Naujagimio kraujyje gliukozės (cukraus) turėtų būti ne mažiau kaip 2,6 mmol/l ir daugiau. Tačiau net sveikiems vaikučiams dvi valandas po gimimo gali būti trumpalaikė, praeinanti hipoglikemija (gliukozės stoka), kai gliukozės aptinkama vos 1,7 milimolio. Ši būklė įprastai trunka tol, kol kūdikiai prisitaiko prie aplinkos. Dažniau maitinant maždaug per pusę paros gliukozė pasiekia normą.
Rizikos grupės naujagimiai
Rizikos grupei pirmiausia priskiriami diabetu sergančių mamų naujagimiai, kurių kraujyje yra daugiau gliukozės. Būnant pas mamą jų organizmui cukraus reikėjo gamintis mažiau, jo gamybą slopino saldus mamos kraujas. O kai jau gimsta, gali būti priešingai - gliukozės gali reikėti daugiau. Įpratęs prie saldesnio mamos kraujo, organizmas pradeda kelti maištą.
Įtakos turi ir gimimo svoris. Naujagimiai, kurie gimsta stambūs, mamos įsčiose buvo gerai pamaitinti, o po gimimo negauna pakankamai maisto organizmo poreikiams tenkinti. Kad nereikėtų išnaudoti kitų papildomų šaltinių, jų organizmas sumažina cukraus kiekį, kurį vėliau pamažu vėl padidina. Tokius vaikus stengiamasi kuo dažniau maitinti, ypač tuos, kurie pieno žinda po truputėlį.
Nors laiku, bet per mažo svorio gimusių vaikučių kraujyje cukraus taip pat gali būti per mažai. Dideli naujagimiai, turintys 10 ‰ (procentilių) svorio deficitą, nepatenka į rizikos grupę. Tačiau dar mažesnių (5-3 ‰) naujagimių kraujas būtinai tiriamas.
Neišnešiotukų kraujas taip pat per mažai saldus, nes jų kepenų, kasos ir kitų organų funkcijos dar nebrandžios. Gliukozės stinga ir perneštiems kūdikiams, nes dėl nėštumo pabaigoje senka placentos galimybės aprūpinti vaisių svarbiausiomis maisto medžiagomis.
Kraujas per mažai saldus gali būti naujagimio, jei jis per tirštas, gimė pridusęs, serga endokrinine, užkrečiamąja liga, turi tam tikrų endokrininės sistemos sutrikimų.
Gliukozės kiekiui kraujyje turi įtakos ir tai, ar vos tik gimęs vaikutis neatvėso. Kūnelis atvėsta tada, kai per šalta gimdykla arba netikėtai mama pagimdo namuose ir aplinkiniai nesumano naujagimio priglausti prie mamos krūtinės ir užkloti.
"Nesaldaus" gyvenimo požymiai
Požymių, kad vaikučiui negera - daugybė, bet nė vienas jų nėra būdingas tik hipoglikemijai. Naujagimis būna dirglus, nes jam trūksta maisto ir neturi kaip to parodyti. Gali drebėti smakriukas, rankytės, kartais atsiranda traukulių, pamėlsta aplink lūpytes (cianozė), gali net sustoti kvėpavimas (apnėja). Arba, priešingai, kūdikis kvėpuoja labai dažnai.
Jei hipoglikemija užsitęsia, tada vaikelis verkia silpnu, spigiu balseliu (kaip sirgdamas meningitu). Kai kurie vaikučiai, priešingai, būna vangūs, mieguisti, nenori valgyti, „verčia“ akytes į viršų. Šie požymiai išryškėja tik maždaug kas trečiam naujagimiui, kurių kraujyje cukraus yra mažiau nei 1,9 mmol/l. Kiti vaikučiai neparodo jokių ženklų, kad jiems negera.
Gydymo būdas - duoti pavalgyti
Ne visų naujagimių cukraus kiekį kraujyje medikai tiria. Jei gerai valgo, yra patenkinti gyvenimu ir mamos jokių skundų neišsako, gydytojai juos palieka ramybėje. Per pirmas 4 val. po gimimo tiria tik tuos, kurie patenka į rizikos grupę arba išryškėja kokios nors ligos požymių, yra nenumaldomai dirglūs, stoja kvėpavimas, o gydytojai neranda jokios priežasties. Tiria ir atsisakiusius valgyti, ir tuos, kurių mamos išsako savo nerimą dėl vaikučių būklės.
Šiems naujagimiams duriama į kulniuką ir imama kapiliarinio kraujo cukraus kiekiui kraujyje nustatyti. Tada duodama pavalgyti ir maždaug po 30-60 min. vėl tiriama pakartotinai. Jei jame gliukozės dar per mažai, vis tiek neskubama lašinti vaistų. Naujagimis dar kartą pamaitinamas ir po valandos tyrimas kartojamas. Tik tada, jei gliukozė nesiekia normos, jos lašinama į veną.
O jei cukraus kiekis yra arčiau normos, kūdikį bandoma dar kartą maitinti arba skiriama lašelinė. Šį kartą gydytojai elgiasi taip, kaip nori mama. Gliukozės skirti tenka ir neišnešiotukui, kuris nesuvalgo viso skirto maisto.
Mamos labai bijo dūrių į kūdikio kulniuką. Jie tai daro siekdami ištirti ir palaikyti cukraus normą kraujyje, kad vaikelio smegenys nebadautų. Jei jos negaus maisto, organizmas vis tiek ras kokią nors išeitį. Deja, ne visada geriausią naujagimiui. Smegenys pradeda gaminti sau maisto iš ketonų ir kitų medžiagų. O tai turi šalutinį poveikį.
Labai daug kištis ir stipriai saldinti kraują vaikučiams tenka retai. Dažniau tiems, kurių svoris nesiekia net trečios procentilės, yra labai hipotrofiški. Jų organizmas nesugeba pasiimti maisto. Didesnės medikų pagalbos prireikia neišnešiotukams, kuriems nėra 32 sav., jie negali suvalgyti reikiamo kiekio maisto. O tie, kurių gestacinis amžius yra 32-36 sav., bėdų dėl cukraus kraujyje dažniausiai neturi, nes labai greitai pradeda valgyti.
Tačiau gydytojai kartais pakliūva tarsi į užburtą ratą, nes susitvarkęs cukraus kiekis kraujyje vėl ir vėl nukrenta, niekaip nesiseka išlaikyti normos. Tada naujagimių būklę atidžiai stebi ir tariasi su vaikų endokrinologu dėl papildomų tyrimų, kurie galėtų atskleisti endokrinines vaikučio ligas. Kartais į Kauno klinikas atvežama vaikučių iš rajoninės ligoninės, kurioje jiems negalėjo suteikti tinkamos pagalbos, nes kai kuriems būtinas stipresnis gliukozės tirpalas, net hormonai. Dažniausiai taip būna kuo nors sergantiems vaikučiams. Tačiau iš ligoninės į namus kūdikiai visada išleidžiami tik tada, kai cukraus kraujyje yra užtektinai.
Naujagimio hipoglikemija | Akušerės-ginekologės slaugytoja | Naujagimio hipoglikemija | Christina NP | Caring Casa
Smegenų badas ir mažylio raida
Cukrus - svarbiausias smegenų maistas. Jei per 24 val. kraujyje cukraus padaugėja iki normos savaime arba gliukozės lašelinės užteko pusę dienos, vaikučiai nuo sveikatos bėdų išsisuka. Jiems ir jokių raidos sutrikimų neturėtų būti. Tačiau jei cukraus atsargų lieka nepakankamai ilgiau nei 3 d., vėliau gali sutrikti raida.
Hipoglikemija yra būklė, pažymėta neįprastai mažas cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje. Gliukozės koncentraciją kraujyje mažina kasos hormonas insulinas, o didina gliukagonas, adrenalinas, gliukokortikoidai ir kiti įvairūs hormonai. Pati hipoglikemija nėra liga, tai simptomas, kad organizme sutriko gliukozės koncentracijos reguliavimas.
Ši būklė dažnai pasitaiko sergantiesiems diabetu, bet ji taip pat gali išsivystyti kitiems asmenims. Žmonės, kurie serga diabetu ir vartoja leidžiamą insuliną, gali patirti hipoglikemijos priepuolį, jeigu susileidžia per daug insulino, arba suvartoja pernelyg mažai angliavandenių palyginus su susileisto insulino kiekiu. Labai svarbu hipoglikemiją kuo greičiau diagnozuoti bei koreguoti. Gliukozės koncentracija kraujyje yra didinama daug angliavandenių turinčiu maistu, leidžiamais gliukozės tirpalais ar specialiais vaistais.
Gliukozė yra labai svarbi viso kūno ląstelės, tačiau ji yra itin svarbi smegenims. Mažėjant gliukozės koncentracijai kraujyje, pirmiausiai pasireiškia įvairūs simptomai, susiję su raumenų ir viso kūno veikla. Tai vyksta todėl, kad organizmas stengiasi kuo ilgiau išlaikyti pakankamą gliukozės padavimą smegenims, nes jos, kitaip negu raumenys ar kepenys, neturi jokių gliukozės atsargų. Todėl pasireiškia: stiprus širdies plakimas, drebulys, nerimas, šaltas prakaitas, stiprus alkis, dilgčiojimo jausmas burnoje. Dar labiau mažėjant gliukozės koncentracijai kraujyje, jos ima trūkti ir smegenims. Pradeda reikštis: nerimas, nenormalus elgesys, dėmesio sukaupimo sutrikimai, regėjimo sutrikimai (dvejinimasis, išsiliejęs vaizdas).
Prevencija
Norint veiksmingai valdyti hipoglikemiją, labai svarbu nustatyti pagrindinę priežastį. Hipoglikemijos gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir to, kiek sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Jei hipoglikemija pasikartoja arba nesusijusi su diabetu, gydytojas ištirs pagrindinę priežastį. Taip, hipoglikemija dažnai gali būti užkirsti kelią - ypač jei sergate diabetu - imdamiesi nuoseklių ir aktyvių veiksmų savo būklei valdyti. Hipoglikemija yra valdoma būklė.
Jei dažnai patiriate tokius simptomus kaip sumišimas, alpimas ar galvos svaigimas, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Hipoglikemija yra potencialiai rimta būklė, kuri atsiranda, kai cukraus kiekis kraujyje nukrenta žemiau normalaus lygio. Nors ji dažniausiai siejama su diabetu, dėl įvairių priežasčių gali paveikti ir nesergančius diabetu asmenis. Tinkamai gydant, koreguojant gyvenimo būdą ir teikiant nuolatinę medicininę pagalbą, daugumą hipoglikemijos epizodų galima veiksmingai suvaldyti arba net jų išvengti.
tags: #kas #naujagimiui #nebutu #hipoglikemijos
