Moters reprodukcinė sistema yra sudėtingas ir nuostabus mechanizmas, kurio tinkamas veikimas užtikrina galimybę pastoti. Suprasti vaisingumo laikotarpį, t. y. normalų pastojimo laiką, yra labai svarbu tiek planuojant šeimą, tiek siekiant išvengti nepageidaujamo nėštumo. Šis procesas glaudžiai susijęs su mėnesinių ciklu, hormonų svyravimais ir specifiniais fiziologiniais pokyčiais moters organizme.

Lytinės Sistemos Struktūra ir Vaisingumo Reguliavimas

Vyro lytinėse liaukose sėklidėse gaminasi vyriški lytiniai hormonai androgenai ir bręsta lytinės ląstelės - spermatozoidai. Moters lytinėse liaukose kiaušidėse gaminasi moteriški lytiniai hormonai: estrogenai bei progesteronas, ir bręsta lytinės ląstelės - kiaušialąstės. Tačiau bendrąją vaisingumą užtikrinančią sistemą sudaro ne vien lyties organai - jie negali funkcionuoti atskirai nuo kitų organų sistemų. Vaisingumą reguliuoja centrinė nervų sistema - visų pirma pagumburis ir posmegeninė liauka (hipofizė), kurie taip pat yra susiję su smegenų žieve bei kitomis smegenų dalimis.

Galvos smegenų dalis pagumburis išskiria gonadotropinus atpalaiduojančius hormonus (angl. gonadotropin releasing hormone - GnRH), kurie savo ruožtu skatina posmegeninę liauką hipofizę gaminti:

• gonadotropinius hormonus:
• folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH) - jis skatina folikulų brendimą kiaušidėse, estrogenų sekreciją folikulo ląstelėse, vyro organizme - spermatozoidų vystymąsi,
• liuteinizuojantį hormoną (LH) - jis inicijuoja kiaušidėse ovuliaciją, geltonkūnio brendimą bei progesterono gamybą, vyro organizme - skatina androgenų (testosterono) sekreciją sėklidėse,
• prolaktiną - jis atsakingas už pieno liaukų vystymąsi, pieno gamybą krūtyse, skatina motinystės instinktą, slopina gonadotropinų išsiskyrimą, ovuliaciją bei mėnesinių ciklą, daugiausiai jo išsiskiria nėštumo metu ir ypač po gimdymo.

Be to, tiek moters, tiek vyro lytinės liaukos svarbios ne tik vaisingumui, bet ir atskiroms lytims būdingų išorinių bruožų susiformavimui. Lytinių hormonų receptorių yra ne tik lyties organuose, bet ir įvairiose kitose žmogaus kūno vietose: kauluose, raumenyse, odoje ir kt.

Moters Vaisingumo Ciklas

Norint pažinti vaisingumą, būtina suprasti fiziologinius pokyčius, vykstančius moters organizme mėnesinių ciklo metu. Juos lemia hipofizės, pagumburio ir kiaušidžių išskiriami hormonai.

Pagumburis išskiria GnRH į hipofizę, kuri cikliškai išskiria gonadotropinus FSH bei LH ir reaguoja į kiaušidžių išskiriamų hormonų - estrogenų ir progesterono - lygį kraujyje.

Estrogenų Poveikis

• Skatina vidinio gimdos sluoksnio (endometriumo) atsistatymą ir vešėjimą po mėnesinių.
• Skatina gimdos kaklelio liaukas gaminti gleives.
• Skatina gimdos kaklelio minkštėjimą, pakilimą ir atsivėrimą.
• Skatina lyties organų vystymąsi, krūtų augimą ir pigmentaciją, makšties epitelio augimą ir ragėjimą, yra svarbūs antrinių lytinių požymių vystymuisi, lytinei elgsenai, skatina baltymų sintezę kepenyse, kalcio kaupimąsi kauluose, kraujo krešėjimą, plečia kapiliarus, palaiko lytinės ir šlapimo sistemų struktūrų tonusą bei elastingumą ir kt.

Progesterono Poveikis

• Parengia gimdos gleivinę implantacijai (jei moteris nepastoja, gimdos gleivinė vėliau atkrinta ir pasišalina su menstruaciniu krauju).
• Slopina ovuliaciją ir apriboja pirminių folikulų brendimą kiaušidėse.
• Skatina gimdos kaklelio nusileidimą, užsivėrimą, sukietėjimą.
• Skatina tirštų, gimdos kaklelio kanalą užkemšančių, gleivių gamybą.
• Lemia BKT pakilimą po ovuliacijos per 0,2-0,8oC, kuris išsilaiko iki kitų mėnesinių pradžios.
• Skatina pieną išskiriančių liaukučių išvešėjimą, sąlygojantį specifinius pojūčius krūtyse.
• Svarbus nėštumo palaikymui, didina kvėpavimo centro jautrumą CO2, slopina centrinę nervų sistemą, mažina aminorūgščių kiekį serume, skatina azotinių medžiagų išsiskyrimą su šlapimu ir kt.

Mėnesinių Ciklo Fazės ir Vaisingumas

Mėnesinių ciklas prasideda pirmąją tikrųjų mėnesinių dieną ir trunka iki paskutinės dienos prieš kitas tikrąsias mėnesines. Tikrosios mėnesinės - tai mėnesinės, prieš kurias buvusiame cikle įvyko ovuliacija. Ovuliaciją patvirtina vienintelis NŠP požymis - bazinės kūno temperatūros (BKT) pakilimas.

Sveikos moters mėnesinių cikliai gali būti itin reguliarūs, tačiau jų trukmė gali ir svyruoti gan plačiose ribose - nuo 21 iki 45 dienų. Dažniausiai pasitaiko 25-35 dienų ciklai ir jie laikomi reguliariais (įprastais). Klaidingai manoma, jog idealus ciklas privalo trukti 28 dienas - iš tiesų tai tėra statistinis vidurkis, o 28 dienų ciklai būdingi vos keliolikai procentų moterų.

Ciklo trukmę gali veikti įvairūs veiksniai: ligos, vaistai, kelionės, netinkama mityba, netinkamas kūno svoris, sportas, stresas, žindymas, aplinka (net šviesa nakties poilsio metu), todėl kiekvienos moters ciklas yra labai individualus ir net tos pačios moters ciklai gali būti skirtingi. Mėnesinių ciklo ilgio svyravimas apie 5 dienas tai pačiai moteriai nelaikomas ciklo nereguliarumu.

Pirmųjų mėnesinių mergaitės paprastai sulaukia 10-14 metų amžiaus. Iš pradžių ciklai paprastai trunka ilgiau nei 30 dienų, apie vienerius metus būna labai dažni nereguliarūs ciklai. Dauguma ciklų tampa reguliarūs (įprasti) ir baigti tik moteriai peržengus 20-uosius gyvenimo metus. Iki 41-erių metų ciklai turi tendenciją trumpėti, po to - vėl pailgėja.

Su amžiumi moters vaisingumas palaipsniui mažėja. Penktajame, kartais šeštajame, gyvenimo dešimtmetyje moteriai prasideda premenopauzė - gan komplikuotas nereguliarių ciklų laikotarpis, kuomet moteris dar gali pastoti. Galiausiai mėnesinės visiškai išnyksta ir likusią gyvenimo dalį tęsiasi nevaisingasis laikotarpis - menopauzė.

Mėnesinių Ciklo Fazių Skirstymas

Mėnesinių ciklą į fazes galima skirstyti labai įvairiai:

• pagal gonadotropinų išsiskyrimą:
• folikulinė (FSH) - iki ovuliacijos (jos metu bręsta keletas folikulų, iš kurių vienas ovuliuos),
• liuteininė (LH) - po ovuliacijos (jos metu funkcionuoja geltonasis kūnas (lot. corpus luteum), NŠP kontekste liuteininės fazės pradžia laikoma pirmoji BKT pakilimo diena);
• pagal kiaušidžių išskiriamus lytinius hormonus:
• estrogeninė,
• progesteroninė;
• pagal ovuliaciją:
• ikiovuliacinė,
• ovuliacinė,
• poovuliacinė;
• pagal kiaušidžių veiklą:
• folikulų brendimo,
• ovuliacijos,
• geltonkūnio;
• pagal gimdos gleivinės kitimą:
• atsinaujinimo,
• proliferacijos,
• sekrecijos,
• kraujavimo;
• pagal bazinę kūno temperatūrą:
• žemos temperatūros,
• pakilusios temperatūros.

NŠP kontekste skiriamos trys mėnesinių ciklo fazės:

• ankstyvoji nevaisingoji fazė (ji atitinka tik dalį folikulinės fazės),
• vaisingoji fazė (ji apima dalį folikulinės fazės, ovuliaciją ir kelias pirmąsias liuteininės fazės dienas),
• vėlyvoji nevaisingoji fazė (ji atitinka liuteininę fazę, išskyrus pirmąsias kelias jos dienas).

Ankstyvoji Nevaisingoji Fazė (ANF)

Ankstyvoji nevaisingoji fazė (ikiovuliacinė nevaisingoji fazė) prasideda pirmąją tikrųjų mėnesinių dieną. Prasideda ir pasibaigia mėnesinės, kurių metu pasišalina atsidalijęs vidinis gimdos gleivinės sluoksnis. Po mėnesinių gimdos kaklelis esti nusileidęs, užsivėręs ir kietas. Gimdos kakelyje gaminasi tirštos apsauginės gleivės, kurios užklijuoja gimdos kaklelį ir nepraleidžia patogenų bei spermatozoidų. Mėnesinių metu ir iškart po jų BKT gali būti svyruojanti plačiose ribose (Fluctuating BBT).

Dėl hipofizės išskiriamo FSH kiaušidėse pradeda bręsti keliolika pirminių folikulų (pūslyčių), iš kurių per visą ciklą subręsta tik vienas. Tuo metu folikulo sienelėje būna dviejų rūšių ląstelės - apvalkalo ir grūdėtosios. Sudėtingų biocheminių procesų metu iš apvalkalo ląstelėse esančio cholesterolio pagaminami vyriškieji lytiniai hormonai androgenai, kuriuos grūdėtosios ląstelės tuojau pat verčia į estrogenus.

ANF yra sąlyginio nevaisingumo fazė, nes pirmojoje ciklo pusėje nevaisingumo trukmė nėra vienoda - ji ne tik skiriasi skirtingų moterų, bet ir tos pačios moters skirtinguose cikluose. Jei folikulo brendimas prasidėjo labai anksti, ANF baigsis iškart po mėnesinių ar net jų metu (tai būdinga trumpiems ciklams), o jei kiaušialąstės brendimas užsitęs, ANF bus gan ilga (ir visas ciklas bus ilgesnis). Net ir vienodo ilgio cikluose ovuliacija gali vykti skirtingu metu.

Vaisingoji Fazė (VF)

VF yra labai dinamiška. Jos metu vykstančius fiziologinius pokyčius sąlyginai galima suskirstyti į 3 etapus:

1. Iki ovuliacijos: Gamindami didėjantį kiekį estrogenų dalis folikulų sunyksta ir išryškėja geriausiai subrendęs dominuojantis folikulas - Grafo folikulas, kuris ir toliau išskiria vis didesnius estrogenų kiekius, maksimumą pasiekiančius, kai folikule subręsta kiaušialąstė. Gimdos gleivinė intensyviai veša, storėja, joje formuojasi liaukos. Gimdos kaklelis pakyla, suminkštėja, atsiveria, suintensyvėja jo liaukų veikla. Gausėja vaisingųjų gleivių, kuriose spermatozoidai gali išlikti gyvybingi iki 6 dienų.
2. Ovuliacija: Kai estrogenų kiekis tampa maksimalus ir išsilaiko apie 50 val., hipofizė išskiria didelį kiekį LH, kurio veikiamas subrendęs 20 - 25 mm skersmens Grafo folikulas priartėja prie kiaušidės paviršiaus ir pradeda jį tempti. Tempiama folikulo sienelė ir kiaušidės paviršius plyšta. Iš folikulo išsilaisvinusi subrendusi kiaušialąstė patenka į pilvaplėvės ertmę - šis procesas ir yra ovuliacija. Kiaušialąstę švelniai pagauna kiaušintakio galuose esantys gaureliai (fimbrijos/spurgos) ir įtraukia į kiaušintakį, kur ir gali įvykti apvaisinimas.
3. Po ovuliacijos: Plyšusio folikulo vietoje ima formuotis geltonkūnis - folikulo grūdėtosios ląstelės intensyviai kaupia lipidus ir LH veikiamos iš cholesterolio gamina progesteroną. Pakyla BKT. Gimdos kaklelis vėl nusileidžia, sukietėja ir užsidaro, jame vėl pasigamina tirštos užklijuojančios apsauginės gleivės. Ryškiai sumažėja estrogenų kiekis.

VF, kaip ir ANF, trunka taip pat nevienodai. Jos trukmė priklauso nuo:

• kiaušialąstės gyvavimo laiko,
• spermatozoidų gyvybingumo,
• moters amžiaus bei gimdymų skaičiaus (daug kartų gimdžiusių moterų ši fazė ilgiau išlieka nesutrumpėjusi).

Kiaušialąstė dažniausiai gyvuoja vos 6-12 val., retai - iki 24 val. (nors kai kurių autorių duomenimis apvaisinta ji gali būti tik per pirmąsias 10 val.), tačiau spermatozoidai palankiose šiuo laikotarpiu gaminamose vaisingo tipo gleivėse geba išlikti gyvybingi iki 6 dienų, todėl bendras poros vaisingumas yra ilgesnis.

Šiek tiek paskubinti ovuliaciją gali ir lytiniai santykiai - jų metu iš spermos į moters kraujotaką patenka tokiu poveikiu pasižyminti medžiaga. Tai dar vienas argumentas, kodėl norint atidėti nėštumą kalendoriniai šeimos planavimo metodai nėra patikimi.

Vėlyvoji Nevaisingoji Fazė (VNF)

Vėlyvoji nevaisingoji fazė (poovuliacinė nevaisingoji fazė) prasideda praėjus kelioms dienoms po ovuliacijos (ši riba nustatoma griežtai pagal NŠP taisykles) ir tęsiasi iki paskutinės dienos prieš naujo ciklo mėnesinių pradžią.

Laikas nuo ovuliacijos (apytiksliai nuo BKT pakilimo) iki kitų mėnesinių vadinamas liuteinine faze. Normali jos trukmė - 9-17 dienų (maždaug pusei vaisingų moterų - 13-14 dienų), tačiau tai pačiai moteriai paprastai būdingi ne didesni nei 1-2 dienų svyravimai (daugiau svyruoti gali netipinėse situacijose - po gimdymo ar hormoninių kontraceptikų vartojimo), taigi, priešingai nei kitos fazės, VNF visada yra labai panašios trukmės.

Progesterono veikiama gimdos gleivinė išstorėja, jos liaukos tampa vingiuotesnės, didesnio spindžio, išskiria daug tirštų klijingų gleivių, t.y. pasiruošia priimti apvaisintą embrioną. Gimdos kaklelis kietas, nusileidęs, užsivėręs, užklijuotas tirštomis apsauginėmis gleivėmis. BKT išlieka pakilusi iki kitų mėnesinių pradžios.

Jei neįvyko apvaisinimas ir implantacija, geltonkūnis sunyksta, labai sumažėja lytinių hormonų gamyba, jie nebepalaiko gimdos gleivinės, funkcinis gimdos gleivinės sluoksnis atsidalija ir prasideda mėnesinės (jei apvaisinimas įvyko, geltonkūnis nesunyksta ir išskiria progesteroną dar apie 3 mėn., kol šią funkciją perima placenta).

VNF yra absoliutaus nevaisingumo fazė. Jei kiaušialąstė nebuvo apvaisinta vaisingoje fazėje, ji per keliolika valandų suyra ir šiamecikle pastoti nebeįmanoma, nes didelis progesterono kiekis neleidžia subręsti naujiems folikulams.

Ovuliacija - Vaisingumo Viršūnė

Ovuliacija - tai kiaušinėlio išsilaisvinimas iš kiaušidės, kuris yra būtinas norint pastoti. Tai yra svarbus moters menstruacinio ciklo etapas, turintis įtakos reprodukcinei sveikatai. Daugelis moterų domisi, ar ovuliacija vyksta kiekvieną mėnesį, ir kokie faktoriai ją veikia.

Kas Yra Ovuliacija?

Ovuliacija - tai procesas, kurio metu subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės. Kiekvieną mėnesį moters kiaušidėse pradeda augti grupė kiaušinėlių, esančių skysčio pripildytuose maišeliuose, vadinamuose folikulais. Galiausiai vienas iš kiaušinėlių išsiveržia iš folikulo. Po to, kai kiaušinėlis palieka folikulą, folikulas virsta geltonkūniu (lot. corpus luteum). Išsiskyręs kiaušinėlis patenka į kiaušintakį, kur išbūna apie 24 valandas ir laukia apvaisinimo. Būtent ši diena yra pati vaisingiausia.

Kaip Atpažinti Ovuliaciją?

Norint pastoti (arba išvengti pastojimo), rekomenduojama sekti savo ciklą ir ovuliacijas. Yra keletas būdų, kaip galima atpažinti ovuliaciją:

• Gimdos kaklelio stebėjimas: Ovuliacijos metu gimdos kaklelis pakyla į savo aukščiausią padėtį, suminkštėja, tampa drėgnesnis ir slidesnis.
• Išskyrų stebėjimas: Prieš ovuliaciją išskyros tampa plonos, skaidrios ir labai tąsios (panašios į žalio kiaušinio baltymą). Po ovuliacijos gleivės vėl tampa tirštos ir lipnios.
• Bazilinės kūno temperatūros (BKT) matavimas: Prasidėjus ovuliacijai, bazinė kūno temperatūra šiek tiek pakyla (apie pusę laipsnio).
• Ovuliacijos testai: Ovuliacijos testai matuoja liuteinizuojančio hormono (LH) lygį šlapime. LH padidėjimas signalizuoja artėjančią ovuliaciją.

Kada Tikėtis Ovuliacijos?

Dažnai moterys yra suklaidinamos dėl to, kada pati ovuliacija įvyksta. Pagrinde todėl, kad tam paaiškinti yra naudojamas “vidutinio ciklo” apibrėžimas, t.y. ciklas, kuris trunka 28 dienas. Pagal tai, ovuliacija turėtų būti 14-tą dieną. Tačiau tai nereiškia, kad visada ovuliacija vyksta tą dieną. O ovuliacija būna apie ciklo vidurį.

Kiekvienos moters ciklas gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienų ar ilgiau.

• Per mėnesines: Tikimybė pastoti beveik nulinė.
• Iškart po mėnesinių: Galite pastoti iškart po mėnesinių, net jei dar nevyksta ovuliacija. Taip yra todėl, kad sperma gali išgyventi iki penkių dienų, jei yra įstrigusi gimdos kaklelio gleivėse.
• Per ovuliaciją: Tai geriausias laikas pastoti! Nesvarbu, kiek laiko trunka jūsų mėnesinės, ovuliacija paprastai prasideda maždaug 14 dienų iki kitų mėnesinių. Tikimybė pastoti yra didelė, jei turite lytinių santykių per 36 valandas.
• Po ovuliacijos: Tai paskutinė jūsų ciklo dalis, dar žinoma kaip liuteininė fazė, trunkanti mažiausiai 12 dienų. Tikimybė pastoti yra maža.

Nors dauguma moterų ovuliuoja kiekvieną mėnesį, ne visada taip būna. Kartais ovuliacija gali neįvykti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip stresas, ligos, hormonų disbalansas, per didelis fizinis krūvis, svorio pokyčiai ar tam tikri vaistai. Taip pat, moterims artėjant menopauzei, ovuliacija gali tapti nereguliari arba visai išnykti.

Kaip Padidinti Tikimybę Pastoti?

Jei planuojate pastoti, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad padidintumėte savo šansus:

• Sekite savo ciklą ir nustatykite vaisingas dienas: Stebėkite savo menstruacijų ciklą, gimdos kaklelio gleives ir bazinę kūno temperatūrą, kad nustatytumėte savo vaisingas dienas.
• Mylėkitės reguliariai vaisingomis dienomis: Stenkitės mylėtis kasdien arba kas antrą dieną vaisingomis dienomis, ypač per ovuliacijos laikotarpį.
• Gyvenkite sveiką gyvenimo būdą: Valgykite sveiką maistą, reguliariai sportuokite, venkite streso ir rūkymo.
• Pasitarkite su gydytoju: Jei jums sunku pastoti, pasitarkite su gydytoju, kad jis ištirtų galimas priežastis ir rekomenduotų tinkamą gydymą.

Ovuliacijos Testai: Kaip Jie Veikia?

Jei bandote pastoti, ovuliacijos testo juostelės arba ovuliacijos numatymo rinkiniai (OPK) gali padėti tiksliai nustatyti vaisingiausias mėnesio dienas. Ovuliacija - subrendusio kiaušinėlio išsiskyrimas - vyksta kartą per mėnesį ir trunka apie 12-24 valandas. Tai palankiausias laikas pastoti.

Kaip veikia ovuliacijos testai? Testo juostelės matuoja liuteinizuojančio hormono (LH) lygį jūsų šlapime. LH padidėjimas signalizuoja artėjančią ovuliaciją - ji turėtų įvykti per 12-36 valandas nuo pakilimo momento.

Kaip naudotis? Pasiruoškite testą: šlapinkitės ant testo juostelės arba panardinkite ją į šlapimo mėginį, tada palaukite kelių minučių. Vertinkite rezultatą: Jei testo linija tamsesnė ar tokia pati kaip kontrolinė - LH lygis pakilęs: ovuliacija- per artimiausias dienas. Jei linija šviesesnė - dar esate be ovuliacijos.

Kada pradėti testuoti? Esant 28 dienų ciklui - apie 10-11-ą dieną. Jei ciklas nereguliarus - naudokite trumpiausią pastarųjų 6 mėnesių ciklą ir pradėkite testuoti 3-4 dienas prieš vidurį. Rinkitės laiką: testai atliekami 12-20 val. - LH padidėjimas atsispindi per 4 val. Galite testuoti du kartus: apie 11-15 val. ir apie 17-20 val. Koncentracija svarbi: prieš testą venkite daug skysčių valandą ar dvi.

Ką daryti gavus teigiamą rezultatą? Kai LH lygis pakyla, laikas susilaikyti lytinius santykius tą pačią dieną ir kasdien kelias dienas - ovuliacija gali įvykti per 36 valandas.

Kiek tikros šios juostelės? OPK testai gali nustatyti ovuliaciją iki 97 % tikslumu. Tačiau svarbu suprasti: Testas tik prognozuoja ovuliacijos laiką, bet neatstoja koncepcijos garantijos. Prekinės juostelės tikslumas priklauso nuo ciklo stabilumo. PCOS sergantys asmenys gali turėti LH bangas be ovuliacijos - rezultatų interpretavimas sudėtingesnis. Kontraceptikai, kai kurie hormoniniai vaistai ir antibiotikai gali turėti įtakos testų tikslumui.

Mitai Apie Vaisingumą

Poros, siekiančios išspręsti nevaisingumo problemas, dažnai bombarduojamos tikrovės neatitinkančiais mitais. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių mitų:

• Skausmingos mėnesinės turi įtakos vaisingumui: Skausmingos mėnesinės visiškai neturi įtakos vaisingumui. Atvirkščiai, reguliarios skausmingos mėnesinės rodo, kad ciklo metu ovuliacija įvyko.
• Ilgas mėnesinių ciklas reiškia vaisingumo problemas: Ilgas, bet reguliarus mėnesinių ciklas visiškai nereiškia vaisingumo problemų. Kai kurių moterų ciklo trukmė būna 40 dienų. Natūralu, kadangi per metus ciklų būna mažiau, tai ir vaisingų periodų būna mažiau.
• Spermos išbėgimas po lytinio akto yra nenormalus: Spermos išbėgimas po lytinio akto - normalus reiškinys. Spermos kiekis ir apimtis priklauso nuo sėklos skysčio, kuris gaminasi prostatoje, ir nėra susijęs su vaisingumu. Patekusi į moters organizmą, sperma išlieka aktyvi 48-72 valandas po lytinio akto, todėl griežtas mylėjimosi grafikas nėra būtinas.
• Ovuliacija vyksta pakaitomis kiekvienoje kiaušidėje: Iš tiesų, kiekvieną mėnesį ovuliacija įvyksta tik vienoje kiaušidėje, tačiau nebūtinai tokia tvarka.
• Stresas sukelia nevaisingumą: Įrodymų, kad stresas būtų nevaisingumo priežastimi, nėra.
• Nevaisingumas yra tik moters problema: Netiesa. Nevaisingumas gali priklausyti tiek nuo vyro, tiek nuo moters.

tags: #normalus #pastojimo #laikas

• Gairės formuojamajam vertinimui
• Padėkos svarba ikimokyklinukams
• Gyvenimas ir kūryba
• Receptai vaikams
• Karjera Edgaro Navicko