Didžiausias noras - kad vaikų, turinčių raidos sutrikimų, būtų kuo mažiau, o jų šeimoms nereikėtų pagalbos ieškoti svetur. Ir nebeliktų teigiančių, kad vaikų ir suaugusiųjų reabilitacija yra vienas ir tas pats.
Šiandienė Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ buvo pirmoji specialiai beglobiams vaikams skirta prieglauda, prieš 85 metus įkurta Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva.
Kaip pasakoja vaikų ligų gydytoja Daiva Bartkuvienė, per visą spalvingą istoriją „Lopšelis“ išgyveno ir pakilimų, ir nuosmukių, bet visuomet stengėsi, kad vaikams čia būtų kuriamos pačios geriausios sąlygos, nors ir ne visuomet tai buvo įmanoma.
Ligoninės vadovė doc. dr. Audronė Prasauskienė su pasodintais ąžuolais. Nuotr. iš LSMU ligoninės Kauno klinikų archyvo.
Anot doc. dr. Audronės Prasauskienės, viena jos svajonių buvo pasodinti įstaigos teritorijoje ąžuolų. Minint jubiliejų, iš viso pasodinti trys ąžuolai - už praeitį, dabartį ir ateitį.
„Ką turime nuveikti, kad jis būtų pasiektas? Pirmiausia reikia turėti ligoninę, personalą ir reikiamą įrangą bei visas galimybes prisidėti prie specialistų rengimo ir žinių skleidimo. Taip pat reikia palaikymo ir palankios teisinės bazės“, - sako doc. dr. Audronė Prasauskienė.
Pastatai renovuoti prieš ketverius metus, likęs tik pagrindinio pastato fasadas, kurį artimiausiu metu ketinama sutvarkyti.
Istorija ir Raida
1885 m. prie Kauno miesto ligoninės įsteigtas skyrius beglobiams kūdikiams. 1900 m. šis skyrius buvo uždarytas, o našlaičiai perkelti į E. Ožeškienės g. 17. Prieglaudai suteiktas „Lopšelio“ pavadinimas. 1930 m. Kūdikių namai persikėlė į naujus namus Vilijampolėje. Pastatas atitiko naujausius to meto technikos ir medicinos reikalavimus. 1986 m. Kūdikių namai pavadinti specializuotais, nes 86 proc. čia gyvenančių vaikų turėjo raidos sutrikimų. 1998-1999 m. atidarytas abilitacijos skyrius, t. y. poliklinika ir stacionaras, kuriame konsultuojami ir gydomi ikimokyklinio amžiaus sutrikusios raidos vaikai iš visos Lietuvos. Įstaigai suteiktas naujas pavadinimas - Kauno vaiko raidos klinika „Lopšelis“. 2004 m. įstaigai suteikta licencija teikti antrinio ir tretinio lygio vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas. 2011 m. sausio 1 d. įkurta pirmoji Lietuvoje Vaikų reabilitacijos klinika.
Šiame centre vaikai yra mokomi pagal vieną pagrindinių plačiai taikomų ugdymo metodų - TEACCH (angl. Treatment and Education of Autistic and related Communication Handicapped Children) metodiką.
Ugdant šiuo metodu, mokymosi aplinka yra griežtai struktūruota, vaikas privalo laikytis rutinos, naudotis vizualine informacija. Aplinka sukurta taip, kad padėtų vaikui suprasti, kokia veikla numatoma konkrečioje aplinkoje.
Dienos centras veikia darželio principu, t.y. tėvai gali palikti savo vaikus darbo dienomis nuo 07.00 val.
Pagrindiniai tokios reabilitacijos principai - vaiko raidos bei funkcinės būklės vertinimas, jų kaitos stebėjimas vaikui augant bei raidos sutrikimo ar diagnozės nustatymas kuo anksčiau, kai tik išryškėja vienam ar kitam raidos sutrikimui būdingi simptomai.
Stengiamės taikyti į tikslą orientuotą terapiją, tai yra, kartu su tėvais nustatyti tuo metu prioritetinį reabilitacijos tikslą, kurį įmanoma pasiekti per apibrėžtą laikotarpį bendromis specialistų komandos ir tėvų pastangomis.
Prieš dvejus metus „Lopšelyje“ sukurta cerebrinį paralyžių turinčių ir gebančių vaikščioti vaikų stebėjimo ir gydymo sistema. Postūmį tam davė Gillete Children centro organizuoti kursai.
„Iš šio centro perėmėme metodiką, kaip patikimai įvertinti raumenų spastiškumą ir sutrumpėjimą, selektyvią raumenų kontrolę, eisenos patologiją bei suplanuoti maksimaliai efektyvų gydymą.“
„Pirmieji Lietuvoje pradėjome taikyti ultragarso kontrolę atliekant botulino toksino injekcijas, derinti botulino toksino terapiją su serijiniu gipsavimu dinaminėms sąnarių kontraktūroms gydyti.“
Daug dėmesio skiriame įtvarams parinkti, taikome Gillete Children centro įtvarų parinkimo algoritmus, sudėtingais atvejais patikriname įtvaro tinkamumą naudodami kompiuterinę eisenos analizę.
Esame vieninteliai Lietuvoje, kurie taiko botulino toksino terapiją rankos raumenų spastiškumui gydyti kaip ergoterapiją papildančią priemonę. Atliekame ergoterapinį vertinimą prieš ir po botulino toksino terapijos.
„Lopšelio“ specialistai, įdiegę į praktiką botulino toksino leidimą ultragarso kontrolėje, suorganizavo seminarą, kuriame dalyvavo apie 30 gydytojų: vaikų ortopedai, vaikų ir suaugusių neurologai.
Beveik prieš dvejus metus „Lopšelyje“ įsteigtas dienos socialinės globos centras vaikams, kuriems nustatyta autizmo diagnozė.
Kaip sako čia dirbantys medikai, autizmas yra dažnesnė problema nei vaikų vėžys, diabetas ar AIDS. Kasmet Lietuvoje gimsta apie 350 vaikų, turinčių autizmo požymių. Šiuo metu centre kasdien mokosi penkiolika berniukų.
„Tikimės, kad mūsų veikla prisidės prie galimybių geriau integruoti tokius vaikus į ugdymo įstaigas. Galutinis vaikų reabilitacijos tikslas - siekti, kad kiekvienas vaikas taptų maksimaliai savarankiškas ir laimingas.“
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų generalinio direktoriaus prof., habil. dr. Renaldo Jurkevičiaus, nors Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ yra jauniausias ir mažiausias Kauno klinikų filialas, tai, kas čia daroma, gali būti pavyzdys daugeliui didesnių padalinių.
„Galiu tik pasakyti nuoširdų ačiū kolektyvui, nes atrodo, kad jų net ir nerealios idėjos virsta tikrove. Ir, kas svarbiausia, jie visuomet patys randa, kaip vieną ar kitą tikslą pasiekti. Man belieka tik palaikyti jų iniciatyvas“, - sakė prof., habil. dr. Renaldas Jurkevičius.
„Įrangos irgi turime, bet norime tobulėti, kad mūsų pacientai gautų pačias geriausias paslaugas. Vieninteliai Lietuvoje turime 3D Vicon judesio analizės įrangą, bet negalime jos naudoti taip plačiai, kaip norėtume, nes ligonių kasos išlaidų susijusių su šio tyrimo atlikimu nekompensuoja. Taip pat trūksta Lokomato, kompiuterizuotų rankų treniruoklių.“
Pasmalsavus ir kas gi bus po to, kai ligoninė taps geriausiu vaikų reabilitacijos centru, doc. dr. A.Prasauskienė nė akimirkai nesutrikusi sako, jog tuomet galėsime pakeisti Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymus, kurie reglamentuoja ankstyvos reabilitacijos ir medicininės reabilitacijos paslaugas, paliatyviosios pagalbos neįgalumo nustatymo tvarkas, o svarbiausia - tokiame centre bus galima įdarbinti daugiau specialistų ir teikti daugiau kokybiškų paslaugų.
„Apmaudu, jog šiuo metu vaikai negali laiku gauti reikiamų reabilitacijos paslaugų, nes reikia laukti ilgose eilėse norint patekti pas mus. Be to, tapę centru, galėsime daugiau investuoti į naują reabilitacinę techniką, pradėti taikyti naujas reabilitacijos programas ir dalyvauti tarptautiniuose projektuose bei studijose. Tikiu, kad sukūrus šalyje efektyvią vaikų reabilitacijos sistemą, pradėjus teikti įrodymais pagrįstos medicinos principus atitinkančius raidos ir funkcijos sutrikimų diagnostikos ir terapijos metodus, šeimoms nebereikės pagalbos ieškoti svetur - Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje. Kaip sakė Nelsonas Mandela: „Dalykai atrodo neįmanomi tol, kol jų nepadarai“, - įsitikinusi doc. dr. Audronė Prasauskienė.
Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ yra jauniausias ir mažiausias Kauno klinikų filialas, tačiau tai, kas čia daroma, gali būti pavyzdys daugeliui didesnių padalinių.
Tiesa, medikė neslepia ir ambicingų planų - tapti geriausiais savo srityje.
„Lopšelio“ specialistai mumis rūpinasi nuo mažumės. Žinot, auginant tokius vaikučius kaip Ronaldas, švietimo sistemos atstovai patarinėja - atiduokit į specializuotą įstaigą, bus ir jam geriau, ir jums lengviau... Kaip sako mama, Ronaldas turi unikalią savybę panašaus likimo vaikus paskatinti atsiverti ir imtis mėgstamos veiklos.
„Ką darau? Nieko, daug kalbuosi, žinau, kad nelengva, bet, kaip mama sako, pristoju ir neatstoju. Man tai natūraliai išeina. Yra vaikų, su kuriais susitinku ne pirmą kartą, matau, kad jie nenori užsiimti vienokia ar kitokia veikla. Aš juos įkalbinėju, juokauju, primenu, kaip buvo smagu prieš metus ar dvejus.“
Anksčiau vaikų reabilitacija Kaune vykdavo tarpukariu statytoje ligoninėje „Lopšelis“. Šiuo metu Vaikų reabilitacijos klinikoje jau įdarbinta 30 darbuotojų, kurių paieškos nebuvo lengvos, - jaučiamas specialistų trūkumas.
Daugeliui specialistų teko praeiti specialius mokymus, įgyti sertifikatus, nes tenka dirbti su Lietuvoje dar neregėta modernia įranga - šveicariškais robotais, kurie iš pradžių buvo kurti NATO karių reabilitacijai, o galiausiai pritaikyti ir vaikams su raidos ir judesio sutrikimais.
„Šveicariški robotai skiriasi nuo pigesnių kinietiškų savo saugumo sistemomis. Kai pradėjome lankytis konferencijose, pirmiausiai tokius robotus pradėjo pristatyti NATO karių reabilitacijos centrai. Pasiekė superinių rezultatų. Reabilitaciją reikia pradėti anksčiau, kol pacientas dar nesugeba išstovėti ant kojų. Sudėtingiausio roboto vertė - 0,5 mln. eurų. Šis robotas jaučia, kiek žmogus geba kojomis remtis pats, kiek trūksta - prideda jėgos. Daro eiseną taisyklingą. Smegenys gauna grįžtamąjį ryšį - koks tas žingsnis taisyklingas, ir mokosi taisyklingai vaikščioti. Eisenos robotų iš viso turime tris“, - patikino Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė doc. Indrė Bakanienė.
Su sudėtingiausiuoju robotu gali reabilituotis vaikai nuo 4-5 metų amžiaus. Jis pritaikomas įvairaus ūgio žmonėms. Ryte reabilituojasi vaikai, po pietų - paaugliai, nes reikia pakeisti parametrus.
„Vaikai su roboto pagalba eina 40-60 minučių. Suaugę NATO kariai gali ir 6 valandas eiti“, - patikino docentė.
Moderni įranga leidžia efektyviau padėti vaikams, susiduriantiems su galvos smegenų traumomis, insultu, cerebriniu paralyžiumi, turintiems lėtinius judėjimo sutrikimus, lūžius.
Ji taip pat padeda parinkti pacientui geriausią gydymą planuojant ortopedines, neurochirurgines operacijas.
„Šiuo metu didelės eilės į šias procedūras neturime, nes esame nauji ir mažai žinomi. Per vieną ar dvi savaites galima pakliūti. Reakcijos vaikų į robotus - įvairios. Yra tokių, kurie bijo. Juk baisiai atrodo. Nėra, beje, lengva eiti, bandžiau, - nusijuokė I.Bakanienė. - Stengiamės daryti šias procedūras kineziterapijos salėje. Kai mato, kad kažkas eina, lipa, susidomi. Sako, kosmonautų įranga. Prisijaukiname. Kartais su mažais vaikais yra taip: kuo labiau suaugusieji stengiasi ir įtikinėja, galvoja, kad tuomet tikrai yra ko bijoti. Kartais geriau palikti šalia, kad stebėtų.“
Ekskursiją surengusi Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė doc. I.Bakanienė pristatė, kad pirmasis aukštas skirtas įvairioms terapijoms. Čia - ir psichologo, ergoterapeuto, logopedo, dailės terapeuto, socialinių darbuotojų kabinetai, didesnė ir mažesnė kineziterapijos salės.
„Turime dvi specializuotas sales, kuriose - robotizuota terapinė įranga. Viena skirta vaikams, kurie turi rankų funkcijos sutrikimų, kita - vaikams, kurie turi eisenos sutrikimų. Šiuolaikinės reabilitacijos principai sako, kad smegenų atsikūrimo galimybės yra geriausios tuomet, kai pacientas atlieka tą patį prasmingą judesį daug kartų. Vaikus priversti standartinėmis sąlygomis kažkaip entuziastingai daug kartų atlikti tą patį judesį - sudėtinga, nes trūksta motyvacijos. Kiti turi skausminę patirtį. Kadangi čia yra integruota dvimatė ir trimatė virtuali realybė, vaikai noriai ir aistringai atlieka pasikartojančius judesius. Be to, robotas padeda atlikti tuos veiksmus, kurių vaikas atlikti nepajėgia. Robotas įvertina vaiko pastangas ir prideda trūkstamą jėgos kiekį. Taip pat fiksuoja pažangą - mums nereikia atskirų vertinimo metodų“, - paaiškino klinikos vadovė.
Anot jos, Baltijos šalyse yra pavienių tokių robotų, bet pilnas jų komplektas, kai lavinami ir pirštai, ir alkūnė, ir petys, - tik čia, Kauno klinikose.
Dažniau gydymo įstaigos perka pavienius robotus ar tuos, kurie skirti suaugusiems, o kad taip būtų rūpinamasi būtent vaikais - pirma vieta Baltijos šalyse.
Pacientų Atsiliepimai ir Patirtys
Teko prisiklausyti kad ten neurologai net ir dėl smulkmenų pripaišo vaikui invalidumą. Ir kokia ten priėmumo tvarka?
Zinokit pries daug metu buvom, pamenu ejom pas psichologa disc testa atlije ir dar kazka ir paskui paskyre... Bet mes tik del logopediniu kalbos ejom tai negaliu pasakyt. O ir pasikeite daug kas manau per tiek metu...
Buvau senokai, su pirmu, kai jam buvo ~5mėn. Nenorėjo vartytis, tai gavom siuntimą. Apžiūrėjo neurologė, paskyrė visus specialistus ir mankštas. Buvo gan keista eit pas logopedą su kūdikiu, bet kiek pamenu, tik apžiūrėjo burnytę. Psichologė pažiūrėjo, kaip į žaislus, mimikas reaguoja. Pagrinde lankėm mankštas, tai labai padėjo. Vaikų gydytoja mėgsta siųst pas specialistus, tai jei ir antrajam išrašys siuntimą, vėl važiuosim.
Kaip ir RyzaVovere minėjo, labai geri specialistai ten.
Nemanau ,kad pripaišo ligas, nes mes su dukra dabar buvom prieš mėnesį , tai pirma konsultacija buvo nuotolinė neurologes, antrą paskyrė pas logopedę ir psichologę, tada laukėme skambučio gydytojos, esveikatoj visi atsakymai išsamiai, raida vėluoja nuo 3men iki 1,5m( kalba, atmintis ir t.t. ten buvo vertinama), bet pasiūlė lankytis pas logopedą ir psichologę centro poliklinikoje raidos centre,nes jų pagalba reikalingesnė sunkesniems ligoniukams,jei būtų norėję tai manau galėjo maniskei pripaisyti autizmą,nes pati svarsčiau apie tai.
Lankiausi su pirmuoju pas logopede. Labai geri atsiliepimai.
Kaitaliojo raide, netare r ir s, daugiau nepamenu, senai buvo.Ejom mazdaug 3,5m.
Mes važiuosim į Lopšelį į stacionarą dviem savaitėm nuo 02 07 . Gal kas žinot ką reikia vežtis. Su vaikais dar neteko ligoninėj gulėti tai net nežinu ką pasiimti.
Labas. Kadangi stacionare būsit bent porą savaičių, reiktų pasiimti vaikui drabužėlių bent savaitės laikotarpiui, o vėliau, jei yra tokia galimybė, Jums atvežtų daugiau reikiamų daiktų artimas žmogus. Žinoma, galima ir visom 2 savaitėms pasiimti būtinuosius daiktus (higienos priemones, drabužius ir kt.).
Nustatytas vaikystės autizmas ir kalbos raidos vėlavimas. Berniukui 3 metai 4 mėnesiai. Jau gulim nuo šiandien. Dieną pietų miegojo gerai nors ir buvo triukšmas už durų. Vakare tik pamačius pižamą ašaros. Aš iš paskos verkti. Prasikankinom kol užmigo apie pora valandų nes kas nors praeina ar šviesą uždega koridoriuj. Mūsų palata su stiklinėm durim tai labai trugdo nors namuose užmigdavom puikiausiai. Atsivežėm lyg ir pakankamai rūbų jei ką vyras priveš sakė vistiek netoli gyvenam tik kai visos veiklos baigiasi apie trečią tai labai jau namo norėtųsi grįžti bet... dėl Covido turim sėdėti čia. Atvažiavom su vienu lagaminu ir tašyte tai net nustebo kad tiek mažai daiktų. Nors dabar matau jau ko trūksta.
Viskas bus gerai, kiek teko girdėti, lopšelyje labai geri specialistai. Aš irgi su savo mažiuku vyksiu 2 savaitėm kovo mėnesį (vaikui 1,4 mėn.). Jo fizinė raida vėluoja apie pusę metų. Sakė, jam reikia daugumos specialistų pagalbos.
Savaitgaliais nevyksta užsiėmimai.
Mes kai gulėjom tai ėjom į užsiėmimus pas ergoterapeutę, kineziterapeutę, logopedę, psichologę. Dar buvo dailės, muzikos, šokių užsiėmimai. Susitikimas su socialine darbuotoja. Neurologo atskirai nebuvo. Man aktualiau kineziterapija.
Manau jie ten atsižvelgia ko labiausiai reikia.
Forumo diskusijos apie Kauno vaiko raidos kliniką „Lopšelis“: Atsiliepimas 1: "Galiu tik pasakyti, kad personalas ten geras ir dirba atsakingai. Visi užsiėmimai (kineziterapija, ergoterapija ir muzikos terapija) vyksta iki pietų." Atsiliepimas 2: "Man "Lopšelyje" labai patiko, bent pirmuosius kartus. Patiko procedūros, personalo atida." Atsiliepimas 3: "Lankiausi su pirmuoju pas logopede. Labai geri atsiliepimai."
Kai kurie tėvai teigia, kad specialistai yra labai geri ir rūpestingi, o procedūros veiksmingos. Tačiau taip pat yra nuogąstavimų dėl galimo per didelio diagnozavimo ir ilgo laukimo.
Ant sudėtingiausiojo roboto ekskursijos metu žygiavo ketverių Milita, kuriai diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Mergaitės tėtis Mindaugas Kaklauskas tikino, kad iš pradžių dukrelei buvo baugu bandyti tokią įrangą, pralieta nemažai ašarų - juk tiek daug diržų, o niekas nenori būti sukaustytas.
Pacientė Milita. Nuotr. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų filialas Vaikų reabilitacijos ligoninė "Lopšelis" (kodas 302585979) buvo įkurta 2011-01-24.
tags: #vaiku #reabilitacijos #ligonine #lopselis #atsiliepimai
