Deviantinis elgesys, apimantis įvairius nukrypimus nuo visuomenėje priimtų normų, yra sudėtingas socialinis reiškinys, keliantis susirūpinimą visose visuomenės srityse. Ypač opi šio reiškinio apraiškoms yra vaikų ir paauglių tarpe, kur jis gali turėti ilgalaikes ir destruktyvias pasekmes tiek individo, tiek visuomenės raidai.
Viena iš esminių priežasčių, lemiančių vaikų ir paauglių polinkį į deviantinį elgesį, yra alkoholizmas ir narkomanija, ypač kai šios priklausomybės pasireiškia šeimoje. Vaikai, augantys aplinkoje, kurioje vyrauja priklausomybės, dažnai tampa šio reiškinio aukomis arba jį perima kaip normą.
Sociologijos mokslo raida ir jos indėlis į deviantinio elgesio supratimą
Sociologijos mokslas, kurio ištakos siekia XVIII amžiaus pabaigą, nuo pat savo atsiradimo nagrinėjo visuomenės problemas, įskaitant nusikalstamumą ir nukrypusį elgesį. Prancūzų sociologas Auguste Comte, pirmasis pavadinęs mokslą „socialine fizika“ ir suteikęs jam mokslinės disciplinos statusą, manė, kad sociologija gali padėti spręsti tokias problemas kaip karas, revoliucijos ir nusikaltimai. Vėliau Emile Durkheimas savo darbe „Savižudybė“ analizavo socialinių faktorių įtaką individų elgesiui, akcentuodamas socialinių pokyčių ir krizių laikotarpiais kylančią „anomiją“ - normų nebuvimo būseną, kai individai nėra tikri dėl visuomenės normų.
Max Weber, nagrinėdamas Europos visuomenių pokyčius, išskyrė racionalumo augimą žmonių elgesyje, o Karlas Marksas, analizuodamas klasių konfliktą, padėjo pagrindus konflikto sociologijai. Šie ir kiti sociologai padėjo suprasti socialinių struktūrų, normų ir individų elgsenos sąsajas, kas yra itin svarbu analizuojant deviantinį elgesį.
Deviantinio elgesio samprata ir jo apraiškos
Deviantinis elgesys apibrėžiamas kaip elgesys, neatitinkantis visuomenėje priimtų normų ir standartų, dažnai kenkiantis pačiam individui ar aplinkiniams. Sociologai šį nukrypusį elgesį tyrinėja nuo XIX amžiaus pabaigos. Šiuo metu bene skaudžiausios visuomenei deviantinio elgesio formos yra narkomanija ir alkoholizmas, kurios tiesiogiai įtakoja nusikalstamumą ir visuomenės psichinę sveikatą.
Deviantinio elgesio apraiškos yra labai įvairios: tai gali būti kriminaliniai nusikaltimai (nužudymai, vagystės, seksualinė prievarta), narkomanija, alkoholizmas, savižudybės, valkatavimas, prostitucija. Vaikų ir paauglių atžvilgiu vartojamos sąvokos „asocialus“, „amoralus“, „antivisuomeninis“, „delinkventinis“, „deviantinis“ elgesys. Svarbu suprasti, kad šie terminai apibūdina ne tiek vaiko priklausomybę tam tikrai socialinei kategorijai, kiek jo vidinę nuostatą ir polinkį pažeidinėti socialines normas.
Normalus elgesys gali būti vertinamas pagal statistinį (būdingas daugumai), etinį (atitinka priimtas normas) ir psichologinį-medicininį (užtikrina gerą psichinę bei fizinę savijautą) kriterijus. Tačiau svarbu suprasti, kad ne visi mokslininkai deviaciją tapatina su visuomeninio elgesio patologija.
Alkoholizmo ir narkomanijos problema pasaulyje ir Lietuvoje
Alkoholio vartojimas tampa vis jaunesnių asmenų problema. Lietuvoje kasmet daugiau kaip 1000 žmonių miršta dėl žalingo alkoholio vartojimo. Alkoholizmas turi savo vystymosi ypatumus: potraukis alkoholiui perauga į priklausomybę. Ankstyvieji alkoholizmo požymiai apima savikontrolės praradimą, pakitusį pakantumą alkoholiui, o linkusios į alkoholizmą asmenybės dažnai neranda vietos gyvenime ir sunkiai prisitaiko prie aplinkinio pasaulio.
Paauglių nusikalstamumo statistika Lietuvoje rodo nerimą keliančias tendencijas. 2005 m. 15,9 proc. nusikaltimais įtariamų asmenų buvo 14-17 metų, o 2007 m. Alytaus mieste ir rajone paaugliai padarė 95 nusikalstamas veikas, kai tuo tarpu 2006 m. - 74. Aktuali ir paauglių girtavimo problema: 2007 m. į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę buvo pristatyti 23 apsinuodiję alkoholiu paaugliai.
Alkoholio įtaka šeimoje ir vaikų socializacija
Šeima yra pirmoji ir pagrindinė institucija vaiko gyvenime, kurioje jis įgyja pirmąsias žinias, elgesio taisykles ir normas. Geriantys tėvai negali būti tinkamu pavyzdžiu vaikams. Vaikai, matydami girtuokliaujančius tėvus, gali pasekti jų pavyzdžiu, o neretai taip ir nutinka. Tokiems tėvams dažnai nesvarbu, ką veikia jų vaikas, jie jo neauklėja, nekontroliuoja, todėl vaikui atviri visi keliai, įskaitant nusikalstamą veiklą - narkotikų ir alkoholio vartojimą, chuliganizmą, plėšimus, vagystes.
Socializacija, apimanti įvairius etapus, intensyviausiai vyksta ankstyvuosiuose žmogaus gyvenimo perioduose. Svarbus tėvų vaidmuo socializacijos procese. Nepageidautinas elgesys gali atsirasti dėl įvairių socializacijos proceso trūkumų. Biologiniams veiksniams, galintiems turėti įtakos deviantiniam elgesiui, priskiriami genetiniai veiksniai, intelektualiniai vystymosi sutrikimai, klausos, regos defektai, nervinės sistemos pažeidimai, taip pat nepalanki nėštumo eiga (motinos alkoholio, vaistų, rūkymo vartojimas). Dėl šių poveikių gali atsirasti asmenybės moralinio formavimosi defektų: kaltės ir nerimo jausmų išgyvenimo paviršutiniškumas, nedrausmingumas, impulsyvumas, egocentriškumas, silpnas atsakomybės jausmas.
Deviantinio elgesio rizika yra didelė šeimose, kurių nariai veda asocialų gyvenimo būdą („probleminės“ šeimos). Alkoholizmas, narkomanija, paviršutiniškas požiūris į šeimos pareigas, savanaudiški elgesio pasirinkimo motyvai, polinkis į azartinius lošimus ir rizikingas situacijas - tai veiksniai, kurie ne tik neigiamai veikia asmenis su priklausomybėmis, bet ir kitus šeimos narius, sudarydami sudėtingas egzistavimo sąlygas ir trukdydami įgyvendinti gyvenimo planus.
Charakterio nukrypimai ir nusikalstamumas
Skirtingi charakterio nukrypimai gali turėti įtakos polinkiui į nusikalstamą veiklą. Pavyzdžiui, asmenys su tam tikrais nukrypimais gali būti lengviau linkę į vagystes, agresyvumą ar kitus teisės pažeidimus. Tyrimai rodo, kad tam tikrų charakterio tipų asmenys yra labiau linkę į teisės pažeidimus.
Siekiant spręsti paauglių nusikalstamumo problemą, svarbu ne tik identifikuoti ir analizuoti jos priežastis, bet ir kurti veiksmingas prevencines programas. Tai apima darbą su rizikos grupės vaikais ir šeimomis, socialinės paramos teikimą, tinkamo elgesio modelių formavimą ir socialinės kontrolės stiprinimą.
Kaip narkotikai veikia smegenis? - Sara Garofalo
Socialinė aplinka, kurioje auga vaikas, turi didžiulę įtaką jo elgesiui. Jei vaikas auga rajone, kuriame vyrauja asocialus elgesys, jis neturi palankių galimybių elgtis kitaip. Žmogus elgiasi taip, kaip jį vertina aplinkiniai. Todėl svarbu kurti aplinką, kurioje vaikai būtų skatinami pozityviam elgesiui ir turėtų galimybę sėkmingai socializuotis.
Prevencinio darbo sistema apima įvairias socialines praktikas, kurios stiprina šeimos adaptacinius resursus, atkuria fizines ir psichines jėgas, palaiko šeimos stabilumą. Svarbus socialinės prevencijos uždavinys - laiku identifikuoti problemines šeimas, kurių nariai yra linkę į įvairias nukrypimų formas.
tags: #alkoholizmo #ir #narkomanijos #itaka #vaiku #deviantiniam
