Hormonų balansas yra vienas svarbiausių geros sveikatos ir savijautos rodiklių. Tiek vyrų, tiek moterų organizme gaminami įvairūs hormonai, kurių kiekvienas atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas. Vienas iš jų - liuteinizuojantis hormonas (LH). Kai jo veikla sutrinka, tai gali sukelti įvairių sveikatos problemų, susijusių su vaisingumu ir reprodukcine sistema.
Liuteinizuojantis hormonas (LH) ir jo funkcija
Liuteinizuojantis hormonas (LH) yra gaminamas galvos smegenyse esančioje hipofizės liaukoje. LH yra nepaprastai svarbus menstruacijų ciklui reguliuoti. Didžiausia jo koncentracija pasiekiama ciklo viduryje, kuri paskatina ovuliaciją - subrendusio kiaušinėlio išsilaisvinimą iš kiaušidės. Šis hormonas veikia sėklidėse esančias Leidigo ląsteles ir skatina pagrindinio vyriškojo hormono, testosterono, gamybą.
Gydytojas gali rekomenduoti atlikti LH koncentracijos nustatymą kraujyje, jei įtariami tam tikri sveikatos sutrikimai arba norima įvertinti reprodukcinės sistemos būklę.
Testosteronas - pagrindinis vyriškumo hormonas
Testosteronas - tai organizmo gaminamas hormonas. Nors jo randama ir moters organizme, vis dėlto dėl didesnės svarbos ir kiekio vyrų organizmui jis dažnai vadinamas vyriškumo hormonu. Vyrų organizme testosterono daugiausia pagaminama sėklidėse. Testosteronas - pagrindinis vyrų lytinis hormonas, kurį vyro organizme gamina sėklidės, mažą kiekį testosterono dar pagamina antinksčiai. Šis hormonas lemia antrines vyriškas savybes: didesnę raumenų bei kaulų masę, kūno plaukuotumą, spermos kokybę bei jau minėtą lytinį potraukį (libido).
Testosterono gamyba vyrų organizme kinta netolygiai. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: streso, tam tikrų ligų (cukrinio diabeto, kepenų ir inkstų ligų, hipofizės problemų, sėklidžių traumų ir t.t.).
Sumažėjęs lytinis potraukis. Sunku nustatyti, ar noras mylėtis sumažėja dėl nuovargio, streso ir kitų panašių problemų, ar tai lemia per mažas testosterono kiekis. Erekcijos ir orgazmo problemos. Dėl per mažo testosterono kiekio dažnai ne tik sumažėja seksualinis potraukis, bet ir prastėja lytinio gyvenimo kokybė. Vyriškas hormonas stimuliuoja smegenyse esančius receptorius gaminti azoto oksido molekulę, kuri padeda sukelti erekciją. Sumažėjęs gaminamos spermos kiekis. Testosteronas labai svarbus spermos gamybai.
Plaukų slinkimas. Testosteronas atsakingas už daugelį funkcijų, viena jų - plaukų augimo skatinimas. Plikimas - natūralus senėjimo proceso padarinys. Taigi tai nebūtinai reiškia, kad vyras turi problemų su testosteronu, tačiau visgi vyrai, turintys per mažą testosterono lygį, yra linkę netekti ne tik galvos, bet ir viso kūno plaukų. Nuovargis, energijos stoka. Pastebėta, kad vyrai, turintys mažą testosterono kiekį, dažnai jaučiasi pavargę, jiems trūksta energijos, nėra jėgų užsiimti įprastine veikla. Raumenų masės mažėjimas. Testosteronas taip pat veikia ir fizinę vyrų formą. Riebalų kiekio didėjimas. Testosteronas padeda riebalus paversti raumeniniu audiniu. Esant šio hormono trūkumui, dažnai pradeda kauptis riebalai įvairiose kūno srityse, ypač rankų, kojų ir krūtinės. Testosteronas taip pat susijęs su estrogenų, kurie yra atsakingi už krūtų augimą, gamyba. Kaulų retėjimas. Dažnai manoma, kad osteoporozė būdinga moterims, tačiau kaulų retėjimas yra ir vyrų bėda, kurią gali sukelti testosterono trūkumas. Vyresnio amžiaus vyrų, ypač tų, kurie ilgus metus kovojo su per mažu testosterono kiekiu, kaulai yra trapesni, linkę lūžti. Nuotaikų kaita. Karščio bangos, prakaitavimas naktį, nuotaikos svyravimai - visa tai būdinga ne tik moterims menopauzės metu.
Vyrų virš 30 metų testosterono kiekis organizme palaipsniui mažėja. Nors ir nėra taip paprasta pakeisti įsisenėjusius įpročius, bet, esant reikalui, galima pagerinti savo organizmo būklę, paskatinti testosterono gamybą. Deja, sustabdyti laiko negali niekas. Vykstant senėjimo procesams, vyro organizmas gamina vis mažiau testosterono. Tai normalus reiškinys, kuris kai kuriais atvejais nesukelia beveik jokių pastebimų pokyčių. Lėtas testosterono kiekio mažėjimas - normali senėjimo proceso dalis.
Spermogramos svarba vertinant vyrų vaisingumą
Pagrindinis tyrimas, siekiant įvertinti spermos kokybę, yra spermograma. Ji turi būti atliekama laboratorijose su embriologu, o ne naudojant automatinius spermos tyrimus, kurie yra labai netikslūs.
„Yra daug tyrimų, kurie rodo, kad vyrų spermos kokybė vakarų šalyse dramatiškai blogėja. Jau žinoma, kad per pastaruosius 40 metų vidutinis vyrų spermatozoidų kiekis sumažėjo dvigubai. Pagal 2022 m. meta-analizę, publikuotą Human Reproduction Update, vyrams spermos koncentracija per pastaruosius 50 metų sumažėjo 51 proc., o bendras spermatozoidų skaičius - 62 proc. Ši tendencija stebima tiek Vakarų šalyse, tiek Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Jei taip ir toliau - tai visai netrukus žmonija gali susidurti su reprodukcijos krize“, - gana liūdna situacija dalinasi medikas.
Lietuvoje, pasak gydytojo, yra daugiau nei 50 tūkstančių nevaisingų porų ir kasmet jų skaičius didėja keliais tūkstančiais. Blogiausia, anot mediko, yra tai, kad į gydytojus didelė dalis porų kreipiasi per vėlai, kada dėl amžiaus ar kitų priežasčių pastojimo tikimybė sumažėja iki nulio.
„Amžius blogina spermos kokybę, tačiau ypač neigiamai veikia moters kiaušialąstes. Sulaukus 30 metų kiaušidžių gebėjimas užauginti ir subrandinti apvaisinimui tinkamus folikulus ir kiaušialąstes pradeda sparčiai mažėti. Drastiški pokyčiai įvyksta moteriai sulaukus 40-45 metų. Dauguma su nevaisingumu susidūrusių porų patiria didžiulį stresą, įtampą, gėdą ir net aplinkinių spaudimą. Giminaičių ir artimųjų klausimai „tai kada pagaliau susilauksite vaikų?“ labai dažnai skamba tarsi dūris į paširdžius. Depresija yra dažnas nevaisingų porų palydovas. Kai kurie tyrimai rodo, kad depresijos dažnis tarp nevaisingų porų yra toks pat, kaip tarp sergančių vėžiu,“ - dalinasi pašnekovas ir priduria, kad ypatingą įtampą dėl nevaisingumo jaučia moterys, mat būtent jos dažnai žūtbūt trokšta susilaukti palikuonių.
Veiksniai, turintys įtakos spermos kokybei
Anot M. Anglickio, niekas negali įvardinti tikslių spermos kokybės blogėjimo priežasčių, tačiau prie spermos kokybės blogėjimo prisideda nejudrus gyvenimo būdas, dažnas stresas, miego trūkumas ir kitos priežastys. Yra daug tyrimų, kurie rodo, kad spermos kokybę labai stipriai blogina rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas ir nejudrumas. Taip pat ilgalaikis darbas aukštoje temperatūroje, ilgas buvimas saunoje ar laikant nešiojamąjį kompiuterį ant dubens, taip pat kontaktas su cheminėmis medžiagomis. Lėtinės ligos, tokios kaip diabetas, nutukimas ar hormonų disbalansas taip pat gali pakenkti spermos judrumui ir kiekybei.
Vis dėlto, dalis problemų gali būti susijusios ir su įgimtais, paveldėtas veiksniais. „Kai kurie genetiniai sutrikimai lemia prastesnę sėklidžių funkciją ar net visai sutrikdo spermatogenezę. Pavyzdžiui, Y chromosomos mikrodelecijos ar Klainfelterio sindromas yra būklės, turinčios tiesioginę įtaką vaisingumui. Tokiais atvejais vyras gali susidurti su spermos kokybės problemomis nuo pat jaunystės, nepriklausomai nuo gyvenimo būdo.
Šie faktoriai svarbūs, tačiau daugybė studijų rodo, kad labiausiai dėl dramatiškų spermos pokyčių reikėtų kaltinti visą pasaulį paskandinusį plastiką, daugiausia bisfenolį A arba BPA. Ši industrinė medžiaga jau naudojama daugiau nei 50 metų ir ja labai gausiai užterštas vanduo, dirvožemis ir mūsų maistas. Dažniausiai BPA į žmogaus organizmą patenka geriant iš plastikinių butelių, laikant maistą ar jį šildant plastikiniuose maisto laikymo induose. Tyrimai rodo, kad BPA atlieka tam tikrą vaidmenį dalyvaudami kai kurių endokrininių sutrikimų atsiradime, todėl dažniausiai jo neigiama įtaka pasireiškia vystantis vyrų ir moterų vaisingumo sutrikimams ar nuo hormonų priklausomiems navikams. Dėl savo struktūros šios medžiagos organizme sąveikauja su estrogeno receptoriais, jungiasi prie jų. Daugybė tyrimų su gyvūnais ir žmonėmis parodė, kad gaunant nedidelį BPA kiekį 7-14 d. ženkliai sumažėja testosterono ir folikulus stimuliuojančio hormono koncentracija bei stipriai pablogėja spermos kokybė“, - itin kenksmingu cheminio junginio, naudojamo plastiko gamyboje, poveikiu žmogaus organizmui dalinasi urologas ir nevaisingumo specialistas.
Apibendrinant galima sakyti, kad blogos spermos kokybės priežastys yra dvejopos: vienos įgimtos, susijusios su genetika ir paveldimumu, kitos įgytos - priklausančios nuo aplinkos, ligų ar gyvenimo įpročių. Dažniausiai blogą spermos kokybę lemia kelių veiksnių sąveika, todėl rūpinimasis sveikata, subalansuotas gyvenimo būdas ir laiku atliekami sveikatos patikrinimai yra labai svarbūs siekiant išsaugoti gerą spermos kokybę.
Mitai ir tiesos apie vyrų vaisingumą
Vienok, apie vyrų vaisingumą viešojoje erdvėje sklando daugybė pasvarstymų. Galima rasti informacijos, kad užtenka kelių vakarų pirtyje ir sperma sugadinta ilgam. Kiti dėl spermos kokybės kaltina bokalą alaus, išgertą kartą per dvi savaites, ar kasdienį įprotį dirbti su nešiojamu kompiuteriu laikant jį ant sėklidžių. Kiek verta dėl viso to nuogąstauti?
„Pirmiausia reikėtų aptarti karštį. Spermos ląstelės jautriai reaguoja į temperatūros pokyčius. Nuolatinės, labai aukštos temperatūros, pavyzdžiui, dažnos karštos pirtys ar ilgas gulėjimas karštoje vonioje tikrai gali laikinai pabloginti spermos kokybę. Tai nėra negrįžtamas poveikis, bet jei tokia praktika tampa įpročiu, vaisingumas gali susilpnėti. Kitas galimas veiksnys, bloginantis spermos kokybę, - alkoholis. Saikingas jo vartojimas, pavyzdžiui taurė vyno ar bokalas alaus didelės žalos paprastai nepadaro. Tačiau reguliarus ir gausus alkoholio vartojimas aiškiai siejamas su prastesne spermos gamyba, hormonų disbalansu ir net spermos ląstelių pažeidimais. Kita problema - labai sparčiai didėjantis marihuanos vartojimas. Tyrimai rodo, kad reguliarus jos vartojimas gali mažinti spermatozoidų kiekį, judrumą ir keisti jų formą. Kitaip tariant, poveikis gali būti gana tiesioginis ir ryškus“, - tikina medikas.
Dar visai neseniai buvo paplitusi savotiška legenda, kuriai antrino ir kai kurių medikų lūpos, esą kiekvienam vyrui „duotas“ ribotas ejakuliacijų skaičius gyvenime, todėl nereikėtų „švaistyti“ spermos be reikalo. Tokios mintys, pasak urologo, nors ir įneša intrigos, šiandien skamba daugiau kaip mitas nei moksliniais tyrimais įrodyta tiesa. „Medicina aiškiai įrodė, kad vyro organizmas nuolat gamina naujas spermos ląsteles ir šis procesas vyksta visą gyvenimą, nors su amžiumi gali sulėtėti ar tapti mažiau efektyvus. Taigi jokio „užprogramuoto rezervo“, kurį galima išnaudoti, nėra ir negali būti“, - tvirtai konstatuoja M. Anglickis.
Tiesa, lytinių santykių dažnis, pasak urologo, išties gali turėti tam tikros įtakos spermos kokybei. Jei ejakuliacijos labai retos, sperma linkusi kauptis, joje gali daugėti nejudrių ar net pažeistų spermatozoidų. Priešingai, jei ejakuliacijos vyksta labai dažnai, pavyzdžiui, kasdien ar kelis kartus per dieną, bendras spermos kiekis ir spermatozoidų koncentracija trumpam gali sumažėti. Vis dėlto, tai nebūtinai reiškia prastą vaisingumą - daugeliu atvejų vyro organizmas prisitaiko, o spermatozoidai atsinaujina nuolat. „Medikai dažniausiausiai rekomenduoja „aukso vidurį“ - reguliarius lytinius santykius, kurie turėtų būti intensyvesni apie 1 savaitę prieš moters ovuliaciją. Pavyzdžiui, poroms, planuojančioms nėštumą, dažniausiai patariama mylėtis kas 2-3 dienas. Toks ritmas užtikrina, kad sperma bus pakankamai kokybiška, o kartu padidinamos pastojimo galimybės. Tad drąsiai galima sakyti, kad mitai apie ribotą ejakuliacijų skaičių jau seniai nugulė į praeitį, o tikroji tiesa - kad svarbiausia yra gyvenimo būdas, sveikata ir balansas. Organizmas pats pasirūpina atsinaujinimu, o žmogui belieka sudaryti kuo palankesnes sąlygas šiam procesui vykti“, - palankiausia rekomendacija dalinasi pašnekovas.
Kaip pagerinti spermos kokybę?
Vyrai savo veiksmais gali pabloginti spermos kokybę, bet lygiai taip savarankiškai gali ir ją pagerinti. Svarbu suvokti, kad teigiami pokyčiai pasireiškia palaipsniui, nes spermos gamybos ciklas trunka apie tris mėnesius, tad kantrybės ir atkaklumo keičiant įpročius tikrai reikės.
„Viskas prasideda nuo gyvenimo būdo - vienas didžiausių spermos kokybę veikiančių veiksnių yra rūkymas, alkoholis ir narkotinės medžiagos. Atsisakius šių įpročių, ženkliai pagerėja spermos rodikliai. Didelę įtaką turi ir mityba. Subalansuotas, antioksidantų turintis maistas - daržovės, vaisiai, riešutai, žuvis - padeda apsaugoti spermatozoidus nuo oksidacinio streso. Ypač svarbūs yra cinkas, selenas, vitaminas C, vitaminas E ir omega-3 riebalų rūgštys. Vyrams rekomenduojama gerti pakankamai vandens, nes dehidratacija gali mažinti spermos kiekį. Fizinė veikla taip pat yra būtina. Reguliari mankšta didina testosterono koncentraciją, gerina kraujotaką, skatina hormonų pusiausvyrą, tačiau svarbu nepersistengti - per didelis fizinis krūvis ir steroidų vartojimas gali turėti priešingą poveikį. Ne mažiau reikšmingas ir miegas. Nuolatinis miego trūkumas ar stresas mažina testosterono lygį ir blogina spermos parametrus. Be to, verta atkreipti dėmesį į aplinkos veiksnius. Sėklidžių perkaitimas, pavyzdžiui, dėl ilgo sėdėjimo karštose pirtyse, voniose ar nešiojant aptemptus drabužius, gali sumažinti spermatozoidų judrumą. Taip pat reikėtų vengti nuolatinio kontakto su chemikalais, pesticidais ar kitomis toksinėmis medžiagomis darbe ar buityje“, - esminiais patarimais, kaip padėti savo paties organizmui, vardija M. Anglickis.
Medicinos laimėjimai kovojant su nevaisingumu
Nevaisingumo tema dažnai kelia daug nerimo vyrams, išgirdusiems apie prastesnę jų spermos kokybę. Vis dėlto, pasak gydytojo, retai būna taip, kad situacija beviltiška ir porai nėra šansų susilaukti vaikų. Šiuolaikinė medicina nuėjo ilgą kelią ir šiuo metu medikų pasiekimai gali būti net prilyginami stebuklui: „Dar prieš kelis dešimtmečius situacijos, kuriose ejakuliate buvo nerandama spermatozoidų arba jų yra labai mažai, buvo laikomos beveik beviltiškomis. Šiandien tokios diagnozės nebėra nuosprendis. Jei nustatoma, kad spermos kokybė labai prasta, pirmiausia ieškoma priežasties - hormonų pusiausvyros sutrikimų, žalingų gyvenimo būdo veiksnių, infekcijų, įgimtų anomalijų. Daugeliu atvejų gydant hormonais, keičiant gyvenimo įpročius ar atliekant specialias procedūras situacija bent dalimi pagerinama. Net ir tais atvejais, kai ejakuliate nėra spermatozoidų, gydytojai gali tokioms poroms padėti pastoti ir susilaukti taip trokštamų atžalų“, - pozityviais pokyčiais dalinasi pašnekovas.
M. Anglickis pasakoja ir apie šių pokyčių įrodymą - Lietuvoje neseniai pagimdė moteris po pirmosios microTESE procedūros, atliktos „Northway“ klinikoje: „Vyro ejakuliate nebuvo nei vieno spermatozoido, todėl pastoti tokiai porai buvo beveik neįmanoma. Vyrui buvo atlikta microTESE - mikrochirurginė sėklidžių audinio ekstrakcija, kuri trunka apie 2-3 valandas. Tai sudėtinga ir didelio kruopštumo reikalaujanti procedūra, kuri daugeliui vyrų tapo tikru vilties spinduliu, kai atrodo, kad kelias į tėvystę užsivėrė visiems laikams. Ši procedūra atliekama tada, kai spermoje visai nerandama spermatozoidų (tai vadinama azoospermija). Tokiu atveju paprasti tyrimai ar įprasti metodai jau nebepadeda. Ši diagnozė daugeliui skamba bauginančiai, tačiau verta žinoti, kad ji nebūtinai reiškia nevaisingumą. Šiuolaikinė medicina nuolat ieško kelių, kaip padėti net ir sudėtingiausiais atvejais. O vyrų su azoospermija sparčiai daugėja. Mikrochirurginės procedūros leidžia rasti pavienes gyvybingas ląsteles tiesiogiai sėklidėse, o pagalbinio apvaisinimo metodai, tokie kaip ICSI (vieno spermatozoido suleidimas į kiaušialąstę), suteikia šansą net ir tada, kai jų randama tik vienetai.“
Spermos donorystė - alternatyva sunkiais atvejais
Kuomet vyro sperma vis dėlto neleidžia net naudojantis medicinos pažanga apvaisinti moters, kai kurios poros ryžtasi naudotis spermos donorystės galimybe. Visgi, pasak „Delfi“ kalbinto mediko, spermos donorystė Lietuvoje - tema, kuri vis dar apgaubta tam tikro atsargumo ir netgi mitų šydu. Kaip bebūtų, tokios paslaugos poreikis ne tik egzistuoja, bet ir sparčiai auga, o kai kurioms šeimoms tampa vieninteliu keliu į tėvystę bei motinystę.
„Tai nėra labai plačiai aptariama viešai, tačiau klinikose, kuriose gydomas nevaisingumas, poreikis šiai paslaugai tikrai juntamas. Iš donorų pusės vis dar išlieka nemažai atsargumo. Iš tiesų tai yra anoniminis, griežtai reglamentuotas procesas, užtikrinantis, kad donoras neturės jokių teisių ar pareigų vaiko atžvilgiu. Kita vertus, būtent šis mitas, jog „kažkur vaikščios mano vaikai“, dažnai atbaido potencialius donorystės dalyvius. Poros, svarstančios donorystę, taip pat neretai susiduria su vidinėmis abejonėmis. Ar vaikas „bus tikrai mūsų“? Ar aplinka supras? Tačiau laikas rodo, kad tokios abejonės pamažu sklaidosi - vis daugiau šeimų supranta, kad svarbiausia ne genetinis ryšys, o galimybė auginti ir mylėti vaiką. Taigi, nors Lietuvoje dar gajūs mitai ir tam tikras atsargumas, spermos donorystė po truputį tampa priimtinesnė. Tai ne „svetimas vaikas“, o reali medicininė pagalba tiems, kuriems kitų kelių nebėra. Ir galbūt didžiausias žingsnis, kurį turime nueiti kaip visuomenė, yra atsikratyti nepagrįstų baimių ir į šį reiškinį pažvelgti su daugiau atvirumo bei supratimo“, - įsitikinęs M. Anglickis.
Spermos sudėtis ir savybės
Sperma (sėkla) - skystis, susidedantis iš spermatozoidų, ir pridėtinių liaukų sekreto ir paprastai išsiskiriantis sueities metu. Jo sudėtyje dar gali būti lipidų lašų, pigmento granulių ir kt. Spermos pH yra ~7,7. Sperma išsiskiria tam tikru nuoseklumu. Sperma yra pilkšva, klampi, drumsta, specifinio kvapo, silpnai šarminga. Praėjus 15-30 minučių po išsiveržimo suskystėja. Spermos patekimas ant vulvos, netgi pro apatinį trikotažą, gali sukelti pastojimą, todėl poros, besisaugojančios nuo nėštumo, turėtų tai žinoti. Be to, ejakuliacija taip pat nėra būtina pastojimui - tam gali užtekti ir penetracijos (varpos patekimo į makštį). Spermoje yra ne tik subrendę spermijai, bet ir kitų spermatogenezės ląstelių, baltymų, aminorūgščių, fermentų, gliukozės, fruktozės, citrinos rūgšties ir kt.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| pH | ~7,7 |
| Spalva | Pilkšva |
| Konsistencija | Klampi, vėliau suskystėjanti |
| Kvapas | Specifinis |
| Šarmingumas | Silpnai šarminis |
Padidėjęs KMI (kūno masės indeksas) tiesiogiai koreliuoja su vyrų nevaisingumu. Žinoma, keli papildomi kilogramai vaikų susilaukti netrukdo, tačiau buvo pastebėta, kad tarp vaisingumo problemų turinčių vyrų yra trigubai daugiau nutukusių, t.y. jų KMI viršija 30. Matuojant vyrų liemens, klubų apimtį bei apskaičiavus jų KMI buvo pastebėta, kad kuo didesni minėtieji rodikliai, tuo prastesnės visos spermos charakteristikos - bendras spermos kiekis, spermatozoidų skaičius, jų judrumas bei atsparumas aplinkai. Nutukimas taip pat lemia mažesnį testosterono kiekį. Testesteronas yra pagrindinis hormonas, reguliuojantis spermatogenezę bei užtikrinantis spermatozoidų judrumą, jų kiekį bei gyvybingumą, tad toks reikšmingas šio hormono sumažėjimas turi lemiamos įtakos, norint susilaukti vaikų. Dėl pernelyg didelio svorio prastėja širdies bei kraujagyslių veikla, o tai lemia genetinės medžiagos pakitimus, storesnis riebalų sluoksnis lytinių organų srityje pakelia temperatūrą sėklidėse, o tai taip pat neigiamai veikia spermos kokybę. Negana to, pastebėta, kad nutukimas stabdo liutenizuojančio hormono, skatinančio testosterono gamybą, veiklą. Buvo paskaičiuota, kad net 40% vaisingumo problemų turinčių vyrų su bėdomis susiduria dėl varikocelių. Varikocelė - vyro sėklidės venų išsiplėtimas, kuris susiformuoja dėl venų vožtuvėlių nepakankamumo, dažniausiai tai įgimta, tačiau nesudėtingos chirurginės intervencijos keliu išsprendžiama bėda. Dėl varikocelės kraujas teka atgaline kryptimi, o tai didina temperatūrą sėklidėse. Kaip jau minėjome aukščiau, padidėjusi sėklidžių temperatūra itin žalinga spermatozoidams. Vyrų nevaisingumą gali lemti erekcijos sutrikimai, kurie, remiantis visuomenės apklausų duomenimis, turėtų būti gydomi erekciją skatinančiomis tabletėmis. Tokia nuomonė yra ne tik klaidinga, bet ir žalinga - tyrėjai nustatė, kad populiariosios erekciją skatinančios tabletės neigiamai veikia spermos kokybę. Spermatozoidai turi specifinių fermentų, kurie reikalingi apvaisinimui - jie suardo kiaušialąstės apvalkalus ir leidžia spermatozoidui ją apvaisinti. Žinoma, kad vaisingumą neigiamai veikia tiek rūkymas, tiek alkoholis, tačiau didžiausią neigiamą įtaką jam daro marichuana. Daugelis mano, kad šis narkotikas saugesnis dėl jo natūralumo ir ilgalaikio vartojimo daugelyje kultūrų, tačiau tai toli gražu nėra tiesa. Tyrimai rodo, kad tiek kanapių rūkymas, tiek ir delta-9-tetrahidrokanabinolio (veikliosios marichuanos medžiagos) injekcijos ženkliai sumažina testosterono kiekį tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Niekada nevartojusiųjų šio narkotiko testosterono lygis atsistato po paros, tačiau ilagalaikis marichuanos varotijimas lemia ilgalaikį testesterono kiekio sumažėjimą. Čikagos universiteto tyrėjai atliko tyrimą, kurio metu buvo tiriami vyrai, miegantys skirtingą laiko tarpą. Studija parodė, kad normaliam testosterono kiekio susidarymui būtina miegoti 6 - 8 valandas. Vertinant dažniausiai pasitaikančias vaisingumo sutrikimų priežastis galime išskirti tris problemų sprendimo būdus. Visų pirma, kiekvienas vaikų norintis susilaukti vyras turėtų pradėti gyventi sveikiau - normalus miego ritmas, tinkama mityba bei žalingų įpročių atsikratymas yra pirmieji žingsniai, kuriuos reikėtų žengti tiems, kas nori ant rankų supuoti vaiką. Antrajai vyrų grupei galima priskirti tuos vyrus, kuriems prireikia chirurginės intervencijos - operuoti reikia tiek minėtos varikocelės, tiek ir kitos, kiek retesnės problemos, nenusileidusios sėklidės, atveju. Trečioji vyrų grupė kenčia dėl suprastėjusios lytinės funkcijos, kurią lemia įtemptas gyvenimo būdas, stresas, nesveikas gyvenimo būdas - šiai vyrų grupei reikėtų pamąstyti apie maisto papildų naudojimą.
tags: #koks #hormonas #lemia #spermatozoidu #gamyba
