Užsienio kalbos dalyko paskirtis - sudaryti sąlygas mokiniui ugdytis kompetencijas, reikalingas bendrauti dabarties pasaulyje, mokytis, pasirengti karjerai ir tolesnei asmenybės raidai. Kalbų mokėjimas yra būtinas studijoms ir profesinei karjerai - daugumos mokslo ir verslo sričių informacija prieinama tik užsienio kalbomis, darbo rinkoje mokėti kalbą dažnai yra privaloma sąlyga - todėl išmokti kalbų ir ugdytis informacinę kultūrą yra svarbu jau mokykloje.
Užsienio kalbos mokymas(is) padeda ugdyti(s) asmenines savybes, vertybines nuostatas bei socialinę kultūrinę savimonę. Siekti asmeninio tobulėjimo, atliekant prasmingas veiklas, skiriant dėmesį savitarpio supratimui ir pagalbai.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Skaitmeninę kompetenciją mokiniai ugdosi, kai supranta žiūrimus vaizdo įrašus, TV laidas, filmus, jų pagrindines mintis ir detales; naudojasi skaitmeniniais žodynais, vertimo programomis, kitais suprasti padedančiais įrankiais; žaisdami pasirenka, pavyzdžiui, žaidimų lygį, spalvą, formą; sukuria skaidrių pateiktis su užrašais ekrane, įgarsina tekstą, pateikia pavyzdžių naudodami įvairias medijas (grafinę, vizualinę, vaizdo); užpildo formą įrašydami asmeninę informaciją; užsisako prekę ar paslaugą internetu; sukuria filmuką ir (ar) reportažą, vaizdo ir garso įrašą; sukuria tinklalaidę (podcast: audio/videocast) tam tikra aktualia tema, pasidalindami svarbia patirtimi arba kurdami išgalvotą istoriją; įrašo ir (ar) parengia interviu, pavyzdžiui, su mokyklos svečiu ar projekto partneriu; parašo TV laidos, tinklalapio recenziją, pateikia vertinimą, komentarą; analizuodami ir vertindami informaciją, atskiria faktus ir nuomones, atpažįsta melagingas naujienas; audiovizualiniam kūriniui rengti pasirenka tinkamas skaitmenines priemones ir tekstų rengykles; saugiai naudojasi skaitmeninėmis technologijomis, remiasi asmens duomenų bei privatumo sauga skaitmeninėje erdvėje; kritiškai vertina skaitmeninio turinio pasirinkimą; dalyvaudami virtualioje komunikacijoje paskelbia įrašus apie patirtus dalykus, etiškai pakomentuoja kitų įrašus; dalyvauja virtualioje komunikacijoje realiu laiku su daugiau nei vienu pašnekovu, apsikeičia su jais informacija; dirbdami projekto grupėje vykdo tiesiogines instrukcijas, atlieka bendras užduotis; bendradarbiaudami grupėje, susidedančioje iš skirtingų kultūros, religijos, kalbos mokėjimo lygio ir pan. asmenų, atlieka komandines užduotis, rodo grupės nariams pagarbą, supranta individualius asmenų skirtumus, jei nesutaria, ieško kompromiso, mandagiai kalba, kuria pozityvią atmosferą; sprendžia problemas pasitelkdami skaitmenines technologijas.
Kūrybiškumo kompetenciją mokiniai ugdosi, kai svarsto, ką norėtų sužinoti, tyrinėti, išbandyti; renka kūrybai reikalingą informaciją iš įvairių šaltinių ir artimos socialinės aplinkos; pasitelkia vaizduotę tam, kad pasiūlytų kūrybinę idėją; kelia klausimus, problemas ir pateikia sprendimo būdus bei juos pagrindžiančius argumentus; teikia alternatyvas, argumentuoja; generuoja originalias idėjas; savarankiškai atlieka kūrybines užduotis; turimas žinias ir gebėjimus perkelia į naują kontekstą; kūrybinei veiklai renkasi asmeniškai ar socialiai prasmingas temas; atlikdami projektinę veiklą apie Lietuvos ir kitų šalių aktualijas, kuria pristatymus, plakatus, filmukus ir pan., įžvelgia problemas ir kūrybines galimybes įvairiuose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose; susidūrę su sunkumais, tęsia pradėtą veiklą, koreguoja darbą, siekia baigti; kūrybos rezultatus pristato įvairiais būdais, juos renkasi tikslingai, taiko įvairias kūrybinės veiklos priemones; apibūdina savo ir kitų sukurtus produktus, vertina juos pagal nurodytus ar pasirinktus kriterijus; kuria atskirai ir grupėje, dalinasi savo žiniomis, kūrybinėmis idėjomis, patirtimi su kitais mokiniais; bendradarbiaudami komandoje, taiko mediacijos strategijas; grupėje laikosi kūrybinės etikos taisyklių, prisitaiko prie kitų asmenų interesų, prisiima atsakomybę už pasirinktą ar priskirtą vaidmenį; priima alternatyvius sprendimus, atsižvelgdami į kontekstą ir aplinkybes bei įvertindami rizikas.
Tarpkultūrinės žinios ir gebėjimai 1-2 klasių koncentre
1-2 klasių koncentre mokomasi atpažinti kultūrinius skirtumus paprastose komunikacinėse situacijose, tinkamai vartoti paprastas kitų kalbų ir (arba) kultūrų bendravimo taisykles (pavyzdžiui, pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, atsiprašyti). Susipažįstama su kai kuriais kitų šalių kultūrinio gyvenimo bruožais (pavyzdžiui, tradicijomis, papročiais, šventėmis), jie lyginami su savo gyvenamosios ir (ar) gimtosios šalies kultūrinio gyvenimo elementais.
1-2 klasių koncentre nagrinėjama potemė: šeimos šventės.
Kalendorinės ir gamtos šventės lietuvių kultūroje
Lietuviams svarbios ne tik šeimos, bet ir kalendorinės gamtos šventės, kuriose žmogus įsitraukia į pasaulio, gamtos ir protėvių gyvenimo ritmą. Lietuviams svarbiausios buvo ne istorijos, bet gamtos šventės. Šia prasme jų kalendorius iš esmės skiriasi nuo žydų ar krikščionių kalendorių. Visas lietuvių gyvenimas, darbas ir kūryba buvo susiję su gamta. Lietuviui žmogaus gyvenimas tolygus gamtos gyvenimui. Šventės ženklino ne tik gamtos, bet ir svarbius įvykius - tam tikrų darbų pradžią ar pabaigą.
Beveik kiekvienoje kalendorinėje šventėje pastebimi akcentai - ugnis, vanduo, medis, valgymas, gėrimas, mirusiųjų minėjimas, dangaus šviesulių (Saulės, Mėnulio ir kt.) stebėjimas bei pagerbimas…
- Pavasario šventėse buvo pažymimas paukščių sugrįžimas.
- Velykoms būdingas pavasarinis margutis - gyvybės simbolis.
- Ugnis suvokiama kaip viską apvalanti, atnaujinanti ir šviečianti galia. Pati ugnis tam tikromis dienomis būdavo atnaujinama.
- Vanduo yra gyvybės jėgų šaltinis ir augimo galių skatintojas, taip pat viską švarinantis.
- Šventinės vaišės - tai svarbi apeigų, kuriose dalyvauja ir mirusiųjų vėlės, dalis.
Metų pradžia senovėje, kaip mano kai kurie mokslininkai, galėjo būti pažymima kitu laiku, negu šiandien įprasta.
Karaimų tikyba ir jos vaidmuo ugdyme
Karaimų tikyba yra integrali dorinio ugdymo dalis. Jos bendroji paskirtis yra ugdyti mokinių kompetencijas pasitelkiant karaimų tikybos žinias, istorinį ir kultūrinį patyrimą, moralines nuostatas. Programoje atsižvelgiama į tai, kad mokinių grupės gali būti mišrios (t. y. karaimų ir ne karaimų tautybės mokiniai) ar įvairaus amžiaus. Mokytojui paliekama galimybė lanksčiai pritaikyti ugdymo turinį ir metodus, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ar mokinių poreikius. Tradiciškai karaimų tikybos buvo mokoma(si) mokyklose, veikusiose prie kenesų.
Programa parengta religines tiesas siejant su bendru pasaulio supratimu, kurio pasaulietiškumas ir materialumas šiandienos gyvenime yra smarkiai išreikšti. Todėl svarbu, kad vaikai ir jaunuoliai teisingai suprastų religinį požiūrį, būtiną siekiant puoselėti moralę ir tradicijas, kuris leistų pajusti tokio pasaulio supratimo pozityviąsias puses.
Programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys:
- Šventojo Rašto (ST) pažinimas (A)
- Tikėjimo turinio pažinimas (B)
- Bendruomenė ir liturgija (C)
- Moralė ir etika - žmogus ir pasaulis (D)
Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo 1 iki IV gimnazijos klasės, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Tikimasi, kad jie bus pasiekti baigiant koncentrą. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1-2 klasės, 3-4 klasės, 5-6 klasės, 7-8 klasės, 9-10 ir I-II gimnazijos klasės ir III-IV gimnazijos klasės). Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriais pasinaudojant gerinami mokinių pasiekimai, ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai plėsti žinias ir gilinti supratimą, ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio pasiekiamus rezultatus.
Karaimų tikybos dalyko tikslas - sudaryti galimybes mokiniui per ugdymo turinį susipažinti su karaimų tikėjimo dimensijomis, pažinti save ir pasaulį pagal karaimiškos religinės bei tautinės tapatybės dėmenis, ugdytis karaimų moralės normomis grindžiamas vertybines nuostatas.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Karaimų tikybos dalyku ugdoma pažinimo kompetencija per gebėjimą pažinti save ir pasaulį per karaimų pasaulėžiūrą. Tai žinios apie karaimų tautą, istoriją, tikybos dogmas ir taisykles. Karaimų tikybos programa ugdo kultūrinį karaimišką sąmoningumą, kuris grindžiamas žiniomis apie (savo) karaimų tautos ir kitų tikybų, tautų kultūros tradicijas. Pabrėžiama kultūrų ir tikėjimų įvairovė, ugdomas jų pažinimas ir supratimas, skatinantis toleranciją kitiems. Per karaimų tikybos dalyką mokiniai skatinami visapusiškai ir lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir turtinti ir (ar) plėtoti asmenybėje slypinčias galias, tapti socialiai atsakingais šeimoje ir bendruomenėje, suvokti karaimiškų moralinių nuostatų esmę ir siekti jomis remiantis priimti sprendimus. Karaimų tikybos pamokose daugiau dėmesio tenka pilietinio tapatumo, gyvenimo bendruomenėje, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms komponentams. Ugdoma, kad mokinys savo veiksmais prisidėtų prie darnios ekologinės aplinkos kūrimo, kartu suvokdamas, jog jis ir aplinka priklauso vienai neatsiejamai sistemai. Taip pat mokiniai skatinami suprasti kitokius galimus požiūrius į tuos pačius dalykus, reiškinius, į kitų religijų nuostatas, kitas tautas, demonstruoti empatiją kitam žmogui ir toleranciją kitokiai nuomonei ir kitokiam požiūriui į gyvenimą. Motyvuojami suvokti ir išreikšti savo sąsajas su Lietuvos valstybe, jos istorija.
Šventojo Rašto pažinimas ir religinės šventės karaimų tradicijoje
Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis?(A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) - pasiekimų lygis.
Mokiniai susipažįsta su Šventojo Rašto (ST) sandara, su jo turiniu. Supranta, kaip Šventojo Rašto pasakojimų turinys siejasi su religinėmis šventėmis, koks jų tarpusavio ryšys.
1-2 klasių koncentras:
- Bendras karaimų religijos supratimas: susipažįstama su Šv. Raštu kaip daugelio konfesijų pagrindu, supažindinama, kokios tai konfesijos, kaip, kokiu būdu ir kodėl tas pats Šv. Raštas aktualus visiems; atkreipiamas dėmesys į tai, kad egzistuoja dvi Šv. Rašto dalys - Senasis ir Naujasis Testamentai.
- Religinių švenčių dalyje kalbama apie Tymbyl chydžy kulinarinius simbolius, apie tai, kaip ši šventė švenčiama, kuri jos dalis vyksta namie, o kuri - kenesoje.
- Ugdomos kompetencijos pažinti Senojo ir Naujojo Testamentų santykį, jų skirtumus.
- Religinių švenčių dalyje kalbama apie Aftalar chydžy kulinarinius simbolius, apie tai, kaip ši šventė švenčiama namie ir kenesoje.
3-4 klasių koncentras:
- Supažindinama su trimis Senojo Testamento dalimis (išsiaiškinama, kokios jos, kas jas sudaro).
- Ugdomas supratimas apie karaimų religinio kalendoriaus formavimą stebint mėnulio jaunatį.
- Susipažįstama su Tymbyl chydžy šventės bibliniu siužetu. Analizuojamas santykis su krikščionių, judėjų šventėmis panašiu metu.
- Susipažįstama su trijų ST dalių skirtumais (siužetai, kalbos priemonės, tekstų struktūra, turinio pobūdis).
- Toliau nagrinėjamas karaimų religinis kalendorius, susipažįstama su Aftalar chydžy šventės bibliniu siužetu. Analizuojamas santykis su krikščionių, judėjų šventėmis panašiu metu, ugdant tolerantišką požiūrį į kitus.
- Dirbama su Dešimties Dievo įsakymų tekstais, analizuojamas jų skyrimas į dvi dalis - santykis su Dievu ir santykis su kitais bei savimi.
Tautinės šventės ir jų prasmė šeimai
Valstybei svarbios datos gali tapti nuostabiomis šeimos šventėmis, jungiančiomis kelias kartas. Visai kitaip nei kalendorinės ar religinės, tautinės šventės neturi griežtų, nusistovėjusių papročių, todėl pasitelkus vaizduotę, ne tik galima, tačiau ir raginama kurti savus ritualus.
Pasak psichologės, valstybinės šventės tampa svarbios tuomet, kai suvokiame jų prasmę ir turime asmeninį ryšį su minima data. „Tremtinių, partizanų, Lietuvos kariuomenės savanorių ar signatarų šeimose Vasario 16-oji vienaip ar kitaip tyliai būdavo minima net okupacijos metais, todėl su tokia atmintimi užaugę vaikai perduoda tai savo vaikams labai natūraliai - valstybės šventė yra ir asmeninė šventė. Jei jokių tautinių tradicijų šeimoje nepaveldėjote, galima jas pradėti kurti patiems. Ritualai padeda įsiminti ir kuria ryšius“, - pasakoja psichologė S.
Anot ekspertės, tautinės šventės neturi tokių griežtų, nusistovėjusių papročių, kaip kalendorinės ir religinės šventės, sutampančios su metų laikų ritmu ir turinčios gilias tradicijas bei papročius. „Kuo mažesni vaikai, tuo lanksčiau ir noriau priima tėvų siūlomas veiklas. Jos Vasario 16-ąją gali būti vienos, o Kovo 11-ąją ar Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną - kitos, bet kasmet pasikartojančios, jau iš anksto žinomos ir laukiamos. Vėliau paaugliams tos šeimos išvykos ar vaišės greičiausiai pažadins nostalgiją, kuri sustiprins ryšį ne tik su švente, bet ir su artimaisiais“, - sako S.
Psichologė pataria vaikams trumpai papasakoti apie minimą datą ir kasmet pakartoti istoriją, praplečiant ir pagilinant žinias. S. „Vaikams paprastai patinka klausytis šaunių istorijų apie savo senelius ir prosenelius, be to - tai lyg priartina prie šalies įvykių ir padeda suvokti laisvės prasmę bei jos kainą. Beje, labai svarbu nepainioti tautiškumo su politika. Vaikų kritinis mąstymas nėra pakankamas, kad atskirtų griežtą kritiką, pasipiktinimą politikais, socialinėmis problemomis nuo požiūrio į savo prigimtinę šalį apskritai - į jos kultūrą, paveldą, istoriją.
„Valstybinės atributikos asortimente turime visus metus - apie pusantro šimto prekių, nuo smulkių suvenyrų iki beveik dviejų metrų ilgio vėliavų. Likus kelioms dienoms iki šventės, pastebime, kad pirkėjai aktyviai perka suvenyrines vėliavėles, tušinukus, ženkliukus ir aprangos detales - tautinių spalvų šalikus, riešines, pirštines, kojines, veido dažus. Šiemet valstybinę šventę ruošiantys minėti pirkėjams siūlome ir naujovę - raudoną Vyčio vimpelą. Tai - prailginto trikampio formos vėliava, kuri yra ypač populiari Skandinavijos šalyse“, - pirkėjų įpročius pastebi I. Kad šventiniai atributai, pavyzdžiui, vėliava, himnas ar kiti valstybę pristatantys simboliai sustiprina šventinę dvasią, pastebi ir psichologė. Pasak jos, tuomet galima viską įprasminti vaizdiniu ir suvokti įvairiomis formomis: per spalvą, formą, muziką. „Juk smagu pasipuošus trispalve kepure ar pirštinėmis įsilieti į švenčiančią minią ir sutikti ten kitus, panašius į save. Taip siunčiame žinutę, savotišką linkėjimą aplinkiniams ir sulaukiame atsakymo. Beje, iškėlus trispalvę nebūtinai deklaruojama - „esu lietuvis“ pagal tautybę. Tai gali būti tiesiog pagarbos ženklas šaliai, kurioje gyvenama dabar ar su kuria sieja artimas ryšys, nors gimtoji kalba ir nėra lietuvių. Simboliai valstybinių švenčių proga gali kurti ryšį ir dialogą tarp visų šalies gyventojų - pagal kiekvieno norą ir poreikį įsitraukti“, - kalba S.
