Efektyvūs būdai atsikratyti alergijos vaikams ir suaugusiems – Patarimai ir gydymo metodai

Alergijos - viena sparčiausiai plintančių ligų pasaulyje.

Teigiama, kad po keliolikos metų Europoje kuria nors alergijos forma sirgs net pusė jos gyventojų. Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Alergologijos ir klinikinės imunologijos centro gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo Tomo Slomskio, alerginių ligų daugėja ypač tarp jaunesnio amžiaus žmonių.

Alergenų identifikavimas ir diagnostika

Alergenai į organizmą gali patekti įvairiai - su maistu, oru į plaučius, ją gali sukelti kontaktas su kokia nors medžiaga ar vabzdžio įgėlimas.

„Atėję pacientai kartais sako, kad jiems kelerius metus iš eilės pavasarį atsiranda tam tikri simptomai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad pacientui pasireiškia alergija, žydint augalams. Nes yra tam tikras ryšys - sezoniškumas ir kontaktas su alergenu. Todėl paciento išklausinėjimas gali padėti identifikuoti alergiją sukėlusį objektą“, - pasakoja T. Slomskis.

Po pokalbio su pacientu seka tyrimai - gali būti atliekamas odos dūrio mėginys, alergenų kraujo tyrimai, siekiant identifikuoti greitojo tipo alergiją, arba pleistrai su alergenais, kurie padeda diagnozuoti lėtojo tipo alergiją.

„Jeigu žmogus yra alergiškas kažkokiam labai retam alergenui, gali būti, kad jis alergijos simptomus jaus, bet alergeno identifikuoti nepavyks. Gali būti ir pseudoalerginės arba netikros alerginės reakcijos, kada simptomai yra panašūs, bet mechanizmas yra kitoks - jame nedalyvauja imuninė sistema.

Alergijos simptomai ir jų valdymas

Alergijos simptomų gali būti įvairių - nuo niežulio ir odos bėrimo iki kosulio, nosies užgulimo, slogos ar net dusulio.

Daugumai žmonių pasireiškia vietinės alerginės reakcijos. Pavyzdžiui, įgėlus vabzdžiui pradeda niežtėti, įgėlimo vieta patinsta, nes vabzdys po žmogaus oda suleidžia nuodų ir atsiranda toksinis, dirginantis poveikis. „Ši reakcija yra staigiai atsirandanti ir ūmi, todėl ji pavojinga gyvybei.

Ištikus anafilaksiniam šokui reikia veikti nedelsiant - kuo greičiau nutraukti kontaktą su alergenu, užtikrinti gyvybines žmogaus funkcijas ir kviesti greitąją pagalbą. Pirmasis vaistas ištikus šokui - adrenalinas. Šiais laikais yra įvairiausių priemonių, pavyzdžiui, iš karto užtaisytų ir paruoštų naudojimui adrenalino injektorių.

Esant lengvesnei alerginės reakcijai taip pat vertėtų kreiptis į gydytojus. Jeigu pacientas jaučia tokius simptomus kaip dažnai atsirandantis ar ilgai besitęsiantis peršalimas, arba jeigu jis žino, kad šeimoje kažkas turi panašių simptomų, jie kartojasi dėsningai ir tuo pačiu metu, tuomet reiktų kreiptis į gydytoją alergologą ir pasikonsultuoti.

„Jei žmogų vargina labai stiprus niežulys, mes jam galime duoti niežulį slopinančio tepalo. Jei niežulys pasireiškia visame kūne - vaistų nuo alergijos. Šienligės sukeltą nosies niežulį galima gydyti tabletėmis ar purškiamais į nosį vaistais. Viskas priklauso nuo to, kokiais simptomais alergija pasireiškia. Kankinant alergijai žiedadulkėms, simptominį gydymą galima pradėti iki žydėjimo sezono - tuomet alerginiai simptomai gali būti lengvesni ar jų gali neatsirasti visai“, - pasakoja T. Slomskis.

Šiuolaikiniai alergijos gydymo metodai

Kai kuriais atvejais gydytojai gali padėti alergijos atsikratyti visiškai. Vienas modernesnių ir pažangesnių alergijos gydymo metodų - imunoterapija.

Šis gydymas gali būti taikomas įvairaus amžiaus pacientams - poliežuvinę imunoterapiją galima taikyti jau nuo 3 metų amžiaus. Šio gydymo trukmė yra labai individuali. Mažiausiai gydymas taikomas trejus metus, ilgiausiai - penkerius metus.

„Prieš pradedant taikyti gydymą yra atliekami tyrimai, išsiaiškinami simptomai ir identifikuojamas alergenas. Ne visais atvejais galime taikyti imunoterapiją. Autoimuninių ar imunodeficito ligų atvejų gydymas taip pat gali būti netaikomas, nes visuomet reikia pasverti naudos ir žalos santykį pacientui“, - pasakoja T. Slomskis.

„Gydymo principas paprastas - skiriamas geriamas vaistas ar injekcija su mažomis alergeno dozėmis. Vėliau tas dozes didiname ir taip išvystome toleranciją tam tikram alergenui.

Alerginių ligų kamuojamiems Lietuvos žmonėms įvairūs tepalai, antihistamininiai vaistai - varginanti kasdienybė. Ir tik retas žino, jog pasaulis jau šimtmetį šias ligas gydo vadovaudamasis principu „kuo susirgai, tuo ir gydykis”, mediciniškai vadinamu imunoterapija. Šio gydymo metodo poveikis, skirtingai nei priešalerginių vaistų, yra ilgalaikis, keletą metų po gydymo ligos simptomai būna daug lengvesni arba išvis išnyksta. Be to, šis metodas apsaugo nuo naujų alergijų atsiradimo.

„Imunoterapija - vienintelė medicininė intervencija, kuri gali pakeisti natūralią alerginės ligos eigą bei pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę, - sako Vilniaus miesto Antakalnio filialo alergologijos centro vadovas, med. m. dr., doc. Eduardas Razgauskas. Šio gydymo metodo esmė - pacientui mažais kiekiais duodama alergeno, kurio dozės po truputį didinamos, kol organizmas pripranta ir imuninė sistema pradeda nereaguoti. Gydoma dviem etapais: pradiniame etape pacientui alergeno dozė didinama iki maksimalios, jam toleruojamos dozės, palaikomajame etape toleruojama maksimali dozė skiriama nuo 3 iki 5 metų. Nuolat tobulinamos alergenų pateikimo pacientams formos dabar leidžia jiems rinktis patogiausią - poodinę injekciją, lašiukus po liežuviu arba tabletes. Nustojus taikyti imunoterapiją, jos poveikis išlieka ne trumpiau nei 5 m., o alergijos simptomai būna arba daug mažiau išreikšti, arba jų gali ir nebūti. Baigus gydymą, rekomenduojama daryti 5-10 metų pertrauką. Imunoterapijoje naudojami natūralūs preparatai: jų sudėtyje yra žiedadulkių, namų dulkių, erkių, gyvūnų pleiskanų, kt. alergenų. Šiuo metodu plačiai gydomi asmenys, kurie yra alergiški bičių ar kitų plėvasparnių vabzdžių įgėlimui (jų nuodams), žiedadulkėms, namų dulkėms, erkėms, gyvūnams. Pasaulinė alergijos organizacija (WAO) skelbia poliežuvinės specifinės imunoterapijos gydymo metodą kaip ypač veiksmingą šiuolaikišką gydymo būdą alergiškiems pacientams gydyti, ypač turintiems polinkį į keletą alergenų. Tyrimais įrodyta, kad imunoterapijos veiksmingumas esant alergijai žiedadulkėms - apie 80 proc., o alergija vabzdžiams išgydoma daugiau kaip 90 proc. atvejų.

Koks gydymas pirmiausiai skiriamas diagnozavus alerginį rinitą? Diagnozavus alerginį rinitą dažniausiai skiriamas simptominis gydymas, t.y. vaistai, kurie slopina ligos simptomus (čiaudulį, slogą). Atsižvelgiant į ligą, jos sunkumą gali skirtis ir gydymas. Vaistai skiriami, kad būtų greitai pasiektas gydymo poveikis - palengvėtų simptomai, pagerėtų gyvenimo kokybė. Be to, simptominį gydymą gali paskirti ir šeimos gydytojas, o, pvz., ligos priežastį veikiantį gydymą (poliežuvinę alergenų specifinę imunoterapiją - toliau Imunoterapiją) tik gydytojas specialistas - alergologas ir klinikinis imunologas.

Kodėl alerginį rinitą verta gydyti poliežuvine alergenų specifine imunoterapija? Poliežuvinę alergenų specifinę imunoterapiją verta rinktis todėl, kad tai yra vienintelis gydymo būdas, kuris leidžia išgydyti ligą. Šis gydymas leidžia „sutvarkyti“ organizmo imuninę sistemą taip, kad ji nebereaguotų į alergeną, t.y. veiktų, kaip pas sveikus žmones. Gydymas skiriamas 3-5 metus. Jo trukmė priklauso nuo ligos simptomų ir organizmo atsako. Tačiau poveikis išlieka ilgai: 10,15 ar 20 metų po gydymo, ar net visą gyvenimą. Kiek ilgai išliks gydymo efektas taip pat priklauso nuo organizmo reakcijos į gydymą. Reikia pažymėti ir tai, kad Imunoterapijos efektyvumas yra 80-90 proc., t.y. Imunoterapija - labai saugus gydymo metodas, ypač poliežuvinė. Vartojami alergenų ekstraktai gaminami iš natūralių medžiagų. 1. 2. Imunoterapija - tai priežastinis problemos sprendimo būdas, o ne trumpas pasekmės, t.y. 3. 4. Imunoterapija apsaugo alerginiu rinitu sergančius pacientus nuo astmos išsivystymo, kas dažniausiai nutinka net ir vartojant vaistų nuo alergijos. Sergant alergine sloga 2-3 kartus dažniau susergama alergine astma. Tai dar žino ne visi, todėl nereti užleistos alerginės slogos, ypač vaikams, atvejai. 5. Imunoterapija - saugus metodas alergijai gydyti. 6.Įrodyta, kad imunoterapija anafilaksinio šoko (pvz., įgėlus vabzdžiams) tikimybę sumažina nuo 75 proc. 2001 m. ir 2008 m. išleistame Alerginio rinito ir jo poveikio Astmos išsivystymui sutarime (ARIA), imunoterapija pripažinta kaip vienintelis ilgalaikį poveikį turintis alergijos gydymo metodas. Poliežuvinė alergenų specifinė imunoterapija pripažinta Europoje.

Mitybos svarba alergijos prevencijoje ir gydyme

Mityba - procesas, kurio metu maiste esančios medžiagos virsta kūno audiniais ir suteikia energijos žmogaus fizinei ir psichinei veiklai. Mityba yra svarbi sveikatos ir vystymosi dalis. Augančiam žmogaus organizmui labai svarbu maitintis sveikai. Todėl vaikus apie sveikos mitybos įpročius reikia mokyti nuo mažų dienų. Sveika mityba padeda vaikams augti ir sėkmingai mokytis. Labai svarbu tėvų švietimas ir domėjimasis sveika mityba. Kol žmogaus organizmas auga ir bręsta, jis gali atrodyti visiškai sveikas, tačiau prasti mitybos įpročiai ateityje gali pasireikšti įvairiomis sveikatos problemomis, kurias ištaisyti gali būti sunku, o kartais - neįmanoma. Be to, jau suaugusių žmonių suvokimas, kokius produktus ir kodėl rinktis, formuojasi dar mažumėje, o vėliau tampa nesąmoningu pasirinkimu.

Rekomenduojama vaikus maitinti pagal sveikos mitybos piramidės principą. Nors mitybos piramidėje nėra minimas geriamasis vanduo, jo kiekis vaikui nėra ribojamas, gali gerti tiek kiek norisi. Porcijų dydis išvardintas sveikos mitybos piramidėje, kuris priklauso nuo vaiko amžiaus. Jų dydis, skirtas kiekvienam maitinimui, apskaičiuojamas sveikam, aktyviam, ne mažiau kaip 1 val. per dieną aktyviai judančiam vaikui, nepriklausomai nuo lyties. Mažiau aktyviam vaikui užtenka mažesnio porcijų skaičiaus.

Formuojant vaikų sveikos mitybos įpročius, nuo mažų dienų galime padėti užkirsti kelią alergijos plitimui. Dauguma alergijų atsiranda dėl nusilpusios imuninės sistemos ir užsiteršusio organizmo.

Tikriausiai daug kam žinomi tokie alergijos simptomai, kaip: užgulta nosis, čiaudulys, niežtinčios, paraudusios akys, bėrimas. Šie simptomai gali būti gydomi, pasitelkiant sveikos mitybos įpročius. Esant alergijos simptomams, rekomenduojama sumažinti perdirbto ir rafinuoto maisto vartojimą. Vietoj to siūloma valgyti daugiau: vaisių, daržovių ir nesmulkintų grūdų. Suvartoti kuo mažiau gyvulinių baltymų (jautiena, kiauliena, vištiena, pieno produktai), išskyrus žuvį.

Vienas iš alergijos simptomų, kuris gali būti ir kitų ligų priežastimi - bėrimas. Daugelis tėvų pirmą kartą susidūrę su vaikų išbėrimu, išsigąsta ir nežino ką daryti. Bėrimas dažniausiai atsiranda, jei vaikui diagnozuota kontaktinė alergija. Kontaktinė alergija - tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Šio bėrimo galima išvengti, pašalinant šaltinį, kuris sukėlė alergiją.

Dar viena su bėrimais susijusi, gana dažnai vaikams pasitaikanti liga apie kurią tėvai turi žinoti: atopinis dermatitas. Atopinis dermatitas - lėtinė liga, pasireiškianti nuolatiniu odos niežuliu, sausumu ir uždegiminiais procesais: paraudimu, patinimu, žaizdelėmis. Dažniausiai (90 proc. Atopinis dermatitas kūdikiui gali pasireikšti netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus. Dažniausiai tokiu atveju pažeidžiami skruostai ir skalpo oda. Jeigu liga pasireiškia tarp 2 metų amžiaus ir paauglystės, bėrimas paprastai atsiranda alkūnių ir kelių odos raukšlėse, taip pat ant kaklo, riešų, kulkšnių arba odos klostėje tarp šlaunies ir sėdmenų. Tačiau reikia nepamiršti, kad kai kurie maisto produktai gali sukelti atopinė dermatitą. Atopinio dermatito paūmėjimą sukelia tie patys maisto produktai, kaip ir alergiją maistui: pienas ir jo produktai, kiaušiniai, kviečiai, soja, žuvis ir jūrų gėrybės, riešutai (ypač žemės riešutai), šokoladas, citrusiniai vaisiai, ankštinės daržovės, pomidorai, vynuogės ir net avokadas. Atkreipkite dėmesį ar vaikui, duodant kurį nors iš šių maisto produktų, neatsirado atopinio dermatito simptomų.

Labai svarbu žinoti, kad dažnai žmonės yra alergiški ar jautrūs tiems produktams, kuriuos jie labiausiai mėgsta ir sako, kad be jų negalėtų gyventi. O tai yra dėl to, kad kai organizmas negauna šio maisto, jis siunčia į smegenis signalą. Užkirsti kelią ligai yra gana paprasta, jei laiku pastebėsite simptomus. Atsiradus alergijos simptomams, rekomenduojama apsilankyti pas alergologą.

Maisto alergijos vaikams: simptomai, alergenai ir mitybos rekomendacijos

Vis dažniau tėvai susiduria su vaikų alergijomis tam tikriems maisto produktams arba maisto netoleravimu. Nors kartais šios sąvokos vartojamos kaip sinonimai, svarbu suprasti, kad tai gali būti skirtingos būklės, reikalaujančios individualaus požiūrio ir mitybos korekcijos.

Kaip atpažinti maisto alergijos požymius ir kaip padėti alergiškam vaikui? Kaip vaikams pasireiškia alergija maistui? Maisto alergijos simptomai gali būti labai įvairūs ir pažeisti skirtingas organų sistemas:

Oda: Tai viena dažniausių reakcijos vietų. Gali pasireikšti: Bėrimai (dilgėlinė, smulkūs spuogeliai, paraudusios dėmės). Niežulys. Egzema (atopinis dermatitas) arba jos paūmėjimas. Patinimas (ypač lūpų, vokų, liežuvio - tai gali būti pavojingos anafilaksinės reakcijos požymis!).
Virškinamasis traktas: Pilvo skausmai, spazmai. Pykinimas, vėmimas. Viduriavimas (kartais su gleivių ar kraujo priemaiša). Vidurių užkietėjimas (rečiau). Pilvo pūtimas.
Kvėpavimo sistema: Čiaudulys, sloga (vandeningos išskyros iš nosies). Kosulys, švokštimas, dusulys (ypač pavojinga!). Gerklės perštėjimas, balso užkimimas.
Burnos gleivinė: Niežulys, tinimas burnoje ar gerklėje.
Bendri simptomai: Dirglumas, nuovargis, galvos skausmas (rečiau).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad odos bėrimas ir niežulys, nors ir dažni, nėra vieninteliai alergijos įrodymai. Virškinimo ar kvėpavimo sutrikimai taip pat gali signalizuoti apie alerginę reakciją ar maisto netoleravimą. Sunkiausiais atvejais gali išsivystyti gyvybei pavojinga anafilaksinė reakcija.

Pagrindiniai maisto alergenai

Nors teoriškai bet koks maisto produktas gali sukelti alerginę reakciją, yra keletas produktų, kurie alergizuoja dažniausiai, ypač vaikus:

Kūdikystėje dažniausi: Karvės pienas, kiaušiniai. Gera žinia ta, kad daugelis vaikų šias alergijas „išauga“ iki mokyklinio amžiaus.
Kiti dažni alergenai vaikams (ir suaugusiems): Kviečiai (glitimas), soja, žemės riešutai, kiti riešutai (lazdyno, migdolų, graikiniai ir kt.), žuvis, jūros gėrybės (vėžiagyviai, moliuskai).
Ilgalaikės alergijos: Alergijos žuviai, jūros gėrybėms ir riešutams dažniausiai išlieka visą gyvenimą.

Svarbu prisiminti

Vaisiai ir daržovės: Nors jie laikomi rečiau alergizuojančiais produktais, kai kurie vaikai gali būti jautrūs tam tikriems vaisiams (pvz., citrusiniams, kiviams, braškėms) ar daržovėms (pvz., pomidorams). Teiginys, kad jie „neturi jokių konservantų, todėl yra saugūs vartoti“, nėra visiškai tikslus - nors natūralūs, jie taip pat gali sukelti alergines reakcijas ar būti užteršti pesticidais, jei ne ekologiški.
Kryžminės alergijos: Kartais vaikas, alergiškas vienam produktui (pvz., beržų žiedadulkėms), gali reaguoti ir į kai kuriuos vaisius ar daržoves (pvz., obuolius, morkas) dėl panašios baltymų struktūros.

Ką įtraukti į alergiško vaiko mitybą ir ko vengti?

Pagrindinė taisyklė - griežtai vengti visų maisto produktų, kuriems nustatyta alergija ar netoleravimas, bei produktų, kurių sudėtyje yra šių ingredientų (net ir pėdsakų, jei alergija stipri).

Atidžiai skaitykite etiketes: Visada tikrinkite produktų sudėtį. Gamintojai privalo aiškiai nurodyti pagrindinius alergenus.
Klauskite maitinimo įstaigose: Valgant ne namuose, visada informuokite personalą apie vaiko alergijas ir teiraukitės patiekalų sudėties.
Saugi alternatyva: Daržovės ir vaisiai (tie, kuriems vaikas nėra alergiškas) yra puikus pasirinkimas, tačiau svarbu juos kruopščiai nuplauti.
Ribokite sultis ir glotnučius: Nors straipsnio originale teigiama, kad natūralios sultys ar glotnučiai yra geras pasirinkimas, būtina pabrėžti, kad net ir 100% natūraliose sultyse yra labai daug cukraus (fruktozės) ir mažai skaidulų. Per didelis jų kiekis gali kenkti dantims, mažinti apetitą kitam maistui. Vaikams (ypač iki 3 metų) sultis reikėtų labai riboti arba visai jų atsisakyti, o vitaminus gauti valgant sveikus vaisius. Jei duodate sulčių, geriausia jas spausti namuose ir skiesti vandeniu.

Kaip pakeisti vaikų mėgstamus saldumynus?

Alergiškiems vaikams rasti tinkamų saldumynų gali būti iššūkis, nes daugelyje jų yra pieno, kiaušinių, kviečių ar riešutų. Geriausios alternatyvos:

Švieži ir džiovinti vaisiai bei uogos (tie, kuriems vaikas nealergiškas).
Naminiai kepiniai iš vaikui tinkančių miltų (pvz., ryžių, grikių, kukurūzų), be kiaušinių ir pieno (naudojant pakaitalus).
Vaisių tyrės, želė (be dirbtinių priedų).
Juodasis šokoladas (be pieno priedų, jei tinka kakava).

Svarbiausia - saikas ir atidus etikečių skaitymas.

Su kokiomis problemomis susiduria maistui alergiški vaikai?

Be fizinių simptomų, alergija maistui gali sukelti ir psichologinių bei socialinių sunkumų:

Apribojimai: Vaikas negali valgyti to, ką valgo kiti, ypač švenčių, gimtadienių metu. Tai gali kelti liūdesį, atskirties jausmą.
Nerimas: Nuolatinis nerimas dėl galimos alerginės reakcijos.
Socialinė izoliacija: Kartais vengima eiti į svečius ar viešas vietas dėl baimės susidurti su alergenais.

Alergijos diagnostikos metodai

Jei įtariate maisto alergiją, būtina kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą. Jis, įvertinęs simptomus ir atlikęs reikiamus tyrimus, nustatys tikslią diagnozę. Dažniausiai atliekami tyrimai:

Odos dūrio mėginiai: Nedidelis kiekis įtariamo alergeno užlašinamas ant odos ir ji šiek tiek įduriama specialia adata. Paraudimas ir patinimas rodo alerginę reakciją.
Specifinių IgE antikūnų kraujyje tyrimas: Iš kraujo nustatomi antikūnai prieš konkrečius maisto produktus.
Odos lopo testai: Naudojami lėto tipo alerginėms reakcijoms nustatyti (pleistrai su alergenais klijuojami ant nugaros).
Eliminacinė dieta ir provokaciniai mėginiai: Kartais, prižiūrint gydytojui, taikoma dieta, kai iš raciono pašalinami įtariami produktai, o vėliau jie palaipsniui grąžinami, stebint reakciją. Provokaciniai mėginiai atliekami tik gydymo įstaigoje.
Maisto netoleravimo testai (pvz., IgG): Jų patikimumas ir klinikinė reikšmė yra diskutuotini, todėl dėl jų tikslingumo visada reikėtų tartis su gydytoju.

Patarimai žindančioms mamoms ir kūdikiams

Jei žindomas kūdikis yra alergiškas tam tikriems maisto produktams, maitinanti mama taip pat turėtų atsisakyti tų produktų savo mityboje, nes alergenai per pieną gali patekti kūdikiui. Kartais rekomenduojama atlikti maisto netoleravimo testus ir pačiai mamai, ypač jei planuojamas kitas nėštumas ar šeimoje yra polinkis į alergijas.

„Vos mano sūnus pradėjo lankyti darželį, taip ir pasipylė ligos. Dažniausia liga būdavo sloga. Galvodavau, kad tai peršalimo sloga, nes dažnai matydavau, kaip jis lauke be pirštinių, rankas į balą sukišęs, arba žiemą šlapiomis kojomis pareidavo. Gydytoja paaiškino, kad darželinukai labai glaudžiai bendrauja, todėl įvairiais virusais ir bakterijomis apsikeičia labai greitai ir dėl to dažnai serga. Bet sloga nesitraukė. Sulaukus penkerių, varvanti, užburkusi nosis kankindavo praktiškai visus metus: prasidėdavo rudenį, tik atšventus gimtadienį, o pavasarį dar ir ženkliai paūmėdavo. Per tą laiką sūnus sirgo ir ausų uždegimu, ir bronchitu, ir gripu. Nei aš, nei vyras nesame alergiški, ir giminėje tokių nėra, todėl tokia išvada šiek tiek nustebino. Tiesa, pastebėdavau, kad sūnus nemėgdavo obuolių, nes skųsdavosi, kad jam nuo jų kutena gerklę. Taigi sužinojome priežastį, todėl labai tikėjomės pasveikimo, nes vaikas labai kentėjo nuo nuolat „užgulusios“ nosies, negalėjo normaliai kvėpuoti, blogai miegojo naktimis, aš dažnai neidavau į darbą. Gydytoja paskyrė antihistamininių vaistų (vaistų nuo alergijos), paaiškino, kad reikia vengti alergenų, nors pati ir pridūrė, kad kažin, ar tai įmanoma. Tiesa, paaiškino, kaip galima nors truputį nuo jų apsisaugoti: atėjus iš lauko persirengti kitais drabužiais, nebūti lauke, kai labai saulėta ir vėjuota ir t.t. Negaliu sakyti, kad pradėjus gydyti vaistais, jokio poveikio nebuvo. Sūnelio sveikata pagerėjo, vaistai slopino alergijos požymius, tačiau visai jos neišgydė. Tada pradėjau domėtis, ar įmanoma alerginę slogą visiškai išgydyti. Radau internete informaciją apie poliežuvinę alergenų specifinę imunoterapiją. Mano sūneliui jau buvo septyneri, todėl šis gydymas jau galėjo būti paskirtas. Kreipiausi į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą. Dar kartą atliko visus tyrimus, patvirtino, kad tikrai yra alergija medžių žiedadulkėms ir piktžolėms, ir paskyrė gydymą. Įspėjo, kad gydymas užtruks ilgai (iki 3-5 metų), kad efektą pamatysime negreitai. Tačiau praėjo tik pusantrų metų, o mano vaikas neatpažįstamai pasikeitė, jo būklė pagerėjo: nekankina nosies užburkimas, sloga, jis išsimiega, pagerėjo netgi mokymosi rezultatai.

Remiantis statistika, kas penktasis vaikas pasaulyje kenčia nuo alergijos. Ligos pasireiškimas ankstyvoje stadijoje labai dažnai būna panašus į kitų ligų simptomus, ir daugelis tėvų tikisi, kad jie išnyks. Alergijų gydymas yra sudėtingas procesas ir reikalauja griežtai individualaus požiūrio. Tačiau, nepaisant to, kad gydyti alergiją būtina tik pasitarus su gydytoju, mama ir tėtis turi rūpintis prevencija. Ir galvoti apie tai būtina dar prieš gimstant kūdikiui, nes alergija kūdikiui gali pasireikšti iškart po gimdymo. Todėl būsimai mamai reikia laikytis paprastų taisyklių: nėštumo metu nepiktnaudžiauti alergizuojančiais maisto produktais, atsikratyti blogų įpročių, apriboti kontaktą su buitiniais alergenais ir pabandyti išvengti ligų bei streso. Nėštumo metu moterys dažniausiai prisižiūri maistą. Tačiau, gimus kūdikiui , namuose po truputį pasirodo uždrausti maisto produktai. Ir, žinoma, maisto alergenus kūdikiai gauna su motinos pienu.

Mamos pienu kūdikį stenkitės maitinti kuo ilgiau, bent iki 6 mėnesių amžiaus (PSO rekomenduoja iki 2 metų).
Alerginėmis ligomis sergančių vaikų papildomas maitinimas neturėtų būti skiriamas anksčiau kaip nuo 4 mėnesių amžiaus (vaikams, kurie vartojo pieno mišinius) arba nuo 6 mėnesių (vaikams, kurie yra maitinami krūtimi). Naujas produktas duodamas nuo 1 / 4-1 / 2 šaukštelio.
Jei vaikui alergija nepasireiškė, vis tiek iki 18 mėnesių nemaitinkite maisto produktais, kurie gali sukelti ligą (pvz, šokoladas, citrusiniai vaisiai, kiviai, ananasai, mango, braškės, pomidorai).

Dažnai alergenais yra maisto produktai, kurių sudėtyje yra daug baltymų, pavyzdžiui, riešutai, kiaušiniai, pienas, pupelės. Be to, dažnai alergijos vaikams iki metų amžiaus atsiranda nuo medaus. Tikriausiai labiausiai „antialergiška” ir, be to, labai naudinga vaikui yra košė. Tai gali būti bet kuri - grikiai, avižiniai dribsniai, ryžiai, kukurūzai, kviečiai, išskyrus manų kruopas. Bet jums reikia užvirti košę ant vandens ar daržovių sultinio be pieno. Galite įlašinti alyvuogių arba kito augalinio aliejaus. Žinoma, lengva pasakyti, ką galima valgyti ir ko negalite. Vaikui paaiškinti yra daug sunkiau, kodėl košės naudingesnės nei šokoladas. Vaikai yra kaprizingi maistui.

Namų aplinkos alergenų valdymas

Namo dulkes sudaro daug medžiagų. Alergenas yra dulkių sudėtinės dalys: gyvūnų pleiskanos, mikroskopinės pelėsių sporos arba mielių grybeliai, vabzdžių atliekų produktai. Labiausiai kenksmingas alergenas yra namų erkutės, kurios veisiasi visų pirma čiužiniuose ir pagalvėse.

Sumažinkite dulkių kaupimosi vietas - nuimkite natūralius kailius, kilimus, užuolaidas pakeiskite žaliuzėmis, medžiaginius baldų apmušalus pakeiskite odiniais. Jei vaikas miega su minkštais žaislais, juos periodiškai plaukite.
Pakeiskite plunksnų, pūkų ir medvilnės pagalves, čiužinius ir antklodes sintetiniais (iš poliesterio), jie gali atlaikyti dažnus plovimus.

Kontaktinė alergija pasireiškia iškart nuo lietimosi su dirgikliu, tai yra per odą. Sunku kovoti su vaikų alergija. Gydymas trunka daugelį mėnesių, bet jūs galite nugalėti šią ligą. Jūsų dėmesys ir šiuolaikinės technologijos (virtuės reikmenys, dulkių siurbliai, hipoalerginiai plovikliai, skirti skalbimui ir odos priežiūrai) padės jūsų vaikui likti sveikam!

Natūralios ir namų sąlygomis taikomos priemonės nuo alergijos

Kai kurios naminės priemonės nuo alergijos, pavyzdžiui, nosies drėkinimas ar tam tikri eteriniai aliejai, gali padėti palengvinti kai kuriuos alergijos simptomus. Tačiau geriausia nustatyti alergijos šaltinį ir laikytis gydytojo patarimų.

Kai jūsų imuninė sistema reaguoja į tai, kas kitiems žmonėms netrukdo, pasireiškia alerginė reakcija. Vieni didžiausių alerginių reakcijų kaltininkų yra šie: žiedadulkės, dulkių erkutės, naminių gyvūnų pleiskanos, pelėsių sporos, vabzdžių įgėlimai, maistas, vaistai. Alergija gali sukelti daugybę simptomų, pvz: čiaudulys, sloga, niežulys, bėrimas, patinimas, astma.

Gydytojai alergijas paprastai gydo įvairiais būdais, kurie dažnai apima vaistus ir alergijos injekcijas. Tačiau yra natūralių ir naminių alergijos gydymo priemonių, kurias galite apsvarstyti.

Geriausios natūralios alergijos gydymo priemonės

Geriausia natūrali priemonė nuo alergijos, jei įmanoma, yra vengimas. Tiek gydytojai, tiek natūraliosios medicinos specialistai rekomenduoja riboti arba vengti alergenų, kurie sukelia alerginę reakciją. Turėtumėte vengti kontakto su savo alergenais.

Pavyzdžiui, jei jums pasireiškė alerginė reakcija į sulfa vaistus, praneškite gydytojui apie savo alergiją. Jis greičiausiai paskirs alternatyvų antibiotiką, jei jums kada nors jo prireiks. Vis dėlto, kai kurių alergenų sunku išvengti. Tokiu atveju, aptarę savo simptomus su gydytoju, galite apsvarstyti galimybę naudoti namines priemones nuo alergijos, kurios padėtų susidoroti su alergeno poveikio pasekmėmis.

Geriausios namų sąlygomis padedančios priemonės

Nosies drėkinimas tirpalu: 2012 m. atlikta 10 tyrimų apžvalga [1] parodė, kad fiziologinis nosies drėkinimas turi teigiamą poveikį tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, sergantiems alerginiu rinitu, kuris dažnai vadinamas šienlige.
Oro filtrai: Apsvarstykite galimybę patalpose naudoti oro filtrus. Didelio efektyvumo kietųjų dalelių oro filtrai (HEPA) yra vienas iš oro filtrų tipų. HEPA filtrai sulaiko ore esančius dirgiklius, tokius kaip žiedadulkės, dulkės ir naminių gyvūnų pleiskanos, todėl sumažina alergenų kiekį jūsų namuose.
Plațialapis šaukštis: 2003 m. atliktoje apžvalgoje [2] nustatyta, kad peteliškė - dar žinoma kaip Petasites hybridus - yra tokia pat veiksminga niežtinčioms akims malšinti kaip ir įprastai vartojami geriamieji antihistamininiai vaistai.
Bromelainas: Bromelainas yra fermentas, randamas papajoje ir ananasuose. Natūralūs gydytojai mano, kad bromelainas veiksmingai gerina kvėpavimą mažindamas patinimą.
Akupunktūra: 2015 m. atlikta 13 tyrimų apžvalga [3] parodė, kad akupunktūra davė teigiamų rezultatų tiek sezoninio, tiek daugiamečio alerginio rinito atveju.
Probiotikai: 2015 m. 23 tyrimų apžvalgoje [4] nurodyta, kad probiotikai gali padėti pagerinti alerginio rinito simptomus.
Medus: Nors tai patvirtinančių mokslinių įrodymų nėra, populiari teorija siūlo valgyti vietinės gamybos medų. Remiantis šia teorija, laikui bėgant sumažinsite savo alerginę reakciją į žiedadulkes, kurias bitės renka jūsų vietovėje medui gaminti.
Oro kondicionieriai ir oro sausintuvai: Pašalindami iš oro drėgmę, oro kondicionieriai ir oro sausintuvai gali apriboti pelėsio ir grybelio, kuris gali neigiamai paveikti alergiją, augimą.
Spirulina: 2015 m. atliktas tyrimas [5] parodė, kad maistinė spirulina - mėlynai žalias dumblis - pasižymi antialerginiu apsauginiu poveikiu nuo alerginio rinito.
Dilgėlės: Natūralaus gydymo praktikai siūlo dilgėles kaip natūralų antihistamininį vaistą, padedantį gydyti alergiją.
Kvercetinas: Kvercetinas yra mėgstamas natūralaus gydymo šalininkų, kurie tiki, kad jis stabilizuoja histaminų išsiskyrimą ir padeda kontroliuoti alergijos simptomus. Jo natūraliai randama brokoliuose, žiediniuose kopūstuose, žaliojoje arbatoje ir citrusiniuose vaisiuose.
Vitaminas C: Natūralaus gydymo praktikai siūlo kasdien suvartoti 2 000 miligramų vitamino C, kad sumažėtų histamino kiekis.
Pipirmėčių eterinis aliejus: 1998 m. atliktas tyrimas [6] parodė, kad gydymas pipirmėčių aliejumi turėjo pakankamą priešuždegiminį poveikį, kuris sumažino bronchų astmos ir alerginio rinito simptomus, kad būtų galima atlikti klinikinius tyrimus. Eterinius aliejus galima išsklaidyti ore, tačiau naudojant vietiškai juos reikėtų skiesti nešančiajame aliejuje.
Eukaliptų eterinis aliejus: Natūralaus gydymo šalininkai siūlo naudoti eukaliptų aliejų kaip antimikrobinę priemonę ir alergijos sezono metu jo įpilti į kiekvieną skalbimo mašiną.
Frankincense eterinis aliejus: Remiantis 2016 m. atlikto tyrimo [7] rezultatais, frankincense aliejus gali padėti nuo daugiamečio alerginio rinito. Jį galite praskiesti nešančiajame aliejuje ir naudoti už ausų arba naudoti inhaliacijoms, išsklaidydami ore.

Atsargumo priemonės naudojant preparatus namuose

Nenaudokite naminių priemonių sunkioms alerginėms reakcijoms arba anafilaksijai gydyti, kurią galima atpažinti iš tokių simptomų kaip: kvėpavimo sutrikimai, spaudimas plaučiuose, krūtinės skausmas, kraujospūdžio pokyčiai, galvos svaigimas, alpimas, bėrimas, vėmimas. Jei pajutote šiuos simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Anafilaksija gali būti pavojinga gyvybei.

Be to, eterinių aliejų naudojimas nėra be rizikos. JAV Maisto ir vaistų administracija neprižiūri eterinių aliejų grynumo, kokybės ir pakuočių. Svarbu eterinius aliejus naudoti taip, kaip nurodyta, ir įsitikinti, kad naudojate kokybiškus produktus. Išbandykite eterinį aliejų, sumaišytą su nešančiuoju aliejumi, ant nepažeistos odos, pavyzdžiui, dilbio. Jei per 24 valandas nesukelsite reakcijos, naudoti turėtų būti saugu. Išbandykite kiekvieną naują eterinį aliejų, ypač jei esate linkę į alergiją.