Mažylio gėrimų asortimentas neapsiriboja sultimis ir vandeniu. Duodame kompotų, užplikome ir arbatų. Šilta arbatėlė - malonus gėrimas žvarbią žiemą, ja girdome sunegalavusį mažylį. Taigi ką reikia žinoti apie arbatą, tinkančią vaikams?
Ar galima duoti arbatos mažiems vaikams?
Pasak Lietuvos pediatro dr. doc. Algimanto Vingro, arbatas mažiems vaikams galima pradėti siūlyti jau nuo pirmų metų pabaigos (11-12 mėnesį). Žindomiems kūdikiams iki 6 mėnesių neduodama jokių papildomų gėrimų, nes reikiamą skysčių kiekį jie gauna iš mamos pieno. Dirbtinai maitinamam mažyliui galima duoti specialių vaikiškų arbatų, kurių sudėtyje nėra apetitą mažinančio kofeino ar taninų. Nuo 6 mėnesių kūdikiui galima drąsiai duoti jo amžiui tinkamų vaikiškų arbatų, kurios yra daug silpnesnės ir švelnesnės negu suaugusiųjų. Žinoma, nereikia vaiko prašyti išgerti tiek, kiek mes įpilame arbatos. Jei išgers 50 ml, gerai, jei išgers 50 ml tris kartus per dieną, irgi gerai. Jei iš karto išgers šimtą gramų - duokim. Nes jei vaikas serga, jis daugiau prakaituos ir daugiau išgers.
Gydytojas patarė mažyliams užplikyti tas žoleles, kurios yra perduodamos iš kartos į kartą, yra malonaus skonio ir turinčios veikliųjų medžiagų.
Kokios arbatos netinka vaikams?
Visi suprantame ir sutinkame, kad vaikai tai nėra maži suaugę žmonės. Vaikų organizmas skiriasi nuo suaugusio gebėjimu virškinti, apdoroti, skaidyti įvairias medžiagas. Todėl ir arbata vaikams tinka ne bet kokia. Net kalbant apie, atrodytų, natūralias, sveikas ir naudingas vaistines žoleles, reikia žinoti, kurių arbata tinka vaikams, o kurių jiems vartoti negalima. Taigi ką reikia žinoti apie arbatą, tinkančią vaikams?
Juodoji ir žalioji arbata
Daugelis suaugusių mėgaujasi juodąja ar žaliąja arbata, nes tai skanu, be to, žino, jog tai sveikas pasirinkimas. Ypač jeigu arbata nesaldinta cukrumi, saldikliais ar nepridėta kitų priedų. Todėl natūralu galvoti, jog juodoji ar žalioji arbata taip pat sveikas ir nekenksmingas pasirinkimas vaikams. Deja, iš tiesų šių arbatų vaikams duoti nepatartina. Tiek juodojoje, tiek žaliojoje arbatoje yra kofeino. Ypač nemažai jo yra juodojoje arbatoje. Kofeinas yra stimuliatorius ir veikia centrinę nervų sistemą. Todėl jo nepatartina duoti vaikams bent iki 12 metų amžiaus.
Negana to, kofeinas veikia kaip diuretikas, skatina dažną šlapinimąsi, dirgina šlapimo pūslę. Mažesniems vaikams gali netgi kilti bėdų dėl šlapimo sulaikymo. O visiems vaikams apskritai kofeino sąlygotas dažnas šlapinimasis gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą, paskatinti per didelį skysčių netekimą, gali pasišalinti per didelis kiekis natrio bei kalio.
Be to, tiek juodojoje, tiek žaliojoje arbatoje gausu polifenolių. Patys savaime tai yra labai svarbūs ir mums be galo naudingi antioksidantai, kurie saugo organizmo ląsteles nuo oksidacinio streso, išlaiko stiprų imunitetą ir užkerta kelią ląstelių pažeidimams. Tačiau kai kurie polifenoliai jungiasi su geležimi ir taip trukdo organizmui ją pasisavinti. Augantis, jaunas vaiko organizmas dar jautresnis geležies poreikiui ir dar lengviau jos netenka. Tai dar viena priežastis vengti vaikams duoti žaliosios ar juodosios arbatos.
Juodosios, žaliosios ar kitos arbatos, kurias geria tėveliai, vaikui galima duoti ne anksčiau kaip nuo 2 metų ir tik praskiestos vandeniu. Tokioje arbatoje, net ir silpnoje, yra nervų sistemą stimuliuojančio kofeino, todėl nedera jos gerti prieš miegą. Jeigu mažylis išgers jos vakare, gali kamuoti nemiga ir nervingumas. Vakare geriau duoti, pavyzdžiui, erškėtrožių ar ramunėlių, arbatos. Juodosios ir žaliosios arbatos mažam vaikui nereikėtų gerti daugiau kaip vieną kartą per dieną, geriausiai - ryte. Pažintį su suaugusiųjų arbatomis patariama pradėti nuo juodosios be jokių priedų.
Žolelių arbatos
Kalbant apie įvairias vaistines žoleles, dažnai net nesusimąstome, ar jos tinkamos ir vaikams. Juk, atrodytų, tokie naudingi augalai negali būti žalingi vaiko organizmui? Deja, tikrai ne visos vaistažolės tinkamos arbatai vaikams ruošti. Pavyzdžiui, vaikams nerekomenduojama nei dilgėlė (iki 12 metų), nei kartusis kietis. Bergenijos arbatą vaikams galima duoti tik nuo 7 metų.
Mažiems vaikams netinka suaugusiųjų skirti žolelių mišiniai. Ant pakuotės nurodyta, kaip ruošti ir vartoti arbatėlę. Dažnai galima įsigyti įvairių mišinių arbatai ruošti. Tad renkantis tokius mišinius vaikams, reikia atidžiai perskaityti sudedamąsias dalis. Jeigu dėl kurios nors žolelės abejojate, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
Apskritai bendra taisyklė dėl žolelių mišinių būtų tokia: kuo mažiau sudedamųjų dalių, tuo sveikiau ir naudingiau vaikui. Todėl, kad vartojant iš mišinio paruoštą arbatą didėja alergijų, šalutinių poveikių tikimybė, taip pat sunkiau nuspėti, kokį poveikį turi kartu vartojamos kelios žolės.
Vaikučių negalavimams įveikti netinka suaugusiems skirtos vaistažolės ir jų mišiniai. Vidurius laisvinančios vaistažolės, pavyzdžiui, senų lapai. Stimuliuojamuoju poveikiu pasižyminčios žolelės, pavyzdžiui, guarana ar ženšenis. Žolelės, pasižyminčios hormoniniu poveikiu, pavyzdžiui, saldymedis. Per intensyvaus poveikio žolelės.
Kokios žolelės rekomenduojamos arbatai vaikams ruošti?
Iš tiesų nėra taip jau daug vaistinių žolių, kurios laikomos saugiomis ir kurias galima duoti gerti vaikams. Tačiau net ir iš šių žolių paruoštų arbatų nerekomenduojama vaikams iki 1-2 m. Jų organizmas dar labai nebrandus, didelė alergijų ir šalutinio poveikio tikimybė. Visai mažiems vaikams bei kūdikiams geriausias papildomas gėrimas - vanduo.
Taip pat prieš ruošiant arbatą vaikams, reikėtų įvertinti, ar vaikas nėra alergiškas kuriais nors iš sudedamųjų dalių arba konkrečiai vaistažolei.
Saugiomis vaikams laikomos šios vaistažolės:
- Kmynų sėklos
- Pankolių sėklos
- Ramunėlės
- Levanda
- Melisa
- Mėta
- Katžolė
- Imbieras
- Liepos žiedai
- Pasiflorų žolė
- Šalpusnis (tik nuo 2 m.)
- Bergenija (nuo 7 m.)
Dilgėlės arbata gali būti ruošiama paaugliams ne anksčiau nei nuo 12 m. Tai puiki arbata geležies atsargoms atstatyti. Tačiau dėl dažnų šalutinių poveikių nerekomenduojama jaunesniems vaikams.
Arbatų paruošimo ir vartojimo taisyklės
Mažyliui kiekvieną kartą ruošiama šviežia arbatėlė, ji geriama šilta - kūno temperatūros. Paprastai įvairūs žolių antpilai ir ištraukos vadinami tiesiog arbata. Ji ruošiama vaistažoles užpilant verdančiu vandeniu ir leidžiant prisitraukti uždengtame inde 30-60 min. Arba jos užpilamos šaltu vandeniu ir iš lėto kaitinamos uždengtame inde ant silpnos ugnies, kol užverda, ir paskui dar 10-20 min. pakaitinamos, kad vanduo tik „vaikščiotų”, o ne burbuliuotų. Paskui arbata nukošiama. Įsidėmėkite, kad jai ruošti tinka tik emaliuoti indai, o ne metaliniai. Arbata visuomet geriama vos šilta, prieš valgį, geriau nesaldinta. Jeigu ji neskani, karti, vaikui pasakykite, kad tai ne arbata, o vaistai. Tam, kad nedingtų noras ateityje gerti arbatų.
Dozavimas
Iš akies negalima daryti. Priklausomai nuo vaiko amžiaus ir arbatos dozė yra skirtinga. Geriausia naudoti arbatas pakuotėse. Vienoje pakuotėje - viena arbatos dozė. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, skiriasi ir užplikomų pakuočių kiekis. Kiekviena žolelė turi kelias veikliąsias medžiagas.
Kad organizmas nepriprastų prie jų, arbatos gali būti vartojamas be pertraukos vieną- dvi savaites. Geriausia žolelių arbatas vaikams duoti tuomet, kai atsiranda priežastis jas naudoti, pavyzdžiui, lengvas peršalimas - sloga ar drėgnas kosulys, nedidelė temperatūra iki 37,5 laipsnių.
Leistina koncentracija priklauso nuo amžiaus, vaistažolės ir negalavimo. Norint paruošti silpnesnę 1 proc. arbatą reikia 3 g vaistažolių naudoti 300 ml vandens. Stipresnė 3 proc. ruošiama vyresniam vaikui arba esant ūmiai ligai. 3 g vaistažolių užplikome 100 ml vandens. Jeigu vaikui arbata neskani, bet jam būtina gerti daugiau skysčių (pvz., karščiuoja), galima duoti silpnesnės. Jeigu jų reikia riboti (vaikas serga tam tikra širdies ar inkstų liga), paruoškite stipresnės arbatos, bet mažiau.
Jeigu neturite galimybių tiksliai pasverti arbatžoles, galite matuoti šaukšteliais (kiekis per parą):
- kūdikiui - 0,5 arb. š. vaistažolių;
- 1-3 metų vaikui - 1 arbatinis šaukštelis;
- 3-6 metų vaikui - 1 desertinis šaukštas;
- 6-12 metų vaikui - 1 valgomasis šaukštas;
- vyresniems vaikams - iki 2 valgomųjų šaukštų.
Svarbiausios taisyklės:
- Iki 3 m. amžiaus patartinos arbatos ne daugiau nei iš trijų rūšių vaistažolių, o geriausiai - iš vienos.
- Vaikams nevalia duoti nuodingų, stipriai veikiančių augalų - kurpelės, durnaropės, maudos ir pan.
- Vaistažolių arbatos gerkite 2-4 sav., tada daryti pertrauką bent savaitę ir žoles pakeisti.
- Niekada negalima duoti kūdikiui nepasitarus su gydytoju net ir labai gero ar žinomo gamintojo maistinių, vaistažolinių papildų.
- Kai kurios vaistažolės gali alergizuoti, pvz., žemuogių, mėtų, raudonėlių ir kt.
- Itin atsargiai naudokite žoles, kurios gali daryti įtaką endokrininei sistemai, pvz., šalavijus, dilgėles, eleuterokoką, ženšenį, apynius ir kt.
- Nepamirškite, kad vaistažolės yra VAISTAI, kurie gali sukelti šalutinį poveikį, ypač jeigu naudojami netinkamai, pvz., per daug ar per ilgai.
- Kasdien vartokite švelnius, neutralaus poveikio vaistinius augalus, pvz., ramunėles, melisą, džiovintas uogas (erškėtrožes, mėlynes, juoduosius serbentus).
- Visos vaistažolės veikia gana aktyviai, todėl jų negalima girdyti vaikui be saiko ir ilgai. Tinkamiausias gėrimas sveikam vaikui yra ŠVARUS VANDUO.
- Visada geriau vietinės vaistažolės nei egzotinės. Prie vietinių vaistažolių mūsų organizmas pratęs, su jomis užaugo kelios kartos.
Arbatų poveikis ir nauda vaikams
Žolelių arbatas siejame su jaukiomis akimirkomis, kai kurios iš jų padeda sumažinti fizinį diskomfortą ir suteikia organizmui naudingų medžiagų. Tačiau ar žinojote, kad tam tikrų rūšių žolelių arbatos tinka kūdikiams ir vaikams? Pirmoji priežastis, kodėl vaikams reikėtų duoti žolelių arbatų - tai mitybos paįvairinimas, sveikesnių įpročių formavimas. Žolelių arbatos gali padėti kovoti su skrandžio skausmu, peršalimu, kosuliu, miego sutrikimais, dirglumu ir kt.
Arbatos poveikis:
- Gali pagerinti virškinimą - tinkamos arbatos puodelis po valgio gali padėti kur kas lengviau suvirškinti maistą.
- Gali palengvinti uždegimą - vaistažolių arbatos turi priešuždegiminių savybių, galinčių pagelbėti esant virškinimo trakto, šlapimo sistemos sutrikimams, artritui, galvos skausmui ir kitiems negalavimams.
- Gali sustiprinti imunitetą - antioksidantai ir vitaminai, esantys žolelių arbatose, gali padėti apsisaugoti nuo įvairių ligų ir infekcijų, oksidacinio streso.
- Padeda kovoti su pykinimu - tai ypač naudinga moterims, kurios neštumo metu kenčia nuo pykinimo ir vėmimo.
- Gali sumažinti stresą - tokios žolelių arbatos, kaip ramunėlių žiedų, itin gerai veikia, norint numalšinti stresą, ar net gali palengvinti nemigą.
Nemaža dalis žolelių arbatų pasižymi raminamuoju ir atpalaiduojamuoju poveikiu, tad naudingos kovojant su nemiga ir hiperaktyvumu. Švelniu raminamuoju poveikiu pasižymi ramunėlės, melisos, liepžiedžiai, gudobelės ir kt. Hiperaktyviems vaikams žolelių arbatos gali padėti nusiraminti ir susikaupti. Žolelių arbatos padeda vaikams lengviau nusiraminti prieš miegą. Arbatos padeda varginant pilvo pūtimui ar sutrikus virškinimui. Žolelių arbatos mažina spazmus, pūtimą ir padeda virškinimui. Peršalus šilta žolelių arbata suteikia komforto ir palengvina simptomus - padeda sumažinti gerklės sudirgimą ir kosulį.
Vaikams duoti arbatos ar kavos – rizika, apie kurią turi žinoti tėvai
Mėtų arbata
Mėtų arbata - tai vienas universaliausių ir populiariausių žolelių gėrimų pasaulyje. Ji ne tik gaivi ir maloniai vėsinanti, bet ir pasižymi plačiu poveikiu sveikatai. Lietuvoje mėtų arbata žinoma nuo seno - ji vartojama tiek virškinimui gerinti, tiek stresui mažinti, o jos švelnus skonis tinka ir suaugusiems, ir vaikams.
Pagrindinės mėtų arbatos naudos sveikatai:
- Virškinimo gerinimas
- Galvos skausmo ir streso mažinimas
- Kvėpavimo takų palengvinimas
- Antibakterinis ir vėsinantis poveikis
Mentolis, esantis mėtų lapuose, atpalaiduoja virškinamojo trakto raumenis, todėl sumažina spazmus, slopina pykinimą, malšina pilvo pūtimą. Dėl šios priežasties mėtų arbata dažnai rekomenduojama po valgio - ypač jei buvo valgomas sunkesnis ar riebesnis maistas. Be to, tyrimai rodo, kad mėtų arbata gali padėti esant dirgliosios žarnos sindromui (DŽS), mažinti diskomfortą, pilvo tempimą ir skausmus.
Mėtų kvapas ir skonis ne tik malonus - jis veikia centrinę nervų sistemą, slopindamas įtampą ir stresą. Arbata padeda atsipalaiduoti po įtemptos dienos, ypač jei stresą lydi raumenų įsitempimas ar galvos skausmas. Mentolis taip pat gali švelniai pagerinti galvos kraujotaką, todėl sumažėja spaudimo pojūtis galvoje. Šiltas puodelis mėtų arbatos vakare padeda greičiau užmigti, o reguliarus vartojimas gali pagerinti miego kokybę.
Mentolio poveikis kvėpavimo sistemai yra švelnus, bet labai naudingas - jis plečia bronchus, atlaisvina kvėpavimo takus, sumažina nosies užgulimą. Tai aktualu tiek peršalus, tiek esant lengvam alerginiam rinitui. Dėl šios savybės mėtų arbata dažnai naudojama ne tik gerti, bet ir inhaliacijoms - garai padeda atpalaiduoti kvėpavimo takų gleivinę.
Mėtos pasižymi lengvu antibakteriniu poveikiu - jos padeda palaikyti burnos ir virškinimo sistemų mikrofloros pusiausvyrą. Mėtų arbata gali sumažinti nemalonų burnos kvapą, todėl kartais naudojama net burnos skalavimui. Be to, vėsinantis mentolio efektas padeda esant karščiavimui ar perkaitimui - šalta mėtų arbata tampa gaivus gėrimas vasarą, o šilta - raminanti pagalba peršalus.
Kai kurios moterys teigia, kad mėtų arbata mažina menstruacinį skausmą, nes atpalaiduoja gimdos raumenis. Taip pat ją kartais vartoja nėštumo pabaigoje - švelni forma, nedideliais kiekiais, padeda virškinimui ir nervų sistemai. Tačiau pirmąjį trimestrą dėl mentolio poveikio ji nerekomenduojama be gydytojo leidimo.
Kaip paruošti mėtų arbatą?
Kad mėtų arbata būtų ne tik skani, bet ir iš tiesų naudinga sveikatai, svarbu ją paruošti teisingai. Skirtingai nei kai kurios stipresnės žolelės, mėtos yra gana švelnios, tačiau vis tiek reikalauja tam tikrų taisyklių - ypač jei norite pajusti visą mentolio galią be nemalonaus kartumo ar per silpno skonio.
Šviežios ir džiovintos mėtos:
- Šviežios mėtos išlaiko daugiau eterinių aliejų ir turi stipresnį, natūralų aromatą. Jas galima skinti tiesiai iš daržo ar vazonėlio ir naudoti vos nuskintas.
- Džiovintos mėtos - patogios, ilgai išsilaikančios ir koncentruotos. Jas patogu naudoti žiemą arba kai neturite šviežių lapų.
Dozavimas:
- 1 arbatinis šaukštelis džiovintų mėtų vienam puodeliui (apie 250 ml)
- 4-6 švieži lapeliai vienam puodeliui
Jei mėgstate intensyvesnį skonį - galite dozę padvigubinti, tačiau venkite per stipraus užpilo tuščiu skrandžiu.
Užplikymo trukmė ir temperatūra:
Mėtos gana jautrios karščiui, todėl labai svarbu:
- Naudoti karštą, bet ne verdantį vandenį - idealiai 85-90 °C temperatūros.
- Plikyti apie 5-7 minutes - per trumpai laikyta arbata bus silpna, per ilgai - gali tapti kartoka.
- Po plikymo arbatą būtina perkošti - ypač šviežių lapų atveju, nes laikant ilgai puodelyje, jie išskiria daugiau taninų ir gali „užmušti“ skonį.
Kada ir kaip dažnai gerti?
Mėtų arbata tinka beveik visiems paros laikams:
- Po valgio - virškinimui palengvinti.
- Prieš miegą - nervams nuraminti.
- Ryte - vietoj kavos, jei norite lengvo tonizuojančio poveikio be kofeino.
- Karštu oru - atvėsinta, su ledukais - kaip gaivinantis gėrimas.
Rekomenduojamas kiekis:
- Suaugusiems: 2-3 puodeliai per dieną.
- Vaikams nuo 4 metų: 1 puodelis per dieną, švelnesnės koncentracijos.
Arbata peršalus
Peršalimo ligų sezoną namuose pravartu turėti įvairius negalavimus palengvinančių vaistažolių arbatų. Mažiausiesiems tinka ramunėlių žiedai, kurių arbata padeda sergant peršalimo ligomis, mažina uždegimą ir karščiavimą, skatina prakaitavimą, naikina bakterijas. Liepų žiedai taip pat pasižymi prakaitavimą skatinančiu, karščiavimą mažinančiu, atsikosėjimą lengvinančiu, antibakteriniu ir raminamuoju poveikiu. Be to, liepų žiedai turi imunitetą stiprinančių medžiagų. Siauralapiai gysločiai, įeinantys į arbatėlių patiems mažiausiems sudėtį, turi bakterijų dauginimąsi slopinančių medžiagų. Tūbių žiedai lengvina atsikosėjimą sergant viršutinių kvėpavimo takų gleivinės uždegimu, persišaldžius.
Siauralapiai gysločiai, įeinantys į arbatėlių patiems mažiausiems sudėtį, turi bakterijų dauginimąsi slopinančių medžiagų. Tūbių žiedai lengvina atsikosėjimą sergant viršutinių kvėpavimo takų gleivinės uždegimu, persišaldžius.
Melisų lapų ir mėtų arbatėlė nuramins įsiaudrinusį mažylį ir padės užmigti. Kmynuose esančios medžiagos gerina apetitą, virškinimą, mažina pilvuko pūtimą.
Medus ir vaikai
Daugelis mėgstame arbatas pagardinti šaukšteliu medaus. Ir nors dėl to, ar medus arbatoje išlaiko savo maistines bei vaistines savybes, galima ginčytis, tačiau faktas, jog jis daug naudingesnis nei cukrus. Tačiau kai kalbame apie vaikus, jų arbatos medumi skaninti nerekomenduojama iki 2 metų. Kadangi mažiems vaikams didelė tikimybė susirgti botulizmu.
Receptai
Raminanti ir miegą gerinanti arbata
Tai keleto saugių vaikams laikomų vaistažolių mišinys. Ši arbata puikiai tinka prieš miegą, ramina sudirgusią ir išvargusią po dienos nervų sistemą, atpalaiduoja, užtikrina gerą ir kokybišką nakties poilsį.
Ingredientai: po ¼ a. š. melisos lapų, liepos žiedų, pasiflorų žolės ir levandų žiedų, 200 ml vandens
Paruošimas: visas žoleles užplikyti verdančiu vandeniu, palikti pritraukti 5-10 min ir nukošti.
Vartojimas: duoti gerti vaikams 20-30 min iki nakties miego. Jeigu per kartą suvartoti tokį kiekį yra sunku, galima padalinti į dvi dalis: pusę išgerti dienos eigoje, kitą pusę prieš miegą.
Virškinimą gerinanti arbata
Ši arbata gali būti duodama vaikams, kai pučia pilvelį, sutriko virškinimas, kaupiasi dujos. Be to, ji taip pat veikia raminančiai ir atpalaiduojančiai. Negalima duoti kūdikiams nuo pilvo diegliukų.
Ingredientai: po ¼ a. š. ramunių žiedų, melisų lapų, pipirmėčių lapų, ½ a. š. pankolio sėklų, 200 ml vandens
Paruošimas: vaistažolės užplikomos verdančiu vandeniu ir paliekama pritraukti 10-15 min. Nukošiama.
Vartojimas: gerti po 0,5-1 stiklinę arbatos 3 kartus per dieną 10-20 min iki valgio.
Apetitą skatinanti kmynų arbata
Paprastai vaikų labai mėgstama, nes yra malonaus skonio bei kvapo. Kmynai skatina apetitą, gerina virškinimą, gelbsti sustojus skrandžiui, viduriuojant. Taip pat tai veiksminga pagalba pučiant pilvą ar kamuojant skrandžio ar žarnyno spazmams.
Ši arbata gali būti ruošiama tik iš kmynų arba lygiomis dalimis su pankolio ir / ar krapų sėklomis. Maišant su krapais, tokia arbata veiks atpalaiduojančiai, gerins miego kokybę, nuramins įtemptus nervus.
Ingredientai: ½ v. š. kmynų sėklų, 200 ml vandens
Paruošimas: kmynus užpilti vandeniu ir pavirti, kol užvirs. Uždengti ir palikti pritraukti 15-20 min. Nukošti.
Vartojimas: gerti po 1 stiklinę 1-2 kartus per dieną.
Šalpusnio arbata nuo kosulio
Šalpusnis nuo seno žinomas dėl savo gydomųjų savybių. Ir dabar jis naudojamas kaip natūrali priemonė kvėpavimo takų ligoms gydyti. Šalpusnio arbata skatina atsikosėjimą, todėl tinkama bronchitui, astmai, kaip pagalbinė priemonė pneumonijai gydyti ar tiesiog peršalus ir vaikui kosint.
Dėmesio! Pastaruoju metu šalpusnis kaip vaistinis augalas vertinamas prieštaringai dėl jo galimai toksinių savybių. Nors tyrimų pagrindžiančių jo toksiškumą trūksta, tačiau LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu ankstyvasis šalpusnis įtrauktas į draudžiamų papilduose naudoti augalų sąrašą. Todėl prieš gydydami vaiko kosulį šalpusnio arbata, būtinai pasikonsultuokite su gydančiu gydytoju.
Ingredientai: ½ a. š. šalpusnio lapų, 1 stiklinė vandens
Paruošimas: šalpusnį užplikyti verdančiu vandeniu, uždengti ir palikti 15 min pritraukti. Nukošti.
Vartojimas: gerti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
Imunitetui stiprinti (nuo 7 m.)
Bergenijos arbata gelbsti suviduriavus, peršalus, o reguliariai vartojama stiprina vaikų imunitetą bei atsparumą įvairioms peršalimo ligoms. Tačiau svarbu! Bergenijos arbata gali būti duodama tik vyresniems nei 7 metų vaikams.
Ingredientai: 1 a. š. džiovintų bergenijos lapų, 1 puodelis vandens
Paruošimas: bergenijos lapelius suberti į puodelį, užpilti verdančiu vandeniu ir palikti pritraukti 15-20 min. Nukošti.
Vartojimas: duoti mažais gurkšneliais visą dieną.
