Krūtų skausmas ir sukietėjimai yra dažnos moterų problemos, sukeliančios nerimą ir baimę. Tačiau svarbu žinoti, kad ne kiekvienas sukietėjimas yra vėžys, o skausmas dažnai susijęs su hormonų svyravimais ar kitomis gerybinėmis priežastimis. Šiame straipsnyje aptarsime galimas krūtų skausmo ir sukietėjimų priežastis, savityros svarbą ir gydymo būdus.
Krūtų Pokyčiai: Normalus Procesas
Krūtys yra organas, kuriame visą gyvenimą vyksta pakitimai. Vystymosi periodas: Krūtys pradeda augti maždaug nuo 10 metų. Šis periodas vadinamas vystymosi arba ankstyvu reprodukciniu periodu. Moteriai subrendus, krūtyse vyksta reguliarūs pieno liaukos pokyčiai, susiję su menstruaciniu ciklu, nėštumu ir laktacija. Moteriai subrendus krūtų vystymosi periodas vadinamas reprodukciniu, jo metu vyksta reguliarūs pieno liaukos pokyčiai, susiję su menstruaciniu ciklu, nėštumu, laktacija. Maždaug nuo 30 metų krūtyse prasideda involiuciniai procesai. Formuojasi fibrozės židiniai, mikrocistos, padidėja liaukos elementų (adenozė). Liaukinį audinį pakeičia riebalinis. Tai susiję su natūraliais lytinių hormonų pokyčiais moters organizme.
Galimos Krūtų Skausmo Ir Sukietėjimų Priežastys
Krūtų skausmas (mastalgija ar mastodinija) yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių moterys kreipiasi į gydytoją. Svarbu suprasti, kad skausmas nebūtinai rodo rimtą ligą.
Ciklinis Skausmas
Jei krūtų skausmas susijęs su menstruaciniu ciklu, jis vadinamas ciklinis. Šį skausmą sukelia hormonų svyravimai ir jis dažniausiai praeina savaime. Ciklinis krūtų skausmas - tai dažniausiai pasitaikantis krūtų skausmas, kuris yra susijęs su menstruaciniu ciklu ir gali būti hormoninio pobūdžio. Kai kurioms moterims ciklinis skausmas pasireiškia ovuliacinio periodo metu ir tęsiasi iki menstruacinio ciklo pradžios. Hormonų pokyčiai organizme dėl patiriamo streso taip pat gali lemti ciklinį krūtų skausmą. Simptomai gali būti juntami labai aiškiai arba vos pastebimi: sunku dėvėti aptemptus drabužius, nemalonus kūno kontaktas su bet kokiu audiniu. Skausmas gali būti juntamas vienoje, abiejose krūtyse arba visoje krūtinės zonoje. Krūtinės skausmas prieš mėnesines - vienas dažniausių priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomų, kurį patiria daugybė moterų. Šis pojūtis gali būti įvairaus stiprumo - nuo lengvo maudimo iki nemalonaus tempimo ar spaudimo jausmo. Kai kurioms moterims tai visiškai natūrali ciklo dalis, kitoms - nemalonus ir trikdantis simptomas. Krūtų jautrumas dažniausiai prasideda likus kelioms dienoms iki mėnesinių - tai susiję su hormoniniais pokyčiais antroje ciklo pusėje. Svarbu atskirti, kada skausmas laikomas fiziologiniu (normaliu), o kada jau reikėtų pasitarti su gydytoju. Straipsnyje aptarsime, kiek laiko tai gali tęstis, kas tai lemia ir kaip sumažinti diskomfortą.
Krūtinės skausmas, pasireiškiantis prieš menstruacijas, yra glaudžiai susijęs su moters hormoniniu ciklu. Šis reiškinys mediciniškai vadinamas cikline mastalgija ir laikomas fiziologiniu atsaku į mėnesinių ciklo fazių pokyčius. Antroje ciklo pusėje (po ovuliacijos), organizme padidėja progesterono kiekis. Šis hormonas veikia pieno liaukas - skatina jų veiklą ir padidina skysčių kaupimąsi krūties audinyje. Dėl to krūtinė tampa jautresnė, labiau „pilna“, o kai kuriais atvejais - ir skausminga. Estrogeno lygis taip pat gali turėti įtakos. Jei yra estrogeno dominavimas, kai jo lygis ciklo metu lieka gana aukštas, tai taip pat skatina liaukinio audinio dirglumą, padidėjimą, jautrumą. „Daugeliui moterų šie pokyčiai yra įprasti ir netgi gali būti naudingi stebint ciklą. Tačiau jeigu skausmas tampa labai stiprus ar pasireiškia netikėtai - reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju,“ - sako gydytoja akušerė-ginekologė dr. Miglė B. Ciklinė mastopatija - kada reikia dėmesio? Jei krūtinės jautrumas tampa nuolatinis, trunka ilgai arba didėja su kiekvienu ciklu, tai gali būti ženklas, kad formuojasi ciklinė gerybinė mastopatija. Ši būklė nėra pavojinga, bet reikalauja stebėjimo, o kartais ir gydymo - ypač jei ją lydi kiti simptomai, pavyzdžiui, išskyros iš spenelio, asimetrija ar mazgai. „Svarbu žinoti, kad ne kiekvienas krūtų skausmas reiškia ligą. Tačiau jei jis kartojasi net ir ciklo pradžioje, atsiranda naujų pakitimų, būtina atlikti krūtų echoskopiją,“ - teigia krūtų ligų specialistas gyd. T. Žiogas.
Krūtinės skausmas ar jautrumas prieš mėnesines paprastai trunka nuo kelių dienų iki savaitės. Dažniausiai šis simptomas prasideda 7-10 dienų prieš menstruacijas ir mažėja arba visiškai praeina prasidėjus mėnesinėms. Kai kurioms moterims skausmas gali būti labai trumpalaikis - trukti vos kelias dienas, o kitoms - ilgesnis ir intensyvesnis. Įprastai skausmas sustiprėja antroje ciklo pusėje, kai padidėja progesterono lygis, ir pradeda silpnėti artėjant menstruacijų pirmai dienai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei skausmas tęsiasi ilgiau nei savaitę arba išlieka ir po menstruacijų pabaigos, tai gali būti signalas, kad reikalinga papildoma konsultacija su specialistu.
Normalu, kad moterys jaučia skausmą 2-3 dienas prieš menstruacijas arba gali tęstis ilgiau nei 5 dienas. Gali būti taip blogai, kad nėra patogu dėvėti suknelę ar būti apkabintam. Skausmas gali būti vienoje arba abiejose krūtyse arba gali būti visiškai nesusijęs su mėnesinėmis. Ciklinis - skausmas susijęs su mėnesinėmis ir gali prasidėti prieš prasidedant kraujavimui (priešmenstruacinė mastalgija). Neciklinis - skausmas nesikeičia menstruacijų metu.
Neciklinis Skausmas
Neciklinis skausmas nesusijęs su menstruacijų ciklu. Šio tipo skausmo priežastys gali būti įvairios:
- Cistos: Skysčio prisipildžiusios ertmės, kurios dažniau atsiranda menopauzės periodu. Cistos gali būti įvairaus dydžio ir prieš menstruacijas gali paskaudėti. Cistos - tai skysčio prisipildžiusios ertmės, kurios dažnai padidėja, pasidaro standžios ir skausmingos prieš menstruacijas. Jos dažniausiai apčiuopiamos abiejose krūtyse. Cistų gali būti daug ir įvairaus dydžio, kai kurios yra sunkiai apčiuopiamos, o kitos gali būti net kelių centimetrų skersmens. Didesnės cistos punktuojamos ir iš jų ištraukiamas skystis.
- Fibroadenomos: Neskausmingi, elastingi, lygaus paviršiaus sukietėjimai, atsirandantys dėl hormoninių procesų. Fibroadenoma - tai kietas, apvalus, elastingas navikas krūtyje, dažniausiai neskausmingas. Fibroadenomos dažniausiai būdingos jaunoms moterims (15-30 metų). Šie navikai neišnyksta savaime, gali padidėti nėštumo ar maitinimo krūtimi metu.
- Lipomos: Riebalinio audinio sankaupos, padengtos kapsule. Šie dariniai turi lygų paviršių ir neretai būna skausmingi. Krūtyse gali susidaryti riebalinio audinio sankaupų, padengtų kapsule - lipomų. Šie dariniai turi lygų paviršių, neretai būna skausmingi, todėl moteris labai išgąsdina. Tačiau ištyrus mamografu ar echoskopu nesunkiai diagnozuojami ir gydytojas pacientę gali nuraminti, kad mirtinas pavojus jai tikrai negresia. Lipomos gali būti šalinamos operuojant, tačiau tai nėra būtina.
- Papilomos: Iki centimetro ilgio išaugėlių, dažniausiai apie save pranešančių kraujingomis išskyromis iš spenelių. Papilomos. Jų taip pat gali būti krūtyse - iki centimetro ilgio išaugėlių, dažniausiai apie save pranešančių kraujingomis išskyromis iš spenelių.
- Mastitas: Krūties uždegimas, dažniausiai pasitaikantis krūtimi maitinančioms moterims. Krūtis pasidaro skausminga, karšta ir parausta jos oda. Mastitas - tai krūties uždegimas, galintis ištikti krūtimi maitinančias moteris, kai susilaiko pienas ir prasideda infekcija. Krūtis pasidaro skausminga, karšta, parausta jos oda. Mastitas gali būti tiek laktacinio, tiek ir nelaktacinio pobūdžio.
- Abscesas: Krūtų uždegimas, atsirandantis negydant mastito. Abscesas - krūtų uždegimas, atsirandantis negydant mastito. Maitinančioms moterims gali išsivystyti puerperalinis (laktacinis, pogimdyminis) abscesas, o nemaitinančioms - nepuerperalinis.
- Riebalų nekrozė: Neskausmingų, apvalių, kietų guzelių atsiradimas, kurį sukelia įvairūs riebalų ląstelių pažeidimai. Riebalų nekrozė - tai neskausmingų, apvalių, kietų guzelių atsiradimas, kurį sukelia įvairūs riebalų ląstelių pažeidimai. Riebalų nekrozė dažniausiai atsiranda dideles krūtis turinčioms moterims arba po traumos (susižeidus krūtį). Navikas taip pat gali susiformuoti po lumpektomijos arba radiacijos, gautos gydantis ankstesnį piktybinį naviką.
- Sklerozuojanti adenozė: Skausmingų guzelių krūtinėje atsiradimas dėl per daug intensyvaus audinių augimo krūties liaukos skiltyse. Sklerozuojanti adenozė - tai skausmingų guzelių krūtinėje atsiradimas dėl per daug intensyvaus audinių augimo krūties liaukos skiltyse.
- Fibrocistiniai pakitimai: Hormoninės kilmės pakitimai, pasireiškiantys neskausmingais ir skausmingais sukietėjimais krūtyse, kintantys menstruacinio ciklo metu. Fibrocistiniai pakitimai - tai heterogeninė patologija, kuriai būdingi cistiniai, apokrininės metaplazijos, fibrozės ir lėtinio uždegimo požymiai. Pakitimų priežastys paprastai būna hormoninės, atsiranda neskausmingi ir skausmingi sukietėjimai krūtyse, kintantys menstruacinio ciklo metu.
- Latakų ektazija (periduktalinis mastitas): Dėl involiucijos išsiplėtę, sutrumpėję pagrindiniai latakai apie areolą. Latakų ektazija (periduktalinis mastitas) - tai dėl involiucijos išsiplėtę, sutrumpėję pagrindiniai latakai apie areolą. Latakų ektazija pasireiškia spenelio įtraukimu, gali atsirasti varškinių išskyrų, kartais už spenelio apčiuopiamas sukietėjimas.
- Intraduktalinė papiloma: Mažos išaugėlės pieno latake. Intraduktalinė papiloma - tai mažos išaugėlės pieno latake. Dažniausiai pasitaiko 45-50 metų moterims.
Neciklinis krūtų skausmas - tai gana retai pasitaikantis krūtų skausmas, nesusijęs su menstruaciniu ciklu. Cistos - tai skysčio prisipildžiusios ertmės, kurios dažnai padidėja, pasidaro standžios ir skausmingos prieš menstruacijas. Jos dažniausiai apčiuopiamos abiejose krūtyse. Cistų gali būti daug ir įvairaus dydžio, kai kurios yra sunkiai apčiuopiamos, o kitos gali būti net kelių centimetrų skersmens. Didesnės cistos punktuojamos ir iš jų ištraukiamas skystis. Fibroadenoma - tai kietas, apvalus, elastingas navikas krūtyje, dažniausiai neskausmingas. Fibroadenomos dažniausiai būdingos jaunoms moterims (15-30 metų). Šie navikai neišnyksta savaime, gali padidėti nėštumo ar maitinimo krūtimi metu. Riebalų nekrozė - tai neskausmingų, apvalių, kietų guzelių atsiradimas, kurį sukelia įvairūs riebalų ląstelių pažeidimai. Riebalų nekrozė dažniausiai atsiranda dideles krūtis turinčioms moterims arba po traumos (susižeidus krūtį). Navikas taip pat gali susiformuoti po lumpektomijos arba radiacijos, gautos gydantis ankstesnį piktybinį naviką. Sklerozuojanti adenozė - tai skausmingų guzelių krūtinėje atsiradimas dėl per daug intensyvaus audinių augimo krūties liaukos skiltyse. Fibrocistiniai pakitimai - tai heterogeninė patologija, kuriai būdingi cistiniai, apokrininės metaplazijos, fibrozės ir lėtinio uždegimo požymiai. Pakitimų priežastys paprastai būna hormoninės, atsiranda neskausmingi ir skausmingi sukietėjimai krūtyse, kintantys menstruacinio ciklo metu. Latakų ektazija (periduktalinis mastitas) - tai dėl involiucijos išsiplėtę, sutrumpėję pagrindiniai latakai apie areolą. Latakų ektazija pasireiškia spenelio įtraukimu, gali atsirasti varškinių išskyrų, kartais už spenelio apčiuopiamas sukietėjimas. Intraduktalinė papiloma - tai mažos išaugėlės pieno latake. Dažniausiai pasitaiko 45-50 metų moterims. Mastitas - tai krūties uždegimas, galintis ištikti krūtimi maitinančias moteris, kai susilaiko pienas ir prasideda infekcija. Krūtis pasidaro skausminga, karšta, parausta jos oda. Mastitas gali būti tiek laktacinio, tiek ir nelaktacinio pobūdžio. Abscesas - krūtų uždegimas, atsirandantis negydant mastito. Maitinančioms moterims gali išsivystyti puerperalinis (laktacinis, pogimdyminis) abscesas, o nemaitinančioms - nepuerperalinis.
Kitos Galimos Priežastys
- Stresas: Nuolatinis stresas, nuovargis ir depresija gali sukelti nepaaiškinamą skausmą krūtinės srityje.
- Torakalgija: Tai klinikinė diagnozė, kuri įvardija, kad pacientas jaučia skausmą krūtinės stuburo dalyje. Jai priskiriami maudimas širdies plote, skausmas krūtinės priekinėje dalyje, ties krūtinkauliu, ar tarp menčių.
- Raumenų ir kaulų skausmas: Tarpšonkaulinių raumenų skausmas, galintis kilti dėl traumos, per didelės fizinės veiklos ar tarpslankstelinių nervų pažeidimo.
- Viršutinių kryžminis sindromas: Ilgalaikių statinių padėčių (stovėjimo, sėdėjimo) išprovokuotas raumeninis disbalansas.
- Panikos priepuolis: Staiga kilusios baimės pojūtis taip pat gali sukelti krūtinės skausmą.
Krūtų dydis. Moterys, turinčios dideles krūtis, gali patirti neciklinį krūtų skausmą, susijusį su jų krūtų dydžiu. Krūtų operacija. Vaistų vartojimas. Tam tikri hormoniniai vaistai, įskaitant geriamuosius kontraceptikus, gali būti susiję su krūtų skausmu.
Krūtų Savityra: Žingsnis Link Ankstyvos Diagnostikos
Reguliari krūtų savityra yra svarbi priemonė, padedanti moterims geriau pažinti savo krūtis ir laiku pastebėti bet kokius pakitimus. Savityrą rekomenduojama atlikti kiekvieną mėnesį, praėjus kelioms dienoms po mėnesinių (5-12 ciklo dieną).
Kaip Atlikti Krūtų Savityrą?
- Apžiūra prieš veidrodį: Atsistokite nuoga krūtine prieš veidrodį ir atidžiai apžiūrėkite krūtis. Įvertinkite jų formą, simetriškumą, odos būklę.
- Rankų pakėlimas: Pakelkite dešinę ranką virš galvos ir kairės rankos pirštų pagalba ištirkite dešinės pusės pažastį ir krūtį. Pakartokite tą patį su kaire ranka.
- Krūties apčiuopa: Apčiuopkite visą krūtį nuo spenelio iki periferijos. Atkreipkite dėmesį į bet kokius sukietėjimą, gumbelius ar pakitimus odoje.
Jei savityros metu pastebėjote kažkokį pakitimą, apčiuopėte sukietėjimą ar pastebėjote odos pokyčius, būtina kreiptis į specialistą. Net jei savityros metu viskas atrodo gerai, profilaktiškai rekomenduojama kasmet apsilankyti pas krūtų specialistą ir atlikti krūtų echoskopiją po 30 metų. Jei šeimoje buvo krūties vėžio atvejų, echoskopiją reikėtų atlikti anksčiau, nuo 25 metų.
Mastopatija: Gerybinė Krūtų Būklė
Mastopatija, dar vadinama fibrocistine krūtų liga, yra gerybinė krūtų būklė, kuriai būdingi įvairūs pokyčiai krūtyse, tokie kaip skausmas, mazgeliai, cistos ar audinių sustorėjimas. Ši būklė dažniausiai pasitaiko vaisingo amžiaus moterims ir yra susijusi su hormonų disbalansu. Mastopatiją galima diagnozuoti kiekvienai moteriai, kuri nusiskundžia krūtų skausmais. Tai antrinė liga, t.y. krūtų sudirginimas, kurio pasekoje ir atsiranda sukietėjimai bei skausmai krūtyse. Pvz. Mastopatija yra labai paplitusi - manoma, kad iki 60-70 % moterų tam tikru gyvenimo laikotarpiu patiria šios būklės simptomus. Pagrindinė priežasties - sutrikusi hormonų pusiausvyra. Taip gali nutikti nutraukus nėštumą, po persileidimo, sutrikus kiaušidžių ar skydliaukės veiklai. Taip pat patyrus stiprų nervinį sukrėtimą. Kartais sukietėjimų randasi po krūties traumos, lėtinių ginekologinių ligų, gimdos miomų, sergant kepenų ligomis. Neretai mastopatiją galima išgydyti, pašalinus pagrindinę priežastį, t.y. Dažnai klausiama, ar mastopatija - tai priešvėžinė būklė. Į tą klausimą gali atsakyti tik gydytojas po nuoseklaus ištyrimo.
Mastopatijos Simptomai
Mastopatijos simptomai skiriasi pagal intensyvumą ir dažnumą, dažnai sustiprėdami prieš menstruacijas ir sumažėdami po jų.
- Krūtų skausmas ir jautrumas
- Mazgeliai ar gumbeliai krūtyse
- Cistos
- Krūtų audinių sustorėjimas
Mastopatijos Gydymas
Mastopatijos gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas.
- Medikamentinis gydymas: Skausmą malšinantys vaistai, hormonų terapija. Mastopatija dažniausiai gydoma hormoniniais, raminamaisiais vaistais. Kai krūtys ypač skausmingos, skausmas malšinamas analgetikais, fizioterapija.
- Invaziniai metodai: Cistų punkcija, chirurginis pašalinimas. Kartais mazgeliai operuojami.
- Stebėjimas: Reguliarūs krūtų tyrimai.
Nustačius mastopatijos priežastį, nusprendžiama kokį gydymą skirti: žolinius preparatus, vitaminus, maisto papildus arba operaciją. Jei iš spenelių bėga skystis, būtina atlikti citologinį tyrimą, ar nėra ląstelių pakitimų, galinčių sukelti vėžį.
Solitarinė Krūties Cista
Solitarinė krūties cista yra gerybinis darinys, kuris dažniausiai yra skysčio užpildytas. Ši liga yra svarbi, nes nors ji yra gerybinė, cistos gali sukelti skausmą, diskomfortą ir nerimą dėl galimo vėžio. Dažniausiai cistos būna asimptominės ir atsitiktinai aptinkamos mamografijos ar ultragarsinio tyrimo metu.
Solitarinių krūties cistų priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad hormoniniai pokyčiai, ypač estrogeno ir progesterono lygio svyravimai, gali turėti didelę įtaką. Cistos dažnai formuojasi menstruacinio ciklo metu, o jų dydis gali kisti priklausomai nuo hormonų lygio.
Solitarinės Krūties Cistos Gydymas
Solitarinės krūties cistos gydymas priklauso nuo simptomų ir cistos dydžio. Asimptominės cistos dažnai nereikalauja gydymo, tačiau jei jos sukelia skausmą ar diskomfortą, gali būti atliekama aspiracija, skysčio pašalinimas iš cistos. Jei cista pasikartoja arba yra didelė, gali būti rekomenduojama chirurginė intervencija. Nors cistos yra gerybinės, svarbu reguliariai stebėti jų būklę, kad būtų užtikrinta, jog jos nepasikeičia ir nesukelia komplikacijų.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Užčiuopus naują darinuką krūtyje, būtina kreiptis į specialistus. Visos moterys, atėjusios pas krūtų specialistą, ištiriamos.
Diagnostikos Metodai
Ultragarsinis tyrimas yra labai svarbus diagnozuojant gerybinius krūties pakitimus. Šį tyrimą galima taikyti ir jaunesnėms, ir vyresnėms moterims. Ultragarsinis tyrimas aiškiai parodo darinio dydį, formą ir struktūrą. Šis tyrimas parodo ar darinys yra kietos konsistencijos, ar yra pripildytas skysčio, ar turi piktybiniam navikui būdingų požymių.
Tai krūties audinio vizualizavimas naudojant mažos dozės rentgeno spindulius. Ją dažniausiai rekomenduojama atlikti vyresnio amžiaus moterims, paprastai 45 - 75 metų amžiaus. Jaunesnėms nei 40 metų moterims mamografija, paprastai , nėra įprastinis krūtų patikros būdas dėl tankaus liaukinio audinio, iš dalies dėl kumuliacinės jonizuojančiosios spinduliuotės pavojaus, tačiau, esant krūties vėžio įtarimui, ji rekomenduojama ir atliekama ir jauno amžiaus moterims. Mamogramose vertinama krūtų simetrija, tankis, liaukinio audinio pasiskirstymas, aprašomi radiniai, tai yra dariniai, sutankėjimai, kalcinatai, parenchimos deformacija ar kiti požymiai bei pakitimai pagal jų lokalizaciją atskiruose kvadratuose. Visi radiniai mamogramose klasifikuojami ir interpretuojami pagal krūties vaizdo vertinimo ir aprašymo sistemą (BI-RADS; ang. Breast Imaging Reporting and Data System).
Jeigu krūtyje apčiuopiamas įtartinas sustandėjimas ar darinys, rekomenduojama atlikti biopsiją. Biopsija skirstoma į šias pagrindines rūšis: aspiracinė (atliekama plona 20 - 23 G dydžio adata); stulpelinė biopsija (atliekama 12 - 18 G dydžio adata) ir vakuuminė biopsija (atliekama 9 - 12 G dydžio adata). Biopsija dažniausiai atliekama ultragarso, rečiau rentgeno kontrolėje. Stulpelinė biopsija (stora adata) - tai procedūra, kurios metu paimamas krūties audinio stulpelis išsamiems tyrimams atlikti. Ultragarso prietaisas padeda gydytojui tikslingai nukreipti adatą į darinio vietą. Specialia tuščiavidure adata paimamas nedidelis krūties audinio stulpelis (dažniausiai paimami 3 - 4 stulpeliai). Audinių stulpeliai siunčiami į laboratoriją, kur gydytojai patologai ištiria gautą medžiagą ir nustato tikslią galutinę patologijos diagnozę.
Gydymo Būdai
Pašalinti pagrindinę priežastį arba skausmą stiprinantį veiksnį. Nesteroidinius vaistai nuo uždegimo (NVNU). Vitaminų terapija ir homeopatiniai preparatai.
tags: #krutu #skausmas #pries #menstruacijas
