Motyvacija mokytis svarbi ne tik vaikams ir ne tik artėjant naujiems mokslo metams - juk mokomės visą gyvenimą. Vaikų motyvacija mokytis kaip tik didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių motyvacijos visą gyvenimą išlikti žingeidiems, tobulėti ir kasdien atrasti vis ką nors naujo. Tačiau kaip galime motyvuoti vaikus mokytis? Ką daryti, jei vaikas sako, jog realiame gyvenime jam neprireiks, to, ko moko mokykloje? Ir ką daryti, kad mokykla vaikui netaptų kankinimų vieta? Sveiki, manau, šiandieną būtų labai vertinga pakalbėti, apie tai, kaip gi motyvuoti vaikus mokytis. Tai gali būti ir darželio užduotėlės, tačiau labiausiai orientuosimės šiandien į mokyklą. Manau, daugeliui tai - tikrai aktualus klausimas, ypač po pandemijos, kai grįšime į mokyklas. Savo darbe matau ir girdžiu, kad vaikams tikrai sunkiau atrasti motyvacijos, o tėveliams, galbūt, sunkiau parinkti tinkamus žodžius.
Suaugusiųjų požiūris į mokymąsi ir klaidas
Pirmiausia norėčiau pakviesti pagalvoti, kiek mūsų, suaugusių žmonių, galvoja, jog mokymasis - tai džiaugsmas, dovana, jog mums gera, kad galime mokytis. Tai gali būti mokymai, seminarai, knygos, tiesiog išmokti kažko naujo, ką nors sužinoti, patobulėti santykiuose ir panašiai. Antra, kiek mūsų galvojame, kad klysti yra normalu? Tai yra daryta klaidas - tai normalus mokymosi procesas? Be abejonės, tai neturėtų pereiti į atsainų požiūrį, jog numojame ranka, kai kažko nepadarėme, suklydome ir pateisinome save, jog visi klysta - nieko baisaus. Tačiau kai kalbame apie natūralų procesą, natūralias klaidas - kiek mūsų galime priimti jas kaip natūralų, normalų mokymosi procesą? Tuomet sau atsakykime, kaip reaguojame į nesėkmes - tiek savo, tiek vaiko, tiek kitų žmonių. Ar nepuolame savęs plakti, kaltinti, graužti? Ar nepuolame kaltinti kitų? Ar nežiūrime į tai atsainiai, jog visi klysta, todėl galime daryti bet ką?
Veikiausiai, atsakę į šiuos klausimus, gausime ir atsakymą, ko galime tikėtis iš vaiko požiūrio į nesėkmes. Kaip elgiamės su vaiku? Ar nevadiname jo kokiais nors “epitetais”? Tačiau ar ir nekaltiname aplinkos, kad jam nepasisekė? Ar savo pavyzdžiu ir žodžiais galime transliuoti vaikui, kad ištikus nesėkmei svarbu nepasiduoti, stengtis įveikti kilusius jausmus, nesėkmę dėl to, jog tai mums padeda pasiekti mūsų tikslus ir tai yra vertinga ne kam nors kitam, o mums patiems? Ar gebame šią žinutę ištransliuoti vaikui?
Formuojame vaiko požiūrį į mokyklą
Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kokias nuostatas apie mokymosi procesą ir apie pačią mokyklą formuojame vaikui? Ar nesakome vaikui “na, palauk, nueisi į mokyklą, baigsis tavo katino dienos, baigsis visos planšetės, telefonai, nepagarbūs žodžiai, turėsi dirbti”. Ką tuomet vaikas galvoja apie mokyklą? Jam pagrįstai gali atrodyti, jog ten kalėjimas, siaubas. Kita vertus, pagalvokime, ar neformuojame vaikui “rožinių” lūkesčių, jog mokykloje viskas yra labai gerai, smagu, turės daug draugų, bus įdomios pamokos. Žinoma, yra ir to, tačiau kai vaikas ateis į mokyklą ir susidurs su įvairiausiais iššūkiais, veikiausiai, jis ims manyti, kad yra nevykęs pats, arba kad kažkas ne taip su aplinka.
Svarbu pabrėžti kad mokytis svarbu ne vien tam, kad įstotų į universitetą ir susirastų darbą, tačiau paaiškinti, kokia vaikui prasmė mokytis iš šiandieninės jo perspektyvos. Mokytis reikia ne tam, kad tėtis, mama ar mokytojas taip pasakė, bet dėl to, jog tai svarbu jam pačiam. Vis dėlto svarbu parodyti vaikui, kad bus visko, kad bus iššūkių, įvairiausių situacijų, tačiau patikinti, kad būsite šalia, palaikysite ir padėsite su tuo susitvarkyti.
Apie mokyklą kalbėkite tik teigiamai. Vaikai turi žinoti, kad jų tėvai vertina mokymąsi. Atsargiai kalbėkite apie mokyklą ir mokytojus, nes jūsų neigiamas požiūris netruks persiduoti ir vaikui. Paaiškinkite jam, kad mokslas, nepaisant visų su mokykla susijusių problemų, yra labai vertingas, o pastangas galiausiai vainikuos sėkmė. Jei vaikas kaltins mokyklą, jis neišmoks prisiimti asmeninės atsakomybės.
Kaip paaiškinti mokymosi prasmę
Neretai galime išgirsti vaiką sakant, jog jam vienas ar kitas dalykas yra neįdomus, to neprireiks, jog dirbs “jutuberiu” , prižiūrės gyvūnėlius ir jam neprireiks to, ko moko mokykloje. Vaikams lengviau suprasti, kai aiškiname, jog mokymasis yra lyg smegenų treniruotė. Taip pat kaip einame į sporto salę ir treniruojame savo fizinius raumenis - tai nereiškia, jog tuos pratimus eisime ir vaikščiodami darysime, pavyzdžiui, kilnosime štangą. Tai reiškia, kad stipriname savo rankas tam, kad jos mums galėtų padėti įveikti tam tikrus mūsų tikslus. Lygiai taip pat ir mokydamiesi mes laviname smegenis ne tam, kad atliktume konkrečią užduotį, bet tam, kad mūsų smegenys būtų stiprios, sveikos ir pasiruošusios padėti įgyvendinti mūsų norus ir tikslus.
Padėkite suvokti ryšį tarp mokymosi ir pomėgių. Kartais vaikams trūksta motyvacijos, nes jie nemato ryšio tarp užduočių ir savo tikslų bei pomėgių. Vaikas, kuris svajoja būti astronautu, turi žinoti, kad jam labai svarbu išmanyti matematiką ir fiziką. Kartu pagalvokite, kokie reikalavimai keliami įvairių profesijų žmonėms. Turėkite omenyje, kad vaikai dažniausiai būna „čia ir dabar“. Jiems sunku įsivaizduoti net tai, kas įvyks po kelių savaičių, jau nekalbant apie tolimą ateitį.
Praktiniai patarimai vaikų motyvacijai skatinti
Vaikai gali būti nemotyvuoti mokytis dėl daugelio priežasčių. Atrasta problemos šaknis padės jums ir jūsų vaikui sukurti planą, kaip įveikti kliūtis, trukdančias atlikti namų darbus. Nėra vieno „visiems tinkančio“ sprendimo, kaip mokytis geriausia - kiekvienas mokinys mokosi šiek tiek skirtingai.
1. Puoselėkite vaiko pomėgius
Leiskite jam ištyrinėti dominančią sritį. Jei jūsų sūnus domisi dinozaurais, nupirkite jam knygų apie dinozaurus, nuveskite į gamtos muziejų. Jei dukrai patinka muzika, nupirkite muzikinį instrumentą (žaislą) ar užrašykite į muzikos būrelį. Jei auginate mažą mokslininką, padovanokite jam knygų apie mokslą ir atitinkamų žaidimų. Vaikai, kuriems sudaromos galimybės ištyrinėti savo pomėgius, yra smalsesni ir geriau mokosi.
2. Sudominkite naujais dalykais
Kartais vaikas neturi motyvacijos, nes dar neatrado to, kas jam patinka. Jei tikroji vaiko aistra yra muzika, bet jis neturėjo galimybės su ja iš arčiau susipažinti, ši aistra liks neatskleista. Jei auginate berniuką, nenumokite ranka į „mergaitiškus“ būrelius, pavyzdžiui, šokius ar gimnastiką. Būkite plačių pažiūrų; jūsų tikslas - atrasti vaiko pomėgius.
3. Suskaidykite didelę užduotį į keletą mažesnių
Kartais didelė užduotis vaikui atrodo neįveikiama. Gal ji ir nėra sunki, bet vaikas tiesiog nesugeba įžiūrėti šviesos tunelio gale. Tikriausiai jis pasiduos net nepabandęs. Padėkite jam suskaidyti šią užduotį į keletą mažesnių užduotėlių.
4. Mokykite planuoti laiką
Kai kurie vaikai mokosi greitai ir lengvai. Ir nors tai skamba kaip privalumas, ateityje jiems gali kilti problemų. Pavyzdžiui, šie vaikai ne visada išmoksta planuoti savo laiką taip, kad viską suspėtų, ir vyresnėse klasėse ar universitete nebesugeba susidoroti su didžiuliais krūviais. Todėl mokykite vaiką planuoti ir laikytis plano.
5. Girkite už pastangas
Kartais gabiems vaikams sunku susieti asmenines pastangas ir pasiekimus, nes jie naujų dalykų išmoksta lengvai, be didelių pastangų. Jei norite, kad vaikui sektųsi, girkite jį už pastangas. Šie pagyrimai turi būti konkretūs. Vietoj „Šauniai atlikta“ pasakykite „Ilgai mokeisi, tad tikrai nusipelnei geriausio įvertinimo“.
6. Mokykite kontroliuoti situaciją
Kartais gabiems, bet nelabai gerai besimokantiems vaikams atrodo, kad jų pasiekimai priklauso nuo kažko kito, bet ne nuo jų pačių. Jei jiems pasisekė, vadinasi, taip įvyko dėl išorinių veiksnių. Toks požiūris verčia manyti, kad stengtis yra beprasmiška. Vienas būdų to išvengti - girti vaiką už pastangas. Jūsų sūnus ar dukra turi suprasti, kokį vaidmenį siekiant savo tikslų vaidina asmeninė atsakomybė. Labai svarbu ir tai, kokį pavyzdį rodote. Jei nuolat skundžiatės savo bosu ar kaltinate jį dėl nesėkmių, jūsų vaikas susidaro klaidingą nuomonę.
Vaikai ir žmonėms iš prigimties yra smalsūs. Atkreipkite dėmesį į tai, kas traukia jų dėmesį. Ar tai dinozaurai? Kosmoso platybės? Senovės civilizacijos? Mašinos? Drabužiai ir dizainas? O gal sportas? Žinodami jų aistras galite įtraukti su tuo susijusius prizus ar informaciją į mokymąsi. Be to, kiekvienam vaikui reikia skirtingo tempo, jis skirtingai įsisavina dalykus. Dėl to svarbu ugdyti į nuolatinį augimą/tobulėjimą orientuotą mąstymą. Tai reiškia, kad vaikas turi visada jausti, jog neįveikiamų iššūkių nėra, o įgūdžiai ar geri pažymiai visada pasiekiami dedant pastangas, skiriant laiko ir taikant tinkamas mokymosi strategijas. Didelį poveikį gali turėti pastangų, o ne įgimtų gebėjimų pagyrimas ir klaidų vertinimas kaip galimybių mokytis, o ne visiškų nesėkmių. Pavyzdžiui, užuot sakę: „Vau, koks tu gabus matematikai”, galite sakyti: „Matosi, kad daug dirbai!”.
7. Namų darbus paverskite smagiu žaidimu
Vaikai mėgsta iššūkius, tad jei nuobodžius namų darbus paversite žaidimu su iššūkiu, jūsų vaikas juos atliks kur kas greičiau. Kai kuriems vaikams patinka varžytis, tad galite paklausti, per kiek laiko jis viską atliks - be klaidų. Kitas kūrybiškas būdas - susieti namų darbus su pomėgiu. Pavyzdžiui, matematinės lygtys gali būti užkoduota užduotis į Marsą skrendančiam astronautui. Misija nepasiseks, jei į darbą įsivels bent mažiausia klaidelė.
8. Apdovanojimai ir pagyrimai
Vaikus visada labai motyvuoja perspektyva būti apdovanotam. Visiems žmonėms yra svarbu jausti savigarbą gerai atlikus kažkokius dalykus. Todėl ir vaikams pagyrimas yra didžiulis motyvatorius stengtis dar labiau. Nuoširdžiai, entuziastingai pagirkite net už mažiausius dalykus. Tiksliai nurodykite, už kokius teisingai atliktus dalykus giriate. Vietoje įprasto įvertinimo „šaunuolis“ galima pavadinti vaiką žvaigžde, čempionu ir kitais panašiais epitetais.
Vaikai, kaip ir mes visi, stengiasi dėl rezultatų, pasiekimų. Kartu su jais arba patys tėvai, iškeldami jiems aiškius, pasiekiamus tikslus ir švęsdami laimėjimus, suteiks pasitenkinimo jausmą.
9. Mokymosi erdvė ir režimas
Vien tvarkinga mokymosi erdvė namuose gali daug ką pakeisti. Pasirūpinkite, kad jūsų vaikas turėtų ramią, gerai apšviestą erdvę namų darbams su visais reikalingais reikmenimis. Nuoseklumas kuria saugumo jausmą. Tai - irgi svarbu. Jeigu vaikas jausis saugus, kai yra gerai pasiruošęs atsiskaitymui, jo nereikės tiek daug papildomai motyvuoti. Iš anksto nustatytas mokymosi, žaidimų ir poilsio režimas gali padėti jiems veiksmingai valdyti savo laiką.
10. Ryšys su mokytojais ir korepetitoriais
Glaudus vaiko ryšys su jo mokytojais gali turėti milžinišką reikšmę. Tenka susitaikyti, kad realybėje, didelėse klasėse mokytojai ne visada turi laiko skirti tiek individualaus dėmesio jūsų atžalai, kiek reikia. Jie stebės ir padės spartinti vaiko pažangą, padidins pasitikėjimą stiprybėmis, eliminuos silpnybes. Dirbant mažose grupėse ar individualiai visada užsimezga ryšys tarp pedagogo ir mokinio. Apie motyvaciją daug žino ir mūsų korepetitoriai. Žmones motyvuoja progresas, o šis procesas vyksta palaipsniui. Svarbu mokiniui pateikti pamažu sunkėjančias užduotis, užuot pradėjus nuo vidutinių ir taip mokinio galvoja sukuriant sumaištį.
Kaip motyvuoti vaikus mokytis nuotoliniu būdu (su vertimu į gestų k.)
Nepamirškite, kad motyvacija ne visada susijusi su mokymusi. Motyvacija mums dažnai asocijuojasi su mokymosi. Visgi būtina paminėti, kad kai kuriems vaikams netrūksta motyvacijos siekti savo tikslų, tik tie tikslai nėra susiję su mokykla. Pavyzdžiui, gabiam paaugliui gali būti daug įdomiau ruošti programą senelių ar vaikų namams, o ne sėdėti prie vadovėlių. Atliktas darbas - tai ne motyvacija. Nepamirškite, kad net jei jums pavyks priversti vaiką atlikti namų darbus, jis gali niekada neturėti didelės motyvacijos juos daryti.
