Vaikų žaislai ir daiktai dažnai tampa ne tik džiaugsmo šaltiniu, bet ir pagrindine chaoso priežastimi namuose. Įvairiausi kūrybiški žaislai, knygelės, drabužėliai ir kiti daiktai užima daug vietos, o jų tvarkymas gali tapti kasdieniu iššūkiu. Norint palaikyti tvarką ir sukurti erdvę maloniam laiko leidimui, būtina ne tik organizuoti vaikų daiktus, bet ir rasti praktiškų sprendimų, kaip saugoti rečiau naudojamus ar sentimentalius daiktus, o taip pat - kaip juos tinkamai atiduoti tiems, kam jų labiausiai reikia.
Tvarkos palaikymas vaikų kambaryje
Vien pliušinių meškinų kasmet pasaulyje parduodama apie šešis milijardus, neskaičiuojant daugybės kitų pūkuotų žaislinių gyvūnų bei animacinių filmų herojų. Jie džiugina ne tik mažuosius. Daugiau nei trečdalis suaugusiųjų, kaip rodo apklausos, turi išsaugoję minkštus savo vaikystės žaislus ir netgi miega su jais. Tačiau yra ir mažiau romantiška šios temos pusė. Vilnietėms seserims Olivijai ir Evelinai pliušiniai žaislai - patys įdomiausi, jiems neprilygsta nei lėlės, nei konstruktoriai, nei dėlionės. „Net keliaujame su savo žaisliukais. Mano lagamine įsitaiso pliušinis kačiukas vardu Ella, o sesė pasiima išdykėlį koaliuką Mamučiuką. Mums minkšti žaislai labai patinka, nes yra mieli ir švelnūs, lyg būtų gyvi“, - pasakojo devynerių Olivija.
Kitos „DĖK’ui“ lankytojos Astos šeimoje - du sūnūs. Vyresnysis - paauglys, jo pliušiniais meškučiais nebepradžiuginsi, tačiau pustrečių metų mažylis tokia lauktuve iškart sudomintum. „Pliušiniai žaislai į namus atkeliauja pačiais įvairiausiais būdais ir ne tik per gimtadienius ar Kalėdas. Tai seneliai susitikę padovanoja, tai su pusbroliais ar pusseserėmis apsikeičia, tai koks prekybos tinklas paleidžia akciją ir, nori nenori, imi kolekcionuoti. Apeliuoti į prekybininkų sąžinę moteris nemato prasmės, tačiau iš giminaičių supratingumo pasigenda. „Vaikai vėliau pelę ir naudojo kaip sėdmaišį, bet renkant tokias dovanas reikėtų pagalvoti ne tik apie akimirkos džiaugsmą, bet ir tai, ar dovana netaps kliuviniu.
Biomedicinos technologė Donata Žiurinskaitė prieš dvejus metus studijų tikslais tyrinėjo namų aplinkoje esančių vaikiškų žaislų mikrobinę taršą. Kauno Kolegijos, Medicinos technologijų ir dietetikos katedros mikrobiologijos laboratorijoje buvo tirti penkių šeimų vaikiški žaislai skirtingais paviršiais - plastmasiniai, minkšti-pliušiniai ir mediniai. Didžiausias mikrobinis užterštumas nustatytas ant žaislų minkštu-pliušiniu paviršiumi. „Grupėje pliušinių žaislų neturime, nes juos sudėtinga dezinfekuoti, nuvalyti. Tačiau nesame kategoriški. Aplinkosauginiu požiūriu, mikroorganizmų naikinimui šaldant idėja yra patrauklesnė nei skalbimas, kai iš sintetinių pluoštų kaip poliesteris ar nailonas kaskart išsiskiria tūkstančiai mikroplastiko dalelių, kurių nepajėgia surinkti vandens valymo sistemos. Didžiausi mikroplastiko šaltiniai yra automobilių padangos ir sintetiniai audiniai. Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, jog sintetinės vilnos - fliso audinio švarkas kiekvieno skalbimo metu vidutiniškai paskleidžia apie 1,7 g mikrodalelių. Tyrimas taip pat parodė, kad kuo drabužis senesnis, tuo daugiau mikrodalelių nuo jo paskleidžiama į aplinką. Ekologė Miglė Kastenė pataria minkštus žaislus skalbti tik tuomet, kai jie yra dėmėti ir neįmanoma išvalyti vien suteptos vietos. Taip pat svarbu, kad skalbiant žaislus bei kitus tekstilės gaminius skalbimo mašina būtų kuo pilnesnė, o gręžimo apsukų kiekis kuo mažesnis.
„Vaikystėje minkštų žaislų turėjau labai daug, bet žaisdavau tik su vienu ar dviem. Tuo metu buvo populiaru dovanoti minkštus žaislus. Jų buvo galima ir laimėti įvairiais būdais, pavyzdžiui, perkant ledus. Vien tokių turėjau penkis!“ - pasakojo M. Tokie žaislai nėra paklausūs ir antrinėje rinkoje. „Dėl to prieš perkant linkiu kiekvienam apgalvoti, kiek ilgai toks žaislas bus naudojamas. Vis dar populiaru žaislus palikti šalia konteinerių tikintis, kad kažkas juos pasiims. Jei žaislas turi elektronikos komponentų, juos reikėtų išimti ir išmesti į smulkiajai elektronikai skirtas talpas prekybos vietose. Kas daro gera kitam, daro gera pats sau, ir čia svarbu ne padariniai, o pats geradarystės aktas, nes jau vien geradarystės suvokimas teikia didelį džiaugsmą.
Kuo mažiau žaislų, tuo patogiau juos tvarkyti tiek vaikams, tiek tėvams. Kelių metų bėgyje po truputį mažinau vaiko, o po to dviejų vaikų žaislų kiekį. Pradėjau nuo didelių griozdiškų žaislų ir nuo žaislų su kuriais vaikas tikrai nežaidžia. Tuomet pasimatė tikroji situacija, kad vaikas iš tiesų žaidžia tik su labai ribotu kiekiu žaislų - vos tis su 20-30 proc. jų. Tad jų kiekį pradėjau mažinti dar drastiškiau ir tai išėjo tikrai į naudą. Daiktus surūšiuoti pagal kategorijas, pavyzdžiui, kaladėles dėti į vieną talpą, lėles ir viską kas susiję su jomis į kitą. Skirti atskiras talpas traukiniams, automobiliams, kamuoliams, muzikos instrumentams ir pan. Etiketes aš darau labai paprastai. Įvedu į Google paiešką pvz.: „Car coloring sheet“ ir ieškau nespalvotų paprastų automobilio simbolių.
Jei žaislų yra daug, tačiau turite pakankamai vietos jų laikymui arba nesinorite jų atsisakyti, labai geras metodas yra žaislų rotacija, kuomet dalis žaislų yra pateikiama vaikui žaisti, o kita dalis - paslepiama kelioms savaitėms. Tuomet vaikas žaidžia su nedideliu kiekiu žaislų, kuriuos jis pajėgus susitvarkyti, o po kelių savaičių, kai pastarieji jam atsibosta, jie gali būti pakeisti paslėptaisiais žaislais. Tai ypač puikus metodas vaikams iki kokių 3 metų, nes tuomet dar tik ryškėja tendencijos, ką vaikas mėgsta - ar jis labiau konstruos susikaupęs, ar jis aktyvesnio tipo vaikas ir jo veiklą reiks orientuoti į judesį.
Siekiant turėti tvarkingą vaikų kambarį labai svarbu aiški tvarkymosi rutina, kurios yra nuosekliai laikomasi ir, kuri yra priimtina visai šeimai. Labai gera praktika žaislus susitvarkyti kiekvieną vakarą. Šią rutiną labai lengva įdiegti vaikui, nes „vaikai eina miegoti ir jų žaislai turi pamiegoti“. Jei vaikas nenori pats susitvarkyti žaislų, nereikia iš to daryti dramos, užtenka to, kad vaikas tvarkosi kartu. Be to ir mums gi daug smagiau tvarkytis kartu, o ne pavieniui. Kita mūsų šeimai pasiteisinusi rutina yra susitvarkyti prieš išeinant iš namų ir nesvarbu ar išvykstam kur toliau, ilgesniam laikui, ar išeiname pasivaikščioti į lauką - mes visada paliekame namus tvarkingus. Jei tai netolima kelionė, mes būtinai paleidžiame darbuotis savo robotą siurblį, kuris dirba gan triukšmingai. Save motyvuojame viską sutvarkyti tuo, kad nereikės dėti jokių pastangų grindų valymui, o vaikus, kad jie saugotų siurbliuką ir žaislus, nes jis jais gali „užspringęs“ sugesti pats ir sulaužyti žaislus.
Ilgalaikę tvarką vaikų žaislų ir daiktų srityje taip pat galima palaikyti taikant minimalizmo principus. Svarbu skatinti pasirinkti tik tuos žaislus, kurie vaikui iš tiesų patinka ir yra naudingi, o perteklinius daiktus mažinti. Taip pat verta pasitelkti kūrybiškas laikymo erdves namuose. Daugiafunkciniai baldai, pavyzdžiui, lovos su stalčiais, suoliukai ar lentynos su dėžėmis, leidžia sutaupyti vietos ir patogiai sudėti žaislus bei kitus vaikų daiktus. Be to, svarbu nuolat peržiūrėti ir atnaujinti žaislų asortimentą, kad neliktų nereikalingų ar susidėvėjusių daiktų.
Kokių žaislų vaikui tikrai reikia?
Visų pirma reikia pradėti nuo to, kad vaikai yra unikalūs ir nuostabūs, nes jie turi fantaziją, jie juos supančią aplinką mato visai kitomis akimis, nei mes, jie gamtoje gali rasti daug daugiau priemonių žaidimui nei namuose ir jiems jokių žaislų nereikia. Vaikams tereikia sudaryti sąlygas naudotis savo fantazija, leisti tyrinėti gamtą ir namus, tačiau yra 10 kategorijų žaislų ir lavinimo priemonių, kurios turėtų būti prieinamos kiekvienam vaikui.
- Kaladėlės: Kiekvienas vaikas turėtų turėti neutralių kaladėlių rinkinį, su kuriomis galėtų statyti namus, miestus ir valstybes. Visiškai nesvarbu kokios tai kaladėlės: jos gali būti medinės, molinės, magnetinės, LEGO, LEGO duplo, svarbiausia, kad jos būtų neutralios, nesusietos su jokiais animaciniais herojais, bei instrukcijomis, kuriomis vaikas turi sekti, kad galėtų kažką pastatyti. Jei norite, kad lavėtų vaiko fantaziją nepirkite jam konkrečių rinkinių, nupirkite klasikinį šių kaladėlių rinkinį ir leiskite vaikui kurti.
- Transportas: Traukiniai, mašinėlės, autobusai - viskas su kuo vaikis galėtų važiuoti, ką galėtų stumdyti.
- Skaros: Vienspalvės plonos šilkinės skaros, tai vienas universaliausių “žaislų”, nes jos gali tapti princesės arba pirato skraiste, gali būti puikus hamakas meškučiui ar lėlytei, skara gali tapti užklotuku ar paklode lėlėms, iš jų galima padaryti palapinę.
- Knygos: Aš esu didelė bibliotekų entuziastė, bet nepaisant to manau, kad vaikai privalo turėti knygelių, kurias galėtų vartyti, skaityti vėl ir vėl.
- Priemonės kūrybai: Tai guašas, pieštukai, kreidelės, popieriaus lapas.
- Priemonės stambiosios motorikos lavinimui: Vaikas turi kuo daugiau judėti, bėgioti, karstytis, voliotis etc. priemonės tam gali būti įvairios. Namuose tai gali būti sūpynės, Švediška sienelė, ortopediniai - sensoriniai kilimėliai, kilimėlis ant kurio vaikas galėti vartytis. Lauke tai įvairus transportas: paspirtukai, balansiniai dviratukai, dviratukai- visas transportas su kuo vaikas juda pats.
- Sensorinės priemonės: Priemonės, vieta ir sąlygos smulkiajai motorikai lavinti - akmenukai, ryžiai, smėlis, kinetinis smėlis, vanduo, ledas, plunksnos, įvairios medžiagos etc.
Mes dauguma turime sąlygas užversti vaiką kalnu žaislų, dauguma tą ir darome, patys nesuprasdami, kad po to žaislų tvarkymas, pykčiai su vaikais dėl netvarkos atima daugiau laiko, nei žaidimas su jais. Mažiau žaislų, paprastesni namai yra didelė dovana mums patiems ir mūsų vaikams, nes tai dovanoja, mums laiką, kurį mes galime skirti buvimui kartu ir šilto santykio kūrimui su jais.
Kur atiduoti nereikalingus žaislus?
Tvarkant vaikų žaislus ir daiktus, svarbu reguliariai peržiūrėti, ką vaikai naudoja, o ką jau galima atrinkti arba atiduoti. Toks reguliarus daiktų atrinkimas padeda sumažinti nereikalingų daiktų kiekį ir išlaikyti tvarką namuose.
Norint atlaisvinti savo namus, bet nenorite išmestų širdžiai brangių vaikų žaislų? Yra keletas būdų, kaip galite atiduoti žaislus tiems, kam jų labiausiai reikia:
- Vaikų namai ir globos centrai: Susisiekite su vietiniais vaikų namais ar globos centrais ir pasidomėkite, ar jie priima dovanotus žaislus. Kai kurios įstaigos nurodo konkrečius poreikius. Pavyzdžiui, kūdikiams ir vaikams iki 3 metų reikalingos specifinės priemonės, o vaikams nuo 4-11 metų - kitokios.
- Labdaros organizacijos: Daugelis labdaros organizacijų renka žaislus, kuriuos vėliau atiduoda socialiai remtiniems vaikams.
- Parapijos Caritas: Dauguma parapijų priima geros būklės rūbus, patalynę ir žaislus, kurie vėliau atiduodami šeimoms, kurioms to reikia.
- "Atiduotuvių kiemai" ir tvarios mados renginiai: Dalyvaukite nemokamuose renginiuose, kuriuose galite atiduoti arba išmainyti nebenaudojamus daiktus.
Svarbu: Dovanojamas daiktas (rūbas, patalynė, žaislas ar kt.) turi būti geros būklės - be dėmių ir įplyšimų, nepraradęs funkcionalumo, nesulūžęs, tinkamas naudoti. Būkite tikri, kad drabužiai yra atitinkantys šių dienų poreikius. Atkreipkite dėmesį į batų būklę.
Pavyzdžiui, Kaune galite kreiptis į:
- Kauno Šventosios Dvasios (Šilainių) parapijos Caritas (Milikonių g.)
- Kauno šv. Antano parapijos Caritas (Radvilėnų g.)
- Kauno Šv. Kryžiaus (karmelitų) parapijos Caritas (Gedimino g.)
Taip pat yra organizacijų, kurios renka daiktus ir turi specifinius adresus, pavyzdžiui, VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS caritas (M. K. Paco g. 8), kur galima pasidalinti drabužiais, žaislais, knygomis, baldais ar buitine technika. Taip pat svarbu žinoti, kad kai kurie daiktai, pavyzdžiui, elektronikos komponentų turintys žaislai, turėtų būti išmontuoti ir išmesti į specialias elektronikos atliekų talpas.
Psichologiniai aspektai: dosnumo ugdymas ir vaikų adaptacija
Dauguma tėvelių nuolatos skundžiasi, kad jų mažyliai kategoriškai atsisako dalintis savo žaislais. Žinoma, toks vaiko egoizmas gali kelti rimtų problemų, tačiau pasitaiko ir priešingų variantų - kuomet vaikas pasiryžęs atiduoti viską, kas jam priklauso. Dosnumas - geras bruožas, tačiau tik tuomet, kad jis yra saikingas ir apgalvotas. Priešingu atveju problemų gali kilti ir vaikui, ir tėvams.
Apie antruosius gyvenimo metus prasideda visiškai naujas vaiko loginio vystymosi etapas, kuomet jis pradeda vartoti žodžius "aš" ir "mano". Viskas, ką vaikas apibūdina žodžiu "mano" yra jo asmenybės tęsinys. Visi tie daiktai ir žmonės priklauso jo asmeninei erdvei. Būtent todėl vaikas taip emocionaliai reaguoja į tai, jog kažkas atsisėdo ant jo kėdės, žaidžia jo žaislu ir kalba su jo mama. Tokiame amžiuje apie godumą kaip asmenybės bruožą negali būti ir kalbos. Grįžkime prie antrosios mamų reagavimo pozicijos - "jis GALI dalintis, jei nori". Tai sveika pozicija, nes atsižvelgiama į vaiko interesus. Žmogus, kurio tėvai laikėsi tokios pozicijos, ateityje gali apginti savo teises, interesus, garbę ir nuosavybę. Juk svarbu ugdyti pagarbą tau priklausantiems daiktams.
3-5 metai: metas ugdyti dosnumą. Šiame amžiuje vaikai pradeda žaisti kartu. Jei iki tol žaislas buvo vertingas vien todėl, kad priklausė vaikui, tai dabar žaislai tampa bendravimo su kitais vaikais sąlyga. Dabar vaikai patys stengiasi pasidalinti žaislais su draugais, juk tai reiškia, jog bus įdomus bendras žaidimas. Pirmoje vietoje atsiduria žmogiškieji santykiai. Būtent šiame bendrų žaidimų etape ir galima išugdyti sugebėjimą dalintis, kurį suaugusieji vadina dosnumu.
Maži vaikai menkai supranta skirtumą tarp “dovanoti” ir “paskolinti”. Vos tik vaikas parodys norą ką nors padovanoti, iš karto paaiškink jam dovanojimo prasmę. Pabrėžk, kad padovanoto daikto atsiimti negalima ir dovanoti - tai atiduoti visam laikui. Pavyzdžiui: “Pameni, kaip močiutė tau padovanojo naują žaislą?”
Kai tik iš savo vaiko lūpų išgirsi “Tai mamos krepšys, tėčio laikrodis ir močiutės skara” - iš karto pradėk mokyti, kad prieš imant svetimą daiktą, būtinai reikia atsiklausti. Tuo pačiu reikėtų padėti vaikui suprasti, kad daiktai gaunami ne už dyką. Juos reikia pirkti, o pinigėliai atsiranda tik sunkiai dirbant. Todėl kiekvieną daiktą reikia labai vertinti. Paskatink vaiką dalintis, tačiau pabrėžk, kad prieš tai mažylis visuomet turėtų pasitarti su tėveliais. Pavyzdžiui: “Šis pakabukas man buvo labai brangus, nes jį padovanojo tavo tėtis. Kad galėtų nupirkti man tokią dovaną, tėveliui reikėjo labai sunkiai dirbti.”
Visų pirma, turėtum įsitikinti, ar suteiki savo vaikui pakankamai dėmesio ir meilės. Kalbėkitės, aptarinėkite praėjusią dieną ir patirtus įspūdžius. Praleiskite daugiau laiko kartu: pasivaikščiokite, pažaiskite, pasilinksminkite. Stiprus emocinis kontaktas - geriausia prevencinė priemonė neapgalvotam vaiko dosnumui. Kad išsiaiškintum, kaip tavo vaikas iš tiesų jaučiasi, pabandyk jam papasakoti istoriją, susietą su tikrais faktais. “Mažasis Linas buvo labai malonus ir visada dovanojo saldainius ir žaislus kitiems vaikams. Tačiau vieną dieną visi žaislai ir saldėsiai pasibaigė. Kaip manai, ką nusprendė daryti Linas? Kaip jis jautėsi?”
Ką pasakyti? “Tikros draugystės niekas negali nupirkti nei saldainiais, nei žaislais. Žmonės draugauja, nes jiems kartu įdomu ir gera.
Kaip išmokyti vaiką dalintis
Psichologai dažniausiai rekomenduoja vaikus pradėti leisti į darželį ne anksčiau trejų - ketverių metų. Tačiau realybė dažnai būna kitokia: tėvai vaiką išleidžia į lopšelį (iki 3 metų) dėl finansinių priežasčių, nes mamai reikia grįžti į darbą.
Adaptacija darželyje gali trukti savaitę, dvi ir ilgiau, gali būti lengva, vidutinio sunkumo ir sunki - priklausomai nuo kiekvieno vaiko individualių savybių. Pradėjęs lankyti darželį vaikas stresuoja, nes tenka atsiskirti nuo šeimos, pasikeičia aplinka. Mažylis verkia, protestuoja, ilgisi tėvų bei namų šilumos, kol po truputį apsipranta ir pradeda jaustis saugus.
Kaip paruošti vaiką darželiui? Suvokti, kad ašaros ir liūdesys - normali Jūsų vaiko reakcija į išsiskyrimą su Jumis. Pirmiausia būsimiems pasikeitimams nusiteikite patys. Su vaiku apsilankykite darželyje, grupėje, kurią lankys Jūsų vaikas. Nežadėkite vaikams to, ko negalite įvykdyti. Pažadėję ateiti sutartu laiku, laikykitės duoto žodžio. Jokiu būdu nepalikite savo vaiko darželyje slapčiomis, neatsisveikinę. Parsivedę vaiką namo, nepalikite jo vieno.
Normalu, jei vaiko adaptacija trunka iki 5 - 6 mėn. Vertėtų suprasti, kad vaikui tenka prisitaikyti prie naujos dienotvarkės, naujų žmonių, mažiau skiriamo asmeninio dėmesio, naujų taisyklių, todėl natūralu, kad adaptacija gali užtrukti.
Jei adaptacija užsitęsia, vaikas skundžiasi įvairiais negalavimais, sutrinka vaiko mityba, miegas, pakinta elgesys, tuomet vertėtų sunerimti ir ieškoti papildomos pagalbos.
Adaptacijos metu visi vaikai išgyvena diskomfortą darželyje, nes reikia prisitaikyti prie naujų taisyklių, išbūti svetimoje aplinkoje be mamos ir tėčio. Vaiko adaptacija darželyje užtrunka nuo 1 savaitės iki pusės metų. Adaptacijos metu vaiko elgesio pakitimai yra normalu, pvz.: vaikas gali tapti verksmingesnis, piktesnis ar tylesnis.
Jei ir praėjus adaptacijos laikui vaiko elgesys išlieka stipriai pakitęs, pirmiausia reikia kalbėti su auklėtojom, kaip jos mato ir vertina vaiko elgesį ir savijautą darželyje. Tada nebijoti pasitarti su specialistais. Nereikėtų numoti ranka į tokį pasikeitusį vaiko elgesį kaip miego sutrikimai (neramus nakties miegas, dažni prabudimai), valgymo sutrikimai, fiziniai simptomai (pvz.: kas rytą vaikas prieš darželį vemia).
