Tikimybė susilaukti kūdikio, sergančio chromosomine liga, nėra didelė - tik 0,6 proc. Tačiau ji yra. Ir vargu ar galėsime pasiguosti, jei šis "tik" aplankys konkrečiai mūsų šeimą. Lietuvoje per metus gimsta apie 30 000 naujagimių, iš jų apie 180 su chromosomine patologija.

Kas tai yra chromosominės ligos? Visi žmogaus genai ląstelėje yra atitinkamai "supakuoti" ir sudaro chromosomas. Ši tvarka labai griežta. Žmogus turi 46 chromosomas. Jeigu pakinta chromosomų skaičius ar jų struktūra, pasireiškia chromosominė liga, kuriai būdinga įvairių organų sistemų defektai, apsigimimai.

Apie chromosomines ligas kalbamės su Vilniaus Biomedicinos tyrimų centro laboratorijos gydytoja Daiva Jakiūniene.

Chromosominių ligų atsiradimo priežastys

Chromosomų skaičiaus pakitimai - trisomijos (kai atsiranda papildoma chromosoma) ar monosomijos (kai trūksta vienos chromosomos) - dažniausiai atsiranda dėl klaidingo ląstelių dalijimosi, formuojantis lytinėms ląstelėms vyro ar moters organizme. Jeigu tokios gametos (lytinės ląstelės) dalyvauja apvaisinime, užsimezga vaisius su chromosomine patologija.

Taip pat gali būti pakitusi chromosomų struktūra. Pasitaiko, kad vienas iš tėvų yra chromosomų persitvarkymo nešiotojas. Jis jaučiasi visiškai sveikas ir nėra jokių chromosominės patologijos požymių. Tačiau gametose gali susidaryti netaisyklingas chromosomų rinkinys ir vėlgi užsimezgs embrionas su chromosomine patologija. Gali būti ir de novo atvejai.

Žmogaus organizmas netoleruoja chromosomų skaičiaus ar struktūros pakitimų ir dažnai toks nėštumas nesivysto, užsibaigia savaiminiu persileidimu. Apie 70 proc. savaiminių persileidimų pirmame nėštumo trimestre priežastis - chromosominė patologija. Gamta pati bando apsaugoti. Tačiau kartais tokie embrionai išgyvena ir gimsta kūdikiai, sergantys chromosomine liga.

Dažniausiai pasitaikančios chromosominės ligos

Dažniausiai pasitaikančios yra šios ligos:

• Dauno liga: 21-os chromosomos trisomija, vidutinis dažnis 1:900 naujagimių.
• Edvardso sindromas: 18-os chromosomos trisomija, 1:3500.
• Patau sindromas: 13-os chromosomos trisomija, 1:5000.
• Ternerio sindromas: X chromosomos monosomija, 1:2500 mergaičių.
• Klainfelterio sindromas: papildoma X chromosoma vyrams, 1:800 berniukų.

Vėlgi skaičiai nedideli, bet kiekvienais metais Lietuvoje diagnozuojama apie 30-40 naujų Dauno ligos atvejų, atitinkamai ir kitų sindromų. Šie vaikai gimsta realiose šeimose ir mes visada rizikuojame tapti viena iš jų. Reikėtų paminėti, kad realiai išgyvena tik kūdikiai su Dauno, Ternerio ar Klainfelterio sindromu. Tuo tarpu Patau ir Edvardso sindromų atveju įvairių organų sistemų pakitimai būna tokie dideli, kad šie kūdikiai išgyvena tik keletą mėnesių.

Rizikos veiksnių įvertinimas

Kartais galima nuspėti, kad šeimai gresia pavojus susilaukti kūdikio, sergančio chromosomine liga. Svarbu atkreipti dėmesį į šeimos genealogiją - jeigu giminių tarpe yra chromosominių ligų atvejų, rizika didesnė. Taip pat reikia susirūpinti, jeigu kartojasi savaiminiai persileidimai. Gali būti, jog vienas iš partnerių yra subalansuoto chromosomų persitvarkymo nešiotojas, o vaisius užsimezga su netaisyklingu chromosomų rinkiniu: tokie atvejai baigiasi arba savaiminiu persileidimu, arba nesveiko kūdikio gimimu. Todėl šeimose su šia problema tikslinga ištirti chromosomas abiem partneriams.

Taip, rizika susilaukti nesveiko kūdikio didėja su moters amžiumi. Tačiau apie 80 proc. kūdikių, sergančių Dauno liga, pagimdo jaunos moterys. Taip yra, matyt, todėl, kad vyresnio amžiaus nėščiųjų yra mažiau (2002 m. vyresnių kaip 35 metų amžiaus nėščiųjų buvo 1/3). Taip pat vyresnio amžiaus nėščiosios yra atidžiau stebimos.

Lietuvoje visoms moterims, pastojusioms po 35 metų, rekomenduojamas Triplo testas (kitaip dar vadinamas PRISCA). 14-18-tą nėštumo savaitę būsimos mamos veniniame kraujyje tiriama tam tikri biocheminiai žymenys. Šie duomenys suvedami į kompiuterį ir speciali programa apskaičiuoja riziką konkrečiai moteriai susilaukti kūdikio, sergančio chromosomine liga. Tyrimas visiškai nepavojingas, greitas ir paprastas. Kai kuriose šalyse jis atliekamas visoms nėščiosioms. Tuo tarpu Lietuvoje moterys turi tuo pasirūpinti pačios. Beje, ne vien amžius svarbus. Reikia įvertinti genealogiją, šeimos anamnezę, nepamiršti ir kitų tyrimų, suteikiančių vertingos informacijos apie galimą riziką (pvz. ultragarsinis tyrimas).

Diagnostika ir tyrimų metodai

Jeigu tyrimo metu nustatoma padidėjusi rizika vaisiaus chromosominei patologijai, tai jokiu būdu ne galutinis nuosprendis. Tai tik rizika. Net jeigu ji 10 kartų didesnė negu bendra populiacinė rizika, jums išlieka galimybė pagimdyti sveiką kūdikį. Yra tikslesnių tyrimo metodų, galinčių duoti galutinį atsakymą į šiuos klausimus. Tai vaisiaus chromosomų tyrimas iš vaisiaus vandenų.

Metodai yra įvairūs, tačiau greičiausiai rezultatą galima gauti molekulinio citogenetinio tyrimo (FISH) metodu. Šio tyrimo metu įvertinamos tam tikros chromosomos, susijusios su dažniausiai pasitaikančiomis chromosominėmis ligomis arba atsižvelgiant į šeimos anamnezę. Tyrimą galima atlikti žymiai ankstesniame nėštumo laikotarpyje, nei tiriant įprastais tyrimo metodais, kadangi pakanka nedidelio vaisiaus vandenų kiekio. Tyrimas trunka tik 2-3 dienas. Tai didelis privalumas, nes žymiai sutrumpėja nežinomybės ir nerimo laikotarpis.

Dabar esant modernioms citogenetinėms technologijoms, kai kurias chromosomines ligas galima diagnozuoti dar negimusiam kūdikiui. Molekulinio citogenetinio tyrimo (FISH) metu įvertinamos konkrečiai pasirinktos chromosomos. Paprastai pasirenkamos tos chromosomos, kurios susijusios su dažniausiai pasitaikančiomis chromosominėmis ligomis arba atsižvelgiant į šeimos anamnezę.

Taip pat galimas NIPT tyrimas - neinvazinis perinatalinis tyrimas. Tyrimas atliekamas viso nėštumo metu, tačiau tikslingiausia jį atlikti pirmojo nėštumo trečdalio metu. NIPT tyrimo tikslumas - 99,9 procento, jo metu tiriama dėl dažniausiai pasitaikančių 21, 18 bei 13 chromosomų trisomijų, lytinių chromosomų skaičiaus pokyčių ir mikrodelecijų - chromosominių ligų, kurios lemia ne visos chromosomos, bet nedidelių jos dalių trūkumą arba perteklių.

Dėl mikrodelecijų išsivysto širdies ydos, intelekto ir kiti sutrikimai, jos būdingos tiek vyresnių, tiek ir jaunų mamų vaisiams. Kadangi tyrimas nekelia jokios grėsmės nėštumui, jis gali būti skiriamas nepriklausomai nuo moters amžiaus, gretutinių ligų, taip pat esant dvivaisiam nėštumui. NIPT tyrimu nustatoma ir būsimo vaiko lytis.

Persileidimai ir genetiniai tyrimai

Persileidimas kiekvienai moteriai yra itin skaudi patirtis, ypač sunku, kai jie seka vienas po kito, o šeimai taip ir nepavyksta susilaukti vaikelio. Persileidimas gali būti natūrali moters organizmo reakcija į užsimezgusio vaisiaus sklaidos ydas arba kai embrionas implantuojasi ne gimdoje.

Jei vaisiui nėra užtikrinama pakankama kraujotaka, jis tiesiog negalės sėkmingai vystytis, todėl sunyksta ir pasišalina. Daug persileidimų įvyksta pirmąjį mėnesį. Tuomet moteriai kelias dienas vėluoja menstruacijos, o prasidėjusios būna neįprastai gausios. Paprastai moteris taip ir nesužino, kad buvo nėščia.

„Jeigu moteris patyrė du ir daugiau persileidimų, o ginekologiškai yra visiškai sveika, rekomenduojama kreiptis į genetikus ištyrimui. Taip pat tiriame ir moteris, kurioms nepavyksta pastoti metus ar ilgiau. Būna situacijų, kai iš tiesų jos pastoja, tačiau įvyksta labai ankstyvas persileidimas, kurio jokiais tyrimais nespėjama patvirtinti. Diagnozavus persileidimų priežastį, tam tikrais atvejais galime pritaikyti gydymą, kad moteris sėkmingai išnešiotų vaikelį“, - sakė gydytoja genetikė S.Tumėnė.

Ką tiria genetikai?

Genų mutacijų gali būti milijonai, todėl tiriamos dažniausiai persileidimus lemiančios priežastys.

• Visų pirma moterį ir jos vyrą rekomenduojama ištirti dėl chromosomų pokyčių. Mama ar tėvas, būdami subalansuotos chromosominės anomalijos nešiotojai, vaisiui gali perduoti nesubalansuotą chromosomų variantą. Mamos organizmas atpažįsta anomaliją ir atmeta tokį vaisių.
• Moterys taip pat tiriamos dėl genų, atsakingų už kraujo krešėjimo sistemos veiklą ir folio rūgšties pasisavinimą.

Ginekologai ir šeimos gydytojai nėštumą planuojančioms moterims visuomet paskiria folio rūgšties preparatus, nes ji atlieka labai svarbų vaidmenį nėštumo metu. Tačiau dalies moterų organizmas negali pasisavinti su maistu gaunamos ar kaip papildo vartojamos folio rūgšties. Nustačius, kad moteris turi tokį sutrikimą, jai skiriama aktyvi folio rūgšties forma. Be to, folio rūgšties trūkumas didina riziką, kad kūdikis gims su nervinio vamzdelio defektu. Laiku diagnozavus šį mamos sutrikimą, galima išvengti vaisiaus apsigimimų.

Jei nustatomi už kraujo krešėjimo sistemos darbą atsakingų genų pakitimai, moteris nukreipiama pas hematologus, kurie paskiria tinkamą gydymą ir režimą, kad nėštumas būtų išsaugotas.

Genetiniai tyrimai prieš planuojamą nėštumą

Kai būsimieji tėvai serga tam tikromis ligomis, dažnai jiems kyla dvejonių, ar neperduos savo ligų būsimiems vaikams. Genetiniai tyrimai šį nerimą išsklaido arba patvirtina.

• Iš pradžių nustatoma, ar žmogaus liga yra genetinė ir ar žinomas už šią ligą atsakingas genas.
• Tuomet ištiriamas sergantis tėtis arba mama, jei iki tol jis dar nebuvo tirtas.
• Ligos paveldėjimo tipas gali būti autosominis dominantinis arba recesyvinis. Jei liga paveldima recesyviniu būdu, reikia ištirti ir kitą tėvą, ar jis nėra tokios ligos nešiotojas. Nustačius, kad kitas tėvas nėra ligos nešiotojas, rizikos, jog liga pasireikš jų būsimam vaikeliui, nėra.
• Jei nustatomas autosominis dominantinis ligos paveldimumo tipas, net jei kitas tėvas nėra ligos nešiotojas, rizika, kad liga bus perduota vaikui, yra didelė - apie 50 procentų. Jei pora jau laukiasi, dėl šios genetinės ligos rekomenduojama ištirti vaisių.

Jeigu kūdikis dar planuojamas, tėvai gali pasirinkti dirbtinio apvaisinimo procedūrą su preimplantacine diagnostika. Preimplantacinė diagnostika leidžia ištirti embrionus dėl galimų genetinių ligų, todėl į gimdą įvedami tik sveiki embrionai, o tėvai susilaukia sveiko kūdikio.

Rizikos grupės ir genetinė konsultacija

Į genetikus reikėtų kreiptis, jei:

• Besilaukianti moteris anksčiau patyrė du ar daugiau persileidimų.
• Ankstesnis nėštumas buvo nutrauktas dėl vaisiui nustatytos genetinės ligos.
• Šeimoje jau auga genetine liga sergantis vaikas.
• Genetinėmis ligomis serga artimi giminaičiai.
• Planuojamas šeimos pagausėjimas tarp giminių (pvz., pusbrolių).
• Moteriai pastojant arba gimdymo terminui numatomas amžius yra 35 metai ir daugiau.
• Būsimasis tėvas vyresnis nei 42 metai.

Deja, su amžiumi įvairių apsigimimų rizika tik didėja. Vyresnėms mamoms išauga rizika pagimdyti vaiką su chromosomų skaičiaus pakitimais, kurie atsakingi už Dauno, Edvardso ar Patau sindromus. O vyresni tėčiai didina autosominių dominantinių ligų perdavimo riziką, tokių kaip achondroplazija, Aperto, Kruzono, Reto sindromai.

Ginekologai ar šeimos gydytojai genetikų konsultacijai nukreipia moteris, jei nėštumo metu jos karščiuoja >38,5 °C, vartoja tam tikrus vaistus, serga infekcinėmis ligomis. Visa tai gali paveikti vaisiaus vystymąsi, sukelti apsigimimus, širdies ydas, smegenų anomalijas.

Genetiniai vaisiaus tyrimai

Genetiniai tyrimai skiriami, kai yra tam tikrų indikacijų ir padidėjusi rizika dėl būsimo vaikelio sveikatos ir raidos. Kai vaisius jau užsimezgęs, genų nebepakeisi. Genetinis vaisiaus ištyrimas tik suteiks aiškumo: vienais atvejais pašalins nerimą ir tėvai ramiai lauks nėštumo pabaigos, kitais - tėvams teks priimti sunkų ir atsakingą sprendimą - auginti neįgalų vaiką arba nutraukti nėštumą.

Net jeigu tėvai pasiryžę bet kuriuo atveju išsaugoti vaikelį, jiems verta pasidaryti genetinį vaisiaus tyrimą, kad būtų nustatyta, kokių sutrikimų vaikas turės. Tai svarbu žinoti ruošiantis gimdyti, nes vos gimusiam kūdikiui gali prireikti sudėtingų operacijų. Geriausia, kai tokie gimdymai yra planiniai, o netoliese laukia atitinkamos specializacijos gydytojų komanda.

Ligi šiol Lietuvoje genetiniai tyrimai dažniausiai atliekami iš vaisiaus vandenų arba pirminio placentos audinio. Tai invaziniai tyrimai, jie šiek tiek padidina persileidimo riziką. Be to, jei moters kraujo grupė rezus (-), atliekant invazinius tyrimus jai būtinai reikia suleisti antiimunoglobulino, kad organizmas nepradėtų imunizuotis ir nekiltų grėsmės vaisiui.

Kiekvienas nėštumas yra naujas išbandymas - unikalus genų derinys, kurį įtakoja tėvų perduodami genetiniai kodai ir susiklosčiusios išorinės aplinkybės. Faktas, kad šeima jau augina keletą sveikų vaikų, nereiškia, jog būsimi vaikai yra apsaugoti nuo genetinių klaidų.

tags: #del #kokiu #chromosomu #pakitimu #ivyksta #apsigimimai

• Kūdikio lytinių organų vystymosi ypatumai
• Mišinukai naujagimiams
• Keliaukime su vaikais į Anykščius
• Rekomendacijos dėl vaiko maitinimo kėdučių
• Lauko futbolo bateliai vaikams