Partizanų vardynas, surašytas abėcėlės tvarka, atskleidžia ne tik kovotojų slapyvardžius, bet ir suteikia užuominų apie jų praeitį, charakterį ar net išvaizdą. Dažnai būdavo rašomas tik slapyvardis, nes tikrasis vardas nebuvo žinomas. Tokių įrašų vardyne yra nemažai.
Tauragės apygardos partizanų vardyne galima rasti ir kitataučius kovotojus: Vermachto kareivius, pabėgusius iš nelaisvės ir prisijungusius prie miško brolių. Tarp jų buvo latvių, ukrainiečių, austras, vengras - tikras „internacionalas". Kiti partizanai vardyne minimi tik žuvimo vieta arba data, tačiau vardas ir pavardė neretai likdavo nežinomi.
Slapyvardžių formavimosi priežastys
Partizanai pradėjo rinktis slapyvardžius 1945 m. pradžioje. Dažnai slapyvardžiu pasirinkdavo kitą pavardę, vengdami atpažinimo, ypač kai partizanus medžiojo saugumo pajėgos. Kai kurie slapyvardžiai atsirado nuo pavardės, pavyzdžiui, K. Stačiokas ir G. Suko, kurie pasivadino Klemensu ir Gediminu.
Kiti pasiskolino vardus iš gamtos ar augalų. Pavyzdžiui, A. K. Lapinskas pasirinko slapyvardį „Birželis", o A. Šermukšnis - „Šermukšnis". J. Koziris, norėdamas „kirsti visas kortas", pasirinko slapyvardį. B. mokyklų, V. o Ašmonas-Sargas karo metais sargavo kalėjime. Partizanavimą „liaudies gynėju" laikęs P. S. pasirinko kalvio profesiją, o J. Medelis-Atas ir S. Melnykas-Portas pasivadino herojų vardais.
V. K. kariuomenę išėjo ne savo noru ir pateko į dalinį, sprogdinusį uolas. Vienos sprogimo metu iš 100 sprogdintojų žuvo 98. K. į Lietuvą, slapstėsi, paskui išėjo į mišką. Partizanui Titui, kurio tikrasis vardas nežinomas, slapyvardis atsirado dėl to, kad jis buvo pramintas Titu. Buvęs ulonas J. nenorėjo nešioti numylėto žirgo vardo, o buvę Lietuvos lakūnai K. Liaukus ir J. pasivadino garsaus aviakonstruktoriaus A. vardu. Vokietis H. lėktuvu „Storch" - garnys. Štabo darbuotojas M. tapo Plunksna, nes daug rašė, o girininkas V. Palių partizanas J. labai mėgo kompozitoriaus Štrauso muziką ir pasirinko garsaus muziko pavardę.
1944 m. išmesto desanto radistas A. turėjo rusišką pavardę - Sundukovas, o Birutės rinktinės štabo darbuotojas J. slapyvardį keitė kas mėnesį, atsižvelgdamas į mėnesio pavadinimą. Tiesa, J. Aukštuolis, o tylenis jo draugas - Baikininkas. Ūgio K. A. partizanas, prie kurio vardo buvo prirašyta „partizanai". V. daug jovarų, todėl ir pats panoro vadintis Jovaru. Prie J. P. visą laiką švilpavo ar dainavo, o K. J. slapyvardžiuose „užšifruodavo" savo fizinius trūkumus ar privalumus. Ūgio P. Gumauskas tapo Pipiru, šviesiaplaukis garbanius B. Šiupšinskas virto Linu, o tamsiaplaukis L. Ramanauskas - Varnu. Rudabarzdis J. Kazakevičius pasivadino Liepsnabarzdžiu, o J. su ilgais plaukais - Gorila. A. Kerevičius ir D. pasirinko slapyvardžius dėl savo išvaizdos: vienas buvo plikas, antram veidą darkė tamsi apvali dėmė.
Medžiotojas J. Kazlauską, gyvenusį Daukšiagirėje prie revų, pavadino K. Reviniu, o kitas vadas, Vėjelis, parinko slapyvardį ryšininkui V. Gumauskui: „Esam netekę jau 13-os draugų, - pasakė vadas. - Būk 14-as". Pasak partizanės V., apygardos vadas Z. Drunga slapyvardžiu pasirinko savo antrą vardą: Jonas. Kadangi rinkosi per Mykolines, pridėjo dar ir arkangelo vardą.
Kai kurie slapyvardžiai buvo pasirenkami draugų arba artimų giminių. Tai galėjo būti susiję su išvaizda, o prie kito asmens slapyvardžio buvo pridedama „artimas" arba „brolis". Antai S. Mačiūta pasivadino Vaidila, o S. - Vaidilute. Broliai Paškai iš Jankų valsčiaus, kartu vaikščioję ir kartu žuvę, A. Jankaitis ir V. Butana pasirinko slapyvardžius Meška ir Lokys. Panašiai pasielgė broliai Augustanavičiai - Dženkauskai iš Ožkasvilių, pasivadinę garsaus JAV boksininko, lietuvio emigranto J. Šarkio-Žukausko pavarde. Vienas ėmė vadintis Šarkiu, kitas - Žukausku. Kiti pasirinko Amerikos atradėjų vardus: Kristupas ir Kolumbas. Kaimo gyventojai virto medžiais - Klevu, Ąžuolu, Beržu ir Topoliu.
Vardyno sudarymo iššūkiai ir požiūris į šaltinius
Šio vardyno sudarymas reikalavo kruopštaus ir atsakingo požiūrio į šaltinius. Tikimasi, kad jis taps ne tik eilute literatūros sąraše, bet ir svarbiu istorijos liudijimu. Informacija buvo renkama iš įvairių šaltinių: KGB archyvų, memuarinės literatūros, atsiminimų apie pokarį. Tačiau leidėjų galimybės gauti informaciją buvo ribotos, o žmonių atmintis - ne geležinė.
Rašytiniai atsiminimai, kad ir kokie informatyvūs atrodytų, ne visada patvirtina veiklos įrodymus. Todėl gautas žinias būtina derinti ir analizuoti. Vienintelio informacijos šaltinio suabsoliutinimas yra nepriimtinas. Tai patvirtina ir Vilniuje 1994 m. išleista knyga „kovų ir kančių istorija" I t., kurioje pateikiama įvairių šaltinių analizė.
Šis vardynas - tai ne tik laisvės kovotojų sąrašas, bet ir galimybė sužinoti daugiau apie jų gyvenimus, kovas ir pasiaukojimą. Jis taip pat primena apie išdavystę, slaptais laisvės kovotojų kapais ir dažnai negirdėtais žuvusiųjų vardais. Pirmiausia, svarbu ištarti jų vardus.
Lietuva per 10 minučių (geografija, žmonės, istorija)
Partizanų sąrašas (ištraukos)
- Andrius Karpavičius iš Kazlų Rūdos sen. Liudvinavo apyl. Puskelnių.
- Antanina Navickienė iš Kauno.
- M. Marijampolės.
- Klemensas Tamaliūnas iš Veiverių sen.
- Petronėlė Zuikienė iš Marijampolės.
- A. Žilionienė iš Baraginės.
- Juozas - Spindulys, Neptūnas, Naktinis iš Sirvydų k. Keturvalakių vlsč. 1929-1950.02.02. Žuvo Siberijos k. pas Rimšienę.
- L. Tilvikienė, E. Šalaševičius ir V. (Abromaitis) nuo Krosnos.
- žr. Kazys, Juozo s.,-Spalis. G. 1923 m. Aukštosios Panemunės vlsč. Kauno raj. Žuvo 1946.01.31 Guogų k.
- Bronius - Spyglys. 1914-1945.11.20. Šunkarių k. Jankų vlsč. Lapės kuopos, vėliau - Stirnos rinktinės vadas. Degučių k. Jankų vlsč.
- Viktoras - Igla iš Būdos k. Šakių raj.
- Jonas - Šermukšnis iš Žemaitkiemio. 1920- 1945.05.08. Žuvo Žiegždrių k. Balbieriškio vlsč.
- Albinas iš Jankų vlsč.
- Karolis - Karaliukas. G. 1915 m. Bridžių k. vlsč. Partizanas nuo 1945.03,1945.07 pab. legalizavosi. nuteistas. 1950 m.
- Juozas iš Saltininkų k. Krosnos vlsč. 1924- 1945.
- Haris - Haris iš Gibiži k. Valmieros vlsč. ir apskr. G. 1921 m. Latvis. Nuo 1939 m. jaunimo organizacijos Jaunsargi narys. policijos batalione, saugumo policijoje. 1944 m. kariuomenę, kovojo fronte Prūsijoje. 1945 m. pavasarį pateko į rusų nelaisvę. 1947 m. apygardos Geležinio Vilko rinktinės 55-ąją kuopą. Metų pab. A. partizanais. 1947.12.23 atvyko į Rygą, kurioje 1948 m. pr.
- Pranas iš Balsupių. Vytauto rinktinė.
- Juozas. G. Daunorų k. Balbieriškio vlsč. apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas.
- M. (Adomavičius) Petras iš Poderiškių k. Garliavos vlsč. Žuvo 1945 m. Antrųjų Girininkų k. Veiverių vlsč.
- Albertas - Gaudenis. 1919-1950.06.05. 1949 m. įstojo į Geležinio Vilko rinktinės I būrį, o po metų Apušoto k. Prienų raj.
- Antanas. G. 1921 m. Šedvygų k. Griškabūdžio vlsč. Partizanuose nuo 1945 m. pr. Buvo Griškabūdžio stribas. daug kalinių iš Griškabūdžio areštinės ir išėjo partizanauti.
- Lukšių vlsč. prie Rugienių-Klevinių-Šiaudinių kaimų. k. Rudaminos vlsč. 1931-1947,06.12.
- Adomaitis - Dėdė. Adomaitis Juozas žr. Juozas iš Vytautiškių k. Krosnos vlsč. 1912-?
- Justinas, Antano s., iš Bartninkų k. Vilkaviškio raj. 1912-?
- Kazys - Plienas. G. Šapnagių k. Kruopių vlsč. 1909-1946.07.25. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. rinktinės karys. užėjus rusams, partizanavo apie Plutiškes. Iš ten 1945 m. paskutinį laišką.
- A. Žuvo 1945.05 Lukšių vlsč.
- Pranas - Barzdukas. G. 1917 m. Laučiškių k. vlsč. Partizanas nuo 1945.04 pr.
- Vincas - Šnapsas iš Putriškių k. Igliškėlių vlsč. 1926-1945.07. Žuvo ties Puskelniais. Šešupę, apvirto valtis.
- Vitas - Agrastas. L. Vitas, Jurgio s., iš Novokurionio(?) k. vlsč. 1927-? Lakūno būrys. Kalniškės mūšio dalyvis.
- Vytautas - Agrastas.
- Zigmas - Plienas, Vanagas. Dovydų k. Jankų vLsč. 1914-1948.02.13. pavasario. buvo paskirtas 34-osios kuopos vadu. Žuvo Toliejų k. Jankų vlsč. pas Žalenekienę. Kartu žuvo J. Kvietkauskas-Gaidys.
- Mykolas iš Rumšiškių vlsč. Partizanuose 1945-1946 m.
- žr. Jurgis - Agrastas, Artojas iš Kirsnos k. Krosnos vlsč. 1924-1946(7).
- Jurgis, Juozo s., iš Alksniškių k. Vilkaviškio apskr. 1904-?
- Antanas - Kęstutis iš Katiliškių k. Šunskų vlsč. 1917-1948 m. Suimtas 1947.04.24 Gintautų k. pas Butanavičius. Mirė Magadane.
- Mykolas - Plienas iš Dovydų k. Jankų vlsč. 1898-1946.07.24. Žuvo Meilutgiryje prie Rūdupio k. Kazlų Rūdos vlsč.
