Inksto dieglys yra skausmas, atsirandantis dėl viršutinių šlapimo takų patologijos.
Dažniausia inksto dieglio lokalizacija yra nugaroje po šonkaulių lanku, o skausmas plinta į kirkšnis ir pilvo apačią.
Kartais inkstų dieglį gali imituoti raumenų patempimas inkstų srityje.
Pažeidus inkstų audinį ar esant šlapimo takų obstrukcijai, dirginamos nervinės galūnėlės ir sukeliamas stiprus skausmas.
Dažniausiai inkstų dieglys pasireiškia žmonėms 30-50 metų tarpsnyje, vyrams dažniau nei moterims.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Skiriamos kelios priežasčių grupės:
- Su inkstais nesusijusios priežastys: raumenų patempimai, nervų uždegimai inksto projekcijoje, krūtinplėvės dirginimas, kurie gali imituoti inkstų skausmą.
- Inkstų jungiamojo audinio (parenchimos) pažeidimai: infekcija, uždegimas, auglys, inkstų arterijos užsikimšimas.
- Su inkstų jungiamuoju audiniu nesusijusios problemos, sutrikdančios šlapimo nutekėjimą iš inksto: šlapimtakio striktūros dėl akmenligių, infekcijų, išorinis spaudimas į šlapimtakius, šlapimo pūslę (augliai).
Ligos simptomai ir požymiai
Simptomai gali skirtis priklausomai nuo priežasties:
- Inkstų akmenligės požymiai: stiprus skausmas nugaros srityje po šonkaulių lanku, plintantis į kirkšnis, apatinę pilvo dalį.
- Inkstų uždegimo požymiai: stiprus skausmas, plintantis į apatinę pilvo dalį, karščiavimas su šaltkrėčiu, pykinimas.
- Raumenų patempimo, nervų uždegimo požymiai: duriantis, deginantis skausmas inksto projekcijoje.
Ligos diagnostika
Diferencijavimui svarbiausia atlikti bendrą šlapimo tyrimą.
Inksto diegliai vaikų amžiuje yra ne dažna liga, įprastai sukeliama akmenligės, tačiau pasitaiko ir svetimkūnio sukeltos inkstų kolikos.
Urologus daugelį metų stebina patys netikėčiausi svetimkūniai, randami vaikų ir suaugusių urogenitalinėje sistemoje - sąvaržėlės, vinys, akmenys, smulkios žaislų detalės ir kulkos, patekusios šautinio sužalojimo metu.
Šautiniai sužalojimai oriniu šautuvu vaikams pastaraisiais metais pasitaiko vis dažniau, tačiau jų migracija šlapinimosi takais yra ypač reta komplikacija.
Pristatomas ir aptariamas vienas itin retas klinikinis atvejis. Į Klaipėdos Vaikų ligoninę stacionarizuotas 9 m. berniukas dėl šautinės pilvo žaizdos. Esant peritonito klinikai, atlikta skubi laparotomija, rasta sužalotos kepenys, skrandis, kasa, retroperitoninio tarpo hematoma, kulkos rasti nepavyko. Pasveikęs išrašytas į namus. Po 3 mėnesių atsirado stiprūs priepuoliniai pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas. Įtartas žarnyno nepraeinamumas, tirtas žarnyno pasažu, tačiau žarnų nepraeinamumo požymių nerasta. Pilvo echoskopija (UG) stebėta kiek praplėstos kairio inksto ertmės. Ekskrecinės urogramoje matomas kulkos šešėlis geldelės projekcijoje, k. inksto "blokas", ir berniukas tolimesniam gydymui perkeltas į LSMUL KK Vaikų chirurgijos kliniką. Atliktame pilvo UG svetimkūnis matomas kairiajame šlapimtakyje, įvestas stentas virš kliūties. Dinamikoje svetimkūnis stebėtas atliekant pilvo UG, po 15 dienų jis rastas šlapimo pūslėje kartu su iškritusiu stentu ir pašalintas cistoskopijos metu.
Inksto dieglys, nepatikslintas, yra liga, susijusi su inkstų funkcija ir struktūra.
Inkstai yra poriniai organai, esantys pilvo ertmėje, atsakingi už kraujo filtravimą, skysčių pusiausvyros palaikymą ir atliekų šalinimą.
Inksto diegliai gali paveikti ne tik pačius inkstus, bet ir šlapimo takus, kurie apima šlapimtakį, šlapimo pūslę ir šlaplę.
Inksto dieglys, nepatikslintas, yra būklė, kuri dažniausiai pasireiškia kaip ūmus skausmas, atsirandantis dėl inkstų akmenų, infekcijų ar kitų inkstų patologijų.
Ši liga gali būti labai skausminga ir sukelti rimtų komplikacijų, jei nebus tinkamai gydoma.
Pagrindinės inksto dieglio priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra inkstų akmenys, kurie susidaro dėl mineralų ir druskų kristalizacijos inkstuose.
Be to, infekcijos, tokios kaip pielonefritas, gali sukelti uždegimą ir skausmą.
Pagrindiniai inksto dieglio simptomai gali būti ūmus skausmas juosmens srityje, kuris gali plisti į pilvą ar šlaunis.
Taip pat gali būti pykinimas, vėmimas, dažnas šlapinimasis, kraujas šlapime arba šlapinimosi skausmas.
Inksto dieglio diagnozė dažniausiai prasideda nuo paciento istorijos ir fizinio tyrimo.
Gydytojas gali rekomenduoti įvairius tyrimus, tokius kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar rentgeno nuotraukos, siekiant nustatyti akmenų buvimą, jų dydį ir vietą.
Kaip pagerinti inkstų veiklą?
Inksto dieglio gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir sunkumo.
Lengvų atvejų metu gali būti rekomenduojama gerti daug skysčių ir vartoti skausmą malšinančius vaistus.
Jei akmenys yra dideli arba sukelia komplikacijų, gali prireikti invazinių procedūrų, tokias kaip litotripsija (akmenų smulkinimas) arba chirurginis pašalinimas.
Be to, svarbu koreguoti mitybą ir gyvenimo būdą, kad būtų sumažinta rizika ateityje susidaryti inkstų akmenims.
Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip endoskopinė chirurgija, taip pat gali būti taikomi sudėtingesniais atvejais.
tags: #1313 #diagnozuojant #inksto #diegli
