Kiekvieną mamą ar tėtį kamuoja klausimas, kuo užimti mažąjį, kad jis ne tik smagiai leistų laiką, bet ir ugdytųsi. Ypatingai ši dilema neduoda ramybės tėvams, auginantiems vaikus, turinčius raidos sutrikimų. Kiekviena minutė atrodo brangi, kiekvieną norisi išnaudoti, tačiau tuo pačiu taip svarbu, kad mažasis ne tik mokytųsi, bet ir galėtų pasidžiaugti vaikyste. O kas sakė, kad šie du norai nesuderinami?
Ikimokykliniais metais daugelis raidos sutrikimų turinčių vaikų patiria pirmuosius ilgus ir ne visuomet malonius susitikimus su bendraamžiais. Vieniems jiems tai gali būti labai sunku. Be to, ir besikeičianti aplinka bei rutina gali būti labai didelis iššūkis vaikui. Grupiniai užsiėmimai raidos sutrikimų turinčiam ikimokyklinukui gali padėti mokytis reikšti savo jausmus, prisitaikyti prie sensorinių sunkumų ir bendrauti su kitais vaikais.
Ikimokykliniai metai - tai auksinis metas darbui su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais. Ankstyvosios vaikystės metais vaikai auga ir vystosi neįtikėtinu greičiu ir tai idealus metas padėti savo vaikui išmokti bendrauti su kitais, valdyti savo pojūčius, pagerinti bendravimą ir treniruoti daugelį kitų įgūdžių. Galite naudotis pamokų autizmą turintiems vaikams planais arba remdamiesi keletu esminių temų susidaryti savo pačių pamokas.
Beje, nereikia bijoti, kad pradžioje vaikas žais nelabai noriai, o patys žaidimai primins daugiau imitacijos užduotį nei laisvą žaidimą. Iš tiesų, raidos sutrikimų turintys vaikai dažnai nemoka „greitai orientuotis“ besikeičiančiame žaidime, nejaučia malonumo, kurį žaidimas teikia įprastos raidos vaikams. Viena vertus, taip yra todėl, kad jiems sunku savarankiškai perprasti žaidimo taisykles, ar išmokti jas spontaniškai imituojant kitus vaikus, kita vertus, kadangi žaisti jiems savarankiškai sunku - jie nėra sėkmingi. O kai vaikas nesijaučia sėkmingas - užsiėmimas jam negali teikti malonumo.
Vėluojantys, neįprasti imitaciniai įgūdžiai arba jų nebuvimas ypač būdingas autizmo spektru turintiems vaikams, kaip rodo McMaster universitete atlikto tyrimo duomenys. Šių įgūdžių stiprinimas per žaidimą gali praplėsti vaiko galimybes bendrauti su kitais. Imitacija - vienas svarbiausių įgūdžių, būtinų daugeliui kitų, įskaitant bendravimą ir žaidimą su bendraamžiais, mokymąsi kalbėti, akademinius įgūdžius ir kt. Vaidybinius žaidimus galite pasirinkti taip, kad jie geriausiai atitiktų vaiko pomėgius, tai padės patraukti jo dėmesį.

Autizmo spektro sutrikimų ypatumai
Autizmo spektro sutrikimai apima platų spektrą būklių, įskaitant Aspergerio sindromą, Retto sindromą, netipišką autizmą ir klasikinį autizmą. Autizmo požymiai gali būti pastebimi jau ankstyvoje vaikystėje, tačiau sutrikimas dažnai nustatomas tik vėliau. Vaikų gebėjimai ir poreikiai yra skirtingi ir laikui bėgant gali keistis.
Pagrindiniai autizmo požymiai:
- Sutrikęs bendravimas (verbalinis ir neverbalinis).
- Sutrikusi socialinė sąveika.
- Riboti interesai ir pasikartojantis, stereotipinis elgesys.
- Priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams.
- Neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius.
Autistiški vaikai kitaip suvokia aplinką - jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Jiems gali būti sunku atpažinti kito žmogaus nuotaiką veide ar palaikyti akių kontaktą. Dėl šių priežasčių emocijų mokymasis autistiškiems vaikams yra itin svarbus.
Autizmo spektro sutrikimai (ASS) - tai sudėtinga ir įvialypė raidos sutrikimų grupė. Vaikai, turintys ASS, pasižymi individualiais poreikiais, todėl sėkmingas jų ugdymas reikalauja specializuoto požiūrio ir metodų. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs darbo metodai su ASS turinčiais vaikais, remiantis specialistų rekomendacijomis, tyrimais ir praktine patirtimi.
Autizmo spektro sutrikimų paplitimas: Autoriai (Gillberg, Coleman, 1992) nurodo, kad iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe. Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Šis skirtumas yra didesnis tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto koeficientą (IQ).
Autizmo priežastys: Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos. Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija - amino rūgšties (fenilalanino) apykaitos sutrikimas, neurofibromatozė (Reklinhauzerio liga), tuberozinė sklerozė ir kt. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epinefrino ir norepinefrino kiekio pakitimas. Autoriai pažymi, kad su autizmu gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis.
Yra paveldimų autizmo formų. Broliai ir seserys turi 3-8 % riziką turėti autizmą.

Darbo metodai ir strategijos
Sensoriniai žaidimai
Pojūčių (arba sensoriniai) sutrikimai paveikia didžiąją dalį autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų (pagal tyrimą, kuris buvo paskelbtas žurnale Autism). Garsai, proprioreceptorinis pojūtis (padeda mums suvokti savo kūno ir atskirų dalių dinaminę bei statinę padėtį), lytėjimas, vizualinė informacija, skoniai ir kiti pojūčiai gali būti pernelyg stiprūs, arba vaikai gali siekti dar stipresnės stimuliacijos.
- Didelį maisto produktų laikymo indą pripildykite pupų ir paslėpkite jose smulkių žaislų.
- Į nedidelius indelius (pvz., Kinderio kiaušinio geltoną plastmasinę talpą) įdėkite įvairių kvapų maisto produktų: duonos, apelsino žievelės, mėtų, cinamono ir pan.
- Į nedideles lėkštutes sudėkite po truputį skirtingo skonio produktų: druskos, pipirų, citrinos, šokolado ir mokykitės/žaiskite skonius: kartu, saldu, sūru, rūgštu ir t.t.
- Pasigaminkite įvairių tunelių ir kliūčių ruožų iš kėdžių, stalų ir kt.
Atminkite, kai kuriems vaikams tam tikra sensorinė patirtis gali būti per stipri. Jeigu vaikas atrodo ypač sunerimęs, nespauskite.
Sulaukti savo eilės
Sulaukti savo eilės - labai svarbus įgūdis ikimokyklinuko socialinei raidai, be to, tai atlieka labai svarbų vaidmenį verbalinei kalbai. Sulaukti eilės tikras iššūkis bet kuriam ikimokyklinukui, tačiau turinčiam autizmo spektro sutrikimą - ypač didelis. Formalizuojant elgesį ir darant tai smagiai, eilės išlaukimas gali tapti natūralia vaiko gyvenimo dalimi.
- Vaikui žaidžiant su žaislu, prieikite ir paprašykite eilės sau pažaisti. Nelaukite, kol vaikas pasakys „gerai“. Paprasčiausiai imkite žaislą, pažaiskite ir grąžinkite jį. (Nepamirškite padėkoti (atsidėkoti) už tai, kad vaikas leido tai padaryti. Veikti reikia labai greitai, paimti tik sekundei, po to dviem, po to trim., t.y., laukimo laiką reikia didinti labai labai palengva).
- Pažaiskite nesudėtingą stalo žaidimą (su kauliuko ridenimu) ir kiekvieną kartą vaiką (vėliau ir jo bendraamžius, žaidžiančius kartu) apdovanokite už tai, kad sulaukė savo eilės (palaipsniui apdovanojimus duokite ne kiekvieną kartą, vaikai turi nežinoti, kada bus apdovanoti už gražų žaidimą).
- Atneškite naują, labai įdomų žaislą (ypač tiks šviečiantis ir grojantis). Kelias minutes juo žaiskite pats, tada pasiūlykite vaikui, sakydamas „dabar tavo eilė“.
„Bendro dėmesio“ ugdymas
„Bendro dėmesio“, arba gebėjimo savo patirtimi dalintis su kitais trūkumas - labai dažnas autizmą turinčių vaikų sutrikimas, tačiau būtinas įgūdis ateičiai, kaip teigiama straipsnyje, išspausdintame žurnale Philosophical Transactions of the Royal Society of Biological Sciences.
- Grupėje suorganizuokite žaidimą „papasakok ir parodyk“, kuriame vaikai iš namų gali atsinešti kokius nors daiktus arba papasakoti apie tai, ką jiems teko patirti.
- Vaikui žaidžiant su žaislu, paimkite žaislą ir atkreipkite dėmesį į tam tikrą konkretų žaislo aspektą (pavyzdžiui, į pliušinio meškiuko ausis).
- Žaiskite panašius žaidimus į „Šilta/šalta“: vienas žaidėjas sugalvoja objektą, o kitas, užduodamas klausimus ir gaudamas atsakymus „Taip/Ne“ arba „Šilta/Šalta“ turi atspėti, koks tai daiktas. Gali būti pateikiamos užuominos apie spėjamo daikto spalvą, skonį, leidžiamus garsus ar kitas savybes.
- Surinkite įvairių instrumentų ar triukšmą keliančių daiktų.
- Paprašykite vaiko parodyti, ką jis daro ar piešia. Ypatingai apdovanokite parodžius.
Imitacijos lavinimas
Imitacija - didžiulė vaiko raidos dalis, o (pasak Vašingtono universitete atlikto tyrimo) autizmą turintiems vaikams tai gali sektis labai sunkiai.
- Žaiskite žaidimą, kuriame vaidinate tai vieną, tai kitą gyvūną.
- Pamėgdžiokite tai, ką daro vaikas.
- Suskirstykite vaikus poromis ir liepkite apsimesti, kad yra vienas kito veidrodis.
- Žaiskite žaidimą, kurio metu vaikas turi atkartoti juokingus jūsų kūno judesius ir leidžiamus garsus.

Metodai ir sistemos
SCERTS Modelis
Nors autizmo spektro sutrikimas - viena plačiausiai tyrinėjamų psichiatrijos sričių visame pasaulyje, Lietuvoje ASS turinčių vaikų tėvams ir su jais dirbantiems specialistams vis dar trūksta specializuotų, Lietuvoje adaptuotų metodų, kurie leistų tikslingai taikyti autistiškų asmenų ugdymo būdus ir būtų orientuoti ne į elgesio terapiją, o į santykį. Matydami šią problemą, „Altamedica“ klinikų tinklas kartu su Norvegijos Psichoanalizės institutu nuo 2021 metų vykdo projektą „SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje“, kuriuo siekiama moksliniais tyrimais grįstą tarpdisciplininį ugdymo metodą, skirtą darbui su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais, pradėti taikyti ir Lietuvoje. Šiuo projektu taip pat stengiamasi keisti visuomenės požiūrį į autizmą ir ASS asmenis bei mažinti psichologinių sutrikimų turinčių asmenų patiriamą socialinę atskirtį. Baigiantis projektui, apžvelgiame, kaip sekėsi taikyti šį modelį Lietuvoje.
Kadangi daugiausiai kvalifikuotų specialistų, gebančių dirbti su ypatingais vaikais, yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose, „SCERTS“ metodika adaptuota mažesnėse Lietuvos savivaldybėse - Joniškio, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Varėnos ir Marijampolės, taip siekiant mažinti paslaugų netolygumą tarp Lietuvos didmiesčių ir miestelių. Organizuojant kompleksinius teorinius ir praktinius mokymus, „SCERTS“ metodikos apmokyti įvairių sričių specialistai, kurie susiduria su resursų trūkumu, teikiant kokybiškas ugdymo paslaugas ypatingiems vaikams. Be įvairių sričių specialistų, projekte dalyvavo ir ASS vaikus auginantys tėvai, kurie nori aktyviau įsitraukti į vaiko tobulėjimo procesą ir, bendradarbiaujant su specialistais, užtikrinti ugdymo tęstinumą namuose. Su „SCERTS“ modelio metodika taip pat supažindinti savivaldybių administracijos atstovai, švietimo ir tarpinstitucinio bendravimo skyrių vadovai, kurie organizuoja bendrą pagalbą specialiųjų poreikių vaikams.
Su nauja metodika specialistus, tėvus ir bendruomenių atstovus supažindino kompetentingų lektorių komanda - medicinos psichologai, vaikų paauglių psichiatrai, klinikiniai logopedai ir ergoterapeutai, kurie suteikė galimybę rinktis į santykį orientuotą, humanišką ugdymo metodą. Keturis mėnesius kiekvienoje savivaldybėje trukusius mokymus sudarė trys dalys: teorinė dalis, praktiniai užsiėmimai ir savarankiško darbo pristatymas. Teorinių mokymų metu dalyviai supažindinti su „SCERTS“ modeliu, jo autoriais, esminiais principais ir taikymo galimybėmis. Taikant „SCERTS“ modelį, ypatingas dėmesys skirtas ASS asmenų socialinei komunikacijai, emocijų reguliavimui, transakciniam palaikymui, apimant įvairias raidos sritis (komunikacinę, socio-emocinę, kognityvinę ir motorinę) ir gyvenimo aplinkas. Vykdant projektą bendradarbiauta su Norvegijos Psichoanalizės institutu, todėl visi mokymų dalyviai turėjo galimybę išklausyti paskaitas apie darbo patirtį su autistiškais vaikais Norvegijoje. Viso projekto metu mokymus jau išklausė 95 specialistai, 61 tėvai ir 21 bendruomenės atstovas. Šiuo metu mokymai dar vyksta Marijampolės savivaldybėje. 2024 metų sausį mokymus baigs dar 18 specialistų, 8 ypatingų vaikų tėvai ir 5 bendruomenių atstovai.
Mokymus baigę specialistai džiaugiasi galėję ne tik pagilinti teorines žinias, bet ir praktiškai mokytis vertinti ASS turinčius vaikus, analizuojant realias situacijas ir savo asmeninius atvejus. Taip pat taikyti „SCERTS“ modelį planuojant ugdymo procesą ir kuriant pozityvų santykį su ASS turinčiais vaikais. Bendruomenių atstovai ypač vertino praktinius patarimus, kaip aktyviau įtraukti ASS asmenis ir jų šeimas į bendruomenių gyvenimą.
Su „SCERTS“ modeliu susipažinę autistiškų vaikų tėvai yra patenkinti, kad naujai įgytos žinios leido geriau suprasti, kaip ugdyti savo vaikus namuose ir kokybiškai bendradarbiauti su vaiko ugdymo įstaiga.
Kaip pastebi „SCERTS“ mokymų lektorė Edita, „Lietuvoje metodų, skirtų darbui su autizmo spektro sutrikimą turinčiais asmenimis, nėra daug, todėl džiugu, kad „SCERTS“ modelis jau po truputį pradedamas taikyti ir lietuviškoje švietimo sistemoje. Visi vaikai yra skirtingi, todėl gera žinoti, kad tiek tėvai, auginantys ypatingus vaikus, tiek specialistai turi dar vieną alternatyvą pozityviam autistiškų vaikų ugdymui ir jų gebėjimų vertinimui. Džiaugiuosi, kad šis projektas vyko mažesnėse Lietuvos savivaldybėse, suteikiant galimybę ne tik didmiesčių, bet ir mažesnių miestų specialistams gerinti autistiškų vaikų ugdymo kokybę, siekiant gyvenimiško ir santykiu grįsto mokymo proceso, o ne grubios elgesio korekcijos. Labiausiai širdis džiaugiasi, kad keičiasi visuomenės požiūris į autistiškus vaikus ir juos auginančias šeimas, ir tikiu, kad „SCERTS“ modelis prie to labai prisideda.“
„Altamedica“ vykdomas projektas „SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje“ yra finansuojamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis.

Taikomosios elgesio analizės (ABA) metodas
Ši terapijos rūšis pradėta taikyti 1964 metais, po to kai I.Lovaas įrodė jos efektyvumą su autistais. Sunkiausia yra terapijos intensyvumas. Autistai daro garantuotą pažangą jei per savaitę gauna 30 valandų tokios terapijos. Tačiau didžioji sėkmės dalis yra tėvai. Vaikas daro pažangą, jei jie aktyviai dalyvauja terapijoje ir likusį dienos laiką su vaiku kartoja, ką jis išmoko per pamokas.
Asociacija „Kitoks vaikas“, remdamasi tarptautinių tyrimų rezultatais mano, kad vienas iš efektyviausių ankstyvame amžiuje taikomų metodų yra Elgesio analizės metodas (išsamiau: National Standards - National Autism Center at May Institute). Taikomosios elgesio analizės metodas pagerina ASS vaikų elgesį, komunikaciją, sprendžia kitas problemas. Taip pat svarbi specialistų komanda, pvz., dažnai reikia logopedo, kineziterapeuto, ergoterapeuto paslaugų, nes ABA visų vaiko problemų neišspręs.
Tėvams svarbu tinkamus vaiko ugdymo ir gyvenimo kartu metodus taikyti kasdieninėje aplinkoje namuose, mokykloje visą gyvenimą. Tėvai taip pat gali išmokti tam tikrų Taikomosios elgesio analizės principų ir taikyti juos ugdant vaiką namuose (kai kurie ABA paslaugų teikėjai teikia paslaugų modelį, kai terapiją atlieka vienas iš tėvų, o jų veiklą prižiūri ir konsultuoja ABA specialistas).
Vieni svarbiausių lietuvių kalba prieinamų ABA principais pagrįstas leidinių tėvams: „Vaiko autizmas: ankstyvoji pagalba, kurią gali suteikti tėvai“, 2017 (autoriai: S.JRogers, G.Dawson, L.A.Vismara), „Verbalinio elgesio metodas“, Dr.
Komunikacijos skatinimas ir PECS sistema
PECS (Picture Exchange Communication System) - tai komunikacijos sistema, paremta paveikslėlių mainais. Ši sistema padeda vaikams, turintiems sunkumų kalbėti, išreikšti savo poreikius ir norus.
PECS Sistemos Etapai:
- Mainai: Vaikas išmoksta paduoti paveikslėlį komunikacijos partneriui mainais už norimą daiktą.
- Atstumas ir atkaklumas: Vaikas išmoksta keliauti į komunikacijos knygelę, rasti paveikslėlį ir paduoti jį komunikacijos partneriui.
- Paveikslėlių diskriminacija: Vaikas išmoksta pasirinkti tinkamą paveikslėlį iš kelių variantų.
- Sakinių struktūra: Mokinys mokosi sudėti paprastą sakinį, pvz., „Aš matau obuolį“.
- Klausimai: Mokinys mokosi sudaryti tinkamą sakinio konstrukciją, tarti žodžius, pvz.: „Aš matau…“, „Aš noriu…“, skirti spalvas, formas, dydžius, t. y.
- Komentavimas: Mokinys mokosi komentuoti tai, ką mato, girdi ar jaučia.
PECS Metodikos Principai:
- Minimalus kalbėjimas: Mokymo metu nekalbama arba kalbama labai mažai.
- Fiksuotas laikas: Veiklos laikas fiksuotas, dirbama tol, kol vaikas rodo norą, domisi, tačiau ne ilgiau nei 20-30 minučių.
- Bendradarbiavimas: Dirba du specialistai, mokytojas sėdi priešais vaiką, o vaiko asistentas (dubleris) - už jo.
PECS Sistemos Taikymas:
Mokytojas vienoje rankoje laiko tai, ko vaikas šiuo metu gali norėti (mėgstamą maistą ar daiktą). Kita arčiau mokinio esanti ranka lieka laisva. Prieš ugdytinį padedamas simbolis. Dubleris atlieka partnerio funkciją, t. y. bendrais veiksmais padeda vaikui ištiesti ranką, siekti, paimti paveikslėlį-simbolį ir paduoti jį priešais sėdinčiam mokytojui. Mokytojas ima paveikslėlį ir duoda už tai vaikui simbolyje pavaizduotą daiktą. Tas pats veiksmas kartojamas 10-20 kartų.
Vaikas priešais save turi knygelę, ant kurios viršelio priklijuojami du skirtingi simboliai. Keičiantis komunikaciniais simboliais-daiktais dar vis nekalbama. Vaikui sudaromos galimybės bendrauti su skirtingais komunikacijos partneriais.

Ugdomosios priemonės ir aplinkos pritaikymas
Ugdymo priemonės ir žaislai
Specialiai pritaikytos ugdymo priemonės ir žaislai gali padėti autistiškiems vaikams lavinti socialinius, komunikacinius bei pažintinius įgūdžius.
Svarbūs aspektai renkantis žaislus:
- Sensorinės savybės: Žaislai, kurie stimuliuoja vaiko pojūčius (lietimą, regėjimą, garsą ir skonį).
- Paprastas dizainas: Vengti per daug detalių ir sudėtingų formų.
- Kalbos ir komunikacijos skatinimas: Žaislai, kurie padeda tobulinti kalbos įgūdžius ir komunikaciją.
- Raminamieji žaislai: Žaislai, kurie suteikia ramybės ir saugumo jausmą.
- Motorinio vystymosi skatinimas: Žaislai, kurie padeda tobulinti motorinius įgūdžius.
Sensoriniai kamuoliukai, šepetėliai ar staleliai. Įvairių formų rinkiniai. Terapiniai žaislai.
Aplinkos pritaikymas
Autistiškiems vaikams svarbu sukurti struktūruotą ir nuspėjamą aplinką, kuri padėtų jiems jaustis saugiai ir ramiai.
Kaip tai padaryti:
- Dienotvarkės laikymasis: Sukurkite aiškią dienotvarkę ir jos laikykitės. Naudokite vizualinius tvarkaraščius su paveikslėliais ar simboliais, kad vaikas žinotų, kas jo laukia.
- Sensorinės aplinkos kontrolė: Stebėkite, ar aplinkoje nėra per daug sensorinių dirgiklių (stiprių garsų, ryškių šviesų ar aštrių kvapų). Jei reikia, sukurkite ramią vietą, kur vaikas galėtų atsipalaiduoti.
- Aiškios taisyklės ir lūkesčiai: Nustatykite aiškias taisykles ir lūkesčius, kurie būtų lengvai suprantami vaikui.

Pedagogų ir tėvų vaidmuo
Pedagogai ir tėvai atlieka svarbų vaidmenį padedant autistiškiems vaikams mokytis emocijų. Svarbu, kad su vaiku dirbantys asmenys būtų gerai informuoti apie autizmo ypatumus ir taikytų individualizuotus ugdymo metodus.
Rekomendacijos pedagogams ir tėvams:
- Būkite kantrūs ir supratingi: Atminkite, kad autistiški vaikai mokosi kitaip, todėl reikia daugiau laiko ir pastangų.
- Naudokite vizualinę pagalbą: Paveikslėliai, simboliai ir diagramos gali padėti vaikui geriau suprasti informaciją.
- Sukurkite teigiamą atmosferą: Skatinkite vaiko pastangas ir pasiekimus, net jei jie yra maži.
- Bendradarbiaukite su specialistais: Kreipkitės į psichologus, logopedus ir kitus specialistus, kurie gali padėti jums suprasti vaiko poreikius ir parinkti tinkamus ugdymo metodus.
- Nuolat tobulinkite žinias: Dalyvaukite seminaruose, mokymuose ir konferencijose, kad sužinotumėte apie naujausius autizmo tyrimus ir ugdymo metodus.
Geras ryšys tarp autistiško vaiko tėvų ir darželio komandos yra itin svarbus vaiko vystymuisi ir gerovei. Tokie santykiai skatina pasitikėjimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, sukuria palankią aplinką, kurioje vaikas gali klestėti. Pavyzdžiui, tai užtikrina namų ir mokyklos aplinkos nuoseklumą, o tai labai svarbu autistiškiems vaikams, kurie dažnai pasikliauja rutina ir nuspėjamumu. Kai tėvai ir darželio komanda dirba kartu, jie įgyvendina nuoseklias strategijas visose aplinkose, o tai padeda vaikui jaustis saugiai ir būti suprastam.
Tėvai, kurie atveda autistišką vaiką į darželį, dar ne visada būna priėmę jo diagnozę. Tai lemia, kad jie tikisi, jog vaikui pradėjus kalbėti, ar žaisti su kitais, ar daryti dar kažkokį veiksmą autizmas tarsi „praeis“, deja, žinoma, kad tai visą gyvenimą trunkantis sutrikimas. Kol tėvai yra vaiko diagnozės priėmimo kelyje, tuo sudėtingiau pedagogams pasiūlyti tinkamą pagalbą, ugdymo metodą, kuris būtų priimtinas ir tęsiamas namuose.
Visada svarbu dirbti taip, kad ir vaikai, ir tėvai pasitikėtų, kad būtų gražus santykis. Suprantama, kad autistiškų vaikų tėvai turi daug iššūkių, tai mažiausiai ką jie nori girdėti atėję į darželį pasiimti savo vaiko, kad jis kažką daro netinkamai arba išvis nedaro. Stengtis parodyti stipriąsias jų vaikų puses, patarti ir jausti, kad tėvai išgirsta. Asmeninis santykis ir nuoširdus bendravimas yra ypatingai svarbus.
Paklausta, kokių būdo savybių reikia turėti pedagogui, kas jis sugebėtų dirbti su tokiais ypatingais vaikais, pedagogė sako, kad svarbiausia - mylėti vaiką.
Ugdymo metodai, dirbant su autizmo sutrikimą turinčiais vaikais
Pagalba šeimai
Autistiško vaiko tėvai gali padaryti labai daug tam, kad padėtų savo vaikui susidoroti su sunkumais. Tačiau reikiamos pagalbos ir palaikymo gavimas šeimai taip pat labai svarbus. Kai auklėji autistišką vaiką, rūpestis savimi - tai ne egoizmas, o būtinybė. Emocinė jėga duoda žmogui galimybę būti geresniu tėvu savo vaikui.
Jei Jūsų vaikui neseniai nustatė (ar įtaria) autizmo spektro sutrikimą, greičiausiai, labiausiai Jus kamuoja klausimas apie tai, kas bus toliau. Nėvienas tėvas negali būti pasiruošęs tam, kad sužinotų diagnozę „autizmas”, kai kalba eina apie jo vaiką.
- Palaikymo grupės - tai galimybė sutikti kitas šeimas su tokiais pačiais sunkumais, kaip Jūsų. Tėvai gali pasidalinti informacija, suteikti konsultaciją ir suteikti emocinį palaikymą vienas kitam.
- Laikina priežiūra - kiekvienam tėvui reikia laiko poilsiui. O ypatingo vaiko tėvams tai ypač aktualu.
- Individuali, poros ar šeimos konsultacija - Jei jaučiate stresą, nerimą ir depresiją, Jūs galite lankytis pas gydytoją savarankiškai. Terapija tai vieta, kur Jūs galite atvirai pakalbėti apie viską.


