Pelynas, žinomas dėl savo kartaus skonio, yra vienas iš seniausiai naudojamų vaistinių augalų pasaulyje. Ši žolė, dažnai vadinama „vaistų karaliene“, turi ilgametę istoriją natūralios medicinos srityje ir iki šiol vertinama dėl savo daugybės sveikatai naudingų savybių. Pelyno naudojimas medicinoje siekia net antiką, o šiuolaikinės studijos tik patvirtina daugelį šio augalo naudingų poveikių.

Fitoterapija, arba gydymas vaistažolėmis - vienas seniausių gydymo būdų. Nors daugelyje šalių gydomuoju poveikiu pasižyminčios žolelės - itin populiarios, medikai jas vertina gana skeptiškai, ypač nėštumo metu. Tačiau tyrimai rodo, kad, priklausomai nuo regiono, nėštumo metu žolinius preparatus naudoja nuo 22,3 iki 82,3 proc. nėščiųjų. Tad veikiausiai visiškai saugių vaistažolių ir augalinių preparatų nėštumo metu nėra, nes vienas augalas gali turėti net iki 50 farmakologiškai aktyvių komponentų. Pavyzdžiui, melisų, mėtų arbatos nėštumo metu lyg ir tiktų, nes ramina, padeda pagerinti apetitą, slopina pykinimą ir kt. Tačiau vartojant per daug šių arbatų galimas priešingas efektas: vaistažolės gali sukelti galvos skausmą ar net persileidimą. Kai kurios nėščiosios pernelyg pasitiki natūralių maisto papildų galia ir tiki, kad jie gali sumažinti tipinius nėštumo negalavimus, pavyzdžiui, pykinimą ar nugaros maudimą. Nėščiosioms ypač reikėtų vengti maisto papildų, į kurių sudėtį įeina vaistinių augalų koncentratai. Apskritai kalbant apie maisto papildus nėštumo metu reikėtų žinoti, kad saugūs - tik specialiai skirti nėščiosioms ir žindyvėms. Paprastuose kompleksiniuose maisto papilduose dėl vienų medžiagų pertekliaus organizmui gali būti sunkiau įsisavinti kitas medžiagas, apsunkinama kepenų ir inkstų veikla.

Kas yra pelynas ir kur jis auga?

Kartus... Taip, tai pelynas. Jis turi dar ir kitokius vardus: kartusis kietis, pelūnas, metėlis, kartėlis. Pelynas priklauso graižažiedžių šeimai. Tai yra daugiametis žolinis, vaistinių savybių turintis augalas. Pats kartusis kietis turi sumedėjusius stiebus, labai šakotas viršūnes. Pelynas atrodo tarsi apaugęs švelniais pūkeliais. Lapų spalva dvejopa - iš viršaus jie žalsvesni, o vidinė pusė pilka. Žiedeliai smulkūs, geltoni, jų augalas turi labai daug.

Pelyno žydėjimo metas prasideda liepos mėnesį ir baigiasi rugsėjo mėnesį. Pelyno žiedynai yra pjaunami tuomet, kai pradeda žydėti. Pjaunamos tik viršūnės, kurių ilgis apie 25 cm. Nupjovus žiedynus jie turi būti gerai išdžiovinami. Patalpoje, kuri sausa ir tamsesnė. Geriausiai tam tinka palėpė. Taip pat galima džiovinti ir specialioje džiovyklėje. Kuomet pelynas išdžiūva jis tampa žaliai pilkos spalvos, turi pakankamai stiprų kvapą. Jo skonis ypatingai kartus, tačiau žmonės nepaisant jo kartumo naudoja kietį dėl jo teikiamos naudos. Sudžiovintą kietį galima laikyti iki 2 metų.

Auginti pelyną įmanoma ir Lietuvoje. Tai galite padaryti ir savo namuose. O jei gyvenate nuosavame name ir turite bent nedidelį plotą žemės, tiesiog idealu. Pelynui reikalinga drenuotas dirvožemis, kuriame yra ir smėlio. Tinkama vieta - kuo daugiau šviesos. Į dirvožemį galite sodinti su vazonu. Pelynui naudingiausia lauke augti iki šalnų. Na, o tuomet jau parsineškite į namus ir apgyvendinkite ant palangės. Pelyno nereikėtų perlaistyti. Jei namuose labai šilta, pelynas augs itin greitai. Pavasarį reikia perkelti pelyną atgal į dirvožemį. Tuomet belieka laukti liepos mėnesio, kuomet pelynas ims žydėti.

Pelyno naudos sveikatai

Sudžiovintas pelynas arba kartusis kietis turtingas savo sudėtimi. Kaip jau minėjome, pelyno sudėtis labai turtinga. Jame gausu vitaminų ir įvairių mineralų. Flavonoidai - tai augalo pigmentinės dalis, kuri suteikia ir geltoną spalvą. Tačiau flavonoidai ne tik pigmentas. Vitaminas C - tai vienas svarbiausių vitaminų, kuris reikalingas mūsų organizmui. Vitaminas C padeda palaikyti normalią imuninę sistemą, palaiko kolageno susidarymą, kuris reikalingas normaliai kaulų, kremzlių, dantenų, odos, dantų funkcijai. Vitaminas B6 - tai vitaminas, kuris padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, normalią nervų sistemos veiklą, normalią baltymų ir glikogeno apykaitą. Karotinas - yra bene geriausias antioksidantas mūsų organizmui.

1. Virškinimo problemų sprendimas

Viena iš geriausiai žinomų pelyno savybių yra jo gebėjimas gerinti virškinimą. Pelynas stimuliuoja virškinimo fermentų gamybą, skatina tulžies išsiskyrimą, o tai padeda lengviau virškinti maistą. Dėl šių savybių pelynas dažnai vartojamas kovoti su pilvo pūtimu, skrandžio diskomfortu ir virškinimo sutrikimais. Pelyno arbata ar tinktūra gali padėti sušvelninti skrandžio ir žarnyno negalavimus.

2. Kova su parazitais

Pelynas plačiai žinomas dėl savo antiparazitinių savybių. Šio augalo ekstraktai dažnai naudojami kaip natūrali priemonė kovojant su žarnyno parazitais, tokiomis kaip helmintozės (kirminai). Senovės vaistažolių medicinoje pelynas buvo viena iš pagrindinių priemonių prieš parazitines infekcijas.

Pelyno antiparazitinės savybės yra įrodytos moksliniais tyrimais. Medicinos mokslų Irano universitete buvo atliktas eksperimentas, kuriame panaudotos 25 laboratorinės pelės. Jos buvo suskirstytos į penkias grupes ir užkrėstos Syphacia spp. kirmėlių kiaušinėliais. Praėjus 28 dienoms po užkrėtimo, pelės buvo gydomos skirtingais preparatais: 1-oji grupė maitinta fiziologiniu tirpalu, 2-oji, 3-ioji ir 4-oji - 100 µl pelyno ekstrakto tirpalais, kurių koncentracija atitinkamai buvo 2,5 proc., 5 proc. ir 10 proc. Penktoji grupė tomis pačiomis sąlygomis buvo gydyta 5 mg/kg pirantelio pamoato (sintetinio vaisto nuo kirmėlių) tirpalu. Gauti tyrimų rezultatai parodė, kad Syphacia spp. kirmėlių kiaušinėlių nebuvo pelių grupėse, kurios buvo gydomos ne tik pirantelio pamoatu, bet ir 5 proc. bei 10 proc. pelyno ekstrakto tirpalais.

Parazitinės infekijos dažniausiai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, per kontaktą su kitu, sergančiu asmeniu. Taip pat jomis galima užsikrėsti per nešvarų maistą (neplautus vaisius, daržoves) ar aplinkos paviršius. Parazitams priskiriami vienaląsčiai mikroorganizmai (Protozoa), helmintai (kirmėlės) ir ektoparazitai. Rizikos grupėje užsikrėsti parazitais yra tie asmenys, kurie turi namuose laikomų gyvūnų ir periodiškai jų nedehelmintizuoja (nenukirmina), taip pat tie, kurie vartoja tinkamai termiškai neapdorotus mėsos ar žuvies produktus (ypač iš naminių ūkių). Dažniausiai sukeliami parazitų simptomai yra viduriavimas, nemalonūs pojūčiai pilve, tačiau, net ir turėdamas parazitų, žmogus gali to nesuprasti - atsiranda alerginių reakcijų, sumažėja atsparumas infekcijomis, greičiau susergama lėtinėmis ligomis. Siekiant išvengti parazitų, reikėtų nepamiršti laikytis asmens higienos, kruopščiai plauti rankas, vaisius, daržoves, vartoti tinkamai apdorotą mėsą ar žuvį bei laikytis kitų profilaktikos priemonių.

3. Imuninės sistemos stiprinimas

Pelynas pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, kurios padeda kovoti su laisvaisiais radikalais organizme. Laisvieji radikalai yra susiję su ląstelių senėjimu ir įvairių ligų vystymusi, todėl pelyno vartojimas gali padėti sustiprinti imuninę sistemą ir apsisaugoti nuo įvairių ligų. Taip pat šis augalas padeda mažinti uždegiminius procesus organizme.

4. Antibakterinės ir priešgrybelinės savybės

Dėl savo stiprių antibakterinių ir priešgrybelinių savybių pelynas gali būti naudojamas kovojant su įvairiomis bakterinėmis ir grybelinėmis infekcijomis. Pelyno preparatai dažnai naudojami kaip natūrali priemonė kovai su odos problemomis, pavyzdžiui, egzema ar grybelinėmis infekcijomis. Tai taip pat veiksminga priemonė burnos higienai palaikyti - pelyno ekstraktas gali būti naudojamas kaip antibakterinis burnos skalavimo skystis.

5. Kūno detoksikacija

Pelynas yra natūrali priemonė, padedanti detoksikuoti organizmą. Jo gebėjimas skatinti kepenų ir inkstų funkcijas padeda pašalinti toksinus iš kūno. Pelyno arbatos ar tinktūros vartojimas gali būti puikus būdas pagerinti organizmo savijautą ir atkurti natūralų energijos lygį.

6. Streso ir nerimo mažinimas

Nors pelynas dažniausiai žinomas dėl savo fizinės naudos, jis taip pat gali padėti emocinei ir psichinei sveikatai. Tradiciškai pelynas buvo naudojamas kaip priemonė nuo nemigos ir nervinės įtampos. Jo raminamosios savybės gali padėti atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir pagerinti miego kokybę.

7. Menstruacijų ciklo reguliavimas

Moterys ilgą laiką naudojo pelyną kaip priemonę menstruacijų ciklo reguliavimui. Pelynas stimuliuoja kraujotaką ir skatina gimdos raumenų susitraukimus, todėl jis gali būti naudingas moterims, kurios susiduria su nereguliariu ciklu ar stipriais menstruacijų skausmais.

Kaip vartoti pelyną?

Pelynas gali būti vartojamas įvairiais būdais - tiek kaip arbata, tiek kaip tinktūra ar ekstraktas. Vienas populiariausių būdų - gerti pelyno arbatą, kurią lengva paruošti namuose.

Pelyno arbatos receptas:

1. Vieną arbatinį šaukštelį džiovinto pelyno užpilkite karštu vandeniu.
2. Leiskite jam pritraukti apie 5-10 minučių.
3. Gerkite šiltą arbatą po valgio, siekiant pagerinti virškinimą ar sumažinti pilvo pūtimą.

Taip pat žr. ruošiant pelyno nuovirą, šaukštą pelyno reikia užpilti stikline verdančio vandens, pavirti 3 minutes ant vidutinės ugnies, atvėsinti ir nukošti. Paruoštą nuovirą gerti tris kartus per dieną po keletą gurkšnių. Ruošiant pelyno arbatą, šaukštelį pelyno reikia užpilti verdančiu vandeniu ir palikti maždaug 20 min. Arbata bus naudinga metant svorį, sutrikus skrandžio veiklai, nervinei sistemai, taip pat padės esant nemigai. Kad arbatos poveikis būtų geriausias, reikėtų jos išgerti tris kartus per dieną po 5 gurkšnius.

Spiritinio užpilo gamybos metu pelynas (santykiu 1:5) yra užpilamas spiritu, jam leidžiama nusistovėti 7 dienas, vėliau reikia nukošti.

Pelynas, 90 kapsulių. Maisto papildas. Kanapesalia.lt pristato pelyno maisto papildą - nepamainomą pagalbininką jūsų namų vaistinėlėje, pagamintą mūsų atsakingai parinktų partnerių - Pilnų namų bendruomenės. Patogus vartojimas - tikrai skaniau už pelyno arbatą. Pelyno arbata yra labai karti, todėl šios kapsulės - puiki išeitis mėgautis visais pelyno privalumais be nemalonaus skonio!

Pelyno šalutiniai poveikiai ir kontraindikacijos

Svarbu paminėti, kad pelynas yra stipri žolė, todėl jis neturėtų būti vartojamas dideliais kiekiais ar ilgą laiką be gydytojo rekomendacijos.

Nepaisant naudos, pelynas gali turėti ir tam tikrų šalutinių poveikių, ypač jei vartojamas per ilgai arba per dideliais kiekiais. Pelyno sudėtyje yra medžiagos, vadinamos tujonu, kuri gali būti toksiška didelėmis dozėmis. Todėl pelyno negalima vartoti nėštumo metu, esant inkstų ar kepenų problemoms.

Pelynas nėra skirtas nuolatiniam ilgalaikiam vartojimui. Prieš pradedant vartoti ar norint vartoti ilgesnį laiką, ypač jei turite sveikatos sutrikimų būtinai pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Stebėkite savo organizmo reakciją vartojant papildą. Nerekomenduojama vartoti ilgiau kaip nei 2 mėn. Prieš vartojant pasitarti su gydančiu gydytoju.

Taip pat patariama vengti žmonėms, kurie turi padidėjusį skrandžio rūgštingumą. Dar vienas svarbus dalykas, kurio turėtumėte nepamiršti - tai šios žolelės dozavimas. Ji naudinga tuomet, kai vartojama saikingai. Pelyną reikia vartoti saikingai - jo negalima perdozuoti, kadangi tai gali sukelti virškinimo sutrikimus, pykinimą, vėmimą ar nerimą. Dėl pelyno sudėtyje esančio tujono perdozavimo gali atsirasti traukuliai, todėl geriausia vartoti džiovintą pelyną, kadangi jame tujono kiekiai ypač maži, arba pelyną maisto papilduose.

Negalima vartoti jei esate alergiški bet kuriai produkto sudedamajai medžiagai, nėštumo metu, maitinate krūtimi, sergant inkstų akmenlige, gastritu, tulžies pūslės susirgimais.

Pelynas ir nėštumas: ko vengti?

Vienas esminių klausimų - pelyno vartojimas nėštumo metu. Kai kurios vaistažolės gali būti sudėtos į mišinį, todėl visada verta pasižiūrėti jo sudėtį. Medikė taip pat pataria nepiktnaudžiauti ir prieskoniais, kurių sudėtyje yra nėštumui galinčių pakenkti augalų.

Pasak gydytojos ginekologės Auros Bartaškienės, kai kurios vaistažolės gali turėti teratogeninį poveikį (sukelti apsigimimus), kitos gali skatinti persileidimą. Nors kalbame apie didesnius kiekius, nei kaip prieskonio į maistą, bet, manyčiau, nėštumo metu vartoti jų nereikėtų. Apskritai, nėra pakankamai tyrimų, kad būtų galima teigti, jog vaistažolės ir jų preparatai, nors ir būdami natūralūs produktai, yra saugūs nėštumo metu. Taip pat trūksta tyrimų, kurie įvertintų vaistažolių ir kitų vartojamų maisto papildų ar vaistų galimą tarpusavio sąveiką.

Nėštumo metu yra plačiai naudojamas imbieras nėštumo sukeltam pykinimui mažinti. Atlikti tyrimai rodo, kad jis yra saugus ir efektyvus. Deja, daugiau vaistažolių gali pakenkti nėštumo metu negu padėti. Tokios vaistažolės kaip alijošius (Aloe vera), dviskiautis ginkmedis (Ginko biloba), dvimetė nakviša (Oenothera biennis arba Primrose), vaistinis šalavijas (Salvia officinalis), paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra) ar sena (Senna) laikomos potencialiai nesaugiomis ir jų vartojimą reikėtų riboti.

Lietuvoje sutinkamos vaistažolės, tokios kaip paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum), žalioji rūta (Ruta graveolens), kvapusis rozmarinas (Rosmarinus officinalis), kadagys (Juniperus), paprastoji bitkrėslė (Tanacetum vulgare), paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium), paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum), pelynas (Artemisia absinthium) ir egzotiškos vaistažolės kaip kilnioji blezdingūnė (Chamaemelum nobile arba Roman chamomile, panaši į vaistinę ramunėlę), gulsčioji seronija (Serenoa repens arba Saw palmetto), Kanadinė auksašaknė (Hydrastis arba Goldenseal), Efedra, Jokimbinas ir kt.

Pelynas (lot. Artemisia absinthium). Gerina virškinimą, didina apetitą. Naudotas gydyti kepenų ligas, depresiją, raumenų skausmus, nuo kirmėlių. Naudojamas skatinti lytinį potraukį, skatinti prakaitavimą. Sudėtyje esantis cheminis elementas tujonas yra nuodingas, jei viršijamas leistinas kiekis 35mg/kg. Net ir leistina, netoksinė dozė turi stiprų poveikį, gali sukelti haliucinacijas. Dėl šių priežasčių pelyno negalima vartoti nėštumo metu.

Vaisto informaciniame lapelyje visada rasite skyrių, kuriame pateikiama su nėštumu ir žindymu susijusi informacija. Jei pametėte vaisto informacinį lapelį, oficialią informaciją apie Lietuvoje ir Europos sąjungoje registruotus vaistinius preparatus galite rasti čia.

Tinkamas mitybos racionas ir reikiamo maistinių medžiagų kiekio užtikrinimas yra svarbus kiekviename gyvenimo etape, tačiau tai ypač svarbu nėštumo metu, kai maistinių medžiagų reikia ne tik nėščiajai, bet ir jos įsčiose augančiam vaisiui. Subalansuota mityba labai svarbi, nes nėštumo metu padidėja ne tik angliavandenių, baltymų ir riebalų poreikis, bet ir vitaminų, mineralų ir mikroelementų, kurie gaunami iš maisto.

Kai kurių vitaminų ir mineralų nėštumo metu reikėtų papildomai nevartoti. Pavyzdžiui, vitaminas A yra svarbus vaisiaus regos ir imuninės sistemos vystymuisi, bet per daug vitamino A gali sukelti apsigimimus.

tags: #pelynas #nestumo #metu

• Psichologiniai aspektai vaikų baimių
• Nėštumo ir pienligės rizika
• Gyvūnų mylėtojų šventė Vingio parke
• Sonata Slavinskienė: specialistė ir keliautoja
• Sužinokite savo Taro kortą pagal gimimo datą