Dauguma tėvų neįsivaizduoja gyvenimo be automobilio. Kone nuo pirmųjų gyvenimo dienų į automobilį sodinamas ir vaikas. Keliuose darosi vis pavojingiau, todėl kūdikius ir mažus vaikus draudžiama vežti be specialių automobilinių kėdučių. Kad jos būtinos vaiko saugumui, mama ir tėtis gerai žino, tik dažnas pasimeta parduotuvėje išvydęs daugybę įvairiausių automobilinių kėdučių modelių.
Vis dar trūksta žinių Vaiko kėdutė Lietuvoje privaloma, jei automobilyje vežate žemesnį nei 135 cm ūgio vaiką. Jei nuvažiuosite į Lenkiją, priekinėje automobilio sėdynėje, specialioje kėdutėje privalės sėdėti iki 150 cm ūgio vaikas. Pasak Lietuvos automobilininkų sąjungos (LAS), Techninės pagalbos komiteto pirmininko Šarūno Jankausko, niekas nesitiki, kad kelyje kas nors atsitiks, tačiau reikia žinoti, kad važiuojant 50 km per valandą greičiu ir staigiai stabdant arba atsitrenkus į kliūtį, vaiko svoris išauga beveik 30 kartų, todėl jį išlaikyti, kad jis neatsitrenktų į priekinį automobilio stiklą ar kitas detales, beveik neįmanoma. Įsitikinimas, kad iki 135 cm ūgio vaikus galima vežti prisegtus paprasčiausiu saugos diržu, kurie iš tikrųjų pritaikyti tik suaugusiems, yra klaidingas - tokio įsitikinimo pasekmės gali būti labai liūdnos. Mažesniems nei 135 cm ūgio vaikams suaugusiųjų diržai netinka, nes jie liečia kaklą ir pilvą, todėl eismo įvykio metu, veikiant stiprioms jėgoms, gali sukelti rimtas traumas. Net ir smulkių eismo įvykių metu traumų bei kaulų lūžių rizika yra didesnė, o štai specialios kėdutės ją labai sumažina.
Ne mažiau svarbu - tinkamas įtvirtinimas ir sėdėsena. D. Britanijos organizacijos „Child Seat Safety" duomenimis, du trečdaliai vaikų vežami neteisingai - jie nesėdi privalomose automobilinėse kėdutėse, nes tėvai tiesiog pamiršta, kad kelionės metu vaikams reikia ypatingo dėmesio. Lietuvoje situacija tarsi geresnė: Transporto kompetencijų agentūros (TKA) atlikti tyrimai rodo, kad 85,5 proc. vaikų yra vežami specialiose automobilinėse kėdutėse, tačiau (!) daugiau nei trečdalis iš jų yra neteisingai prisegti, t. y. netinkamai prisegtos pačios kėdutės, netinkamai prisegami vaikai kėdutėse arba kėdutės neatitinka vaiko amžiaus, ūgio ir svorio. „Pradėjus nagrinėti šią temą supratome, kad tėvams trūksta informacijos, švietimo, rekomendacijų. Duomenys rodo, kad eismo įvykių pasekmės naudojant specialias kėdutes žymiai švelnesnės, nei jų nenaudojant. Avaringumo duomenys rodo, kad eismo įvykių pasekmės naudojant specialias kėdutes žymiai švelnesnės, nei jų nenaudojant. 2018-2021 m. Lietuvos eismo įvykių duomenys rodo, kad į eismo įvykį patekusių vaikų iki 12 metų, kurie nebuvo vežami specialiai jų ūgiui ir svoriui pritaikytose kėdutėse, žuvusių ir sunkiai sužeistų skaičius buvo net 4 kartus didesnis, nei tų vaikų, kurie į eismo įvykį pateko sėdėdami specialiai jiems pritaikytose automobilių kėdutėse“, - teigia TKA Transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas. Įvairios socialinės reklamos, vykdomos švietėjiškos akcijos, besikeičiantis eismo dalyvių elgesys ir didėjantis atsakomybės suvokimas duoda teigiamus rezultatus - lietuviams jau nebereikia aiškinti, kodėl vaikai turi būti vežami jiems skirtose kėdutėse. Tačiau tėvams vis dar trūksta žinių, kaip tai padaryti teisingai.
Keturios svarbios savybės renkantis automobilinę kėdutę
Pasirinkti vaikui automobilinę kėdutę yra nemažas iššūkis. Visų pirma, ji turi puikiai tikti vaikui ir automobiliui, o kartu užtikrinti aukštą saugumo lygį. Rinkdamiesi vaikui automobilinę kėdutę, turime žinoti, kokios jos savybės yra svarbiausios. Jų nėra daug.
- Saugumas: Svarbiausia automobilinės vaiko kėdutės užduotis - apsaugoti mažąjį keleivį susidūrimo atveju. Jos saugumo lygį rodo įvairios papildomos saugos sistemos (pavyzdžiui, šoninės apsaugos sistema ir pan.) bei nepriklausomų institucijų ( kaip Vokietijos ADAC ir Švedijos „Test Plus“) atlikti testai. ADAC testuose figūruoja dauguma Europos rinkoje prieinamų automobilinių kėdučių ir kuo geresnis įvertinimas, tuo didesnė vaiko apsauga. Taip pat verta rinktis kėdutes atitinkančias 2013 m. įvestą „i-Size“ standartą, nes tokių kėdučių saugumo lygis yra žymiai aukštesnis nei tų, kurios atitinka senesnį, bet vis dar galiojantį, ECER44/04 standartą.
- Patogumas: Nesvarbu, kiek laiko vaikas važiuos kėdutėje, ji visada turi jam užtikrinti patogią kelionę. Patogumui įtakos turi kėdutės forma, apmušalų medžiaga, galimybė reguliuoti atlošą, galvos atramą, saugos diržus, kojų atramos aukštį.
- Funkcionalumas: Labai svarbu, kad vaiko tėvams būtų patogu naudotis automobiline kėdute. Kai kurie modeliai yra neintuityvūs, nepatogūs, tad juos tikrai sunkoka naudoti kasdien. Todėl verta rinktis tas automobilines kėdutes, su kuriomis įvairiausius veiksmus galima būtų atlikti greitai, viena ranka.
- Pritaikomumas prie besikeičiančio vaiko kūno: Maži vaikai greitai auga, tad gera vaikiška kėdutė turi turėti galimybę būti pritaikyta augančiam vaikui. Tai įmanoma, jei kėdutė turi reguliuojamus komponentus.
G.Žemaitė: kėdutę rinkomės labai atsakingai
Asmeninio arch. Ilgai apie tai diskutavome, nes pasirinkimas tik didėja, yra daug įvairiausių modelių, tad lengvai galima pasiklysti. Daug dėmesio kreipėme į kėdučių saugumo tyrimus ir rinkomės tikrai labai atsakingai: kad kėdutė būtų saugi ir vaikui patogi, kad būtų patogu ją įdėti - išimti (dėl to rinkomės tokią, kuri gali sukinėtis pagrindo atžvilgiu).
Pašnekovė džiaugiasi, kad daug informacijos apie kėdutes gavo ir pačioje parduotuvėje, kur buvo paaiškinta, kad kur kas patogiau, kai kėdutė tvirtinama ISOFIX sistema, o ne automobilio saugos diržais. „Manau, kad kiekvienų tėvų pirmas ir svarbiausias kriterijus turi būti saugumas. Mes labai atsakingai ir atidžiai išklausėme tas rekomendacijas, kurios tiesiogiai lietė saugumą. Įvertinome ir reguliavimo galimybes, kad augant vaikui kėdutę galima pritaikyti prie jo kūno pokyčių - gera kėdutė nėra pigi, tad geriau kai ji „auga“ kartu su vaiku, tada nereikės nuolat pirkti naujos“, - dalinosi moteris.
Kokią kėdutę rinktis? Penkios jų grupės
Išskiriamos 5 vaikiškų automobilinių kėdučių grupės. Pasirinkimą lemia vaiko svoris, amžius bei ankstesniame skyriuje minėtos savybės.
- 0 kėdučių grupė: skirta vaikams, kurių svoris iki 10 kg (amžius maždaug iki 9 mėnesių). Tai naujagimiams skirtos kėdutės-nešynės, automobilyje montuojamos prieš važiavimo kryptį.
- 0+ grupė: skirta vaikams, kurių svoris iki 13 kg (amžius maždaug iki 15 mėnesių). Tai naujagimiams skirtos kėdutės-nešynės, montuojamos automobilyje prieš važiavimo kryptį.
- I grupė: skirta vaikams, kurių svoris nuo 9 iki 18 kg. Tokie vaikai jau gali sėdėti savarankiškai, todėl jie prie kėdutės prisegami penkių taškų saugos diržais arba specialiu saugos staliuku. Pati kėdutė tvirtinama ant galinės sėdynės automobilio diržais arba naudojant ISOFIX fiksavimo sistemą (patogiausią ir saugiausią tvirtinimo būdą).
- II grupė: skirta vaikams, kurių svoris nuo 15 iki 25 kg. Tokio tipo kėdutėje vaikas prisegamas automobilio saugos diržais kartu su pačia kėdute.
- III grupė: tinka vaikams, kurių svoris nuo 22 iki 36 kg. Tokio tipo kėdutėje vaikas prisegamas automobilio saugos diržais kartu su pačia kėdute. Gana dažnas pasirinkimas ir kėdutės be nugaros, kitaip sakant - paaukštintos sėdynės.
Svarbiausios vaiko saugaus vežimo automobilyje taisyklės
Ką žinoti svarbiausia, norint vaikišką kėdutę teisingai naudoti automobilyje? Pasak Lietuvos automobilininkų sąjungos (LAS), Techninės pagalbos komiteto pirmininko Šarūno Jankausko, kėdutės galinė sienelė turi maksimaliai priglusti prie automobilio sosto nugarinės dalies. Tarp vaiko kūno (ne drabužių) ir kėdutės saugos diržo rekomenduojamas tik 1,5-3 cm tarpas. Rekomenduojamas pritvirtintos kėdutės laisvumas - ne daugiau kaip 2 cm. Kūdikių kėdutės-lopšiai visuomet privalo būti tvirtinami prieš važiavimo kryptį. Griežtai draudžiama kūdikių kėdutę-lopšį tvirtinti ant priekinės sėdynės, jeigu neįmanoma išjungti oro pagalvės. Jei automobilis turi šoninio smūgio pagalves, svarbu, kad vaikas nebūtų arti jų.
Nors dažniausiai kėdutė montuojama ant galinės sėdynės keleivio pusėje, tačiau ekspertai nurodo, kad saugiausia, jei tik įmanoma, montuoti ją per vidurį (dėl to, kad ši vieta yra toliausia nuo aktyvių oro pagalvių). Niekada nepamirškite, kad saugiausia vaikams keliauti ant galinės sėdynės. Nors priekinė keleivio sėdynė irgi yra pritaikyta vaikų kelionėms kėdutėse, ją rekomenduojama naudoti tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai ant galinių sėdynių jau sėdi kiti vaikai.
Gerda Žemaitė prisipažįsta dažniausiai vaiką vežanti ant galinės sėdynės, už keleivio, nes taip yra patogiau bendrauti su vaiku. „Galbūt vieta už vairuotojo įvardijama saugesnė todėl, kad jis vengdamas susidūrimo instinktyviai saugo savo pusę? Bet reikia įvertinti ir dar vieną svarbią aplinkybę - kai mažas vaikas pasodintas kėdutėje už keleivio sėdynės, jis vairuotojui gerai matomas, o tai labai svarbu, kai automobilyje esame tik dviese. Greitas kontaktas su vaiku turi įtakos vairuotojo būsenai, o tuo pačiu ir saugumui,“ - mano pašnekovė.
Daugelis tėvų trumpų kelionių metu (pvz. į mokyklą ar darželį) vaikus sodina į kėdutes nenuėmę kuprinių ar labai storų žieminių drabužių, todėl sunku prisegti diržus ir jie nėra tokie veiksmingi. Net jeigu kelionė turėtų trukti tik kelias minutes, niekada nepamirškite, kad saugumas yra svarbiausia ir visada reikia imtis visų įmanomų atsargumo priemonių - užsekite diržus, o tada ant diržų uždėkite paltą ar antklodę, kad vaikui būtų šilta. Taip pat derėtų nepamiršti, kad ant sėdynių palikti daiktai staigiai stabdant gali kelti didelį pavojų jūsų ir vaikų saugumui. Todėl jų vieta - bagažinėje.
Automobilinių kėdučių tvirtinimo būdai
Labai svarbus kėdutės tvirtinimo ant automobilio sėdynės būdas. Universaliausias tvirtinimo būdas - automobilio saugos diržais. Taip tvirtinamą kėdutę galima naudoti visuose automobiliuose. Todėl buvo išrastas naujas tarptautinis tvirtinimo standartas - ISOFIX. Ši tvirtinimo sistema suteikia kėdutei stabilumo stabdymo ir šoninio smūgio metu. Jo akivaizdus privalumas - greitas ir paprastas automobilinės kėdutės tvirtinimas, kuriuo neįmanoma kėdutės pritvirtinti netinkamai, nes ji „prisegama“ tiesiogiai prie automobilio korpuso metalinėmis jungtimis. Jums tereikia išgirsti - „klikt“ ir būsite ramūs, kad kėdutę naudojate saugiai.
Dažnai tėveliai galvoja, kad jų automobilyje ISOFIX jungties nėra. Tačiau maždaug nuo 2002 metų gaminamuose daugelio ženklų automobiliuose jos jau buvo montuojamos. Jei abejojate, jau šiandien atidarykite savo automobilio dureles ir patikrinkite: galite maloniai nustebti jas radę.
| Tvirtinimo būdas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Automobilio saugos diržai | Universalus, tinka visuose automobiliuose | Reikalauja atidumo tvirtinant, kad būtų tinkamai užfiksuota |
| ISOFIX | Greitas ir paprastas tvirtinimas, sumažina netinkamo pritvirtinimo riziką, suteikia stabilumo | Reikalingas automobilis su ISOFIX jungtimis |
Papildomos funkcijos ir patogumai
Patikimas vaiko saugumas automobilinėje kėdutėje nebūtinai siejamas su visišku jo suvaržymu. Judriam vaikui nepatogu ir nuobodu stipriai surištam automobilyje. Todėl garsūs gamintojai siūlo automobilines kėdutes su aukščio ir pločio reguliavimo mechanizmais. Jose vaikas patikimai pritvirtinamas ir tuo pačiu gali atlikti minimalius judesius. Patogi vaikui paaukštinta automobilinė kėdutė, ant kurios jis gali geriau matyti aplinką. Užmigęs mažas vaikas patogiai jausis kėdutėje su reguliuojama galvos atrama, atsilošiančia keliomis pozicijomis. Papildomą komfortą suteiks automobilinė kėdutė su ventiliacijos angomis atloše ir sėdynėje. Mažylį apsaugosite nuo prakaitavimo ir karštą vasaros dieną.
Itin pravarti funkcija - kėdutės pasukimas. Kai kurios šiais laikais gaminamos automobilinės kėdutės gali apsisukti 360 laipsnių aplink savo ašį. Tai padeda vaiką lengviau pasodinti ar paguldyti, teisingai prisegti, o po kelionės - iš jos iškelti. Jos gali būti pravarčios ir ilgose kelionėse, kai kelionės metu norėsite vaikutį patogiai pamaitinti.
Svarbūs patarimai renkantis automobilinę kėdutę
Naudokite tik sertifikuotas kėdutes. Visos vaikiškos automobilinės kėdutės yra išbandytos ir patvirtintos pagal dvi skirtingas Jungtinių Tautų Organizacijos taisykles: ECE R44 ir „i-size“ arba UNR 129. Jei kėdutė jas atitinka, ant jos matomas ženklas „E“. Automobilinė kėdutė, kuri patvirtinta pagal UNR 129, taip pat yra išbandyta šoniniu smūgiu.
Jei kėdutė naudota, sužinokite jos istoriją. Vaikiška saugos kėdutė turi būti geros būklės, todėl, renkantis naudotą kėdutę, reikia žinoti jos istoriją. Naudokite kėdutę, atitinkančią vaiko išmatavimus. Įprastos vaikiškos kėdutės yra skirstomos į kelias kategorijas: pagal ūgį, svorį ir amžių. Kūdikiams iki maždaug 13 kilogramų labiausiai tinkamos lopšį primenančio tipo kėdutės. Dažniausiai šios kėdutės turi trijų ar penkių taškų saugos diržus ir yra tvirtinamos priešinga važiavimo kryptimi.
Rinkitės ekonomiškesnį - lėčiau išaugamą - variantą. Todėl ateitį planuojantiems tėvams tikrai patrauklesnė bus ta automobilinė kėdutė, kurią galima reguliuoti vaikui augant. Ilgiau bus galima naudotis kėdute, kuri skirta vaikui iki 18 kilogramų svorio arba 105 centimetrų ūgio, o tai vidutiniškai atitinka maždaug ketverių metų amžių.
Pradinukams naudokite jų ūgiui skirtą įdėklą. Mokinukams, kurie dar nepasiekė 150 cm ūgio, bet jau išaugo savo automobilinę kėdutę, rekomenduojama naudoti įdėklą. Jo reikia todėl, kad Europos rinkoje parduodamuose automobiliuose yra sumontuoti saugos diržai ir oro pagalvės asmenims, kurių ūgis siekia bent 150 cm.
Istorinis kontekstas: nuo pirmųjų automobilių iki šiuolaikinių saugos sistemų
Važiuojant automobiliu, saugumas - svarbiausia. Vargu, ar jaunoji karta prisimena tokius automobilius kaip VAZ, „Moskvič“ ar ZAZ. Ką jau bekalbėti apie nusisavintą „Pobiedą“. Tačiau dar yra ta karta, kurios asociacijos su šiais automobiliais vis dar gyvos. Žvelgiant plačiau pasaulio kontekste, vertėtų grįžti į priešistorę ir prisiminti 1885 metais pirmąjį Manheime (Vokietija) Karlo Benzo sukonstruotą ir parduotą benzinu varomą triratį automobilį/motorinį vežimėlį. Jo techninės galimybės buvo ribotos: greitis - 10 km/h, 0,9 litro vieno cilindro variklis. Po trejų metų taip pat vokietis Andreasas Flockenas pasauliui „dovanojo“ elektrinį automobilį, t. y. automobilį su elektriniu varikliu. Nors jis svėrė daugiau nei 400 kilogramų, tačiau jau buvo greitesnis už pirmtako išrastą triratį automobilį - pasiekdavo penkiolikos kilometrų greitį per valandą. Tuometiniai automobilių gamybos ir vartojimo mąstai, tikėtina, buvo vienos iš tų priežasčių, kurios nebuvo itin svarbios žmogaus gyvybei bei sveikatai. Nedidelis transporto priemonių išvystomas greitis ir mažas automobilių kiekis kelyje lėmė ir mažą autoįvykių skaičių.
Sunku patikėti, bet pirmuoju, panaudojusiu saugos diržus laikomas Odisėjas. Prieš keturis tūkstančius metų kelionės į Troją metu, kad audra jo nenupūstų į jūrą, buvo prisirišęs diržais. Saugos diržus praktikavo 1902 metais ir elektromobilio „Torpeda“ vairuotojas per automobilių lenktynes Niujorke. Po metų buvo užpatentuotas pirmasis automobilio saugos diržas, nors dar ilgai jis buvo naudojamas tik aviacijoje. Automobilių saugos diržų idėją įgyvendino švedų inžinierius Nilsas Bohlinas. 1959 m. juos ne tik užpatentavo „Volvo“ bendrovė, bet ir įdiegė dviejuose gaminamuose automobiliuose. Nuo 1967 metų saugos diržų įrengimas Švedijoje tapo privalomas. Taip po pasaulį paplito saugos diržų „virusas“. Jau nuo 1976-ųjų automobilių gamintojai buvo įpareigoti savo vartotojams parduodamuose automobiliuose įrengti saugos diržus. Vokietijos įmonė „Opel“, nuolatos besirūpinant automobilių saugumo didinimu, saugos diržus šios markės automobiliuose jau montavo trejetą metų anksčiau, nei pasirodė įpareigojimas tai daryti.
Ir ne tik. Peteris Schüßleris, „Opel“ pasyviųjų apsaugos sistemų vadovas, įsitikinęs, kad saugos diržas vis dar yra svarbiausias gyvybių gelbėtojas automobilyje. Jam antrina ir statistika, kuri atskleidžia faktą, jog daugiau nei pusė avarijas patyrusių žmonių išliko gyvi tik todėl, kad autoįvykio metu buvo prisisegę saugos diržus. Neveltui elektra varomoje „Opel Astroje“ šiandien puikuojasi jutikliai, kurie geba nustatyti gresiančio susidūrimo jėgą. Tokiu būdu sureguliuojamas diržo įtempimas taip, kad avarijos metu būtų užtikrinta maksimali apsauga. O nuo 1986 metų „Opel Omegos“ priekinėse ir galinėse sėdynėse montuojami reguliuojamo aukščio saugos diržai. Nuo 1991-ųjų F kartos „Astroje“ - saugos diržų įtempikliai, vėliau - saugos diržų jėgos ribotuvai, padedantys išvengti automobilyje važiuojančių žmonių kūno dalių pertempimo susidūrimų metu.
Dar tais 1976-aisiais, gamintojams atsiradus įpareigojimui įrengti saugos diržus automobilyje, atsirado įpareigojimas ir vartotojams - juos segtis. Pastarasis įpareigojimas ilgus metus buvo ignoruojamas. Kelių eismo taisyklių dvidešimt šeštame skyriuje nurodoma, kaip naudotis saugos diržais ir kitomis saugos priemonėmis. Už šių reikalavimų nesilaikymą numatyta bauda nuo 30 iki 50 eurų. Panašių minčių bei numatomų priemonių galime rasti pasiūlyme dėl Europos Parlamento rezoliucijos „Automobilių saugos didinimas ES siekiant išsaugoti žmonių gyvybes“ (2017). Remiantis komisijos ataskaita, galima teigti, kad kasmet Europoje beveik 26 tūkstančiai žmonių išvykę į kelią iš jo nebegrįžta - žūsta (iš jų 51 procentą sudaro pėstieji ir dviratininkai). Dar apie 135 tūkstančius yra sužalojami. Kadangi ES saugaus eismo tikslas - nė vieno žuvusio kelyje, stengiamasi imtis veiksmingų priemonių, kad artimiausioje perspektyvoje taip ir nutiktų.
Pasak Europos parlamento vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referento Daniel Dalton, kadangi kelių eismo saugumas priklauso nuo tokių trijų veiksnių kaip transporto priemonė, infrastruktūra ir vairuotojo elgesys, būtina imtis kelių eismo saugumo didinimo priemonių visose trijose srityse ir reikėtų imtis veiksmingų priemonių aktyvaus ir pasyvaus saugumo srityse. Vidutinis automobilių amžius dabar viršija dešimt metų (transporto priemonės amžius turi tiesioginės įtakos eismo įvykio sukeltiems padariniams ir sužalojimams!), todėl ES ima finansuoti įvairius projektus. Esmė - kad išliptume iš senų savo automobilių, pakeisdami juos naujais arba… paspirtukais. Didžiulis dėmesys paliekamas saugos oro pagalvėms bei saugos diržams.
Vis dar abejojantiems saugos diržų stebuklinga galia, įtikinamus argumentus pateikia Laurynas Jovaišas, Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis specialistas. Jo teigimu, susidūrimo metu, jei automobilis važiuoja 48 km/h greičiu, neprisegtas vaikas nubloškiamas maždaug keturiasdešimt penkis kartus didesne jėga. Viskas atrodytų taip: 27 kilogramus sveriantis ir už vairuotojo sėdintis vaikas važiuojant tokiu greičiu, į vairuotoją trenksis „smūgio svoriu“, kuris sieks 2000 iki 4000 kilogramų. Nesunku paskaičiuoti, t. y. padauginti iš 45 arba 75, ir savo „smūgio jėgą“, jei nesegėsite automobilio apsaugos diržo. Įtikinama?.. Lieka abejonių?.. Tad dabartiniai automobiliai yra pranašesni už pirmąjį pasaulyje automobilį dėl pažangesnės technologijos, efektyvesnio variklio, geresnės saugos, komforto ir kitų funkcijų.
