Lėtinis inkstų funkcijos sutrikimas - tai liga, dėl kurios palaipsniui mažėja inkstų gebėjimas šalinti iš organizmo skysčius ir nereikalingas medžiagas. Pražangos kartais nepastebimos ilgus metus, nes ligos pradžioje simptomų gali visai nebūti arba jie būna labai nežymūs. Inkstų funkcijos lėtėjimo ženklai dažnai pasireiškia tik vėlai, kai jau dalis inkstų audinio yra negrįžtamai pažeista. Organizmas ilgai geba kompensuoti prarastą inkstų veiklą, todėl ligos pradžioje veikia tarsi nieko nevyktų. Tačiau progresuojant ligai, gali pradėti kauptis nuodingos medžiagos, sutrikti rūgščių-šarmų pusiausvyra, keistis mineralų bei skysčių balansas organizme.
Inkstų ligos paliečia kas dešimtą suaugusįjį - tai daugiau nei 850 milijonų žmonių pasaulyje. Prognozuojama, kad 2040 m. „Deja, šie skaičiai auga. Vienintelė išeitis - prevencija ir ankstyva diagnostika“, - pabrėžia gydytojas nefrologas.
Dažniausi lėtinio inkstų pažeidimo simptomai
Inkstų funkcijos sutrikimus išduoda šie požymiai:
- Nuolatinis nuovargis
- Pykinimas ar vėmimas
- Pasunkėjęs kvėpavimas
- Galvos skausmai
- Metalo skonis burnoje
- Apetito praradimas
- Rankų, kojų ar veido tinimas
- Raumenų mėšlungis
- Šalčio netoleravimas
- Dažnas šlapinimasis naktį
- Sunkumas susikaupti, sumišimas
- Skausmas ar sunkumas sąnariuose
- Skaidrios, tarsi putotos šlapimo putos (dėl baltymų šlapime)
- Niežulys
- Odą ir kvėpavimą primenantis amoniako kvapas
- Polinkis mėlynių susidarymui
Pastebėjus bet ką, kas galėtų priminti minėtus simptomus, būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti bent elementarius tyrimus.
Simptomų pobūdis ir intensyvumas pagal inkstų pažeidimo stadiją
Simptomų pobūdis ir intensyvumas priklauso nuo inkstų pažeidimo stadijos:
- 1 stadija: inkstų funkcija neženkliai sumažėjusi, simptomų gali nebūti.
- 2 stadija: atsiranda nedideli pokyčiai bei papildomų simptomų.
- 3 stadija: inkstų veikla smarkiau sutrikusi, simptomai akivaizdūs.
- 4 stadija: inkstų funkcija labai bloga, simptomai ryškūs.
- 5 stadija: beveik visiškas inkstų nepakankamumas, dažniausiai reikalingas dializė arba transplantacija.
Kuo anksčiau pastebimi pirmieji inkstų funkcijos sutrikimai, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų komplikacijų ir atitolinti ligos progresavimą.
Komplikacijos ir rizikos
Kai inkstai praranda daugiau nei 75 % savo gebėjimo valyti kraują, išryškėja rimtesni sveikatos padariniai. Dėl šių padarinių kenčia ne tik inkstai, bet ir širdis, kraujagyslės, kaulai bei kiti organai. Organizme gali kauptis įvairūs mineralai ir medžiagos, dėl kurių sutrinka medžiagų apykaita ir kyla įvairių negalavimų.
Mineralų ir medžiagų disbalansas
- Per daug kalcio (hiperkalcemija): pasireiškia dažnu šlapinimusi, inkstų akmenimis, silpnumu, sumažėjusia orientacija, naktiniu šlapinimusi, net alpimu ar koma.
- Per daug kalio (hiperkalemija): galimas širdies ritmo sutrikimas, raumenų silpnumas, tirpimas, dusulys, pykinimas ar net staigi mirtis nuo širdies sustojimo.
- Per daug fosforo (hiperfosfatemija): vargina kaulų skausmai, sąnarių sustingimas, raumenų traukuliai ir niežėjimas.
Kitos komplikacijos
- Inkstinė hipertenzija: gali sutrikti regėjimas, pasireikšti dvigubas matymas, dusulys, galvos skausmai, pykinimas, kraujavimas iš nosies ar susikaupęs skystis plaučiuose.
- Uremija (nuodingų medžiagų kaupimasis): pasireiškia pilvo skausmais, kaulų retėjimu, galvos skausmais, nereguliariomis mėnesinėmis, atminties silpnėjimu, nuotaikos pokyčiais, nervų ir širdies veiklos sutrikimais.
Inkstų ir kitų organų veikla tarpusavyje susijusi - pablogėjus inkstams, dažnai išsivysto ir kitos lėtinės ligos, pavyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis ar širdies ir kraujagyslių ligos. Kuo didesnė inkstų žala, tuo didesnė kitų sunkių komplikacijų rizika.
Terminalinė inkstų liga
Kai inkstų veikla būna beveik visiškai prarasta, išsivysto galutinė arba terminalinė inkstų nepakankamumo stadija. Tokiu atveju žmogui išgyventi būtina dializė arba inksto persodinimas. Jei gydymas neatliekamas, organizme sparčiai pradeda kauptis toksinai, vystosi uremija, ir mirtis dažnai įvyksta per kelias dienas ar savaites. Paskutinėmis ligos stadijomis būtina užtikrinti, kad žmogui būtų kuo patogiau ir lengviau.
Paskutinių stadijų simptomai
- Apetito stoka
- Neramumas
- Miegojimas didžiąją dienos dalį
- Sumišimas, dezorientacija
- Regos ar klausos haliucinacijos
- Skysčių kaupimasis plaučiuose
- Pasikeitęs kvėpavimas
- Pakitusi odos spalva ar temperatūra
Dažniausia tokių pacientų mirties priežastis - staigus širdies sustojimas. Taip pat galima mirtis dėl infekcijos, sepsio, insulto ar kraujavimo.
Kada kreiptis pagalbos
Lėtinio inkstų funkcijos sutrikimo požymiai dažnai būna bendriniai ir nespecifiniai - todėl gali likti nepastebėti arba būti supainioti su kitomis ligomis. Inkstai yra labai „kantrūs”, todėl simptomai dažnai išryškėja tik tada, kai inkstų audinio jau nelieka pakankamai.
Ypatingą dėmesį verta atkreipti, jei turite rizikos veiksnių, tokių kaip padidėjęs kraujospūdis ar cukrinis diabetas. Jei į bent vieną iš šių klausimų atsakėte „taip“, vertėtų nedelsti ir pasitarti su savo šeimos gydytoju. Jis paskirs inkstų veiklą padėsiančius įvertinti tyrimus - šlapimo tyrimą, kreatinino tyrimą kraujyje tyrimą, inkstų glomerulų filtraciją (inkstų veiklos efektyvumą parodantis rodiklis). Įvertinęs tyrimų rezultatus, esant pirmiesiems inkstų ligos požymiams, šeimos gydytojas nukreips jus pas nefrologą, kuris atliks detalesnį ištyrimą ir paskirs tinkamą gydymą.
Reguliariai tikrinkitės inkstų sveikatą profilaktiškai. Reguliariai atlikite šlapimo bei kreatinino kiekio kraujyje tyrimus. Tai ypač svarbu žmonėms, kurių šeimoje yra sergančių inkstų ligomis, taip pat sergantiems cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis ar turintiems padidėjusį kraujo spaudimą (≥140/90 mmHg). Laiku atlikti tyrimai padeda anksti pastebėti galimus pakitimus ir užkirsti kelią rimtoms ligoms.
Santrauka
Lėtinį inkstų funkcijos sutrikimą dažniausiai sukelia cukrinis diabetas, kraujospūdžio padidėjimas ar autoimuninės ligos. Ankstyvosios ligos stadijose simptomai dažnai praleidžiami, tačiau progresuojant vis dažniau išryškėja nuovargis, pykinimas, edemos, anemija bei kiti vidaus organų pažeidimai. Negydomas sutrikimas gali baigtis visišku inkstų funkcijos praradimu, kai išsigelbėti gali tik dializė arba inksto transplantacija.
tags: #kuriuos #simptomus #galime #priskirti #patognominiams #diagnozuojant
