Virškinimo trakto (VT) sutrikimai yra vienas dažniausių moterų skundų nėštumo laikotarpiu. Tai gali būti siejama su padidėjusia progesterono koncentracija kraujyje (pvz., pykinimas, vėmimas, gastroezofaginio refliukso liga (GERL)) ir / ar padidėjusiu prostaglandinų lygiu (pvz., viduriavimas). Kai kurie VT sutrikimai yra būdingi tik nėštumo laikotarpiu. Dažniausiai jų gydyti nereikia, tačiau būna atvejų, kai besilaukiančiai moteriai pasireiškia lėtinės su VT susijusios ligos, kai speciali priežiūra ir gydymas tampa būtinybė. Siekiant rasti geriausią sprendimą dėl nėščiųjų priežiūros ir gydymo išsivysčius VT sutrikimams, svarbu suprasti minėtų sutrikimų pasireiškimo dažnį ir priežastis.
Funkciniai ir struktūriniai virškinimo trakto sutrikimai
Funkciniai virškinimo trakto sutrikimai pasireiškia simptomais be akivaizdžių anatominių pažeidimų. Dažniausi požymiai: pilvo pūtimas, pakitę tuštinimosi įpročiai, motorikos problemos. Nors audiniai lieka nepakeisti, simptomai gali būti intensyvūs ir ilgalaikiai. Struktūriniai sutrikimai nustatomi pagal aiškius audinių pokyčius. Būdingi požymiai: kraujavimas, svorio kritimas, matomi uždegimai ar anatomijos pakitimai. Šios būklės diagnozuojamos remiantis endoskopiniais tyrimais ir audinių analize. Funkcinės diagnozės dažnai remiasi Romos IV kriterijais - tai simptominiai vertinimo modeliai, kurių metu pašalinamos struktūrinės priežastys. Struktūriniai sutrikimai patvirtinami vizualiai, identifikuojant pažeidimus per diagnostines procedūras. Gydymas priklauso nuo sutrikimo tipo. Funkciniai sutrikimai gali reaguoti į gyvenimo būdo korekcijas: mitybos keitimą, streso mažinimą, fizinį aktyvumą, antispazminius vaistus. Struktūrinėms ligoms gali prireikti chirurgijos, tikslinės terapijos ar endoskopinio gydymo. Kadangi funkcinių ir struktūrinių būklių simptomai dažnai persidengia, tiksli klasifikacija ir gydymo planas įmanomi tik gydytojui atlikus išsamų vertinimą.
Virškinimo sistemos ligos pažeidžia skrandį, žarnyną, kepenis ar kasą ir sukelia tokius simptomus kaip pilvo skausmas, pūtimas ar viduriavimas. Šios būklės gali būti funkcinės - be matomų audinių pažeidimų, arba struktūrinės - su aiškiais anatominiais pakitimais. Pagrindiniai ligų sukėlėjai yra infekcijos, autoimuniniai sutrikimai ir lėtiniai uždegimai. Diagnostikai taikomi laboratoriniai tyrimai, endoskopija, fermentų analizė. Gydymo spektras apima nuo mitybos pokyčių iki vaistų ar chirurginių procedūrų.
Dažniausi virškinimo trakto sutrikimai nėštumo metu
Pykinimas ir vėmimas
Pykinimas ir / ar vėmimas yra dažnas VT sutrikimas, pasireiškiantis nėštumo pradžioje, paprastai nereikalaujantis specialaus gydymo ir nurimstantis savaime. Pykinimu skundžiasi 50-90 proc., o vėmimu - 25-55 proc. nėščių moterų. Jaunas moters amžius, nutukimas, pirmasis nėštumas ir rūkymas yra įvardijami kaip pykinimo nėštumo metu rizikos veiksniai. Per pirmąjį nėštumo trečdalį, paprastai 6-8 nėštumo savaitę, net 91 proc. moterų vargina pykinimas. Lengva šio VT sutrikimo forma vadinama rytiniu pykinimu. Nors nėščiųjų pykinimo patofiziologija nėra visiškai aiški, tačiau ji siejama su hormoniniais svyravimais, VT motorikos sutrikimais ir psichosocialiniais veiksniais. Jei pykinimas ir / ar vėmimas tęsiasi 2 ar 3 nėštumo trečdalį, vertėtų pagalvoti apie kitas priežastis, galėjusias sukelti minėtus simptomus. Nėščiųjų pykinimą ir / ar vėmimą gali sukelti šlapimo takų infekcija, gastroenteritas, peptinė opa, pankreatitas, tulžies pūslės ar latakų pažeidimas, hepatitas, apendicitas, antinksčių nepakankamumas, padidėjęs intrakranijinis spaudimas. Esant vėlesniam nėštumui, minėtus simptomus gali paskatinti hidramnionas ar preeklampsija.
Gydymo taktikos parinkimas priklauso nuo simptomų ryškumo. Nestiprų pykinimą galima malšinti stengiantis keisti mitybos įpročius (valgyti dažniau, po mažesnę porciją, sumažinti riebalų suvartojimą, padidinti angliavandenių kiekį maisto racione), vengti pykinimą skatinančių veiksnių (pvz., kavos, geležies preparatų vartojimas, karštis, drėgmė, nevėdinamos patalpos ir pan.). Nepavykus suvaldyti pykinimo minėtais būdais, galima vartoti maisto produktus su imbieru (imbieriniai saldainiai, imbierinė arbata). Piridoksinas (vitaminas B6) gali numalšinti pykinimą ir yra saugus nėščiai moteriai. Rekomenduojama vartoti 10-25 mg vitamino B6 kas 6-8 val., neviršijant 200 mg/p. dozės. Jeigu anksčiau aprašytas gydymas nepadeda, nėščiųjų pykinimui ir vėmimui slopinti galima skirti piridoksino ir doksilamino derinį. Rekomenduojama vartoti 20 mg piridoksino ir 20 mg doksilamino 1 k./d. prieš miegą, prireikus dozę galima padidinti perpus. Šiuo metu doksilaminas nėra registruotas Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre. Stipriam pykinimui ir vėmimui malšinti rekomenduojama skirti 10 mg metoklopramido kas 6-8 val.
Refliuksas ir gastroezofaginio refliukso liga (GERL)
GERL pasireiškia 40-85 proc. nėščių moterų. Daugelyje tyrimų pastebėta, kad esant vėlesniam nėštumui GERL simptomai dažnėja ir intensyvėja, tačiau po gimdymo tampa lengvesni ar visai išnyksta. Nėštumo metu auganti gimda sukelia intraabdominalinio spaudimo padidėjimą ir apatinio stemplės sfinkterio (ASS) poslinkį, o tai gali paskatinti ASS atsipalaidavimą, daugelio autorių laikomą pagrindine GERL priežastimi. Dažniausi GERL požymiai yra rėmuo ir rūgštinis refliuksas. Deginantis skausmas krūtinės srityje, disfagija, kąsnio jausmas gerklėje, seilėtekis pasireiškia rečiau, tačiau taip pat būdingi GERL. Dažniausiai GERL diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais.
Pirminis GERL gydymas nėštumo metu susideda iš gyvenimo būdo ir mitybos įpročių keitimo (pvz., galvūgalio pakėlimas miegant, maisto produktų, skatinančių refliukso vystymąsi, vengimas, kt.). Gydymas medikamentais indikuotinas tuomet, kai nepadeda anksčiau minėti būdai. Pradedama nuo antacidinių vaistų. Tiesa, jų sudėtyje yra natrio bikarbonato ir magnio trisilikato, todėl šie vaistai turėtų būti vengtini nėštumo metu. Vėliau skiriamas sukralfatas po 1 g 3 k./d. Nepasiekus norimo poveikio, pereinama prie H2 histamino receptorių blokatorių (pvz., ranitidino po 75-150 mg 2 k./d.).
Plonojo žarnyno bakterijų peraugimas (SIBO)
SIBO - tai būklė, kai plonojoje žarnoje dauginasi per didelis bakterijų kiekis, viršijantis 10³ KSV/ml. Šis peraugimas gali sutrikdyti virškinimą ir sukelti pilvo pūtimą, skausmą, viduriavimą, užkietėjimą, svorio kritimą, nuovargį, vitamino B12 bei geležies trūkumą. Pagrindinės priežastys: sutrikdyti žarnyno judesiai, lemiantys bakterijų kaupimąsi; struktūriniai pakitimai, sudarantys palankią terpę dauginimuisi; uždegiminės žarnyno ligos, mažinančios atsparumą peraugimui; lėtinis alkoholio vartojimas, veikiantis motoriką ir imunitetą. Diagnozavimas: naudojami vaizdiniai tyrimai struktūriniams pakitimams nustatyti, vertinami kraujo rodikliai dėl galimų mitybos trūkumų. Gydymo būdai: skiriamas antibiotikas rifaksiminas, mažinantis peraugusias bakterijas; taikoma mažai FODMAP dieta, mažinanti fermentuojamų angliavandenių kiekį; naudojami prokinetikai, gerinantys žarnyno judesius; užtikrinamas pakankamas skysčių vartojimas. Gydymas turi būti pritaikytas individualiai. Norint nustatyti tikslią diagnozę ir pasirinkti tinkamiausią terapiją, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Pilvo pūtimas ir obstipacija
Nėščiosios dažnai skundžiasi pilvo pūtimu ir vidurių užkietėjimu. Minėti simptomai vargina 16-39 proc. moterų nuo nėštumo pradžios iki 6-12 savaičių po gimdymo. Nėščiųjų pilvo pūtimas ir obstipacija siejama su hormoniniais pokyčiais, dėl kurių sutrinka žarnyno motorika. Padidėjusi progesterono koncentracija lėtina žarnyno lygiųjų raumenų veiklą. Tam įtaką turi ir hormono motilino kiekio kraujyje sumažėjimas. Padidėjusi gimda gali spausti organus mažajame dubenyje, todėl sulėtėja pernaša žarnynu.
Obstipacijos simptomams lengvinti nėštumo metu pirmenybė teikiama skaidulinių medžiagų ir skysčių kiekio didinimui maisto racione ar koncentruotų maistinių skaidulų vartojimui, nes šios medžiagos nėra absorbuojamos žarnyne. Sunkiai gydomais atvejais galima skirti laktuliozę ar bisakodilį.
Viduriavimas
Viduriavimu vadinama pasituštinimai skystomis išmatomis 3 ir daugiau kartų per dieną. Dažniausiai viduriavimas būna susijęs su išmatų kiekio padidėjimu (>300 g/d.). Nėštumo laikotarpiu viduriuoja apie 34 proc. moterų. Dažniausios priežastys yra infekcijos, kurias sukelia salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, Escherichia coli, pirmuonys ar virusai. Kitos galimos priežastys yra apsinuodijimas maistu, vaistų sukeltas viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas.
Viduriavimui užsitęsus ilgiau nei 48 val., esant gausiam vandeningam tuštinimuisi, prasidėjus kraujavimui iš išangės, pastebėjus svorio mažėjimą, reikėtų nustatyti viduriavimo priežastį ir atlikti tyrimus, pavyzdžiui, virusų antigenų, išmatų pasėlio tyrimus ir mikroskopiją, bendrojo kraujo tyrimą. Gydant svarbiausia atkurti netektų skysčių ir elektrolitų balansą ir palaikyti jį skiriant rehidracijos tirpalus. Medikamentinį gydymą rekomenduojama pradėti nuo bismuto salicilato. Loperamidas, slopinant viduriavimą, taip pat saugus nėštumo metu.
Tulžies pūslės akmenligė
Nėštumo metu dėl progesterono poveikio sulėtėja tulžies pūslės motorika, o dėl estrogenų koncentracijos pagausėjimo kraujyje didėja cholesterolio sintezė ir tulžies geba formuoti akmenis. Literatūroje nurodoma, kad iki 31 proc. nėščiųjų nustatoma drumzlių tulžies pūslėje, o tulžies pūslės akmenligė diagnozuojama iki 2 proc. besilaukiančių moterų. Cholecistektomija yra viena dažniausių su nėštumu nesusijusių operacijų nėštumo metu, kurią lenkia tik apendektomija.
Nėščiųjų tulžies pūslės akmenligę sunkiau diagnozuoti, nes dėl padidėjusios gimdos gali pakisti skausmo pobūdis ir vieta, o dėl pilvo sienos atsipalaidavimo, peritonito požymiai dažnai būna ne tokie intensyvūs. Paprastai skausmas lokalizuojasi dešiniajame viršutiniame pilvo kvadrante ar epigastriume. Atsiradus tulžies pūslės akmenligės simptomams, rekomenduojama malšinti skausmą, taikyti intraveninę skysčių infuziją, dietą, skirti antibiotikų terapiją atsižvelgus į simptomų atsiradimo priežastis. Stiprų skausminį sindromą nėštumo metu galima malšinti intraveniniais opiodais, o neintensyvų skausmą - acetaminofenu. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ypač po 32 gestacijos savaitės, neturėtų būti skiriami. Jei konservatyvusis gydymas nepadeda ar skausmo epizodai kartojasi, svarstoma chirurginio gydymo galimybė.
Celiakija
Celiakija - tai autoimuninė reakcija į glitimą, sukelianti plonosios žarnos gleivinės pažeidimus. Liga gali pasireikšti labai įvairiai: nuo aiškių virškinimo sutrikimų iki visiškai besimptomės formos su histologiniais pakitimais. Dažniausi simptomai - lėtinis viduriavimas, pilvo pūtimas, pilvo skausmas ir svorio kritimas dėl maistinių medžiagų pasisavinimo sutrikimų. Dėl ilgalaikės malabsorbcijos dažnai išsivysto geležies stokos anemija, osteoporozė, periferinė neuropatija ir herpetiforminis dermatitas. Šios komplikacijos gali pasireikšti net tada, kai virškinimo simptomai yra silpni arba visai nepasireiškia. Vaikams celiakija gali sukelti augimo sulėtėjimą, vėluojantį lytinį brendimą bei bendrą raidos atsilikimą. Dėl to itin svarbi ankstyva diagnostika, siekiant išvengti ilgalaikių vystymosi sutrikimų. Besimptomė celiakija, dar vadinama „tyliąja forma“, pasireiškia tik histologiniais pažeidimais be akivaizdžių klinikinių ženklų. Nepaisant to, negydant gali išsivystyti rimtos komplikacijos. Diagnozei nustatyti atliekami serologiniai tyrimai - dažniausiai tiriami audinių transglutaminazės (anti-tTG) antikūnai. Įtarus ligą, diagnostika patvirtinama atliekant dvylikapirštės žarnos biopsiją, kuri atskleidžia gaurelių atrofiją. Tiksliai diagnozei būtina įvertinti abiejų tyrimų rezultatus kartu. Vienintelis veiksmingas gydymas - visą gyvenimą trunkanti griežta glitimo netoleruojančių produktų dieta. Kad mityba būtų visavertė ir saugi, pacientams rekomenduojama konsultuotis su gydytoju ar dietologu. Nuolatinis stebėjimas padeda išvengti mitybos trūkumų ir ilgalaikių komplikacijų.
Krono liga
Krono liga - lėtinė uždegiminė žarnyno liga, pažeidžianti bet kurią virškinimo trakto dalį. Dažniausi simptomai: nuolatinis viduriavimas, pilvo skausmas, svorio kritimas, kraujavimas iš tiesiosios žarnos. Gali pasireikšti išoriniai požymiai - sąnarių artritas, akių uždegimas, vaikų augimo sulėtėjimas. Komplikacijos apima žarnyno obstrukciją, fistulių susidarymą, mažakraujystę ir ilgalaikio uždegimo sukeltą vėžio riziką. Fistulės gali jungti skirtingas žarnyno dalis arba organus. Anemija dažnai išsivysto dėl lėtinio kraujo netekimo ir maistinių medžiagų trūkumo. Gydymui taikomi aminosalicilatai, kortikosteroidai, biologiniai vaistai ir imunosupresantai. Chirurginė intervencija reikalinga, jei vaistai neveiksmingi arba atsiranda gyvybei pavojingų komplikacijų. Tikslus gydymo planas priklauso nuo ligos lokalizacijos, aktyvumo ir paciento būklės.
Laktozės netoleravimas
Laktozės netoleravimas pasireiškia pilvo skausmu, pūtimu, flatulencija ar viduriavimu, dažniausiai per 30 minučių-2 valandas po laktozės turinčio maisto vartojimo. Simptomų intensyvumas priklauso nuo individualaus laktazės fermento kiekio ir suvartotos laktozės kiekio. Skiriami keturi tipai: Pirminis - išsivysto natūraliai mažėjant fermento gamybai su amžiumi; Antrinis - atsiranda po žarnyno pažeidimų ar infekcijų; Įgimtas - genetinis sutrikimas nuo gimimo; Vystomasis - pasireiškia neišnešiotiems kūdikiams. Valdymas apima laktozės ribojimą, laktazės papildų vartojimą prieš valgį ir pagrindinės ligos gydymą (esant antriniam tipui). Kai kuriais atvejais naudinga palaipsniui įtraukti nedidelius laktozės kiekius, siekiant pagerinti toleravimą. Tikslią diagnozę ir mitybos planą turėtų parinkti gydytojas.
Gastritas ir gastroenteritas
Gastritas pasireiškia deginančiu skausmu epigastriume, pykinimu, o kartais - tamsiomis išmatomis dėl kraujavimo. Būklė susijusi su skrandžio gleivinės uždegimu, dažnai sukeltu H. pylori infekcijos. Gastroenteritas apima tiek skrandžio, tiek žarnyno uždegimą, kuris sukelia ūmų viduriavimą, vėmimą, mėšlungį ir karščiavimą. Dažniausiai jį sukelia virusai ar bakterijos. Gastrito diagnostika: endoskopinis įvertinimas, biopsija, H. pylori tyrimas. Gastroenterito diagnostika: išmatų tyrimai, klinikinė apžiūra. Gastrito gydymas: protonų siurblio inhibitoriai, H. pylori eradikacija antibiotikais. Gastroenterito gydymas: skysčių ir elektrolitų atkūrimas, poilsis. Esant bakterinei kilmei - specifinė terapija.
Dispepsija
Dispepsija sukelia epigastriumo skausmą, pūtimą, rėmenį, pykinimą ar vėmimą po valgio, ankstyvą sotumą. Tai funkcinis viršutinės virškinimo sistemos sutrikimas, ne visada susijęs su konkrečia organine patologija. Pagrindiniai tyrimai: klinikinė anamnezė ir fizinis ištyrimas, H. pylori nustatymas (kvėpavimo ar išmatų testais), endoskopija - jei įtariami struktūriniai pakitimai, diferencinė diagnostika - GERL, IBS, gastroparezė. Gydymas apima mitybos korekcijas, rūgštingumą mažinančius vaistus, H. pylori eradikaciją (jei nustatyta), gyvenimo būdo pokyčius (streso valdymą, rūkymo nutraukimą). Gali prireikti ilgalaikio stebėjimo, ypač jei simptomai išlieka.
Vidurių užkietėjimas
Vidurių užkietėjimas - dažnas apatinės virškinimo sistemos sutrikimas, pasireiškiantis retesniu nei trys kartai per savaitę tuštinimusi, kieta ar susiskaidžiusia išmatų konsistencija, įsitempimu ir nepilno pasišalinimo jausmu. Ši būklė dažnesnė tarp moterų ir vyresnių nei 50 metų žmonių, o jos paplitimas pasaulyje siekia iki 28 %. Pagrindinės priežastys apima vaistų vartojimą (pavyzdžiui, opioidų ar kalcio kanalų blokatorių), lėtines ligas (hipotirozę, diabetą, Parkinsono ligą), netinkamą mitybą su mažu skaidulų kiekiu bei skysčių trūkumą. Kai kuriais atvejais užkietėjimas atsiranda dėl struktūrinių žarnyno pakitimų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems gali prireikti kolonoskopijos. Gydymas priklauso nuo konkretaus atvejo. Dažniausiai taikomi mitybos ir gyvenimo būdo pakeitimai - didinamas skaidulų bei skysčių kiekis, aktyvinamas fizinis judėjimas. Jei to nepakanka, gali būti skiriami vidurius laisvinantys vaistai: osmotiniai ar stimuliuojantys. Chirurginė intervencija taikoma tik tais atvejais, kai konservatyvus gydymas neveiksmingas. Dėl individualios diagnozės ir tinkamo gydymo plano visada svarbu pasitarti su gydytoju.
Viduriavimas
Viduriavimas - tai būklė, kai išmatos tampa vandeningos ir pasireiškia dažnas tuštinimasis. Dažniausios priežastys: E. coli, Salmonella, Giardia, Cryptosporidium, rotavirusas ir norovirusas. Infekcijos dažniausiai plinta per užterštą vandenį, neplautas rankas arba termiškai neapdorotą maistą. Pagal trukmę viduriavimas skirstomas į tris formas: ūminis (iki 14 dienų), nuolatinis (14-30 dienų) ir lėtinis (virš 30 dienų). Keliautojų viduriavimas dažniausiai pasireiškia po apsilankymo regionuose su prastesne higiena ir yra susijęs su bakterine ar virusine infekcija. Pagrindinis gydymo tikslas - atkurti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą. Daugeliui pacientų pakanka geriamojo rehidratacijos tirpalo. Sunkesniais atvejais reikalinga medikų pagalba ir tiksli patogeno identifikacija. Prevencijai svarbu: plauti rankas, gerti saugų vandenį, vengti neaiškios kilmės maisto. Vaikams gali būti skiriama rotaviruso vakcina. Ilgiau nei kelias dienas trunkantis viduriavimas gali signalizuoti apie rimtesnę problemą - reikalingas gydytojo įvertinimas ir tiksli diagnozė.
Preeklampsija ir jos ryšys su virškinimo sutrikimais
Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Ši būklė gali paveikti tiek motiną, tiek vaisių, sukeldama komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip eklampsija (traukuliai). Manoma, kad preeklampsija paveikia apie 5-8 % nėščių moterų visame pasaulyje, o rizika yra didesnė pirmojo nėštumo metu arba moterims, turinčioms tam tikrų rizikos veiksnių. Nors tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, preeklampsija siejama su placentos kraujotakos sutrikimais ir imunologiniais veiksniais. Tikslios preeklampsijos priežastys nėra visiškai išaiškintos, tačiau manoma, kad ją sukelia placentos vystymosi ar kraujotakos sutrikimai, lemiantys sisteminį uždegimą ir kraujagyslių disfunkciją. Preeklampsija gali išsivystyti be akivaizdžių simptomų, todėl reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini. Kai simptomai pasireiškia, jie gali būti įvairūs ir signalizuoti sunkėjančią būklę. Sunkios preeklampsijos ar eklampsijos požymiai, reikalaujantys skubios pagalbos, apima traukulius, stiprų galvos skausmą, sąmonės sutrikimą ar vaisiaus judesių sumažėjimą.
Preeklampsija gali turėti didelį poveikį nėščios moters fizinei ir emocinei būklei. Aukštas kraujospūdis, patinimas ir kiti simptomai riboja kasdienę veiklą, pvz., darbą, fizinį aktyvumą ar net poilsį. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, o tai sukelia stresą ir atskiria moterį nuo šeimos. Emocinis poveikis taip pat reikšmingas - baimė dėl savo ir kūdikio sveikatos, galimas priešlaikinis gimdymas ar komplikacijos gali sukelti nerimą ar depresiją. Susidūrus su preeklampsija, svarbu bendradarbiauti su gydytojais, laikytis rekomendacijų ir ieškoti artimųjų ar psichologinės pagalbos. Informuotumas apie būklę, reguliarūs patikrinimai ir sveikas gyvenimo būdas padeda sumažinti komplikacijų riziką. Preeklampsija yra rimta nėštumo komplikacija, kuri reikalauja atidaus stebėjimo ir savalaikio gydymo, siekiant apsaugoti motinos ir vaisiaus sveikatą. Ankstyva diagnozė per reguliarius prenatalinius patikrinimus, kraujospūdžio kontrolė, medikamentinis gydymas ir, jei reikia, skatinamas gimdymas padeda valdyti šią būklę ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip eklampsija ar HELLP sindromas. Supratimas apie rizikos veiksnius, simptomus ir prevencines priemones leidžia moterims aktyviai rūpintis savo sveikata. Nors preeklampsija gali sukelti fizinį ir emocinį stresą, bendradarbiavimas su gydytojais, sveikas gyvenimo būdas ir artimųjų palaikymas padeda sumažinti jos poveikį ir užtikrinti saugų nėštumą.
Kitos su nėštumu susijusios virškinimo problemos
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC)
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos (reta, dažnis: 0,5 %). Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnai, padai, galūnės, mažiau veidas ir kaklas), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę (per kitus gimdymus pasikartoja iki 70 %, šeiminis paveldėjimas apie 36 %). Fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija nėščiosios organizme sumažina tulžies latakų tonusą ir taip padidina cholestazę. Odos niežėjimo priežastis - sutrikęs tulžies rūgščių metabolizmas kepenyse ir sulėtėjęs tulžies tekėjimas tulžies latakais. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių dėl pakitusio kepenų ląstelių ir tulžies latakėlių ląstelių laidumo. Nepašalintos tulžies rūgštys kaupiasi kepenyse ir sukelia tulžies sąstovį (cholestazę), dideliais kiekiais išsiskiria į kraują, jų koncentracija kraujyje padidėja 10-100 kartų. Per kraują tulžis patenka į odą ir dirgina periferinius nervus sukeldama niežėjimą. INC sergančios nėščiosios dažniau gimdo prieš laiką ir po gimdymo kraujuoja. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis svarbu stebėti vaisiaus būklę, nes galima vaisiaus žūtis (dažnis: nuo 1 iki 10 %).
Pagrindinis INC gydymo tikslas - sumažinti simptomus ir nėštumo komplikacijų riziką. Pirmiausia, pacientėms akcentuojama mitybos korekcijos svarba. Sveika ir subalansuota mityba mažina išskiriamą tulžies rūgščių kiekį, todėl tai, iš esmės, yra vienas iš gydymo metodų. Pagrindinis ir labai svarbus vaistas, skiriamas INC gydymui - ursodeoksicholio rūgštis. Tai preparatas, kuris mažina kepenų fermentų kiekį, gerina tulžies tekėjimą kepenyse, mažina niežulį. Svarbu tai, kad naudojant šį vaistą mažėja perinatalinės nėštumo baigties tikimybė, t.y., mažėja vaisiaus pažeidimo, mirties rizikos bei didėja šansas, kad nėštumas bus sėkmingas, vaisius išnešiotas. Šio vaisto dozavimą koreguoja gydytojas, atsižvelgiant į pacientės skundus, simptomų pasireiškimo laiką (pvz., vakaras, naktis), tulžies rūgščių kiekį kraujyje. Remiantis įvairiais tyrimų duomenimis nuatatyta, kad laikantis mitybos rekomendacijų ir vartojant skirtą gydymą, niežulys sumažėja iki 60-85 %, o visiškai išnyksta iki 41% pacienčių. Ursodeoksicholio rūgštis yra saugi, kadangi neturi žalingo poveikio vaisiui ir naujagimiui.
tags: #virskinamojo #trakto #sutrikimai #nestumo #metu
