Kūdikių mirtingumas - tai visuomenės sveikatos būklę apibūdinantis rodiklis. Jis vertinamas kaip iki 5 metų vaikų mirtingumas. Iki 1970 m. pasaulinėje statistikoje (SSRS ir Lietuvoje iki 1987 m.) vaikų mirtingumas buvo suprantamas kaip kūdikių (iki 1 metų vaikų) mirtingumas. Kūdikių mirtingumas skaičiuojamas tūkstančiui gimusiųjų.
Vaikų mirtingumas išreiškiamas kaip mirusių vaikų skaičiaus santykis su vidutiniu metiniu to paties amžiaus vaikų skaičiumi ir apskaičiuojamas 1000 vaikų arba kaip mirtingumas 1000 gimusiųjų, arba 100 000 gyventojų. Vyresnio amžiaus vaikų mirtingumo rodikliai vadinami atitinkamo amžiaus vaikų mirtingumo rodikliais. Dažniausiai skaičiuojami 5-14 m. ir 15-17 m. vaikams.
Didžiausias vaikų mirtingumas pasaulyje (2012 m., Jungtinių Tautų vaikų fondo - UNICEF - duomenys) yra Afrikoje (Angoloje 16,4 % gimusių vaikų miršta nesulaukę 5 m.). Mažiausias vaikų mirtingumas - 2-3 % yra šalyse, kur gyvenimo socialinės sąlygos geriausios - Islandijoje, Švedijoje, Japonijoje.
2012 m. vaikų mirtingumas buvo 0,84 ‰ to amžiaus vaikų arba 83,6 ‰ 100 000 gyventojų, arba 4,6 ‰ 1000 gyvų gimusių (0,46 % gimusių vaikų miršta nesulaukę 5 m.). 2012 m. 0-4 m. vaikų mirtys sudarė 58,3 % (vaikų iki 1 m. - 48,8 %) visų jaunesnių nei 18 m. vaikų mirčių, 5-14 m. vaikų mirtys sudarė 22,3 %, 15-17 m. - 19,4 %.
Berniukų mirtingumo rodikliai didesni negu mergaičių. 2012 m., nelygu amžiaus grupė, jie buvo 1,3-1,6 karto didesni negu mergaičių, skaičiuojant 1000 to paties amžiaus vaikų.
Pagrindinės kūdikių mirties priežastys
Dažniausios kūdikių mirties priežastys:
- Genetinės kilmės ligos - 24,1 %
- Naujagimių kvėpavimo sutrikimai - 7,8 %
- Kvėpavimo sistemos ligos - 6,4 %
- Išorinės mirčių priežastys - 9,2 %
1-4 m. vaikų:
- Išorinės mirčių priežastys - 30,4 % (daugiausia paskendimas - 17,4 %)
- Genetinės kilmės - 13,0 %
- Infekcinės ir parazitinės ligos - 17,4 %
5-14 m.:
- Išorinės priežastys - 50,0 % (transporto įvykiai 22,2 %, paskendimas 13,0 %)
- Piktybiniai navikai 20,4 %
15-17 m.:
- Išorinės priežastys - 68,1 % (daugiausia savižudybės - 29,8 %)
- Piktybiniai navikai - 12,8 %
Kūdikių mirtingumas Indijoje
Gimti Indijoje - ne pati geriausia perspektyva, ypač tokiose šalies valstijose kaip Madhya Pradeshas, Utar Pradeshas ar Orissa, kur kūdikių mirtingumo rodikliai yra patys aukščiausi šalyje.
Indijos sveikatos ministerijos duomenimis, Madhya Pradeshe 1000 gyvų kūdikių tenka 62 mirę, Utar Pradeshe ir Orrisoje - 61 (2010 m. duomenys). Tiesa, statistika rodo, kad situacija gerėja - 2009 metais Indijos širdyje tūkstančiui kūdikių teko 67 mirtys.
Tokiose turistų mėgiamose valstijose kaip Goa ir Kerala, kūdikių mirtingumas pastebimai mažesnis. Buvusioje portugalų kolonijoje Goa tūkstančiui gyvų mažylių tenka 10 mirusių, o piečiau esančioje Keraloje - 13.
Be to, 23 % Indijos kūdikių gimsta nepakankamo svorio, o tai dažnai tampa jų mirties priežastimi.
Moteriškos lyties kūdikių mirtingumas čia daug aukštesnis nei berniukų. Dėl nelegalių abortų, atliekamų nenorint susilaukti mergaitės, šalyje iškreiptas lyčių balansas - 112 gimusių berniukų tenka vos 100 mergaičių, kai norma laikoma 105 berniukai 100 mergaičių.
Indijoje itin išsikeroję vaikų grobimai. Vaikų teisių gynimo organizacija Bachpan Bachao Andolan (BBA) gruodį paskelbė kraupią informaciją - kiekvieną valandą Indijoje dingsta 11 vaikų. Didžiausias dingusių vaikų rodiklis - Maharashtroje ir Vakarų Bengale.
Kūdikių mirtingumas Lietuvoje ir ES šalyse
2010 metais Lietuvoje mirusių kūdikių skaičius, tekęs 1000 gimusiųjų, buvo 4,3. Tai buvo mažiausias kūdikių mirtingumas per visą šalies istoriją ir siekė ES šalių vidurkį.
Mažiausias kūdikių mirtingumas 2010 metais tarp ES valstybių (Eurostat duomenys) buvo Suomijoje - tūkstančiui teko 2,3 mirtys.
Mūsų kaimynė Latvija tarp ES šalių autsaiderių pagal šį rodiklį - net 5,7 mirtys tūkstančiui gimusių gyvų; šalia Latvijos ant negarbingos pakylos rikiuojasi ir Slovakija su tokiu pat prastu rodikliu.
Lietuvos pasiekimai neonatologijoje
Galime didžiuotis, kad Lietuvoje kūdikių mirtingumas yra reikšmingai sumažėjęs ir netgi geresnis nei kai kurių didesnių Europos valstybių. Pagrindinis neonatologijos pasiekimus lėmęs veiksnys - regionalizacija, kai visa būtina pagalba mažiausiems neišnešiotiems ir sunkiausių būklių naujagimiams sutelkta dviejuose Perinatologijos centruose: Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose.
Šalyse, kuriose regionalizuota pagalba gimdyvėms ir naujagimiams, yra geresni išgyvenamumo rodikliai.
Kauno Perinatologijos centras - tai didžiausias aukščiausio - tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas gimdyvėms ir naujagimiams teikiantis centras Lietuvoje. Čia gydomi pacientai iš Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių.
Kauno Perinatologijos centrą sudaro Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinikos, kuriose teikiamos į šeimą orientuotos tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams.
„Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje sutelkti centrai, teikiantys antrinio B lygio paslaugas sergantiems naujagimiams arba neišnešiotiems naujagimiams, gimusiems ne anksčiau nei 34 nėštumo savaitę, - aiškina prof. R. Tamelienė. - Visi šie centrai aprūpinti įvairioms patologijoms gydyti skirta modernia aparatūra, ten sutelktas personalas, turintis didelę patirtį.“
Sklandų bendradarbiavimą tarp Perinatologijos centrų, ligoninių, teikiančių antrinio B lygio paslaugas, ir ligoninių, kuriose gydomi sveiki naujagimiai, užtikrina Naujagimio pervežimo komanda.
„Naujagimiai, gimę regionuose, nelieka be pagalbos. Antrinio lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse susirgus naujagimiams, Naujagimio pervežimo komandos darbuotojai įvertina jų būklę, o esant aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui, perveža juos į kitą ligoninę“, - aiškina prof. R.
Įtariant patologiją ar esant mamos rizikos veiksniams, naujagimiui visada geriau gimti toje ligoninėje, kurioje jis gali gauti visavertę pagalbą nuo pirmųjų gimimo minučių iki tol, kol galės išvykti į namus.
„Dėl šios priežasties, įtarus patologiją, visada geriausiai gimdyves nukreipti į aukštesnio lygio paslaugas teikiančias gydymo įstaigas, - tikina profesorė.
Didelę pažangą akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos srityse padėjo padaryti 2012-2017 metais vykęs Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo projektas „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“, kurio metu parengtos vieningos diagnostikos ir gydymo metodikos, kuriomis vadovaujasi visose Lietuvos pagalbą mamai ir naujagimiui teikiančiose ligoninėse dirbantys medikai.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programą, pacienčių pasitenkinimas akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos paslaugomis išaugo nuo 28 % (2010 m.) iki 47 % (2014 m.).
„Pradžia nebuvo lengva, bet mes daug mokėmės, o dėl mūsų kolegų šveicarų pagalbos vykdant bendrus projektus, įgijome daug naujos ir modernios aparatūros, specialistai kėlė kvalifikaciją moderniuose mokymuose, sukūrėme nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos duomenų bazes, - sako prof. R. Tamelienė.
Lietuvoje kasmet per anksti gimsta 5-6 % naujagimių, kurie dėl visų organizmo sistemų nebrandumo negali kvėpuoti, reguliuoti temperatūros ir patys valgyti.
Kiekvienais metais Kauno klinikose gimsta apie 3300 naujagimių, iš jų - apie 500 neišnešiotų.
2019 metais Kauno klinikose gimė ir išgyveno mažiausia pacientė Lietuvoje ir viena mažiausių pasaulyje. Ji svėrė vos 350 gramų. Klinikose mažylė gydyta net 5 mėnesius. Šiuo metu ji auga ir yra guvi mergaitė.
Profesorė pabrėžia, kad šios mažylės išgelbėjimas - visos klinikos darbuotojų nuoširdaus darbo rezultatas.
„Tiek klinikos gydytojai, tiek slaugytojos dėjo visas pastangas, kad padėtų naujagimei gyventi ir augti“, - sako prof. R. Gydant mažiausius Kauno klinikų pacientus, prisideda ne tik Neonatologijos klinikos gydytojai, bet ir kolegos iš kitų profilinių klinikų.
„Tam, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai ir suteikta visa reikalinga pagalba mažiesiems pacientams, dirba daugiadalykė komanda, kurią sudaro vaikų ligų gydytojai, gydytojai akušeriai ginekologai, chirurgai, neurochirurgai, akių ligų gydytojai ir kiti specialistai“, - teigė profesorė.
Taip pat 2004 m. Kauno klinikos gavo Naujagimiams palankios ligoninės statusą. Iš naujo ligoninė buvo įvertinta 2014 metais ir Naujagimiams palankios ligoninės statusas pratęstas. Šį vardą turinčios gydymo įstaigos yra orientuotos į motinos ir naujagimio ryšio puoselėjimą nuo pat gimimo akimirkos, užtikrinant žindymo skatinimą, teikiant įvairiapusišką paramą šeimai.
Remiantis PSO rekomendacijomis, mamai, neturint galimybės žindyti, antrasis pasirinkimas maitinimui labai mažo svorio neišnešiotiems naujagimiams iki 1500 g turėtų būti donorinis motinos pienas. Todėl 2016 m. Neonatologijos klinikoje buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje Donorinio motinos pieno bankas.
„Donorinis motinos pienas apsaugo nuo infekcijų, alergijų ir įvairių ligų. Jis sumažina neišnešiotų naujagimių sergamumą nekroziniu enterokolitu, t.y.
Mirtingumo rodikliai pasaulyje
Vidutinis mirtingumo lygis pasaulyje šiuo metu yra apie 8,5 ‰. Per pastaruosius 50 metų jis sumažėjo dvigubai ir tam įtakos turėjo sveikatos priežiūros pažanga, didesnis dėmesys higienai, kokybiškesnis maistas ir sumažėję sunkaus fizinio darbo krūviai.
Mirtingumo rodikliai skirtinguose pasaulio regionuose yra supanašėję - jų kontrastai ne tokie dideli, kaip gimstamumo rodiklių. Mirtingumo rodiklis priklauso ne tik nuo gyvenimo kokybės lygio šalyje, bet ir nuo šalies demografinės struktūros.
Pateikiami kai kurių šalių mirtingumo rodikliai:
- Rusijoje mirtingumas siekia 12,7 ‰ ir viršija gimstamumą, kuris yra 11,7 ‰, todėl gyventojų skaičius šalyje mažėja.
- Bulgarijoje mirtingumas yra didžiausias pasaulyje - 15,4 mirčių 1000 gyventojų.
- Angolos mirtingumas siekia 8,3 ‰ ir yra mažesnis nei Lietuvos mirtingumas - 13,6 ‰.
- Saudo Arabijoje mirtingumas siekia 3,5 ‰ ir tai vienas iš mažiausių rodiklių pasaulyje.
tags: #kudikiu #mirtingumas #skaiciuojamas
