Nutukimas - tai liga, atsirandanti kai žmogaus kūne yra pernelyg didelis riebalinio audinio kiekis, trukdantis organizmo funkcijoms, tarp kurių - ir moters reprodukcinei sistemai. Dėl nutukimo kilusios komplikacijos tampa vis dažnesne problema akušerijoje, o antsvorio turinčioms moterims - vienu pagrindinių rizikos veiksnių, galinčių sukelti nėštumo bei gimdymo komplikacijas. Didelę problemą sukelia ne tik nutukimas prieš nėštumą, bet ir nėštumo metu priaugtas svoris. Apie 40 % moterų nėštumo metu priauga per daug svorio, o tai sukelia riziką nutukti per pirmuosius metus po gimdymo.

Nutukimas diagnozuojamas, kai KMI yra 30 ar didesnis. Didelis KMI gali pakenkti vaisingumui, nes nutukusioms moterims ovuliacija gali vykti nereguliariai. Taip pat per didelis kūno svoris gali tapti nevaisingumo priežastimi. Nutukimas yra siejamas su įvairių nėštumo komplikacijų rizika. Kokių komplikacijų tikimybė padidėja nėštumo metu sergant nutukimu?

• Persileidimo;
• Gestacinio diabeto;
• Aukšto kraujospūdžio ir preeklampsijos;
• Kraujo krešulių susidarymo;
• Peties distocijos - kūdikio petys „užstringa“ gimdymo metu;
• Stipresnio nei įprastai kraujavimo po gimdymo;
• Instrumentinio gimdymo - naudojant žnyples arba cezario pjūvį;
• Ankstyvo gimdymo - iki 37 savaičių;
• Nervinio vamzdelio defekto - kūdikio sveikatos sutrikimas, atsirandantis dėl nepilno smegenų arba stuburo išsivystymo.

Gana dažni - nervinio vamzdelio vystymosi defektai. Dėl to nutukusioms moterims rekomenduojama skirti 5 mg folio rūgšties kasdienę dozę 1 mėn. Kaip yra pastebėjusi prof. Lietuvos dietologų draugijos prezidentė gydytoja doc. E. Grockienė, pasaulyje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad gyventojai, įskaitant ir besilaukiančias moteris, maitinasi nesveikai: nesilaikoma mitybos režimo, aprūpinimas būtinomis maistinėmis medžiagomis yra netinkamas ir dažnai nepakankamas.

Jei turite didelį antsvorį arba sergate nutukimu bei laukiatės, jokiu būdu nebandykite atsikratyti perteklinio svorio. Tai nesumažins komplikacijų tikimybės, tačiau gali pakenkti ir nėščiajai, ir kūdikiui. Geriausias būdas apsaugoti savo ir kūdikio sveikatą - apsilankyti visose nėštumo apžiūrose pas gydytoją. Taip jūsų akušerė, gydytojas bei kiti sveikatos priežiūros specialistai galės padėti išspręsti problemas, su kuriomis susiduriate ir imtis priemonių jas valdyti.

Jei KMI viršija 30, sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantys specialistai atidžiai stebės jūsų nėštumą. Gydytojas turi jums atlikti gestacinio diabeto testą. Paprastai gliukozės tolerancijos testas atliekamas 24-28 nėštumo savaitėmis. Tačiau gydytojai moterims, kurių KMI yra aukštesnis nei 30, gali rekomenduoti tyrimą atlikti jau pirmųjų vizitų metu. Jeigu šis ankstyvas tyrimas parodys, kad gliukozės kiekis neviršija normos, tikriausiai tyrimas vėl bus kartojamas kaip įprastai, t. y. 24-28 nėštumo savaitę. Taip pat galite būti nukreipta pas anesteziologą, kad aptartumėte skausmo malšinimą gimdymo metu. Sergant nutukimu, dažnai gimdymai gali vykti instrumentiniu būdu. Šioms moterims net iki 50 % padidėja tikimybė, kad prireiks cezario pjūvio.

Siekiant įvertinti vaisiaus anatomiją atliekami mažiausiai du ultragarso tyrimai. Tačiau ultragarso bangos sunkiau prasiskverbia per pilvo riebalinį audinį. Tai gali daryti neigiamą įtaką tyrimo tikslumui. Taip pat svarbu atlikti obstrukcinės miego apnėjos patikrą. Miego apnėja - sutrikimas, kai miego metu reguliariai sustoja kvėpavimas. Moterims, kurioms nėštumo metu serga obstrukcine miego apnėja, didėja preeklampsijos ir kitų komplikacijų rizika.

Anksčiau besilaukiančioms moterims buvo pateikiamos tam tikros svorio „normos“, t. y. Antsvorio nėštumo metu priežastys yra individualios. Didesnis svoris iki nėštumo. Jeigu moters svoris iki nėštumo dėl vienų ar kitų priežasčių yra didesnis, gali būti, kad ir nėštumo metu jis augs sparčiau nei norėtųsi. Skysčių sankaupos organizme. Reiktų stebėti, ar netinsta kojos ir rankos - tai pagrindinis skysčių kaupimąsi išduodantis simptomas. Organizmo bandymas kompensuoti pykinimo metu prarastą svorį. Apetito pokyčiai. Neracionalus mitybos režimas. Menkas fizinis aktyvumas. Nemažai moterų nėštumo metu vengia fizinio aktyvumo, nes bijo pakenkti vaikeliui. Psichologinės priežasties. Tam tikrų vaistų vartojimas. Ligos.

Nėštumo metu turint didelį antsvorį rekomenduojama laikytis sveiko gyvenimo būdo. Svarbu valgyti sveiką, subalansuotą maistą ir kasdien užsiimti fizine veikla. Rekomenduojama apsilankyti pas dietologą ar kitą sveikatos priežiūros specialistą, kuris patars sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo klausimais. Fizinis aktyvumas nėštumo metu nekenkia kūdikiui. Tačiau jei prieš nėštumą moteris nebuvo fiziškai aktyvi, prieš didinant aktyvumą pastojus, verta pasitarti su akušere arba gydytoju.

Jei pastebėjote, kad svoris ėmė drastiškai augti, jokiu būdu nepradėkite laikytis dietų ar badauti - dabar tam tikrai ne laikas. Skaičiuokite suvartojamas kalorijas. Siekiant tiksliau įvertinti savo mitybos įpročius naudinga bent kelias dienas ar savaitę sąžiningai stebėti, ką tiksliai valgote, geriate ir kiek kalorijų suvartojate. Tam pasitarnaus specialios mobiliosios programėlės. Pakoreguokite mitybą. Valgykite daugiau daržovių, sveikų grūdų duonos, kruopų, neriebių pieno ir mėsos produktų. Išbraukite iš raciono greitą maistą, saldumynus, kitus kaloringus produktus. Keiskite produktus mažiau kaloringais. Pavyzdžiui, vietoj ledų užsišaldykite neriebaus jogurto. Jei mėgstate salotas užpilti grietine, pakeiskite ją rūgpieniu ar natūraliu jogurtu. Sumažinkite porcijas. Daugiau judėkite. Susiraskite kompanioną kasdieniams pasivaikščiojimams ar bendramintę, su kuria kartu galėtumėte vaikščioti į sporto klubą ar baseiną. Jei jums kyla kokių nors klausimų dėl svorio, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Kad ir kokios būtų nėščiosios antsvorio priežastys, laikytis dietų ar badauti griežtai draudžiama. Dažniausiai būsimos mamos savarankiškai prieš gimdymą pradeda laikytis mažo kaloringumo dietos, tačiau tokia mityba netinka, nes artėjant gimdymui kaip tik reikia kaupti energiją ir jėgas.

Vaikų antsvoris pasaulyje ir Lietuvoje tampa vis grėsmingesne problema, kuri gali turėti skaudžių padarinių. Naujausi „Nestlé mitybos instituto“ moksliniai tyrimai rodo, kad daugelis anstvorio turinčių vaikų dėl to kenčia ir vėlesniame amžiuje, o tai kelia riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ar net kai kuriomis vėžio formomis. Vilniuje vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „1000 pirmųjų dienų įtaka mūsų ilgalaikei sveikatai. „1000 dienų - tai laikotarpis nuo vaisiaus užsimezgimo iki 2 metų amžiaus. Valgydamas žmogus gauna ne tik maisto medžiagas, bet ir maisto produktų genetinę informaciją, kuri gali patekti į žmogaus ląsteles ir jas paveikti. Tad maistas yra ne tik maisto medžiagų šaltinis, bet ir žmogaus genų modifikatorius“, - sakė Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas, biomedicinos mokslų daktaras doc. J. Veryga. Pasak jo, tyrimai patvirtina, kad laikotarpiu nuo vaisiaus užsimezgimo iki dviejų metų amžiaus gaunamos maistinės medžiagos turi ilgalaikį poveikį viso gyvenimo kokybei. „Ankstyvoje vaiksytėje žmogaus organizmo savybės dar tik formuojasi, todėl tinkama mityba yra tokia svarbi jo ateičiai. Mityba programuoja kūdikio fizinį augimą, metabolizmą, imunitetą, net nulemia galimą ligų pasireiškimą vėlesniais gyvenimo etapais“, - pažymėjo M. Possneris.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 43 mln. vaikų visame pasaulyje turi antsvorio, 14 mln. iš jų gyvena Europoje. Visame pasaulyje antsvorio turi maždaug 10 proc. vaikų, Lietuvoje - apie 5 proc. Mūsų šalies medikai pastebi, kad pastaraisiais metais šis vaikų skaičius sparčiai auga, o su nutukimu ir antsvoriu susijusių ligų gydymui kasmet išleidžiama apie 10 proc. šalies biudžeto sveikatos apsaugai.

„1000 pirmųjų dienų įtaka mūsų ilgalaikei sveikatai. Perinatalinės mitybos svarba“ - pirmoji Lietuvoje rengiama konferencija bendradarbiaujant su pasaulinio „Nestlé mitybos instituto“ mokslininkais, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo, Lietuvos vaikų gastroenterologų mitybos draugijos, Lietuvos dietologų draugijos bei Lietuvos neonatologų asociacijos specialistais.

Ar gali susilaukti sveiko kūdikio itin liekna ar apkūni moteris? Kas gresia abiem atvejais? Ar planuojant kūdikį tokiais atvejais būtina pasiekti sveiką svorį? Ar sužinojus apie nėštumą reikia kardinaliai keisti gyvenimo būdą? Apie tai kalbamės su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja akušere ginekologe Viktorija Navickiene.

Pakankamai, bet ne per daug

„Nenuostabu, jog ši tema yra labai aktuali ir dauguma moterų skausmingai reaguoja į svarstyklių rodyklės kilimą aukštyn. Juk daugelis jų didžiąją savo gyvenimo dalį daro viską, kad tik numestų svorio. Svarbiausia nusiraminti ir žinoti, jog šis „viršsvoris“ yra tikslingas - jūsų kūne auga naujas stebuklas, kuriam reikia energijos ir maisto medžiagų”, - sako gydytoja. Tačiau persistengti ir valgyti už du taip pat nereikia, nes didelis antsvoris, kaip ir per maža kūno masė, trukdo sklandžiai nėštumo eigai ir didina įvairių komplikacijų riziką.“

„Būtina atkreipti dėmesį, kad svarbiausia nėščiajai - racionali mityba. Juolab, kad šiuo laikotarpiu moters organizme vyksta pokyčiai - ypatingai svarbu tai, kad pagreitėja pagrindinė medžiagų apykaita. Visavertis maistas nėščiajai labai svarbus, nes teikia organizmui energiją ir būtinas medžiagas, užtikrinančias naujos gyvybės tolesnį vystymąsi”, - primena V. Navickienė.

Pasak jos, pastaruoju metu moterys priauga mažiau riebalinės masės, nei, tarkim, prieš kelis dešimtmečius. Pasikeitė ir kūno formos - jei anksčiau nėščiosios formos priminė „kriaušę“, tai šių dienų moterų riebalinis audinys pasiskirsto daugmaž tolygiai.

Jei svoris per didelis

Apkūnioms nėščiosioms sunku judėti, kamuoja dusulys, sutrinka miegas. Kyla didesnė infekcijų (pavyzdžiui, šlapimo takų) rizika. Didelis svoris trukdo organizme lengvai judėti kraujui, kitiems skysčiams, o tai gali sukelti kojų mėšlungį, hemorojų, nugaros skausmus, bendrą nuolatinį fizinį nuovargį. Antsvoris kelia riziką išgyventi tokius nėštumo keliamus nepatogumus, kaip venų varikozė, maudžiantys sąnariai, širdies ritmo padažnėjimas. Turint antsvorio arba per daug kūno riebalų, gali padidėti kraujo spaudimas - tai padidina tokių komplikacijų kaip gestacinis diabetas ir preeklampsija riziką. Dėl gestacinio diabeto kūdikis gali gimti didesnio negu normalus svorio, o preeklampsija gali progresuoti iki rimto, traukulius sukeliančio sveikatos sutrikimo.

Apkūnumas gali sutrukdyti sklandžiam gimdymui, net jei kitų komplikacijų nėra - tampa sunku pasiekti netgi gimdymo pozą. Apkūnesnės moterys paprastai susilaukia didesnio svorio kūdikių - savaime tai nėra blogai, tačiau didesnį kūdikį gali būti sunku pagimdyti, dažnai prireikia cezario pjūvio operacijos. Priaugdamos per daug svorio, nėštukės kenkia ir kūdikiui, kuris tokiu atveju turi didesnę riziką susirgti diabetu, turėti antsvorio ir kitų sveikatos problemų ateityje. Kuo daugiau svorio nėštumo metu moteris priauga, tuo sunkiau ilgiau užtrunka jo atsikratyti net ir maitinant krūtimi.

Lieknumas kelia daugiau nerimo

Moterims laukiantis paprastai svoris auga “per lengvai”, tačiau būna ir atvirkščiai. To priežastimi gali tapti greita medžiagų apykaita, genai, apetito stoka, pykinimas ar kita medicininė diagnozė. Visais atvejais, nepakankamas svorio prieaugis, kaip ir per didelis, gali sukelti vienokias ar kitokias nėštumo komplikacijas. Vis dėlto, badavimas nėštumo metu gydytojams kelia daugiau nerimo nei per didelis svorio prieaugis. Kūdikiai, kurių mamos nėštumo metu priauga mažiau nei 9 kilogramus, dažnai gimsta per anksti, per mažo svorio, o dar būdami gimdoje vystosi lėčiau. Priaugti mažiau nei 9 kilogramus ir išnešioti sveiką kūdikį gali nebent didelį antsvorį turinti moteris. Badaujančių moterų naujagimiai ateityje turi didesnę riziką nutukti, nes yra pratę maitintis mažiau nei įprasta, todėl valgydami daugiau, greičiau priauga svorio. Dėl per mažo svorio ir nepakankamos mitybos gresia savaiminis persileidimas, priešlaikinis gimdymas, placentos funkcijos nepakankamumas, vaisiaus hipoksija (deguonies badas).

Tiesa, jeigu mažai sveriančios nėščiosios sveikata gera, o svorio priauga tiek, kiek rekomenduojama, nedidelis riebalų kiekis neturėtų pakenkti. Nemažai iš prigimties lieknų moterų susilaukia sveikų kūdikių.

Kaip svorį pakoreguoti

Abiem atvejais gydytoja V. Navickienė primygtinai rekomenduoja pasitarti su savo gydytoju, kuris nustatys, ar viskas einasi taip, kaip turėtų, patars, ką daryti. Anot jos, būtų idealu, jei nėščiąsias prižiūrintys gydytojai aktyviai bendradarbiautų su dietologais. „Kadangi kiekvienas nėštumas yra skirtingas, nerekomenduočiau vadovautis kitų asmeniniais patarimais. Šiais laikais internetinėje erdvėje labai daug informacijos, parengtos remiantis asmenine patirtimi, tačiau ji gali būti neteisinga ar netinkama, todėl dėl visų nėštumo metu kylančių klausimų kreipkitės į jus prižiūrintį specialistą!”, - ragina akušerė ginekologė.

Esant žymiai per mažam ar per dideliam svoriui nėštumo metu, prie dietos pokyčių reikėtų pereiti pamažu.

Jei svoris per mažas:

• Suvartoti daugiau kalorijų (rinktis makaronus, košes, riešutus, ankštines daržoves);
• Vietoje įprastų salotų, rinktis maistingesnį užkandį, pavyzdžiui, džiovintus vaisius;
• Nepradėti valgyti kaloringo, tačiau nesveiko, greito maisto!
• Valgyti anksčiau ryte, vėliau vakare ir dažniau;

Jei svoris per didelis:

• Jei yra galimybė, pradėti nėštumą esant sveiko svorio;
• Taip pat žr. Maitintis sveikai, laikytis dienotvarkės;
• Gerti pakankamai vandens (per parą išgerti apie 2 l skysčių);
• Stengtis suvaldyti atsiradusį norą valgyti neįprastus, nesudarinamus produktus (ragauti, bet nepersivalgyti);
• Rinktis sveikesnius angliavadenius - ruduosius ryžius, makaronus ir duoną iš nesijotų miltų;
• Judėti - vaikščioti, plaukioti;
• Pastojus, nenustoti mankštintis - užtenka pakeisti pobūdį, sumažinti intensyvumą;
• Kartais leisti sau daugiau - vieną kitą kokybišką saldumyną per savaitę.

Priklausomai nuo to, koks yra moters svoris iki nėštumo (didesnis, mažesnis, normalus), jai rekomenduojama priaugti nevienodai svorio. Idealu, jei per pirmąsias 20 savaičių priaugama 3-4 kg, o vėliau apie 200-400 g per savaitę. Vidutinio sudėjimo moteris turėtų priaugti 11-16 kg.

Mitas, kad nėščioji turi valgyti už du. Papildomai dienos racione pakanka pridėti apie 300 kcal - bananą, kriaušę, jogurto indelį. Nėščiosios kalorijų kiekis per parą turėtų sudaryti apie 2500 kcal. Svarbu ir kokio intensyvumo darbą dirba nėščioji. Atkreipkite dėmesį, jei nėštumo metu svoris pradeda augti itin greitai - po 2 kg per savaitę, tai gali byloti apie prasidedančią nėščiųjų preeklampsiją. Ją lydi padidėjęs arterinis kraujospūdis, kojų, rankų, veido tinimai, retesnis šlapinimasis, galvos ir skrandžio skausmai, mirgėjimas akyse.

Viskas prasideda nuo nėštumo planavimo

Pasak gydytojos dietologės dr. Rūtos Petereit, nėštumo metu svoris jokiu būdu neturi būti mažinamas. Tačiau išeitis yra - geriausias sprendimas planuoti nėštumą ir jam pasiruošti. „Maždaug pusę metų prieš pastojant reikėtų susimąstyti, ar moters svoris yra tinkamas. Tai labai svarbu, nes tyrimais įrodyta, kad nutukusioms moterims galimybė pastoti yra daug mažesnė. Besilaukiant nutukusiai moteriai komplikacijų rizika nėštumo metu labai padidėja. Pavyzdžiui, gali padidėti arterinis kraujo spaudimas, gestacinis cukrinis diabetas ir t.t. Todėl motyvacija mažinti svorį turėtų būti didelė ne tik dėl savęs, bet ir dėl būsimo kūdikio. Be to, jei svoris itin mažas, prieš nėštumą taip pat reikėtų pasistengti priaugti kelis kilogramus“, - kalbėjo gydytoja dietologė. Planuojant nėštumą, mesti svorį reikėtų ne pradedant laikytis kokios nors dietos, bet keičiant gyvenimo būdą ir pradėjus maitintis sveikai.

„Bent 3 mėnesius prieš planuojant pastoti, reikia pradėti vartoti folio rūgštį, reikalingą vaiko nervinio vamzdelio vystymuisi. Esant nutukimui, folio rūgšties reikėtų vartoti daugiau nei įprastai, tai reikėtų aptarti su savo šeimos gydytoju ar gydytoju ginekologu“, - patarė dr. R. Petereit.

Valgyti už du tikrai nereikia

Jau pastojus, galvoti apie svorio mažinimą tikrai negalima, sako pašnekovė, nes jau pirmosiomis savaitėmis labai svarbu gauti visų reikalingų medžiagų - baltymų, angliavandenių ir riebalų, visų vitaminų ir mineralinių medžiagų. „Negaunant vienos ar kitos medžiagos, jos imamos iš moters kūno rezervo. Be to, visą nėštumo laiką ir dvejus metus po jo vyksta vaikučio metabolinis programavimas. Tai reiškia, jog mamai netaisyklingai maitinantis ir mažinant savo svorį, visą tai jaus ir vaikas, bus pakenkta jo medžiagų apykaitai. Dėl šios priežasties vaikas paauglystėje ar vėliau gali sirgti lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, jį gali kankinti per didelis cholesterolis“, - perspėjo gydytoja dietologė. Tad itin svarbu nėštumo metu maitintis sveikatai palankiai. Dr. R. Petereit primena, kad reikia atkreipti dėmesį į tai, jog ne kiekvienu nėštumo trimestru mityba yra vienoda. „Pirmas dvylika savaičių mityba gali būti įprasta, svarbu, kad ji būtų sveika ir visavertė. Antrą ir trečią nėštumo trimestrą didėja baltymų poreikis, tai reiškia, kad turi truputį didėti ir maisto kiekis, bet itin svarbu stebėti, kad gautume pakankamai baltymų. Tai gali būti ir augalinės, ir gyvūninės kilmės baltymai - mėsa, žuvis, pieno produktai, ankštinės daržovės, riešutai“, - kalbėjo dr. R. Petereit.

Dažnai moterys įsitikinusios, jog besilaukiant būtina valgyti už du ir savęs nevaržyti. Tačiau gydytoja tokiam teiginiui nepritaria. „Neturint antsvorio viso nėštumo metu rekomenduojama priaugti 12-15 kg, o esant nutukimui iki 9 kg. Valgyti už du tikrai nereikia, visa mityba turi atitikti sveikatai palankius principus“, - sakė pašnekovė. Pasak dr. R. Petereit, po truputį mesti svorį galima po gimdymo, tačiau taip pat ne staigiai ir ne drastiškomis priemonėmis.

Maitintis sveikai - pats laikas

Dietistė, mitybos specialistė Vaida Kurpienė laikosi tokios pat nuomonės: mesti svorį nėštumo metu tikrai negalima, tuo reikia susirūpinti prieš pastojant. Tačiau keisti mitybą į gerąją pusę - galima ir rekomenduojama. „Į mane kreipiasi daug moterų, kurios laukiasi ir klausia, ar sudarau mitybos planus maitinančioms mamoms. Visada rekomenduoju keisti mitybą jau besilaukiant. Taip bus daug sveikiau ir pačiai moteriai, ir kūdikiui, kuris gauna maistines medžiagas iš mamos. Be to, jei mityba keičiama itin stipriai jau pagimdžius, mamos pieno skonis kūdikiui gali keistis. Todėl geriau mitybą keisti nėštumo metu“, - sakė dietistė.

Pasak V. Kurpienės, nemažai tyrimų rodo didelę tikimybę, kad žmogus mėgs tai, ką valgydavo jo mama nėštumo metu. Vis dėlto daugelis ir be tyrimų gali papasakoti panašių istorijų iš gyvenimo. Tai dar viena priežastis nėštumo metu maitintis sveikai. „Labai svarbu dėl svorio konsultuotis su savo gydytoju, nes visos situacijos yra labai skirtingos. Pavyzdžiui, viena situacija, kai moteris laukiasi vieno vaiko, kita - kai dvynukų. Reikia atkreipti dėmesį, ar iki nėštumo moteris turėjo antsvorį, ar ne, kaip vystosi nėštumas“, - pasakojo V. Kurpienė.

Pasak jos, pirmaisiais nėštumo mėnesiais svoris neturėtų labai keistis, nors dauguma moterų vos tik sužinojusios, kad laukiasi, pradeda valgyti daugiau. „Taip neturėtų būti, nes vynuogės dydžio kūdikiui tikrai nereikia dar vienos bandelės ar kepsnio. Pirmais nėštumo mėnesiais svoris turi išlikti daugmaž stabilus. Gali būti, kad norisi daugiau valgyti, nes organizmas persitvarko ir jaučiamas didesnis nuovargis, kurį moterys kompensuoja saldumynais. To išvengti padeda papildomas poilsis, pavyzdžiui, trumpas miegas dienos metu, arba iš karto grįžus po darbo. Vėliau svoris auga netolygiai, dėl to reikia reguliariai su prižiūrinčiu gydytoju aptarti svorio pokyčius, kaip ir kitus sveikatos rodiklius“, - sako dietistė.

Kurpienė teigia, jog jei moteris savo mityba ir svoriu rūpinosi nėštumo metu, po jo praėjus pirmoms šešioms savaitėms savaitėms lengvai tilps į savo senusius rūbus. „Trumpai tariant, mesti svorio nėštumo metu negalima, bet galima, ir netgi reikėtų, pradėti maitintis sveikai ir visavertiškai“, - apibendrino dietistė.

tags: #nestumo #komplikacijos #del #antsvorio

• Vadovas apie stalo teniso gumytes su dantukais
• Maitinimo rekomendacijos kūdikiams
• Ikimokyklinio ugdymo organizavimas
• Patarimai tėvams apie kūdikio viduriavimą
• Kaip padėti jautriam vaikui?