Cezario pjūvio operacija, nors ir gelbstinti gyvybes, yra didelė pilvo ertmės operacija, reikalaujanti kruopštaus ir ilgalaikio atsigavimo. Nuo to laiko, kai buvo atlikta pirmoji sėkminga operacija, pavadinta Cezario pjūvio vardu, medicina gerokai pažengė, tačiau daugelis klausimų, susijusių su šia procedūra ir jos pasekmėmis, išlieka aktualūs.
Operacijos eiga priklauso nuo to, ar ji buvo planinė, ar skubi. Planinei operacijai ruošiamasi iš anksto: moteris dažniausiai atvyksta į gydymo įstaigą operacijos išvakarėse ar ryte, nevalgiusi ir negėrusi bent 6 valandas iki procedūros. Prieš planinę operaciją atliekami bendri kraujo ir šlapimo tyrimai, nustatoma kraujo grupė, stebimi vaisiaus širdies tonai. Konsultuoja anesteziologas, pasirašoma anestezijos sutikimo forma. Prieš pat operaciją įvedamas kateteris į šlapimo pūslę, pilvas nuplaunamas, paruošiama pjūvio vieta. Dažniausiai naudojamas horizontalus pjūvis, retais atvejais - vertikalus. Jeigu atliekamas vertikalus gimdos pjūvis, kiti gimdymai turi būti užbaigti cezario pjūvio operacija.
Užgimęs naujagimis perduodamas neonatologui. Jeigu mamos ir naujagimio būklė gera, mama budri, mažylis gali būti uždedamas jai ant krūtinės. Neretai moterį iškart po cezario pjūvio operacijos krečia drebulys, pykina. Drebulys, kuris gali prasidėti dar operacinėje, siejamas su anestezija, temperatūrų pokyčiais, skysčių netekimu ir hormonais, tokiais kaip adrenalinas. Šis drebulys paprastai praeina per pirmąją valandą. Jei mama dėl tam tikrų priežasčių negali glausti naujagimio, tai gali padaryti kitas šeimos narys, jeigu yra kartu.
Žindymas po Cezario pjūvio
Žindymas po cezario pjūvio operacijos kelia daug klausimų. Dažniausiai mamas neramina tai, kad dėl operacijos iškart nebus "oda-oda" kontakto, kurio metu naujagimis "apsisės" ant mamos odos gyvenančia mikroflora ir pradės ieškoti krūties. Oda-oda kontaktas operacinėje ne visada įmanomas, tačiau jis galimas, jeigu operacija vyksta sklandžiai, naujagimio ir mamos būklė gera ir ligoninės politika tam pritaria. Jeigu naujagimis kurį laiką bus atskirai ir moters būklė leidžia - rekomenduojama kaip įmanoma greičiau (geriausia per pirmąsias dvi valandas) pradėti nusitraukinėti priešpienį. Ankstyvas nusitraukimas ir krūtų stimuliacija siejami su aktyvesne laktacija (priešpienio nusitraukimas pirmąją valandą įtakoja net 130 proc. aktyvesnę laktaciją vėlesniame laikotarpyje!). Pirmąsias paras rekomenduojama nusitraukti priešpienį rankomis, vėliau atsirandant pienui patogu pasitelkti ir pientraukį. Nusitraukinėti reiktų kas 2-3 valandas, kad laktacija būtų tinkamai stimuliuojama. Žindymo pozos iš pradžių gali būti kiek apribotos pjūvio vietos skausmo.
Atsikėlimas ir judėjimas po operacijos
Kada po operacijos atsikelama iš lovos? Priklausomai nuo savijautos ir įstaigos praktikos, atsistoti ir šiek tiek judėti moteris gali būti raginama praėjus maždaug 6 valandoms po operacijos. Kai kur laukiama šiek tiek trumpiau, kai kur - ilgiau. Ankstyvas judėjimas po operacijos sumažina giliųjų venų trombozės riziką, o tai išties svarbu. Pirmieji atsikėlimai iš lovos gali būti kiek nemalonūs ir skausmingi, todėl kartais prieš keliantis skiriama dozė vaistų nuo skausmo, taip pat būtina keltis kiek įmanoma taisyklingiau ir lėčiau.
Kaip lengviau atsikelti iš lovos:
- Pasveriama ant šono sulenkus kelius 90 laipsnių kampu.
- Viršutine ranka atsiremiama į lovos kraštą prieš save.
- Naudojantis rankomis pamažu atsistumiama nuo lovos.
Judėjimas ir vaikščiojimas po operacijos gali būti skausmingas, tačiau yra būtinas greitesniam atsistatymui. Priklausomai nuo taikytos nejautros ir bendros būklės, moteris gali pradėti vaikščioti po 8-12 valandų. Pirmą savaitę pradėkite nuo trumpų atstumų (apie 10 min.) lygioje vietovėje. Palaipsniui ilginkite atstumą, lygią vietovę keiskite į įvairesnę. Kiekvieną kartą atsikelti bus lengviau.
Pratimai po cezario pjūvio (20 minučių cezario pjūvio treniruotė!)
Skausmo valdymas ir randų priežiūra
Skausmas po cezario pjūvio operacijos yra vienas iš, ko gero, labiausiai neraminančių moteris dalykų. Įprastai malšinti skausmui pakanka nuskausminamųjų rektalinių žvakučių forma (nuskausminamieji suderinami su žindymu), tačiau kartais prireikia ir stipresnių nuskausminamųjų, tokių kaip morfinas. Tai nutinka išties retais atvejais, ankstyvame pooperaciniame laikotarpyje. Kadangi cezario pjūvis yra tikrai didelė operacija, skausmas po jos bus jaučiamas, tik, žinoma, visoms moterims skirtingai. Vienoms moterims dar kelias dienas nepavyks judėti be nuskausminamųjų, kitoms jų neprireiks beveik visiškai. Po cezario pjūvio operacijos moteris gali jausti didesnį diskomfortą susitraukinėjant gimdai žindant, bei judant. Judant sumažinti skausmą padeda rando vietos prilaikymas delnu ar specialus korsetas, lėtesni judesiai, taisyklingas atsikėlimas iš lovos.
Pjūvio ilgis svyruoja tarp 10 ir 20 centimetrų. Pirmąją parą pjūvis būna užklijuotas specialiu pleistru. Jei viskas gerai, po paros jis gali būti nuklijuojamas ir žaizda laikoma atvirai - taip ji greičiau gija. Jei pleistras nuklijuojamas, pjūvį galima šlapinti. Prausiantis duše reikia leisti tekėti vandeniui per pjūvį, švelniais judesiais nuplauti netrinant jo kempine. Po dušo pjūvį reikia itin gerai nusausinti. Jei pleistras paliekamas ar yra gijimo problemų - šlapinti negalima. Skausmingiausias pjūvis yra pirmąsias paras. Tuo pačiu, rando vieta ir plotas aplink jį gali būti aptirpęs, nejautrus prisilietimui. Kelnes reiktų rinktis aukštesniu liemeniu (ar tiesiog neutralias (tampres, jogos kelnes)), be sagų, įsirėžiančių gumų ar tokių, kurios atsisėdus veržia (pvz.: džinsai žemu liemeniu).
Masažuojant gerinama kraujotaka, audiniai gausiau prisotinami gijimui reikalingomis medžiagomis ir deguonimi. Taip pat darant pjūvį pažeidžiama fascija - audinys esantis ir jungiantis viską mūsų kūne. Fascija yra lyg plėvė, atskirianti organų, raumenų ir kraujotakos sistemas, apsaugantis nuo trinties. Kai fascija yra pažeidžiama skaidulos auga padrikai, netinkamai perauga raumenis, audinius, apraizgo organus, keičiasi jos elastingumas. Todėl po cezario pjūvio operacijos neretai pasitaiko sąaugų aplink tiesiąją žarną, kiaušides, tarp gimdos ir šlapimo pūslės. Jos gali kelti skausmą - nugaros, šlapimo puslės, mažojo dubens, skausmingus lytinius santykius. Rando masažas pirmosiomis dienomis turėtų būti tiesiog švelnus „voriuko tipenimas“ aplink pjūvį, paglostymas aplink gerinti kraujotakai - iki tol, kol pilnai sugis (tai trunka nuo 6 iki 10 savaičių).
Mityba ir skysčiai
Gerti po spinalinės ar epidurinės nejautros galima pajutus troškulį (kartais rekomenduojama praėjus 2 valandoms). Valgyti rekomenduojama, kai žarnynas vėl funkcionuoja po operacijos metu suleistų medikamentų įtakos - dažniausiai tai įvyksta praėjus 6-8 valandoms. Svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač žindyvei, todėl visada reikėtų turėti stiklinę vandens toje vietoje, kur paprastai žindote naujagimį. Per parą rekomenduojama išgerti mažiausiai 8 stiklines vandens.
Šlapinimosi ir tuštinimosi ypatumai
Šlapimo pūslės kateteris, įvestas dar prieš cezario pjūvio operaciją, būna paliekamas maždaug 12-24 val., jis leidžia stebėti šlapimo kiekį, spalvą, (stebima ir ar nėra šlapimo pūslės pažeidimų, nes ji yra šalia gimdos ir yra rizika būti užkliūdytai operacijos metu), neleidžia persipildyti šlapimo pūslei. Ištraukus kateterį pirmieji pasišlapinimai gali būti kiek nemalonūs, tačiau kentėti ir nesišlapinti negalima. Geriausia pasišlapinti dažnai, kad ir ne po daug - prisipildžiusi pūslė ne tik neleidžia trauktis gimdai, bet ir spaudžia pjūvį iš vidaus, tad jis gali tapti dar skausmingesnis. Kartais moteris nejaučia, kad šlapimo pūslė prisipildžiusi, tad tenka kelis kartus nuleisti šlapimą, jei nepavyksta pasišlapinti per maždaug 6 valandas ar iš naujo įvesti šlapimo pūslės kateterį (retais atvejais).
Kelionė į tualetą. O taip, tai gali tapti tikru iššūkiu! Pasituštinti reiktų per pirmąsias tris paras po operacijos. Neretai moteris, bijodama diskomforto delsia eiti į tualetą, visgi to daryti nereikėtų. Kuo ilgiau nesituštinama, tuo labiau užkietėja viduriai. Pirmąjai kelionei į tualetą galima panaudoti mikroklizmą. Taip pat reikia nepamiršti gerti daug skysčių ir valgyti skaidulingą maistą. Kartais galima papildomai vartoti skaidulas, jei vidurių užkietėjimo problema išlieka. Tuštinimosi metu pjūvio vietą galima švelniai prilaikyti delnu. Svarbu stengtis išvengti vidurių užkietėjimo, kuris gali sukelti papildomą skausmą ir diskomfortą.
Lochijos ir higiena
Lochijos po cezario pjūvio operacijos būna taip pat, kaip ir po natūralaus gimdymo - pirmąsias paras kraujavimas būna gausesnis, gali pasirodyti keli vynuogės dydžio krešuliai. Taip pat kiek gausiau lochijų pasirodyti gali žindant (nes susitraukinėja gimda), ilgiau pagulėjus/po nakties (nes gulint lochijų daugiau susikaupia makštyje bei gimdoje, nei išbėga). Pirmųjų parų kraujavimui patogu turėti suaugusiųjų sauskelnes (dažniausiai 1-2 parą yra patogiausia būtent tokios) ir vienkartines tinklines kelnaites, kurios yra „kvėpuojančios”, aukšto liemens, itin tamprios.
Kojų tinimas ir kiti pojūčiai
Kojų tinimas. Kojos po gimdymo išlieka/tampa patinę dėl nėštumo metu maždaug 50 proc. padidėjusios kraujo ir skysčių apimties (kuri iškart po gimdymo niekur neišnyksta) ir hormono progesterono atpalaiduojančios įtakos kraujagyslėms (dėl ko skysčiai tiesiog užsilaiko audiniuose), bei dėl papildomai leidžiamų skysčių. Patinimas įprastai praeina per pirmąsias savaites. Kitas atvejis, kai kojos patinsta netolygiai - t.y. viena ištinsta, o kita ne.
Galvos ir kaklo skausmas yra vienas iš dažnesnių spinalinės nejautros šalutinių poveikių. Jis atsiranda todėl, kad pradūrus nugaros smegenų membraną nuteka smegenų skystis ir sumažėja smegenų spaudimas. Galvos skausmas dažniausiai išnyksta 2-4 paras, ir yra intensyviausias atsistojus, judant, todėl rekomenduojama yra būti horizantalioje padėtyje. Šiuo metu yra skiriami žindymui saugūs vaistai nuo skausmo.
Niekžulys cezario pjūvio (ar bet kurios kitos gyjančios žaizdos) vietoje yra visiškai normalus reiškinys. Niežulys gali būti labai erzinantis, tačiau reikėtų stengtis nesikasyti, netampyti ir kitaip nejudinti žaizdos. Jeigu niežti jau užgijęs cezario pjūvio (ar bet kuris kitas) randas, tikėtina, kad randas susiformavo netinkamai, t.y. susiformavo hipertrofinis arba keloidinis randas. Tokie randai yra dideli, iškilūs, netaisyklingos formos, gali būti išlindę už buvusios žaizdos ribų, labai jautrūs.
Emocinė ir psichologinė būklė
Be visų fizinių nepatogumų, cezario pjūvio operaciją gali lydėti ir neigiamos emocijos, ypač, jeigu cezario pjūvio operacija buvo atlikta skubiai, o moteris svajojo ir tikėjosi gimdyti natūraliai. Kartais moteris dėl to kaltina save („galėjau labiau pasistengti”) , savo kūną (nes jis „neatliko savo funkcijos, palūžo”), personalą, situaciją. Po gimdymo sunkumų ryškesnis gali būti ir „baby blues” (pogimdyminiu liūdesiu) vadinamas laikotarpis, kai dėl kintančių hormonų jausmai tampa itin ryškūs ir permainingi. Pogimdyminis liūdesys pasireiškia vis kitaip, tačiau dažniausiai moteris būna itin verksminga, irzli, sentimentali, nepastovios nuotaikos, gali sunkiai priimti naujagimį ar nepajusti „TO ryšio”. Taip pat galima jaustis „lyg rūke” - sunku priimti sprendimus ir aiškiai mąstyti. Šios emocijos gali lydėti nuo kelių dienų iki kelių savaičių po gimimo.
Nors cezario pjūvio operacija yra sudėtinga, kartais stigmatizuojama, kartais nuvertinama, tačiau tai yra GIMDYMAS. Ne mažiau svarbus, ne kiek ne menkesnis nei natūraliais takais. Kitaip randą vadinu “pilvo šypsenėlė 😊”. Ne tik ateina, bet vaiką, tiek mamą daugeliu atveju taip išgelbėja. Tai yra vienas iš medicinos stebuklų. Tačiau, tai yra nemaloni intervencija, paliekanti pasekmes visam gyvenimui.
Emocinės būsenų paletė po CPO labai įvairi. Dalis moterų šios operacijos nori pačios, dalis vertina neutraliai, o dalis susiduria su saviplaka: „nepajėgiau pagimdyti pati“, „mano kūnas nesugebėjo“. Tokios mintys yra labai žmogiškos, bet ne visai teisingos. Gimdymas yra socialinis vyksmas, kuriam įtakos turi daugybė - DAUGYBĖ! - kintamųjų.
Fizinis aktyvumas po operacijos
Po operacijos bet koks judėjimas jau yra mankšta - o išleista į namus moteris bet kokiu atveju juda, juk reikia maitinti vaiką, apsitvarkyti, pačiai nusiprausti. Kita mankštos forma - taip dažnai minimi Kėgelio pratimai (tarpvietės ir mažojo dubens sutraukinėjimai). Kėgelio pratimus galima pradėti daryti, praėjus kelioms dienoms po operacijos, žinoma, švelniai, saugiai. Moterys, matydamos, kad po pjūvio pilvukas gana lėtai traukiasi, skuba daryti pratimus pilvo presui - tai klaida. Jokių pratimų pilvo presui negalima imtis, kol randas nėra visiškai sugijęs, o tai truks mažiausiai 6-8 savaites.
Kada ieškoti pagalbos? Pagalbos reikia ieškoti, jei atsiranda infekcijos požymių (karščiavimas, paraudimas aplink randą, pūliavimas) - arba jei emocinė būklė ilgai išlieka slogi, atsiranda nerimo, nemigos ar nenoro bendrauti su kūdikiu ženklų.
Svarbu.
- Atsiranda kraujavimas iš gimdos šviežiu krauju ar su krešuliais, įklotas permirksta kas 2 val.
- Aštrus skausmas krūtinės ląstos srityje, pilve, nugaroje ar kojose.
- Nekilnokite sunkių daiktų.
Nėštumo metu jie patyrė didelį krūvį, todėl labai svarbus jų palaikymas. Giliai įkvėpkite oro pro nosį, sulaikykite kvėpavimą apie 3-4 sekundes, staiga iškvėpkite pro burną, tuo pat metu įtraukite pilvo raumenis. Jums reikia jausti susitraukiančius raumenis. Šį pratimą kartokite 4-5 kartus. Sutraukite dubens raumenis, po to atpalaiduokite, įtraukite pilvą ir vėl atpalaiduokite. Tai reikėtų atlikti 5-6 kartus. Atsigulkite ant nugaros, kojas sulenkite per kelius. Įkvėpdama sutraukite makšties, šlaplės, tiesiosios žarnos raumenis. Orą laikykite, kol suskaičiuosite iki 5. Tada iškvėpkite. Pakartokite 8-10 kartų. Tęskite pratimą, kartokite tris kartus po 8-10 kartų. Atsigulkite ant nugaros, per kelius sulenkite kojas, įkvėpkite oro, kelkite dubenį, suskaičiuokite iki keturių ir iškvėpdama orą vėl atsigulkite. Dubens kėlimas iš pradžių turi būti mažos amplitudės, vėliau, po kelių savaičių, didinkite amplitudę. Kartokite tris kartus po 8-10 kartų.
Pogimdyminiu laikotarpiu - maždaug šešias savaites po gimdymo - nerekomenduojama kelti sunkių daiktų ar daryti kitus fizinius pratimus. Galite atlikti nesunkius namų ruošos darbus (pvz., maisto ruošimas), tačiau pirmas 6-8 sav. venkite kelti daiktus, kurie yra sunkesni už Jūsų kūdikį. Tik maždaug po 12 savaičių Jūsų kūnas bus pasiruošęs lengvoms ištvermės treniruotėms.
Lytiniame gyvenime po PC galioja tos pačios taisyklės, kaip ir po gimdymo natūraliais takais. Mylėtis galima pradėti tada, kai moteris jaučiasi tam pasiruošusi, nerekomenduojama atnaujinti santykių iki pirmojo vizito pas gydytoją akušerį-ginekologą. Jei maitinate krūtimi, dėl mažesnio estrogenų kiekio skiriasi mažiau makštį drėkinančių gleivių, todėl normalu, jei jaučiate sausumą. Pagrindinė priežastis, kodėl po operacijos tinsta kojos (gali tinti ir rankos) yra prieš operaciją, jos metu bei po jos lašinami skysčiai. Būtent šis skysčių perteklius lemia tinimą. Kita priežastis - nėštumo metu moters organizme esantis didelis progesterono kiekis atpalaiduoja kraujagysles, todėl skysčiai ilgiau užlaikomi audiniuose. Tinimui atlėgti prireikia maždaug savaitės-dviejų.
Cezario pjūvis (CPO) - tai sudėtinga chirurginė operacija, po kurios laukia ne tik fizinis, bet dažnai ir emocinis gijimas. Pirmosiomis paromis po operacijos mamos sveikata rūpinasi medicinos personalas, svarbu nesidrovėti užduoti rūpimus klausimus, prašyti pagalbos ir būtinai vartoti paskirtus vaistus nuo skausmo. Jie nepakenks nei laktacijai, nei vaikeliui, o kaip tik suteiks moteriai daugiau galimybių juo pasirūpinti. Verta įsigyti korsetą po gimdymo, tik labai svarbu tinkamai jį užsisegti. Tai daroma atsigulus, pristačius kojas ir pakėlus dubenį. Randas turėtų būti prižiūrimas kaip po bet kokios kitos operacijos. Pirmosiomis dienomis svarbu užtikrinti švarą ir sausumą, esant poreikiui - dažniau keisti pleistrą. Kūnas į randą reaguoja kaip į nuolatinę pažaidos vietą, kurioje nepavyksta tinkamai įdarbinti audinių. Pjūvio vieta ima kietėti. Tam, kad nesusidarytų kietas randas, pjūvio zona turi būti maitinama, o rando masažas (su specialiu kremu ar be jo) suaktyvina kraujotaką ir taip audiniai gauna maisto medžiagų, deguonies, todėl neapmiršta.
tags: #ismokos #po #cezario #operacijos
