip ten nuvyktum?
Kokie garsai tau labiausiai patinka?
Jei miške įsirengtum urvą, ką pasidėtum jo viduje?
Jei galėtum laukiniam žvėriui užduoti klausimą, ko jo paklaustum?
Jeigu dabar galėtum daryti bet ką, kas tai būtų?
Iš ko statomas pats geriausias fortas?
Kas tau padeda būti energingam?
Jei vaidintum spektaklyje, koks būtų tavo vaidmuo?
Kaip manai, kaip susikalba žvėrys?
Įvardink tris priežastis, kodėl tau patinka gamta?
Įsivaizduok, kad dienai tu tampi fotografu. Ką fotografuosi?
Papasakok linksmą prisiminimą.
Apibūdink gerą dieną.
Ką veiki, kur eini, ką darai, kad diena būtų gera?
Kaip manai, koks gyvūnas būtų puikus vairuotojas?
Įvardink geriausias draugų savybes.
Įvardink penkias geriausias savo savybes.
Gal esi sugalvojęs kokį naują išradimą?
Kaip manai, kokią kalbą norėtum išmokti?
Kokius tris dalykus norėtum padaryti/ nuveikti ateinančią vasarą?
Koks atostogas norėtum suorganizuoti?
Kaip manai, kas kitus žmones daro protingais?
Jei turėtum draugų visame pasaulyje, kaip su jais palaikytum ryšį?

Nusiminkite, jei vaikas neskuba atsakyti. Neskubinkite jo, leiskite pagalvoti. Leisdami vaikui pamąstyti, parodysite, kad jums svarbūs jo atsakymai, kad jums iš tiesų įdomu. Taip pat pagalvokite ir patys, koks būtų jūsų atsakymas. Tai bus puiki kūrybiškumo ir vaizduotės treniruotė visiems, dalyvaujantiems pokalbyje.