Alergija (graikų k. allos - kitas + ergeia - veikimas) - tai padidėjusi organizmo imuninės sistemos reakcija į įvairias aplinkos medžiagas, kurios nėra pavojingos ir kurias nealergiški asmenys toleruoja gerai. Organizmui vėl susidūrus su tuo pačiu alergenu, įvyksta alerginė reakcija.

Daugelis tėvų, gydytojo kabinete išgirdę patvirtinimą, kad jų mažylio negalavimų priežastis yra šio amžiaus civilizacijos rykštė ALERGIJA, sunerimsta ne šiaip sau. Jie, kaip ir daugelis jų draugų, pažįstamų, kaimynų, susidūrusių su šia liga, užduoda sau klausimus: kodėl mes? ką daryt? kaip toliau gyventi? Šiame straipsnyje pabandysime pateikti atsakymus į visiems tėveliams taip rūpimus kasdieninius vaiko priežiūros klausimus.

Kaip atpažinti alergiją maistui?

Alergija maistui yra stipri atsakomoji imuninės sistemos reakcija į organizmui netinkamą medžiagą, kuri ne visada organizmui yra kenksminga, tačiau imuninis atsakas į ją gali sukelti simptomus ir ligą. Organizmas gamina ypatingus antikūnus - imunoglobulinus „E“ (IgE), puolančius alergenus.

Paprastai simptomai pasireiškia per keletą minučių tik suvalgius alergiją sukeliančio maisto arba kai kuriais atvejais - buvus kontaktui su alergiją sukeliančiu produktu, ir išlieka iki keleto valandų. Ne išimtis - alergiją sukeliančio produkto kontaktas su alergijos nesukeliančiu gamybinėje aplinkoje.

Dažnas tėvelis alergiją maistui tapatina tik su vaikučio odos bėrimu. Taip manantieji klysta. Nepageidaujamos alerginės reakcijos į maistą formos gali pasireikšti įvairiais požymiais: odos, kvėpavimo organų ir net virškinamojo trakto požymiais.

Alergijos maisto formos

Alergijos maistui formos arba ligos, kurios dažniausiai išprovokuojamos vartojant maistą, turintį alergiją sukeliančių produktų:

• Virškinimo organų alergija maistui: nevirškinimas dažnai gali sukelti pilnumo jausmą, dujų kaupimąsi, pykinimą, rėmenį, vidurių užkietėjimą, galvos skausmą ir kitus simptomus. Daug žmonių patiria šiuos simptomus (lengva arba sunkia forma), bet tik nedaugelis žino, kad jų priežastis gali būti susijusi su maistu.
• Kvėpavimo takų alergija maistui: maisto alergenai gali sukelti šiuos kvėpavimo organų pažeidimo simptomus: nosies gleivinės paburkimą, čiaudulį, rinorėją, kosulį, švokštimą, dusulį ar balso užkimimą.
• Anafilaksija: anafilaksija maisto sukeltiems alergenams - tai ypač sunki ir agresyvi, grėsminga gyvybei padidėjusio jautrumo organizmo reakcija. Anafilaksinės reakcijai, sukeltai maisto alergenų, būdinga greita reakcija (nuo kelių minučių iki kelių valandų): gerklų edema, bronchų spazmai, delnų, padų, galvos niežulys, akių vokų tinimas, spazminiai pilvo skausmai, vėmimas ir viduriavimas.

Alergija maistui ir laktazės nepakankamumas

Pienas ir kiti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, valgomieji ledai ir pieninis kremas, turi cukraus, vadinamo laktoze. Paprastai organizmas fermentu laktaze suskaido laktozą į paprastesnius komponentus. Jei laktazės nepakankama, žmogus gali jausti rezorbcijos sutrikimo simptomus, pavyzdžiui, pilvo skausmą ir viduriavimą. Šis reiškinys vadinamas laktozės netoleravimu arba laktazės stoka.

Burnos alergijos sindromas

Burnos alergijos sindromas - tai maisto alergijos forma, kurios simptomų atsiranda kontakto vietoje - burnos ir ryklės gleivinėje. Šiam sindromui būdinga staigi pradžia - pradėjus valgyti, atsiranda lūpų, gomurio, burnos gleivinės niežulys, perštėjimas, patinimas, paraudimas. Kartu su burnos alergijos sindromu dažnai būna ir alerginis rinitas arba šienligė. Tai dažnesnė alergija vyresnio amžiaus (nuo 12 metų) vaikams.

Pagrindiniai maisto alergenai

Teoriškai yra žinoma, kad beveik bet kuris maisto produktas, kurio sudėtyje yra baltymų, gali sukelti alergijas, tačiau faktiškai tik keletas maisto produktų yra atsakingi už beveik 90 proc. visų alerginių reakcijų į maistą.

• Karvių (taip pat ožkų) pieno produktai
• Kiaušiniai
• Kviečiai (Gliutenas)
• Žuvys
• Riešutai
• Soja

Soja vartojama daugelyje pagamintų ir parduotuvėse parduodamų produktų. Etiketėse ji gali būti įvardijama labai įvairiai, kartais net „užslėpta“, pvz., hidrolizuotas augalinis aliejus, augalinis aliejus ir lecitinas. Todėl sojai jautriems vaikučiams reikėtų vengti duoti produktų, kurių sudėtyje yra šių ingredientų.

„Pseudo“ alergenai

Svarbu skirti pseudoalergijas, kurios yra šešis kartus dažnesnės, nuo tikrųjų. Citrusiniai vaisiai, šokoladas, medus, riešutai, cukrus, žuvis, žemuogės, braškės, kiviai ir kiti produktai vadinami pseudoalergenais, todėl, kad organizmas gali reaguoti ne į patį produktą, o į suvalgytą jo kiekį. Nuo vienos skiltelės apelsino odos neišbers, bet, suvalgius kilogramą, įvyks audringa alerginė reakcija.

„Saugūs“ produktai

Silpną alergiją sukeliantys produktai:

• Rūgusio pieno produktai
• Triušiena, arkliena, liesa kiauliena, kalakutiena, liesa aviena
• Žiediniai ir briuselio kopūstai, brokoliai, aguročiai, patisonai, agurkai
• Ryžiai, kukurūzai, grikiai, soros, sorgai, ryžių sėlenos, smiltyninis gyslotis, burnočiai, bolivinės balandos (angl. Quinoa)
• Žalios spalvos kriaušės ir obuoliai, žalumynai, geltonieji ir raudonieji serbentai.

Maistas BE alergenų ar BE sintetinių priedų?

Šis klausimas labai aktualus turbūt visiems tėvams, auginantiems vaikus, nebūtinai alergiškus. Neužginčijama tiesa, jog, rinkdamiesi natūralius ar ekologiškus, cheminės pramonės nepaliestus produktus, mes padedame savo mažiesiems pajausti tikrąjį maisto skonį. Pažindindami su viso grūdo produktais, kartu jų organizmus aprūpiname iš pačios gamtos su sveikais produktais gaunamų mineralinėmis medžiagomis, aminorūgštimis, vitaminais, skaidulinėmis medžiagomis. Reiktų manyti, kad tai yra daug geriau nei duoti vaikui sintetinių vitaminų. Tačiau ar tikrai jautrų organizmą mes sugebame apsaugoti?

Vienareikšmio atsakymo tikrai nėra, nes net ir sintetiniai priedai traktuojami kaip alergenai. Bet pabandykime paieškoti mažiau blogesnių.

Pradėkime nuo įprastos senosios mitybos piramidės, kurios apačioje buvo nuo šešių iki vienuolikos porcijų grūdų. Tačiau „neapdoroti grūdai“, mityboje taip vertinami dėl savo išorinio sluoksnio sėlenų, iš tiesų didžiąja savo dalimi (apie 80 proc. viso grūdo) sudaryti iš krakmolingos dalies, kuri naudojama įvairiems kepiniams gaminti. Taip, grūdai suteikia įvairovės ir masės maistui, tačiau jie ne tik nėra geriausias maistingųjų medžiagų šaltinis, palyginti su kitais maisto produktais, bet ir galimas alergenų šaltinis. Antai gliutenas (liet. glitimas), vienas iš alergiją sukeliančių baltymų stipresnės ir silpnesnės formos yra natūraliai randamas kviečių, rugių, miežių, avižų ir jų išvestiniuose produktuose.

Pageidautinas ilgas produktų tinkamumas vartoti, papildomos sudedamosios dalys šalia pažeria ir netikėtų priedų, kurie gali išprovokuoti papildomų nepageidaujamų reakcijų. Tačiau, atidžiai skaitant gaminių sudėtis etiketėse, reikėtų vengti ne tik alergiją sukeliančių produktų, bet ir žemiau išvardintų sintetinių maisto priedų.

Eikime į antrą piramidės „aukštą“ - rasime daržovių ir vaisių. Sintetinių priedų šviežiose daržovėse turbūt nerasime, bet nerimą gali kelti derliui didinti naudojami nitratai. Kenksmingų sintetinių priedų apstu saldžiuose gaiviuose gėrimuose. Bet jų išvengti nėra taip ir sunku, nes juos galima pakeisti geriamuoju ar mineraliniu vandeniu, šviežių vaisių sultimis. Tai tinka sveikiems. O alergiškiems? Pasvarstykite patys, kas pakenktų labiau: stiklinė išspaustų apelsinų sulčių alergiškam citrusiniams vaikui ar tiesiog stiklinė limonado?

Ir pagaliau „trečiasis“ aukštas - gyvūninės kilmės produktai: pieno, mėsos, kiaušinių, žuvies gaminiai. Turbūt šioje dalyje daugiausiai naudojami maistiniai priedai, pagerinantys gaminio skonį, spalvą, galiojimo laiką, tirštumą. Tačiau juose yra ir daugiausia termiškai „nežūstančio“ alergiją sukeliančio baltymo. O tai augantį organizmą veikia stipriausiai.

Sintetiniai maisto priedai, galintys sukelti alergijas

• Sintetiniai dažikliai: sukelia įrodytas alergines reakcijas (tartrazinas E 102, raudonasis E 124, eritrozinas E 127), kuriose dalyvauja specifiniai IgE antikūnai. Tartrazinas dažnai sukelia kryžmines reakcijas asmenims, hiperjautrįs aspirinui, nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo ir kai kuriems vaisiams.
• Konservantai: pasižymintys antimikrobiniu poveikiu (benzoinė rūgštis E 210 ir natrio benzoatas E 111), vartojami gaminant gėrimus, sirupus, alų, jų yra raudonose uogose; jie sukelia nepageidaujamas reakcijas.
• Natrio nitritas (E 250): vartojamas sūdant ir konservuojant mėsą, padidindamas žarnyno pralaidumą, sukelia nepageidaujamas reakcijas.
• Sulfitai (E 220-226): vartojami džiovintiems vaisiams apdoroti, gaminant vynus, alų, apdorojant salotų mišinius, gaminant kai kuriuos vaistus, gali sukelti net alergines reakcijas, dalyvaujant antikūnams IgE. Taip pat sulfitai gali sukelti odos paraudimą ir net šoką.
• Antioksidantai: kai kurie antioksidantai (butilhidroksianisolas BHA - E 320, butilhidroksitoluenas BHT E 321), vartojami gaminant aliejų, kramtomąsias gumas.
• Lecitinas E 322: vartojamas gaminant kreminius desertus, sausainius, tešlą picoms, majonezą, grietinėlę kavai, kūdikių maistą. Sergantieji migrena, turintieji polinkį į alergines reakcijas, jų turėtų vengti.
• Natrio kazeinatas: provokuoja alerginio uždegimo paūmėjimą žmonėms, įjautrintiems karvės pieno baltymams.
• Natrio glutamatas E 621: tai gliutamino rūgšties druska. Ji yra skonio stiprinimo medžiaga. Amerikiečių literatūroje rašoma, kad gliutamatai sukelia astmą, migreną ir alergines reakcijas. Tai sausų sriubų, gatavų patiekalų, padažų, majonezo, konservų, kepinių, įvairių gėrimų skonio manipuliacijų priemonė.
• Enzimas papainas E1101: naudojamas mėsai minkštinti ir marinuoti, gaminant alų, aktyvuodamas komplemento sistemą, gali sukelti alergines reakcijas.

Kai kurie dirbtiniai saldikliai (pavyzdžiui, polioliai sorbitolis, manitolis) gali sukelti pilvo pūtimo, dujų kaupimosi ir viduriavimo simptomus. Šios rūšies saldikliai dažnai naudojami becukriuose konditerijos gaminiuose ir becukrėje kramtomojoje gumoje.

Virti, konservuoti, kepti alergiją sukeliantys produktai

Kai kam iškyla klausimas, ar termiškai apdorotas baltyminis maistas nebesukels alergijos. Tiesa ta, kad suskaidyti baltymai nebebus pavojingi, tačiau ne visi baltymai šildomi suskyla. Pvz., gyvulinės kilmės baltymai (esantys kiaušiniuose, mėsoje, piene) yra atsparūs karščiui, todėl, šildant tokį maistą, alergija neišnyks.

Dažniausiai nepageidaujamas reakcijas suteikia šviežios ar šaldytos raudonos spalvos uogos ir vaisiai. Todėl vartokite nesukeliančias alergijos baltas uogas arba raudonąsias apvirkite.

Kryžminės reakcijos ir kryžminė tarša

Kryžminės reakcijos

Yra nemažai klinikinių atvejų Lietuvos praktikoje, kai alerginiu rinitu (taip vadinama pavasario alerginė sloga, kylanti žydint) sergantys vaikai yra jautrūs kai kuriems maisto produktams, pvz., obuoliams. Mokslinių tyrimų įrodyta, kad egzistuoja ir kryžminės reakcijos.

Ar žinojote, kad pvz., jautrūs beržo žiedadulkėms asmenys gali būti jautrūs ir obuoliams, morkoms, kiviams, persikams, abrikosams, kriaušėms, lazdyno riešutams, o jautrūs pelynui - ramunėlėms, gerberoms, saulėgrąžoms ir kitiems graižažiedžiams arba, suvalgęs chalvos, gali netgi atsidurti reanimacijos skyriuje?

Kai kuriuose informacijos šaltiniuose teigiama, kad braškės pasižymi kryžmine alerginė reakcija su beržų žiedadulkėmis, todėl žmonės, kurie yra alergiški beržų žiedadulkėms, gali būti alergiški ir braškėms.

Kartais dėl alergijos kiaušiniams pastebima alerginė reakcija paukštienai ar paukščių plunksnoms.

Alergiškiems pienui asmenims patariama atsargiai valdyti jautienos ir veršienos mėsą.

Kryžminės taršos

Daugybei žmonių yra būtini gryni maisto produktai, kuriuose negali būti net menkiausio kviečių ar kitų specifinių alergenų pėdsako.

Šiandienos komercinėse gamybos įmonėse yra daug galimybių kryžminei taršai kilti. Taršos ore esančiais arba ant apdorojimo paviršių nusėdančiais alergenais ir dirbtiniais priedais praktiškai neįmanoma kontroliuoti, jei nenaudojama speciali, atskira technologinė įranga.

Suprantant tokios taršos pavojų žmonėms, kenčiantiems nuo alergenų ir sergantiems celiakija, pasaulyje yra bendrovių, kuriose užtikrinama kontroliuojama alergenų ir maisto produktų grynumo kontrolės aplinka. Ištisi gamybos kompleksai yra skirti išskirtinei maisto produktų gamybai, maisto produktai gaminami be didžiosios dalies pagrindinių maisto alergenų. Viena iš nedaugelių tokių įmonių „Orgran“ užtikrina, kad perdirbimo procesas, įskaitant specialiai parinktų rūšių grūdų malimą, būtų atliekamas vienoje kontroliuojamoje aplinkoje, taip pašalinant bet kokią kryžminės taršos galimybę.

Jei įtariate, kad jūsų vaikui gali būti alergija maistui: ką daryti pirmiausia?

Pirmas įtarimas greičiausiai jus išmuš iš vėžių ir bandysite karštligiškai ieškoti priemonių atsiradusioms neįprastoms vaiko organizmo reakcijoms šalinti. Tačiau neskubėkite gydytis patys.

Pirmiausia - parodykite ir pabandykite būklę aptarti su jus prižiūrinčiu gydytoju. Tai yra nenormalus organizmo imuninės sistemos atsakas į tam tikrą maistą. Kad įvyktų alerginė reakcija, vaiko imuninė sistema turi būti įjautrinta nuo prieš tai suvalgyto to paties maisto, arba per motinos pieną. Antrą kartą valgant - pasireiškia alerginiai simptomai. Alergija maistui sukelia imuninės sistemos atsaką, tai pasireiškia jūsų vaiko simptomais, kurie gali svyruoti nuo nemalonių iki pavojingų gyvybei.

Dėl panašių simptomų žmonės dažnai painioja maisto alergijas su maisto netoleravimu. Maisto netoleravimo simptomai gali būti raugėjimas, nevirškinimo jausmas, besikaupiančios dujos pilve, skystos išmatos, galvos skausmai, nervingumas ar „paraudimo“ jausmas. Tačiau maisto netoleravimas, yra reakcija į maistą, kurioje nedalyvauja imuninė sistema. Priešingai, nei esant alergijai, kartais vaikai netoleruojantys tam tikro produkto, suvalgę nedidelį jo kiekį, gali nejausti jokių nepageidaujamų reakcijų. Simptomai išryškėja tik po kelių valandų, paros ar dar vėliau, jiems būdinga lėtinė eiga.

Žuvys, jūros gėrybės, riešutai dažniausiai sukelia sunkiausias alergines reakcijas. Pasauliniu mastu, beveik 5 procentai vaikų iki penkerių metų turi alergiją maistui. Apie 80 % alergiškų pienui vaikų šią alergiją “išauga”. Greito tipo alerginės reakcijos gali prasidėti iškart po maisto arba iki dviejų valandų po valgio. Alerginės reakcijos į maistą gali skirtis. Kartais tas pats asmuo gali skirtingai reaguoti skirtingu metu.

Gydytojas vertins ir kitas būkles, galinčias sukelti panašius simptomus. Pavyzdžiui, jei pavalgius pieno, atrodo, kad jūsų vaikas viduriuoja, gydytojas gali patikrinti, ar priežastis gali būti laktozės netoleravimas.

Diagnostiniai tyrimai

• Odos dūrio testas: Šis testas tai skystų maisto alergenų ekstraktų užlašinimas ant vaiko dilbio. Tuomet odos paviršinis sluoksnis praduriamas lancetais (nedidelėmis adatėlėmis) ir laukiama, ar per 15 minučių susidaro rausvai iškilusios papulės.
• Odos lopo testas: Tai maisto alergenų užklijavimas ant neišbertos odos.

Jei jūsų vaikas alergiškas maistui, alergologas padės jums sukurti gydymo planą. Gydymo tikslas yra vengti alergeno ir visų jo turinčių maisto produktų. Išsiaiškinus maisto produktus, kuriems vaikas yra alergiškas, labai svarbu vengti ne tik šių, bet ir kitų panašių maisto produktų toje maisto grupėje. Jei žindote vaiką, labai svarbu nevartoti tų maisto produktų, kuriems vaikas yra alergiškas. Taip pat svarbu vaikui duoti vitaminų ir mineralų papildų, jeigu jis negali valgyti tam tikro maisto.

Antihistamininiais vaistais gali būti gydoma dilgėlinė, alerginė sloga ir kitos alerginės ligos. Vaikams, kuriems įvyko sunki alerginė reakcija, gydytojas gali skirti epinefriną (adrenaliną), kuris padeda sustabdyti sunkių alerginių reakcijų simptomus. Kai kuriems vaikams, suderinus su gydytoju, po vieno ar šešių mėnesių gali būti vėl bandoma duoti tam tikro maisto, kad įsitikintume, ar jis “išaugo” alergiją.

Alergija karvės pienui

Alergija karvės pienui yra dažniausia kūdikių ir vaikų maisto alergija, kankinanti apie 2-3 proc. mažųjų. Dauguma klinikinių tyrimų rodo, jog alergiją karvės pienui vaikai dažniausiai išauga iki 3 metų amžiaus.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Amerikos pediatrų akademijos (AAP) rekomendacijomis, motinos pienas yra optimaliausias maistas besivystančiam kūdikiui pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. AAP ir PSO rekomenduoja kūdikį maitinti krūtimi iki 1-2 metų amžiaus. Motinos pieno vaidmuo esant maisto alergijai iki galo nėra aiškus, tačiau atliktų tyrimų duomenimis, maitinimas motinos pienu sumažina alergijos karvės pienui išsivystymo riziką.

Karvės piene randama daugiau nei 40 skirtingų rūšių baltymų ir visi jie gali sukelti alergiją. Be to, dėl baltymų, turinčių tą pačią ar panašią struktūrą, funkciją ir biologines savybes, alergija karvės pienui gali sukelti kryžmines reakcijas ir į kitų gyvūnų (žmonių, ožkų, avių, bizonų) pieną.

Karvės pieną sudaro apytiksliai 30-35 g/L (3-3,4-5 proc.) baltymų, kurie skirstomi į dvi pagrindines grupes: kazeinai (80 proc.) ir išrūgų baltymai (20proc.). Kazeinai išskiriami į nuosėdas naudojant fermentą reniną ar rūgštinant pieną iki ph 4,6, kol gaunama varškė. Tuo tarpu išrūgų baltymai piene išlieka tirpūs. Susidariusioje varškėje lieka kazeinų frakcija (sudaryta iš 4 baltymų: alfa s1-, alfa s2-, beta- ir kappa kazeinų). Tuo tarpu likusias išrūgas sudaro daugiausia sferiniai baltymai - beta laktoglobulinas (BLG) ir alfa laktoalbuminas (ALA), taip pat randamos mažesnės sudedamosios dalys - jaučio serumo albuminas (BSA), laktoferinas (LF), imunoglobulinai (Ig) ir proteazių peptonai. BLG ir ALA baltymai yra sintetinami pieno liaukose, tai - pagrindiniai karvės pieno baltymai. Kai atliekami alergijos tyrimai, dažniausiai paaiškėja, jog asmenys, alergiški karvės pienui, yra įsijautrinę bent keliems baltymams. Kazeinai ir BLG, kaip ir ALA baltymai yra pagrindiniai karvės pieno alergenai. Vis dėlto, baltymai, kurių aptinkama ypač mažais kiekiais, tokie kaip BSA, imunoglobulinai, laktoferinas, taip pat gali būti alergijos karvės pienui priežastimi. 35-50 proc. ligonių randamas įsijautrinimas būtent šiems baltymams, o neretai vien tik jiems.

Karvės pieno sukeltos alergijos simptomai

Karvės pieno sukeltos alergijos simptomai gali būti labai įvairūs ir pasireikšti skirtingose organų sistemose. Yra trys imuninių mechanizmų grupės, kuriomis pasireiškia alergija karvės pienui:

• Greito tipo reakcijos, nulemtos imunoglobulino E (IgE), pasireiškia ūmiai, per kelias valandas vienoje ar daugiau organų sistemų: odoje (dilgėlinė ar angioedema), kvėpavimo sistemoje (rinokonjuktyvitas ar astma), ir virškinamojo trakto sistemoje (pykinimas, vėmimas, viduriavimas).
• Lėto tipo reakcijos, (nedalyvaujant specifiniams IgE) nulemtos T limfocitų, gali pasireikšti virškinamojo trakto simptomais (proktokolitu, enterokolitu) per 3-5 dienas po pieno baltymo pavartojimo. Tad jeigu įtariama alergija pieno baltymui, požymiai gali būti tokie kaip vėmimas, taip pat dažnai skundžiamasi pilvo pūtimu, mažesnieji ima dažniau verkti, sutrinka tuštinimasis.
• Mišri reakcija: Alerginė reakcija karvės pienui gali būti ir mišri (nuo IgE priklausoma ir nepriklausoma) ir pasireikšti atopiniu dermatitu ar eozinofiline gastroenteropatija.

Sunkiausiais atvejais per kelias minutes iki 2 val. po karvės pieno pavartojimo gali pasireikšti stipri sisteminė alerginė reakcija - anafilaksija. Kaip ir kitos maisto sukeltos anafilaksinės reakcijos, ji pasireiškia odos, kvėpavimo takų, virškinamojo trakto simptomais.

Tais atvejais, kai įtariama alergija pienui, reikėtų kaip įmanoma skubiau imtis atitinkamų priemonių visiems simptomams sumažinti. Vienintelis ir geriausias būdas išvengti alergijos karvės pienui simptomų pasikartojimo yra alergiją sukeliančio alergeno vengimas. Tačiau tyrimai rodo, kad kai kuriais atvejais alergenų vengimas turi neigiamos reikšmės ne tik vaiko, bet ir jo šeimos gyvenimo kokybei, riboja jų socialinį aktyvumą.

Dėl šios priežasties svarbu pagrįstai diagnozuoti alergiją karvės pienui. Deja, tik mažiau nei pusė alergijos karvės pienui atvejų, klinikinių tyrimų duomenimis, yra patvirtinama diagnostiniais tyrimais. Tad jeigu įtariama alergija pieno produktams, požymiai gali byloti ir apie kitas problemas. Vis tik alergija pienui išlieka viena dažniausių diagnozuojamų maisto alergijų.

Alternatyvos karvės pienui

Vidutiniškai apie 2,5 proc. kūdikių yra alergiški ar netoleruoja karvės pieno mišinių, todėl jiems reikalingas alternatyvus maitinimas. Sojos mišiniai buvo naudojami kaip alternatyva kūdikiams, alergiškiems karvės pieno mišiniams, tačiau kai kuriais atvejais alergija sojos mišiniams gali pasireikšti 14 proc. kūdikių, turinčių nuo IgE priklausomą, ir daugiau kaip 60 proc. ne nuo IgE priklausomą alergiją karvės pienui.

Iš dalinai hidrolizuotų baltymų pagaminti mišiniai (HA) yra lengviau virškinami, todėl geriau toleruojami kūdikių. Dauguma jų turi mažesnį laktozės kiekį lyginant su įprastiniais mišiniais, todėl gali būti skiriami laktozės netoleruojantiems kūdikiams. Šiuose mišiniuose baltymų santykis atitinka motinos piene esančių baltymų santykį (išrūgų baltymai ir kazeinas - 60:40). Kai kurie iš dalies hidrolizuotų baltymų mišiniai yra papildyti probiotikais, kurie, klinikinių tyrimų duomenimis, 50 proc. sutrumpina verkimo laiką stiprius pilvo skausmus jaučiantiems kūdikiams.

Kūdikiams, alergiškiems pienui ar netoleruojantiems karvės pieno mišinių, rekomenduojami labai hidrolizuotų baltymų pieno mišiniai. Šie specialūs kūdikių mišiniai yra kartaus skonio ir brangiai kainuoja. Jų neturėtų vartoti sveiki kūdikiai. Šių mišinių sudėtyje nėra laktozės, paprastai juos sudaro didelis kiekis vidutinio ilgio grandinės trigliceridų. Labai hidrolizuotų baltymų mišiniai skiriami kūdikiams, kuriems nustatyta stipri netolerancija karvės pieno baltymui. Jie taip pat gali būti vartojami kūdikių, turinčių malabsorbcijos (sutrikusio medžiagų įsisavinimo) sindromą - cistinę fibrozę, trumposios žarnos sindromą, cholestazę (sumažėjusį tulžies nutekėjimą į virškinamąjį traktą), užsitęsusį viduriavimą.

Amino rūgščių mišiniai yra skiriami kūdikiams, kuriems nepaisant labai hidrolizuotų mišinių vartojimo pasireiškė stiprus įsijautrinimas karvės pienui. Lietuvoje tam tikras jų kiekis iki 1 m. amžiaus yra kompensuojamas sunkiam atopiniam dermatitui gydyti. Amino rūgščių mišiniais taip pat maitinami kūdikiai, turintys kelių maisto baltymų netoleravimą.

Taigi, alergija karvės pieno baltymui - gana dažnai pasireiškianti liga kūdikystėje, turinti neigiamos įtakos vaiko savijautai, vystymuisi, keičianti jo ir šeimos narių mitybos įpročius, socialinį gyvenimą. Gerėjančios diagnostikos galimybės leidžia tiksliau diagnozuoti įsijautrinimą karvės pieno baltymui ir sumažinti alergijos simptomus ar kitų alergijų vystymosi riziką. Vis dėlto, maitinimas krūtimi išlieka pats geriausias kūdikių maitinimo būdas pirmuosius gyvenimo mėnesius, tačiau esant priežastims, dėl kurių mama pati maitinti negali, ar šeimoje yra sergančių atopinėmis ligomis, specialios paskirties iš dalies ar labai hidrolizuoti pieno baltymų mišiniai gali būti puiki alternatyva kūdikio maitinimui. Jeigu turite įtarimų dėl savo ar vaikučio įsijautrinimo karvės pienui, juos išsklaidyti padės kraujo tyrimas alergijai nustatyti - tik sužinojus rezultatus ir pasitarus su specialistais, žinosite, kokį maitinimo būdą rinktis būtų geriausia.

Plėsti vaiko maisto racioną - iššūkis tėvams

Didžiausią nerimą kelia galimai alergizuojančių produktų įtraukimas į vaiko mitybą. Pasitarus su savo gydytoju, pradėkite įvairinti vaiko mitybą ne anksčiau nei 4 mėnesių kūdikiui ir ne vėliau kaip nuo 6 kūdikio gyvenimo mėnesio. Nėra patvirtinta, jog vengiant įtraukti papildomus alergizuojančius maisto produktus arba vėlinant jų įtraukimą į mitybą (pvz. pieno, kiaušinių, žuvies), gali sumažėti rizika kūdikiui susirgti alergija maisto produktams.

Šiuo laikotarpiu formuojasi kūdikio valgymo įpročiai ir jis renkasi, kas jam patinka. Kūdikis primaitinti įprastai pradedamas nuo daržovių. Vėliau jo mityboje turėtų atsirasti ir grūdų (pvz. avižų) košė. Tokia eilės tvarka yra pagrįsta: kūdikiui pirmiausia pasiūlius saldžių vaisių, jis gali nebenorėti ne tokių saldžių maisto produktų. Noras valgyti saldžiai kūdikiams yra įgimtas, nes pirmasis jo ragaujamas maistas, motinos pienas, yra saldaus skonio, nes jame yra laktozės (pieno cukraus). Primaitinimą pradedant nuo vaisių, šį natūraliai išsivysčiusų polinkį į saldumą tik dar labiau sustiprinsite.

Pradedant primaitinimą, reikėtų atminti, kad įtraukiant naujus produktus į kūdikio mitybą, svarbu nuosekliai juos pateikti - iš pradžių reikėtų siūlyti trintas daržovių tyreles. Ilgainiui vaiko mitybos racione turėtų atsirasti vis daugiau įvairesnių maisto produktų. Siūlydami vaikui naujus skonius apsišarvuokite kantrybe - gali tekti tą pačią daržovę pasiūlyti kelis kartus, jog mažylis ją pamėgtų.

Jei šeimoje yra sergančių alerginėmis ligomis, tikimybė susirgti kūdikiui yra didžiausia - iki 70 proc. Kūdikių, kurių tėvai (vienas iš tėvų ar abu) serga alergija, paveldi tą pačią problemą, bet nebūtinai alergiją tam pačiam alergenui, todėl verta susipažinti ir su alergijomis kitokiems maisto produktams, pvz. alergija karvės pieno baltymui.

Jei jūsų šeimoje yra sergančiųjų alergijomis ir baiminatės, kad kūdikis taip pat gali susirgti alergija maisto produktams, atidžiai stebėkite jo sveikatos būklę ir elgesį, jį pradėjus primaitinti alergizuojančiais maisto produktais. Pradėję primaitinimą, iš pradžių duokite nedidelį kiekį naujo maisto produkto, jį kūdikiui ragauti duokite keletą dienų, prieš pradėdami maitinti jį kitos rūšies maisto produktu. Jei kūdikiui pasireikš kokia nors alerginė reakcija, galėsite nesunkiai suprasti, kuris produktas ją sukėlė.

Įgyti išsamias žinias apie alergiją ir išsiaiškinti, kuriuos maisto produktus vaikas gali valgyti, o kurių negali, užtrunka. Jei vaikas yra alergiškas tam tikriems maisto produktams, ir tenka jų vengti, gali kilti nepakankamos mitybos rizika.

Ekspertai vieningai sutaria, kad maitinami motinos pienu kūdikiai geriau apsaugomi nuo alergijų išsivystymo: motinos pienas stiprina jų imuninę sistemą, nes jame yra daug antikūnių, padedančių kūdikiui apsisaugoti nuo pirmųjų jo gyvenimo mėnesių.

Lietuvoje galiojančiame ES reglamente nurodoma 14 alergiją sukeliančių maisto produktų. SVARBU! Jei kūdikis turi aukštą alergijos riziką*, rekomendacija gali skirtis. Jį su potencialiu alergenu maiste reikėtų supažindinti 4-6 mėnesį. *Jei vienas ar abu iš tėvų, broliai ar seserys turi alergiją maisto produktams. NEDELSDAMI susisiekite su savo gydytoju arba kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

tags: #kui #maitinti #alergiska #kudiki

• Remigijaus Žiogo gyvenimo kelias
• Askorbo rūgštis ir nėštumas
• Mitybos patarimai 9 mėnesių kūdikiui
• Šeimos pramogos prie Baltijos jūros
• Globos namų veikla