Kaip Humanistinis Ugdymas Ikimokyklinėje Įstaigoje Skatina Visuminį Vaiko Tobulėjimą

Šiandien mokinių ugdyme dažnai vis dar egzistuoja pakankamai ryški skirtis: mokiniai bendrojo lavinimo mokyklose ir mokiniai meninio ugdymo mokyklose. O ar būtų įmanoma šias sritis labiau priartinti vieną prie kitos, abu pasaulius sujungti į harmoningą visumą? Žinoma, taip - tokia praktika jau įgyvendinama ir vadinama humanistiniu ugdymu.

Humanistinio ugdymo modelis akcentuoja visuminį mokinio ugdymą: į mokinį žiūrima kaip į vientisą asmenybę. Humanistiniame ugdymo modelyje taip pat itin svarbus ryšio su mokiniu užmezgimas ir puoselėjimas, skiriamas didžiulis dėmesys visapusiškam asmenybės ugdymui ir žmogiškojo potencialo vystymui. Jis smarkiai išplečia mokinio tobulėjimo galimybes, leidžia vaikui greičiau atrasti savo pomėgius bei gebėjimus.

Toks humanistinis mokymo modelis jau nėra naujiena ir Lietuvoje. Jis taikomas Klaipėdos Vydūno gimnazijoje, jį patvirtino savivaldybė. Tačiau šį modelį, siekdama jo atnešamų privalumų, gali prisitaikyti bet kuri mokykla ir integruoti meninį ugdymą į dalykines pamokas ir taip ugdyti mokinių menines kompetencijas. Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktorius, muzikos mokytojas ir choro vadovas dr. A. Tad akivaizdu, kad ieškoti galimybių kurti ryšius tarp bendrojo ir meninio ugdymo išties verta.

Mokytojas - tai svarbus asmuo, kuris mus lydi nuo pradinių klasių iki tol, kol tampame savarankiška asmenybe. Tačiau realybėje mokytojo profesinį kelia pasirenka tik mažas procentas asmenų, nes tai profesija, kuri reikalauja kruopštumo ir nuolatinio pasiruošimo pamokoms.

Humanistinė pedagogika formuoja vaiko vertybinį pasaulį

Augdamas vaikas turi ne tik išmokti rašyti, skaičiuoti, logiškai mąstyti, bet ir sugebėti gyvenime vadovautis teisingomis vertybėmis, tapti doru ir atsakingu piliečiu. Būtent tokį asmenybės augimą, požiūrį į mokinį, kaip nedalomą visumą, užtikrina humanistinis ugdymo procesas. „Humanistinis ugdymas yra mokymo ir auklėjimo sintezė. Vertybės - tai viena iš kertinių sąvokų, kalbant apie humanistinį mokymą. Akademiniai pasiekimai taip pat yra labai svarbi vertybė tokią filosofiją taikančioje mokykloje, tačiau šalia viso to svarbu ir pats požiūris į mokymą, kaip į teigiamą procesą. Mes savo mokykloje pabrėžiame auklėjimo momentą. Juk svarbu ne tik vaiko intelektas, bet ir tai, kokiu žmogumi jis auga, kokiomis vertybėmis išmoksta vadovautis kasdienėse situacijose“, - atskleidžia ilgametę patirtį turinti edukologė.

Humanistinis ugdymas remiasi proto ir širdies darna

Labai svarbios yra mokytojų kompetencijos, tačiau taip pat be galo svarbu yra ir sugebėti pamatyti vaiko vidinį pasaulį, jo būsenas ir emocijas. Nuo sąmoningo mokymo ir vaiko priėmimo prasideda mokytojo ir mokinio tarpusavio santykis bei sėkmingas mokymosi procesas. „Organizuojant ugdymą mokykloje, stengiamės vadovautis principu, kad žmogus yra nedaloma visuma. Juk pastebime, kad daugelyje mokyklų yra įprasta, kad mokytojas ateina, išdėsto savo dalyką ir neskiria dėmesio kiekvienam vaikui. Atrodo, kad mokinys yra laikomas intelektine talpa, kurią reikia užpildyti žiniomis. O humanistai mano, kad kiekvienas mokytojas privalo rūpintis vaiko savijauta, būsena pamokoje ir net pertraukų metu. Jokiu būdu dėl to neturi būti apleidžiamas mokymo procesas, tačiau bendra emocija yra be galo svarbu. Pyktis ir apatija trukdo vaiko mokslams, o pedagogo pareiga padėti šiuos iššūkius įveikti. Juk brandžiu žmogumi tampama, įveikiant sunkumus ir pasitaikiusias kliūtis“, - įsitikinusi edukologė. Beje, mokyklos įkūrėja pastebi, kad vis dar vyrauja kraštutinumai, kai vaikus bandoma atsirinkti pagal tam tikrus akademinius gebėjimus arba priešingai - fokusuotis ties mokinių vidinio pasaulio formavimu. Tam, kad būtų pasiektas balansas tarp proto ir širdies, reikia nuolat kurti ir palaikyti bendruomenės tarpusavio santykius.

Mokytojo ir mokinio santykis humanistiniame ugdyme

Ikimokyklinės įstaigos ugdymo(si) aplinkos kūrimas

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp svarbių principų yra ugdymo(si) ir priežiūros vienovė, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermė, žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas, lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas, reflektyvaus ugdymo(si) principas, šeimos ir mokyklos partnerystės principas.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.

Ugdymo(si) kontekstų kūrimas ikimokyklinėje įstaigoje

Įvairūs ugdymo(si) kontekstai ikimokyklinėje įstaigoje

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą.

Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.

Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.

Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.

Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.

Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.

Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.

Esminiai vaikų ugdymosi pasiekimai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Vertybinė nuostata:

Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai (pavyzdžiai iš srities "Mūsų sveikata ir gerovė"):

A1. Maisto ir mitybos įgūdžiai:
- Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą.
- Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
- Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai.
- Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas.
- Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
- Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
A2. Asmens higienos ir savitvarkos įgūdžiai:
- Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą.
- Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
- Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
- Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu.
- Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
- Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
- Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja.
- Taisyklingai plaunasi rankas.
- Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
A3. Saugaus elgesio įgūdžiai:
- Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju.
- Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
- Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių.
- Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles.
- Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.
- Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki.
- Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus.
- Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose.
- Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas.
- Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.
- Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.