Vienas iš būdų ne tik patenkinti vaiko smalsumą, bet ir skatinti jį toliau viskuo domėtis - enciklopedijos.
Kuo mažesnis vaikas, tuo svarbiau, kad visos jam skirtos knygos būtų gražiai iliustruotos, nes pirmosios enciklopedijos - tai paveikslėlių knygos, o pagrindinis jų tikslas - informatyvumas. Kadangi mažas vaikas daugiausia informacijos iš aplinkos priima akimis, knygų nuotraukų ir iliustracijų kokybė enciklopedijose ir žinynuose itin svarbi, juk šie leidiniai turi tiksliai atkurti aprašomą daiktą ar įvykį. Be pažintinės paskirties, svarbus ir emocinis bei estetinis poveikis. Kiekvienas atsimena savo mylimiausią kasdien vartytą vaikystės knygą nutrintais viršeliais...
Svarbiausia, rasti tinkamą leidinį pagal amžių ir pomėgius. Tai nėra sudėtinga, nes amžius enciklopedijose beveik visada nurodomas, o pavadinimas tiksliai įvardija, kokiai temai knyga skirta. Jeigu enciklopedija netiks pagal amžių, vaikui bus sunku suprasti ten skelbiamą informaciją arba jis nuobodžiaus, nes informacija bus pernelyg paprasta.
Enciklopedijos patiems mažiausiems (0-3 metai)
Patogupirkti.lt knygyne patiems mažiausiems vaikams skirtas geriausias enciklopedijas rasite kategorijoje „Enciklopedijos mažiausiems“. Tai leidiniai skirti vaikams nuo 0 iki 3 metų. Enciklopedijos, skirtos šio amžiaus vaikams, gausiai iliustruotos, nuotraukos ar paveikslėliai dideli ir ryškūs, jos patrauklios ir forma, bei turiniu.
Vienoje knygoje neįmanoma surinkti atsakymų į visus vaiko klausimus. Todėl vaikiškų enciklopedijų asortimentas gausus ir įvairus. Tarp TOP perkamiausių ir skaitomiausių - enciklopedijos apie mažylį supančią aplinką: daiktus, drabužius, žaislus. Taip pat labai populiarios enciklopedijos apie ūkio, miško ir pievų gyventojus bei transportą. Dažniausia šiose knygutėse nedaug puslapių, jie kartoniniai, iš veltinio ar polimerinės medžiagos, kad maži pirštukai galėtų lengvai juos vartyti ir jie ilgai nesuplyštų. Šios enciklopedijos dažniausiai būna ir nedidelio formato.
Online galima įsigyti ne tik įprastų vartomų knygų, bet ir išlankstomų knygučių. Joms sukurta papildoma serija „Sulankstomos knygos-armonikėlės“. Šios knygutės išsilanksto, jas galima pasitiesti ant grindų arba ant stalo, o paveikslėlius... suskaičiuoti.
Vienos populiariausių - enciklopedijos su garsais. Tai knygos, kuriose ne tik pavaizduotas gyvūnas ar transporto priemonė, bet paspaudus šalia esantį mygtuką išgirdite balsą ar garsą, o kartais net visą melodiją. Dar viena enciklopedijų rūšis - knygos su atvartėliais. Jas itin mėgsta smalsūs ir žingeidūs mažieji skaitytojai. Tai enciklopedijos, kuriose daiktas paslėptas po atsiveriančiu langeliu. Tai ne tik pažintinė knyga, bet ir šaunus laiko praleidimas. Visada smagu ieškoti, kas gi slepiasi po lapu ar už durų.
Kartu su mažyliu vartydami pirmąsias enciklopedijas padėsite ne tik įvardinti jį supančius daiktus, išmoksite naujų žodžių, bet ir pažinsite formas ir spalvas, raides ir skaičius. Kuo anksčiau vaikas susidomės knygomis - tuo geriau.
Rekomenduojamos vaikiškos enciklopedijos
Sally Symes „Brittanica mažylių enciklopedija“
Tai enciklopedija patiems mažiausiems skaitytojams, kurių pažinimo kelionė dar tik prasideda. Žaismingai parašyta vaikų knygų autorės Sally Symes knyga „Brittanica mažylių enciklopedija“ yra gausi linksmų garsažodžių ir žavių, spalvingų iliustracijų, kuri puikiai padės įžiebti neblėstantį vaiko norą mokytis visą gyvenimą. Vaikams iki 3 metų skirta enciklopedija supažindina mažylius su kūnu, artimos aplinkos objektais, taip pat kviečia pamažėle pažinti pasaulį. Knygoje daugybė vaikams patrauklių garsažodžių ir žavių piešinėlių. Be to, ši kartoninė knyga yra apvalintais kampais, tad yra saugi mažiesiems, o storus lapus lengva vartyti mažais pirščiukais.
Živilė Kalasauskaitė „Kakė Makė. Pasaulis aplink mane“
Vaikų mylima draugė Kakė Makė taip pat pristato enciklopediją mažiesiems, su kuria kviečia tyrinėti ir pažinti šį įdomų pasaulį! Knygoje „Kakė Makė. Pasaulis aplink mane“ ji užduoda daugybę svarbių klausimų - kas laukia poliklinikoje? Ar kosmosas - tik juoda didelė begalybė? Kaip atrodė mūsų planeta, kai čia gyveno dinozaurai? Enciklopedijoje vaikai sužinos ne tik atsakymus į šiuos bei kitus svarbius klausimus, praturtins žodyną, lavins emocinį intelektą bei vaizduotę, bet ir pažvelgs į pasaulį taip, kaip į jį žiūri Kakė Makė.
Belinda Galagher „Įdomybių enciklopedija“
Mažiesiems smalsuoliams nuo 5 metų skirta knyga „Įdomybių enciklopedija“ padės geriau suvokti mus supantį pasaulį - nuo įvairiausių Žemės gyvybės formų iki be galo įdomios senovės istorijos. Čia kartu su tėveliais vaikais ras daug įdomybių apie biologiją, istoriją, fiziką ir kitas temas, o gausybė gražių piešinių bei fotografijų ilgam prikaustys mažųjų dėmesį prie knygos puslapių.
Sally Symes, Saranne Taylor „Kaip? Pirmoji enciklopedija“
Kaip? Kodėl? Ką tai reiškia? Mažieji smalsuoliai per dieną paberia tėvams milijonus klausimų, į kuriuos dažnai net patys tėveliai neturi atsakymo. Jiems į pagalbą atkeliauja puikių faktų pripildyta knyga „Kaip? Pirmoji enciklopedija“. Tai ikimokyklinio amžiaus vaikams skirta knyga, kurioje daugybė įdomių klausimų ir dar įdomesnių atsakymų. Kaip raktai atidaro spynas? Kaip formuojasi juodosios skylės? Kaip baltosios meškos nesušąla? Ir kaip medūzos išmoko dilginti? Tai puiki dovana vaikams, kurie trokšta viską sužinoti dabar!
Tereza Vostradovská „Pelytės enciklopedija“
Autorės Terezos Vostradovskos knygoje „Pelytės enciklopedija“ drauge su smalsiąja pelyte 5-10 metų vaikai leisis į pažintį su stebuklingąja ir staigmenų kupina gamta. Kaip miške tręšta nukritę lapai? Kaip atrodo varlės koja ir kas mielai pasivaišintų surijęs pelytę? Kodėl čiulba paukščiai? Pelytė smalsiai dairosi, tyrinėja augalus, gyvūnus, jų gyvenimą sausumoje, po vandeniu ir kuria savo enciklopediją.
Selemonas Paltanavičius „Lietuvos gyvūnų didžioji knyga“
Žinomas Lietuvos gamtininkas, fotografas, rašytojas ir tikras vaikų draugas Selemonas Paltanavičius geriau nei kas kitas gali vaikams papasakoti, kokia nuostabi ir kupina įdomybių yra Lietuvos gamta. Būtent tą jis ir daro žinyne „Lietuvos gyvūnų didžioji knyga“, kuris yra skirtas tiek jauniesiems, tiek ir vyresniems skaitytojams. Autorius savo pasakojimą pradeda nuo pačių mažiausių gyvūnų ir baigia tokiais, kurių kelyje atsidurti niekas nenorėtų. Į savo pasakojimus įtraukęs daugiau nei šimtą penkiasdešimt gyvūnų rūšių, jis aptaria daugybę įdomių faktų, kurie tikrai nėra visiems žinomi, pavyzdžiui - kodėl Lietuvos kiškiams neįsiūlysi daržovių arba kodėl lydekos dantys yra atgręžti į vidų? Kviečiame leistis į įdomybių kupiną kelionę po stulbinamą gyvūnų pasaulį!
Raoul Deleo „Terra Ultima. Nežinomo žemyno atradimas“
Tai kiek kitokia enciklopedija, kviečianti kelionei po dar niekieno neatrastą Žemės kampelį. Olandų menininkas Raoul Deleo 9-12 metų vaikams siūlo pasivaikščiojimą po kerintį, nuotykių kupiną pasaulį, kuriame fantazija susipina su mokslu ir paslaptimis. Knyga „Terra Ultima. Nežinomo žemyno atradimas“ - tai ekspedicijos užrašai ir iliustracijų archyvai, kurie vaizdžiai dėlioja naujojo žemyno paveikslą. Autorius supažindina skaitytojus su koralinėmis panteromis, kriauklėtosiomis žirafomis, drambliniais feniksais ir siūlo pakeliauti po įspūdingo grožio sapną primenančius kraštovaizdžius. Kelionė po žemyną Terra Ultima išlaisvins jaunųjų skaitytojų vaizduotę ir primins, kad tikri nuotykiai prasideda ten, kur baigiasi žemėlapiai. Knyga skatina smalsumą, atradimo džiaugsmą, ugdo kūrybingumą ir pagarbą gamtai.
„Kosminė stotis“
Patiems didžiausiems kosmoso platybių mylėtojams, svajojantiems užaugus tapti kosmonautais ir sužinoti, kas gi slypi už Žemės ribų, patiks tikras informacijos lobynas - knyga „Kosminė stotis“. Šioje enciklopedijoje vaikai išvys daugiau nei 400 įdomių nuotraukų, kuriose pristatomos kosminės stotys ir jų įgulų darbas bei gyvenimas kosmose, sužinos apie buvusias ir dabartines kosmines stotis, jų darbuotojų, dirbančių kosmose ir Žemėje, pavyzdžiui, misijų kontrolės, astronautų, mokslininkų ir inžinierių, vaidmenis. Verčiant šios knygos puslapius, vaikai nusikels į patį tikriausią kosmosą ir susipažins, kaip atrodo kosmonauto diena - nuo eksperimentų iki remontų.
Gisela Socolovsky „Žmogaus kūnas“
Tai enciklopedija, kuri sudomins visus žingeidžius paauglius, norinčius sužinoti daugiau apie tobuliausią, nuostabiausią ir paslaptingiausią mechanizmą - žmogaus kūną. Šmaikščių iliustracijų ir įdomių faktų pripildytoje knygų vaikams autorės Giselos Socolovsky leidinyje „Žmogaus kūnas“ jaunieji skaitytojai sužinos viską apie savo kūnus - nuo istorijų apie ląsteles, virškinamąjį traktą iki genų galių ir stulbinamų žmogaus jutiminių savybių. Enciklopediją sudaro nesudėtingi, glausti ir lengvai skaitomi tekstai, tad jaunieji skaitytojai neužklimps klaidinančiuose gausios informacijos labirintuose.
Rasa Antanavičiūtė, Lina Čėsnaitė, Živilė Dapšauskienė „Lietuva. 1000 klausimų ir atsakymų“
O ar jūsų vaikai žino, kiek daug netikėtumų galima aptikti Lietuvoje? Lietuvių autorių sudaryta enciklopedija vaikams nuo 7 metų „Lietuva. 1000 klausimų ir atsakymų“ - tai nepakartojama žinių kelionė visiems vietoje nenustygstantiems, smalsiems vaikams. Knygoje sudėta net 1000 įdomių ir netikėtų klausimų ir atsakymų apie Lietuvą. Kokį Kauno pastatą planuojama įtraukti į „Lego“ konstruktoriaus rinkinį? Kuris Lietuvos krepšininkas pirmasis debiutavo NBA? Kuriai lietuvių kilmės aktorei atidengta žvaigždė Holivudo šlovės alėjoje? Šią knygą galima skaityti ir kaip enciklopediją, ir kaip klausimyną protmūšiui smagiems vakarams kartu su šeima ar draugais.
Philippa Forrester „Nuostabios gyvūnų kelionės“
Viena iš dažniausiai jaunuosius skaitytojus dominančių temų - gyvūnai. Besižavintys gyvūnų pasauliu jei nebijo nei slidžių roplių ar spalvingų vabalų, o laukiniai žvėrys negąsdina, bet atvirkščiai, tik skatina smalsumą. Knygoje „Nuostabios gyvūnų kelionės“ vaikai kviečiami sužinoti dar daugiau apie gyvūnus - čia pasakojama apie įdomiausius gyvūnų migracijos įpročius gamtos pasaulyje. Enciklopedijoje aptariama, kaip toli gyvūnams tenka keliauti, kaip migruodami jie randa maisto, kaip ieško porų ir kaip supranta, kur yra naujieji namai. Išsamios diagramos, žemėlapiai ir schemos iliustruoja kiekvieno gyvūno kelionę ir patirtis, tad ši knyga taps įdomiu skaitiniu tiek mažiems, tiek dideliems gyvūnų mylėtojams.
LRT VAIKAI. Gustavo enciklopedija | Visaginas
Enciklopedijų tipai ir istorija
Pagal objektą, apie kurį teikiama informacija, enciklopedijos skirstomos į universaliąsias, arba bendrąsias (pateikiama visų mokslo sričių ir svarbiausių pasaulio įvykių informacija), ir specialiąsias, arba šakines (skirtas vienai ar kelioms mokslo sritims), į visuotines (aprėpiančias visą pasaulį) ir regionines (skirtas kuriai nors šaliai, tautai, miestui ir kita), dar skiriamos teminės (skirtas vienai temai) ir personalinės (apie vieną asmenį) enciklopedijos.
Leidžiamos moterims, vaikams, specialistams skirtos enciklopedijos, didžiosios (keliolikos ar kelių dešimčių tomų) ir mažosios, arba trumposios (vieno ar kelių tomų) enciklopedijos; 1-4 tomų enciklopedijos vadinamos ir enciklopediniais žodynais (iki 19 amžiaus jos ir enciklopediniai žodynai nebuvo griežčiau skiriami).
Susideda iš straipsnių. Jie gali būti kelių tipų: išsamūs, apžvalginiai, trumpi, biogramos, apibūdinantys terminus, nuorodiniai ir kiti. Tekstą papildo iliustracijos, žemėlapiai, schemos, prie didesnių straipsnių - bibliografija.
Nors susisteminti žinių apie pasaulį sąvadai Senovės Egipte kurti nuo 18 amžiaus, Kinijoje - nuo 12 amžiaus prieš Kristų, bet pirmaisiais enciklopedinio pobūdžio leidiniais dažniausiai laikomi Varono (Disciplinos / Disciplinarum 9 kn., apie 50 prieš Kristų), Plinijaus Vyresniojo (Gamtos mokslų istorija / Historia naturalis 37 kn., parašyta 77 metais), kitų romėnų mokslininkų veikalai. 16-17 amžiuje dėl didėjančio žinių poreikio ir poligrafijos galimybių susidarė sąlygos enciklopedijų plėtrai.
Žymiausios 17 amžiaus Europos enciklopedijos: vokiečių mokslininko J. J. Hoffmanno Universalus istorinis, geografinis, chronologinis, poetinis, filologinis žodynas (Lexicon universale historico-geographico-chronologico-poetico-philologicum 2 t. 1677, 3 t. papildymų 1683, antrasis leidimas - 4 tomai 1698), prancūzų L. Moreri Didysis istorijos žodynas (Le Grand dictionnaire historique 2 t. 1674) ir P. Bayle’io Istorinis ir vertinamasis žodynas (Dictionnaire historique et critique 2 t. 1695-97, iki 18 amžiaus vidurio 11 leidimų; išversta į anglų kalbą). Šviečiamajame amžiuje Anglijoje išėjo E. Chamberso Enciklopedija, arba Universalus menų ir mokslo žinynas (Cyclopaedia, or An Universal Dictionary of Arts and Sciences 2 t. 1728), Vokietijoje - J. H. Zedlerio Didysis išsamus universalus visų mokslų ir menų žodynas (Grosses vollständiges Universal-Lexicon aller Wissenschaften und Künste 64 t. 1732-54), Prancūzijoje - prancūzų filosofų ir švietėjų (enciklopedininkų) J. Le R. d’Alembert’o, D. Diderot ir kitų rengta ir leista Enciklopedija, arba Aiškinamasis mokslų, menų ir amatų žodynas (Encyclopédie ou Dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers 35 t. Enciklopedija (jos sudarymo principai, aktualijos, pažangios idėjos) turėjo įtakos ne tik Prancūzijos, bet ir kitų šalių 19-20 amžiaus enciklopedijų leidimui, tarp jų Didžiosios Britanijos enciklopedijoms (1 leidimas - The Encyclopaedia Britannica, or A Dictionary of Arts and Sciences 3 t. 1768-71, 2 leidimas - Encyclopaedia Britannica 10 t. 1777-84, 15 leidimas - The New Encyclopaedia Britannica 30 t.
19 amžiuje padidėjęs informacinių leidinių poreikis skatino leidėjus daugiau leisti enciklopedijų, lėmė jų tipų, apimties, rengimo principų įvairovę. Prancūzijoje išleistas Didysis universalus 19 a. žodynas (Grand dictionnaire universel du XIXe siècle 15 t. 1866-76, 2 tomai papildymų 1878, 1888), Naujasis iliustruotas Larousse’as (Nouveau Larousse illustré 8 t. 1898-1904, 1 tomas papildymų 1906), Vokietijoje - Enciklopedinis žodynas (Conversationslexikon 6 t. 1796-1808), Didysis Brockhausas (Der grosse Brockhaus 29 t. 151928-35), Brockhauso enciklopedija (Brockhaus Enzyklopädie 30 t. 212005-06), Didysis enciklopedinis žodynas (Grosse Conversations-Lexikon 46 t. ir 6 tomai papildymų 1840-55), Meyerio enciklopedinis žodynas (Meyers enzyklopädisches Lexikon 25 t. Brockhauso antrinė bendrovė Brokgauz i Jefron Sankt Peterburge (Rusija) išleido Enciklopedinį žodyną (Ėnciklopedičeskij slovar‘ 86 pustomiai 1890-1907).
19 amžiuje veikalą pradėta leisti Danijoje (Dansk Conversations-Lexikon 28 t. 1816-26), Austrijoje (Österreichische National-Enzyklopädie 6 t. 1835-37), Italijoje (Nuova Enciclopedia Italiana 14 t. 1841-51, 6 leidimas - 25 t. 1875-89), Švedijoje (Svenskt Konversations-Lexikon 4 t. 1845-51), Lenkijoje (S. Orgelbrando išleista Visuotinė enciklopedija / Encyklopedia powszechna 28 t. 1859-68 ir S. Sikorskio bei J. Gronowskio Didžioji iliustruota visuotinė enciklopedija / Wielka encyklopedia powszechna ilustrowana 55 t.
19 amžiaus pabaigoje-20 amžiuje didėjant mokslų specializacijai, be tradicinio tipo universaliųjų enciklopedijų (Latvijoje leistos 1891-98 ir 1927-40, abi nebaigtos, Vengrijoje - 1893-1904, Čekijoje - 1923-29, Graikijoje - 1926-34, Rumunijoje - 1932 ir 1938-43), sparčiai daugėjo įvairaus profilio ir paskirties specialiųjų enciklopedijų.
Didelės enciklopedijų leidyklos tapo tarptautinėmis leidybos bendrovėmis: Bertelsmann (būstinė Gütersloh, Vokietija; leidžia žodynus, žinynus, universaliąsias ir specialiąsias enciklopedijas, pavyzdžiui, Didysis Bertelsmanno enciklopedinis žodynas / Die grosse Bertelsmann Lexikothek 36 t. 1984-90 ir kitas), Bibliographisches Institut & F. A. Brockhaus AG (būstinė Mannheime; leido žodynus, įvairias enciklopedijas, pavyzdžiui, Brockhauso enciklopedija / Brockhaus Enzyklopädie 30 t. (būstinė Čikagoje; leidžia žodynus, Britų enciklopediją / Encyclopaedia Britannica 32 t.
Lietuviškos enciklopedijos
Lietuvoje pirmąją lietuvių enciklopediją (Lietuviškoji enciklopedija) 1931 pradėjo leisti Spaudos fondas ir Lietuvių katalikų mokslo akademija (iki 1944 išleista 9 tomai, įpusėtas 10 tomas). Po II pasaulinio karo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai išleido Lietuvių enciklopediją (35 t. 1953-66, 2 tomai papildymų 1969 ir 1985). Šios enciklopedijos pagrindu išleista enciklopedija anglų kalba (Encyclopedia Lituanica 6 t. 1970-78). Sovietų okupacijos laikotarpiu Lietuvoje išleistos trys enciklopedijos: Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija (3 t. 1966-71, rodyklė 1975), Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (12 t. 1976-84, 1 tomas papildymų 1985), Tarybų Lietuvos enciklopedija (4 t. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę išleista 26 tomų Visuotinė lietuvių enciklopedija (2001-15).
20 amžiaus pabaigoje-21 amžiaus pradžioje Lietuvoje išleista originalių specialiųjų enciklopedijų: Medicinos enciklopedija (2 t. 1991-93), Vaikų enciklopedija (1994), Žurnalistikos enciklopedija (1997), Lietuvių kalbos enciklopedija (1999), Lietuvių literatūros enciklopedija (2001) ir enciklopedinių leidinių. Nuo 2017 kuriama internetinė enciklopedija Vle.lt, į kurią perkelti visi Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsniai.
tags: #enciklopedija #internete #vaikams
