Migracijos indeksas yra skirtumas tarp teritorijos imigrantų ir emigrantų tam tikroje teritorijoje. Dažniausiai šis rodiklis yra skaičiuojamas vienam tūkstančiui gyventojų ir vienerių metų periodui. Teigiama migracijos indekso reikšmė reiškia, kad atvykusių į teritoriją žmonių skaičius yra didesnis už išvykusių žmonių skaičių, o neigiama reikšmė - kad išvykusių buvo daugiau negu atvykusių.
Pasaulio žemėlapis pagal migracijos indeksą (2008 m. duomenys) atspindi šiuos procesus.
1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, emigraciniai srautai pradėjo sparčiai didėti. 2004 m. Lietuvai tapus ES valstybe nare ir įsigaliojus laisvam asmenų judėjimui, emigracija dar suintensyvėjo. Per pastaruosius septyniolika metų kasmet daug daugiau šalies gyventojų emigruodavo nei imigruodavo. Tai lėmė šalies gyventojų skaičiaus mažėjimą, gyventojų senėjimą, didėjantį lyties ir amžiaus disbalansą, darbo jėgos trūkumą, ypač kvalifikuotos. Darbo jėgos trūkumas daro neigiamą įtaką šalies ekonominei plėtrai.
1990-2006 m. emigravo 447 tūkst. šalies gyventojų, imigravo - 87 tūkst. žmonių, neigiamas migracijos saldo sudarė 360 tūkst. gyventojų. Lietuva - viena iš ES valstybių narių su neigiamu migracijos saldo. Išankstiniais Europos Bendrijų statistikos tarnybos duomenimis, 2006 m. tik penkiose ES valstybėse narėse migracijos saldo 1000 gyventojų buvo neigiamas: Nyderlanduose (-2,2), Lietuvoje ir Estijoje (po -1,4), Lenkijoje (1,2), Latvijoje (-1,1). Atitinkamai didžiausias teigiamas migracijos saldo Airijoje (18,7).
2006 m. emigravę vyrai sudarė 53 procentus, moterys - 47 procentus. Beveik pusė (44 proc.) 18 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų moterų ir 42 procentai vyrų - susituokę asmenys. Emigruoja daugiausia jauni žmonės. 2006 m. penktadalį emigrantų sudarė 25-29 metų amžiaus gyventojai., 15 procentų - atitinkamai 20-24 metų amžiaus ir 12 procentų - 30-34 metų amžiaus gyventojai. (2001 m. atitinkamai - 14, 14 ir 11 procentų). 60 metų ir vyresni 2006 m. sudarė tik apie 4 procentus (2001 m. - 8%). Maždaug pusė emigrantų turėjo vaikų, bet tik kas antras išvyko kartu su vaikais. Didėja išsilavinusių emigrantų dalis. 2006 m. kas penktas emigravęs buvo baigęs aukštąją ar aukštesniąją mokyklą, o 2001 m. - kas devintas. 2006 m. šeši iš dešimties 15 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų prieš išvykdami nedirbo. Kas šeštas emigravęs šio amžiaus gyventojas buvo specialistas (mokytojas, dėstytojas, gydytojas ir pan.) ar aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojas (pardavėja, kasininkė ir pan.) Kas aštuntas emigrantas buvo nekvalifikuotas arba aukštos kvalifikacijos (statybos ar pramonės įmonių) darbininkas.
Keičiasi emigrantų išvykimo priežastys. 2006 m. daugiau nei pusė (63 proc.) išvykusiųjų turėjo tikslą dirbti kitoje šalyje. 2005 m. tokių buvo 82 procentai. Daugėja išvykstančiųjų dėl šeimyninių aplinkybių, t.y. išvykstama pas anksčiau emigravusius šeimos narius ar sudarius santuoką su užsieniečiu. Didėja išvykstančiųjų mokytis dalis: 2001 m. tokių buvo 4, 2006 m. - 7 procentai. Dalis emigravusiųjų Lietuvos Respublikos piliečių grįžta atgal. Per pastaruosius trejus metus jie sudarė didžiąją imigrantų dalį. 2006 m. 5,5 tūkst., arba 71,1 proc. imigrantų buvo Lietuvos Respublikos piliečiai (2001 m. atitinkamai 15,2 proc.).
Lietuvai tapus ES valstybe nare ir padidėjus emigraciniams srautams, sparčiai pradėjo didėti ir šalies gyventojų gautos piniginės perlaidos iš užsienyje gyvenančių jų giminaičių ar kitų asmenų. Iš Lietuvos emigravę žmonės didžiąją dalį užsienyje uždirbtų pinigų siunčia į Lietuvą. Šie pinigų srautai turi teigiamos įtakos ekonomikos plėtrai. Lietuvos banko duomenimis, 2006 m. šalies gyventojų gautos piniginės perlaidos iš užsienio sudarė 2 042,0 mln. Lt ir buvo 20 kartų didesnės nei 2003 m.
Migracijos tendencijos Lietuvoje
Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkstančių ribą. Rugsėjo 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 203 157 asmenys iš įvairių užsienio valstybių, rodo Migracijos departamento turima statistika. Šių metų viduryje, liepą, Lietuvoje buvo kiek daugiau nei 195 tūkstančiai užsieniečių, o metų pradžioje - beveik 190 tūkstančių. „Metų pradžioje stebėjome šiek tiek sulėtėjusią užsienio darbuotojų imigraciją į Lietuvą. Galbūt tai lėmė tuo metu sklandžiusios kalbos apie artėjančią recesiją. Visgi pavasarį teikiamų prašymų išduoti leidimus gyventi tempas vėl paspartėjo, todėl per liepą ir rugpjūtį užsieniečių Lietuvoje padaugėjo 7 tūkstančiais“, - situaciją apžvelgia Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Užsieniečių bendruomenės pagal pilietybę
- Gausiausią užsieniečių bendruomenę Lietuvoje ir toliau sudaro ukrainiečiai - 85 579 asmenys. Didžioji dalis Ukrainos piliečių Lietuvą pasiekė pernai prasidėjus ir šiemet tebesitęsiant Rusijos invazijai į šią šalį. Kaip rodo turima statistika, pastaruoju metu minėtos valstybės piliečių, laikinai gyvenančių Lietuvoje, skaičius nusistovėjo.
- Labiausiai per metus Lietuvoje išaugo baltarusių bendruomenė. Jei metų pradžioje mūsų šalyje gyveno šiek tiek daugiau nei 48 tūkst. Baltarusijos piliečių, tai rugsėjo 1-ąją jų buvo daugiau kaip 60 tūkst.
- Nežymiai, tik puse tūkstančio, Lietuvoje padaugėjo Rusijos piliečių. Metų pradžioje mūsų šalyje gyveno 15 706 rusai, rugsėjo 1-ąją - 16 179. Didžioji dalis jų - 8571- yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, čia gyvenantys porą ir daugiau dešimtmečių. Neabejojama, kad rusų migracijai įtakos turėjo ir praėjusiais metais įvestas vizų režimo sugriežtinimas, ir šiemet įsigaliojęs Ribojamųjų priemonių įstatymas, gerokai apkarpęs karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos piliečių galimybes teisėtai atvykti ir būti Europos Sąjungoje bei Šengeno erdvėje.
- Kaip rodo Migracijos departamento turima statistika, įtaką užsieniečių skaičiaus Lietuvoje gausėjimui turi ir kur kas mažesnės grupės. Pavyzdžiui, ketvirta pagal dydį mūsų šalyje Kirgizijos piliečių grupė šiemet pagausėjo daugiau nei dusyk - nuo 1960 šios šalies piliečių metų pradžioje iki 4172 kirgizų rugsėjo mėnesį.
- Panašia proporcija daugėjo ir Uzbekistano piliečių: nuo 1834 šių metų pradžioje iki 4141 rugsėjį. Dabar tai penkta pagal dydį užsieniečių grupė mūsų šalyje.
- Kitų užsienio piliečių grupės yra ne tokios gausios. Lietuvoje gyvena daugiau kaip po 3 tūkst. Tadžikistano bei Indijos piliečių, daugiau kaip po 2 tūkst.
Užsieniečių darbuotojų situacija
Beveik 50 proc. visų Lietuvoje esančių užsieniečių čia atvyko dirbti pagal įvairias trūkstamas profesijas. Dažniausiai tai yra tarptautinių tolimųjų reisų krovinių bei keleivių vežėjai, statybos ir kitų pramonės paslaugų sektorių darbuotojai. Mažiau kvalifikuoto darbo pagrindu leidimus laikinai gyventi Lietuvoje rugsėjo 1-ąją iš viso turėjo 97 925 užsieniečiai. Dar 6 258 užsieniečiai Lietuvoje dirbo aukštos kvalifikacijos darbą. „Aukštos kvalifikacijos specialistams Lietuvoje taikomos ypač palankios imigracijos taisyklės, todėl Lietuvoje gyvenančių IT, inžinerijos ir kitų profesijų atstovų kasmet nors ir nesparčiai, bet stabiliai daugėja“, - pastebi E. Gudzinskaitė.
Studijuojantys ir pabėgėliai
Pastebima, jog Lietuvoje daugėja ir studijuojančių užsieniečių. Rugsėjo 1-osios duomenimis, leidimus laikinai gyventi mokslo ar studijų pagrindu mūsų šalyje turėjo 5385 užsieniečiai. Pernai tuo pat metu tokių asmenų buvo 4405. Europos Sąjungos aktyvuotu laikinosios apsaugos mechanizmu, kuris suteikiamas dėl Rusijos agresijos iš savo šalies pasitraukusiems Ukrainos karo pabėgėliams, naudojosi 49 870 užsieniečiai. Daugiausiai tai yra Ukrainos piliečiai ir jų šeimos nariai. Rugsėjo 1-osios duomenimis, šeimos susijungimo pagrindu leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turėjo 12 126 užsieniečiai.
Pasaulinės migracijos tendencijos
Visame pasaulyje dėl persekiojimo, karų ir konfliktų namus teko palikti 123,2 mln. žmonių. Vaikai sudaro 40 proc. Daugiausiai pabėgėlių priėmusios šalys: Iranas, Turkija, Kolumbija, Vokietija ir Uganda. Maždaug 73 proc. Nuo 2022 m. kovo 4 d. nuo Rusijos invazijos bėgantiems ukrainiečiams buvo suteikta laikina apsauga, ES pradėjus taikyti Laikinosios apsaugos direktyvą.
2024 m. visoje ES buvo gauta beveik 1 mln. prašymų suteikti prieglobstį. Pirmą kartą tarptautinės apsaugos prašantis asmuo - tai asmuo, kuris pirmą kartą pateikė prieglobsčio prašymą tam tikroje ES šalyje. 2024 m. Vokietija tapo šalimi, kurioje registruota daugiausia pirmą kartą pateiktų prieglobsčio prašymų ir tai sudarė 25,2 proc. visų tokio pobūdžio prašymų ES. Ją seka Ispanija (18 proc.), Italija (16,6 proc.), Prancūzija (14,3 proc.) ir Graikija (7,6 proc.). Nuo 2013 m. sirai kasmet sudaro didžiausią prieglobsčio prašytojų grupę ES. Daugiausia prieglobsčio prašymų pateikė sirai, afganistaniečiai, turkai, venesueliečiai ir kolumbiečiai - 2024 m. jie sudarė 42,8 proc.
Migracija jau daugelį metų yra ES prioritetas. 2015 m. padidėjus prieglobsčio prašytojų srautui, ES gerokai padidino migracijos, prieglobsčio ir integracijos politikos finansavimą. ES 2021-2027 m. biudžete migracijai ir sienų valdymui skirta 22,7 mlrd. eurų, palyginti su 10 mlrd. eurų migracijai ir prieglobsčiui 2014-2020 m.
Nuo 2024 m. ne ES piliečiai sudaro 6,4 proc. visų ES gyventojų, o kitose šalyse, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Australijoje ir Islandijoje, užsienyje gimusių gyventojų dalis yra daug didesnė.
tags: #migracijos #saldo #1000 #iui #gyventoju
