Skiepai yra viena svarbiausių medicinos pažangų, padedančių išvengti daugelio sunkių ligų. Vakcinos yra laikomos saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų. Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir kuriama saugi aplinka visai visuomenei.
Skiepijimo kalendoriaus sudarymas bet kurioje šalyje yra sudėtingas procesas, atsižvelgiant į daugybę veiksnių: vaikų imuninės sistemos ypatumus, konkrečios šalies užkrečiamųjų ligų plitimą, imunoprofilaktikos finansavimo ir vakcinų tiekimo galimybes bei kitas aplinkybes.
Pirmasis Lietuvos skiepijimų kalendorius buvo sudarytas 1992 metais. Nuo to laiko jis nuolat pildėsi: 1998 m. įtrauktas naujagimių skiepijimas nuo Hepatito B (HepB). Tai reiškia, kad HB Lietuvoje planiniai skiepai pradėti atlikinėti nuo 1998 metų.
Skiepijimų kalendoriaus evoliucija Lietuvoje
Lietuvos skiepijimų kalendorius nuolat tobulėjo, atsižvelgiant į naujausius mokslo pasiekimus ir epidemiologinę situaciją:
- 1998 m. - įtrauktas naujagimių skiepijimas nuo Hepatito B (HepB).
- 2004 m. - įtraukta vakcina nuo B tipo *Haemophilus influenzae* infekcijos (Hib).
- 2014 m. - įtraukta vakcina nuo pneumokokinės infekcijos.
- 2016 m. - įtraukta ŽPV vakcina 11 metų mergaitėms.
- 2018 m. - įtraukta rotavirusinės infekcijos vakcina ir B tipo meningokokinės infekcijos vakcina (MenB).
- 2023 m. - ŽPV vakcina įtraukta ir 11 metų berniukams.
Taip pat galima skiepyti vaikus nuo kitų ligų, pvz. vėjaraupių, bet už juos moka patys tėvai. Pneumo 23 skiriama vaikams nuo 2 metų (pagal vaistų anotacijas), pakartotinis skiepijimas reikalingas ne anksčiau kaip po 5 metų. Yra kitos firmos priešpneumokokinė vakcina - Prevenar, ji tinka vaikams nuo 2 mėn iki 2 metų, reikalingos 2-3 dozės (kas mėn. vaikams iki metų, kas 2 mėn vaikams >1m.).
Skiepijimo kalendoriaus pavyzdys ir sutrumpinimai
Šiuo metu Lietuvoje galioja toks skiepų kalendorius:
- 3 dienos: BCŽ, HB1
- 1 mėn.: HB2
- 2 mėn.: PentAct + Hib1
- 4 mėn.: PentAct + Hib2
- 6 mėn.: K[c]DS3* + HB3 + Act + Hib3 (kitaip nei 2 ir 4 mėn nėra poliomielito komponento)
- 11 mėn.: BCŽ (jei be vakcinacijos randelio)
- 15 mėn.: MMR (vakcina nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės/epideminio parotito)
- 18 mėn.: PentAct + Hib4
- 6 metai: DT5 (vakcina nuo difterijos, stabligės)
- 12 metų: MMR (revakcinacija nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės), OPV (revakcinacija nuo poliomielito - lašiukai į burną, jei neatlikta 6m.), Hepatito B vakcina (jei neatlikta anksčiau)
Pastabos ir sutrumpinimai:
- BCŽ - tuberkuliozės vakcina.
- K[c]DS - kokliušo [celiulinė]- difterijos- stabligės vakcina.
- dS - difterijos- stabligės vakcina.
- IPV - inaktyvuota poliomielito vakcina.
- OPV - oralinė poliomielito vakcina.
- Hib - *Haemophilus influenzae* tipo b vakcina.
- HB - hepatito B vakcina.
- PentAct - vakcina nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir *Haemophilus influenzae* B tipo infekcijos dozė.
- * - vietoj K[c]DS gali būti atliekama K[a]DS (aceliulinė) vakcina, jei jos kaštus padengia patys tėvai.
- ** - Hib skiriama, jei vakcinos kaštus padengia patys tėvai.
- *** - HPV vakcina skiepijamos tik mergaitės, skiepijimo schemą sudaro dvi HPV dozės (tarp pirmos ir antros HPV dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėn. laikotarpis).
- Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvai ar teisėti globėjai būtini informuojami apie vakcinų skyrimą, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą.
Vakcinų skyrimo kontraindikacijos ir intervalai nurodomi vakcinų anotacijose. Skiepijimai hepatito B vakcina pradedami akušeriniuose stacionaruose kartu su BCŽ vakcina.
Ar vakcinos yra saugios ir veiksmingos?
Teiginiai, kad Lietuvoje norima vaikams „privaryti vakcinų“, o šie luošinami, nes iki 15 metų gauna 30 vakcinos dūrių, yra manipuliacija. Dažnu atveju vienu dūriu paskiepijama iškart nuo kelių ligų. Pavyzdžiui, viena injekcija apsaugo nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir B tipo *Haemophilus influenzae* infekcijos, o kita - nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito. Ilgalaikiam imunitetui užtikrinti reikalingos sustiprinančios vakcinų dozės, tačiau tai nereiškia, kad vaikai gauna 30 atskirų dūrių.
Vakcinų saugumą užtikrina griežti tyrimų, vertinimo ir reguliavimo procesai. Prieš patvirtinant vakcinas naudoti Europos Sąjungoje, jos pereina patikimumo užtikrinimo etapus. Nacionalinei imunoprofilaktikai įgyvendinti naudojamos tik saugios ir veiksmingos vakcinos, atitinkančios griežtus tarptautinius standartus ir registruotos Europos vaistų agentūroje. Prieš patenkant į rinką, visos vakcinos pereina ilgus ir išsamius tyrimus, siekiant užtikrinti jų saugumą ir veiksmingumą.
Vakcinų sudėtis: mitai ir realybė
Dažnai kyla klausimų apie vakcinų sudėtį ir jose esančias medžiagas, tokias kaip aliuminis, formaldehidas ar antibiotikai. Tačiau svarbiausias skiepo komponentas, apsaugantis nuo infekcijos, yra nukenksmintas virusas arba bakterija, arba jų baltymai, kurie sukelia specifinį imuninį atsaką.
Kiti vakcinų komponentai yra priedai, kurie pridedami dėl konkrečios funkcijos, arba gamybos proceso likutinės medžiagos. Jų kiekiai yra griežtai kontroliuojami ir saugūs.
- Aliuminio junginiai: Vakcinose naudojami kaip adjuvantai jau beveik šimtmetį. Jie padeda mūsų imuninei sistemai stipriau ir greičiau reaguoti į vakciną, užtikrinant geresnę ir ilgesnę apsaugą. Vakcinos dozėje esantis aliuminio kiekis yra itin mažas (pvz., Hepatito B vakcinoje - tik 0,50 miligramos), palyginti su kiekiu, kurį kasdien gauname su maistu, vandeniu ir oru (nuo 3 iki 10 miligramų).
- Polisorbatas 80: Jis padeda užtikrinti, kad vakcinos sudedamosios dalys išliktų tolygiai pasiskirsčiusios ir nepakistų laikymo metu, garantuojant ilgesnį vakcinos galiojimo laiką ir pastovią sudėtį. Ši medžiaga naudojama ir maisto, ir kosmetikos pramonėje.
- Antibiotikai: Nors po gamybos antibiotikai pašalinami, gali likti labai maži pėdsakų kiekiai (milijoninės gramo dalys). Šios liekanos neturi terapinio poveikio ir yra saugios daugumai žmonių. Vis dėlto, jei žmogus turi alergiją tam tikriems antibiotikams, svarbu apie tai informuoti gydytoją prieš skiepijant.
Skiepijimo rezultatai ir visuomenės sveikata
Skiepijimo rezultatai yra akivaizdūs. Pavyzdžiui, pradėjus skiepyti vaikus nuo meningokokinės infekcijos, kurios mirties atvejų pasitaikydavo ne taip jau retai, sergamumas šia liga gerokai sumažėjo. Iki skiepo įtraukimo į nacionalinį kalendorių, kasmet Lietuvoje sirgdavo nuo 80 iki 100 vaikų, o apie 10 proc. jų mirdavo. Nuo 2020 metų susirgimo atvejų meningokokine infekcija Lietuvoje registruojama nuo 12 iki 21 per metus, ir šie atvejai dažniausiai nustatomi tarp vyresnių asmenų.
Tačiau pastebima, kad Lietuvoje pastaraisiais metais paskiepijama vis mažiau vaikų pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Praėjusiais metais paskiepytų vaikų skaičius Lietuvoje nesiekia rekomenduojamo lygio, o nuo kai kurių ligų, tokių kaip tymai - mažėja. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas šioms ligoms plisti visuomenėje.
Kaip ir bet kuris kitas medicinos preparatas, vakcinos gali turėti šalutinių poveikių, tačiau dauguma jų yra lengvi ir trumpalaikiai, pavyzdžiui, paraudimas injekcijos vietoje ar nežymus karščiavimas. Svarbu suprasti, kad šalutinių poveikių galimybė egzistuoja visiems vaistams, ne tik vakcinoms. Tačiau skiepai išlieka esmine ir moksliškai pagrįsta priemone saugoti vaikų sveikatą ir visuomenės gerovę. Remiantis moksliniais įrodymais, vakcinų teikiama nauda - tiek individualiai, tiek visuomenei - viršija galimą riziką.
Kaip veikia vakcinos? | #aumsum #vaikai #mokslas #švietimas #vaikai
Tam, kad skiepai būtų efektyvūs ir susidarytų imunitetas, privaloma laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos (kurso), kuris nurodytas vakcinos apraše. Skiepijimo esmė - sužadinti vaiko imuninės gynybos sistemas, nesukeliant žymesnių klinikinių požymių. Vaikai yra imunizuojami per kelis pirmuosius gyvenimo mėnesius, kadangi vakcinomis valdomomis ligomis užsikrečia būdami labai maži.
