Mėnesinės yra natūralus ir svarbus procesas, vykstantis moters kūne, kuris dažniausiai kartojasi maždaug kas 24-38 dienas. Tačiau daugelis moterų bent kartą gyvenime susiduria su mėnesinių vėlavimu, kuris neretai kelia nerimą. Mėnesinių ciklo reguliarumas laikomas sveikos reprodukcinės sistemos ženklu, todėl bet kokie nukrypimai nuo įprasto ciklo dažnai sukelia klausimų. Kodėl mėnesinės kartais vėluoja? Ar tai yra rimtos sveikatos problemos požymis, ar tiesiog laikinas nukrypimas, susijęs su kasdieniais iššūkiais ar gyvenimo būdo pokyčiais?
Vėluojančios ar apskritai trumpam dingusios mėnesinės tarp vaisingo amžiaus merginų ir moterų - ne toks jau retas reiškinys. Verta paminėti, kad vidutiniškai moters ciklas trunka 25-30 d., tačiau ir 21-35 d. laikotarpis laikomas normaliu. Žinoma, pagrindinė ir pati dažniausia mėnesinių vėlavimo priežastis yra nėštumas. Jeigu nėštumo testas neigiamas, tačiau vis tik įtariate, kad galite būti nėščia, vertėtų nėštumo testą po kelių dienų atlikti pakartotinai, nes jo rezultatas gali būti klaidingai neigiamas.
Atsižvelgiant į įprastą mėnesinių ciklą, 7 ar daugiau dienų vėlavimas moters mėnesinėms gali reikšti nėštumą ar kitą sveikatos problemą. Moterims menstruacijų vėlavimas, išskyrus nėštumą, reiškia kiekvienos menstruacijos atsiradimą skirtingais intervalais. Kitaip tariant, nors 2-3 mėnesinių vėlavimas per metus laikomas normaliu, užsitęsusios mėnesinės gali rodyti nenormalią situaciją. Paprastai mėnesinės laikomos vėluojančiomis, jei paprastai mėnesinės būna reguliarios, o nuo jų termino praėjo daugiau nei trys dienos.
Pagrindinės mėnesinių vėlavimo priežastys
Mėnesinių ciklas yra jautrus įvairiems kūno pokyčiams ir aplinkos veiksniams. Štai keletas dažniausių priežasčių, kodėl mėnesinės gali vėluoti:
1. Stresas ir gyvenimo būdas
Stresas, tiek psichologinis, tiek fizinis, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme, ypač kortizolio kiekį. Per didelis kortizolio kiekis gali laikinai slopinti lytinius hormonus, atsakingus už menstruacijų ciklą. Dėl intensyvaus bei užsitęsusio streso sutrinka arba apskritai nutrūksta gonadotropinio liberino (GnRH) - hormono, reguliuojančio ovuliaciją ir ciklą - gamyba. Be to, intensyvus darbas, nuolatinis miego trūkumas ar emociniai išgyvenimai gali sukelti mėnesinių vėlavimą. Egzaminų sesijos, naujos darbovietės, drastiška svorio kaita, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas, ar apskritai bet kokia kita organizmui netikėta fizinė ar psichologinė veikla, sukelianti stresą, verčia jį gintis. Įtampai nuslūgus, mėnesinės grįžta, tačiau svarbu suvokti, kad tai buvo ženklas, jog būtina imtis atitinkamų veiksmų ir pasirūpinti savo sveikata. Paprastai, sumažinus streso lygį, menstruacijos atsistato. Suvaldyti stresą gali padėti gyvenimo būdo pokyčiai, taip pat meditacija, mankšta.
2. Kūno svorio pokyčiai
Staigus svorio sumažėjimas ar priaugimas taip pat gali paveikti mėnesinių ciklą. Kūno riebalų procentas daro tiesioginę įtaką estrogenų gamybai, kurie būtini normaliam ciklui palaikyti. Kai organizmui stinga riebalų ir kitų maisto medžiagų, jis negali tinkamai sintetinti hormonų. Pavyzdžiui, didelis kūno riebalų sumažėjimas gali slopinti estrogenų gamybą ir prailginti menstruacijų tarpą. Tuo tarpu spartus svorio priaugimas gali išbalansuoti hormonų lygį, dėl ko taip pat vėluoja mėnesinės. Mėnesinių vėlavimas siejamas ne tik su per mažu, bet ir drastiškai padidėjusiu kūno svoriu. Nutukimas taip pat turi įtakos estrogenų ir progesterono reguliacijai, todėl yra siejamas su mėnesinių vėlavimu ar laikinu nebuvimu. M. Rosser sako, kad kūno svorio pokyčiai yra viena dažniausių priežasčių, kodėl menstruacijų ciklai tampa nereguliarūs. Jei pastaruoju metu netekote ar priaugote 10 proc. ar daugiau savo kūno svorio, menstruacijų galite ir nesulaukti. „Ryškūs svorio pokyčiai, ypač lieknėjant, sutrikdo hormonų pusiausvyrą, - teigė daktarė. - Kai jūsų kūnas netenka ar priauga daug svorio, pakinta estrogenų kiekiai (priaugus svorio, estrogeno padaugėja, sulieknėjus - sumažėja), ir jūs galite nesubrandinti kiaušinėlio. Dėl šios priežasties sutrinka menstruacijų ciklas“.
3. Intensyvus sportas
Kaip ir dideli svorio pokyčiai, intensyvus sportas taip pat gali išderinti reprodukcinės sistemos hormonus. „Tai, pavyzdžiui, itin būdinga maratono bėgikėms ar balerinoms, - sakė M. Rosser. - Apkrovos jūsų kūnui gali sutrikdyti menstruacijų ciklą, ypač tada, jei tai eina koja kojon su lieknėjimu“. Pernelyg aktyvi arba nepakankama skydliaukės veikla taip pat gali lemti mėnesinių vėlavimą. Skydliaukė reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą, o tai gali daryti įtaką ir hormonų lygiui. Intensyvus sportavimas Pastaruoju metu intensyviai sportuojate sporto salėje ir stebitės, kodėl vėluoja mėnesinės? Ekstremalus fizinis aktyvumas gali sustabdyti menstruacijų ciklą, nes dėl jo sulėtėja medžiagų apykaita, o tai savo ruožtu gali sustabdyti ovuliaciją, nes organizmas stengiasi taupyti energiją. Sumažinus tempą mėnesinės turėtų sugrįžti.
4. Hormoniniai sutrikimai ir ligos
Hormoniniai svyravimai. Kūnas nuolat palaiko sudėtingą hormonų pusiausvyrą. Menstruacinio ciklo sutrikimai dažnai kyla dėl hormoninių problemų, tokių kaip sutrikusi skydliaukės veikla, policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ar perimenopauzė. Šie hormoniniai svyravimai gali pakeisti ovuliacijos laiką arba sukelti visišką ovuliacijos nebuvimą, dėl ko mėnesinės gali vėluoti. Moterys, sergančios policistinių kiaušidžių sindromu (PKS), kenčia dėl hormonų disbalanso, o su tuo siejamos ir vėluojančios arba nereguliarios mėnesinės. Pernelyg aktyvi arba nepakankama skydliaukės veikla taip pat gali lemti mėnesinių vėlavimą. Skydliaukė reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą, o tai gali daryti įtaką ir hormonų lygiui. Jei neštumo galimybė atkrinta, gydytojas turi patikrinti jūsų skydliaukės veiklą. Jums gali būti skirtas kraujo tyrimas skydliaukės hormonams patikrinti. Jei skydliaukės veikla iš tikrųjų bus sutrikusi, gydytojas paskirs vaistus, kurie sureguliuos jūsų hormonus. Lėtinės ligos, kaip, pavyzdžiui, diabetas ar celiakija, taip pat gali daryti neigiamą poveikį mėnesinių ciklui. Cukraus kiekio pokyčiai iš dalies lemia ir hormoninius pokyčius, tad kartais negydomas diabetas gali sutrikdyti ir mėnesinių ciklą. Tam tikros ligos. Tam tikros sveikatos būklės, kaip endometriozė ar cukrinis diabetas, gali paveikti mėnesinių ciklą. Be to, bet kokia sunki liga ar infekcija gali laikinai sutrikdyti ciklą, nes kūnas sutelkia resursus į bendrą sveikatos palaikymą. O ilgalaikės sveikatos problemos, tokios kaip PCOS ar endometriozė, reikalauja specialisto priežiūros ir gali būti dažna mėnesinių vėlavimo priežastis. Policistinių kiaušidžių sindromas Dėl šios ligos organizmas gamina daugiau androgenų, kurie gali trukdyti išsiskirti kiaušialąstei (ovuliacijai), todėl mėnesinės vėluoja arba būna praleistos. Be nereguliarių mėnesinių, dažni policistozės simptomai yra šie: per didelis veido plaukuotumas (hirsutizmas), nevaisingumas, svorio padidėjimas, spuogai, retėjantys plaukai. Dubens uždegiminė liga (DUL) - tai bakterinė infekcija, pasireiškianti, visų pirma, moterims, kurios negydo lytiškai plintančių ligų (LPL). Sergant lytiškai plintančiomis ligomis (LPL), pavyzdžiui, chlamidioze ar gonorėja mėnesinės išnyksta ne visada, vis tik šis sutrikimas - ne toks ir retas.
5. Vaistai ir kontracepcija
Dėl nereguliarių menstruacijų ciklo kartais gali būti kalti tam tikri vaistai. „Menstruacijos gali sutrikti moterims, kurios vartoja antidepresantus ar kitus psichiką veikiančius vaistus“, - pažymi daktarė, pridurdama, kad panašų poveikį menstruacijoms turi chemoterapijos vaistai. Kaltos gali būti ir kontraceptinės priemonės. „Nuo spiralių išplonėja gimdos audiniai, todėl kartais pacientėms neprasideda menstruacijos“, - aiškino M. Rosse. Nutraukus kontraceptinių hormoninių piliulių vartojimą, taip pat gali sutrikti ciklas: kartais prireikia kelių mėnesių, kol jis grįžta į įprastas vėžes. Mėnesinių ciklo sutrikimai galimi ir pradėjus arba nustojus vartoti / naudoti tam tikras kontraceptines priemones, pavyzdžiui, tabletes, implantus, žiedus, pleistrus ir t. t. Kai moteris naudoja kontraceptines priemones, jos ciklas būna pakankamai pastovus, atsikartojantis kas 28 dienas, silpniau ar gausiau kraujuojant. Tačiau net ir naudojant kontraceptines priemones gali pasitaikyti nereguliarus ciklas, dėl tų pačių priežasčių, kaip ir prie natūralaus ciklo: streso, dietos, per aktyvaus sporto. Pastoti taip pat galima, ir dažniausia dėl tos priežasties, jog moteris kelias dienas iš eilės pamiršta išgerti tabletę. Tad jeigu ir naudojate kontraceptines, mėnesinės vėluoja, prisiminkite, dėl kokių priežasčių tai galėjo nutikti, ir jeigu kyla įtarimų dėl nėštumo pasikonsultuokite su gydytoja.
6. Amžius ir gyvenimo etapai
Jaunoms merginoms, ypač paauglėms, kurioms mėnesinės apskritai neseniai prasidėjo, neišvengiamai pasitaikys mėnesių, kai jos gerokai vėluos arba apskritai nepasirodys. „Savo pacientėms paauglėms patariu savo kūną įsivaizduoti tarsi termometrą. „Kai būna karšta, termometrui prireikia šiek tiek laiko, kad jis pakiltų iki reikiamos skalės. Panašiai ir kūnui reikia šiek tiek laiko, kad jis pasivytų greitai besikeičiančius hormonus, todėl šiuo laikotarpiu gali būti menstruacijų ciklo sutrikimų“, - teigė gydytoja. Premenopauzė - tai pereinamasis laikotarpis, kurio metu moteris po truputį netenka vaisingumo. Vėlesnis laikotarpis - menopauzė - reiškia, kad nebevyksta ovuliacija ir moteriai nebus mėnesinių. Vidutinis amžius, kai tai įvyksta - 51 m. Premenopauzė vidutiniškai prasideda apie 45 m. moterims, tačiau pirmuosius vaisingumo mažėjimo ženklus gali pastebėti jau 35 m. Perimenopauzė - tai periodas, kai jūsų organizmas natūraliai pradeda ruoštis menopauzei, kuriai atėjus, menstruacijos dingsta visam laikui. Daugumai moterų perimenopauzė prasideda menstruacijų ciklo sutrikimais sulaukus 40 metų, bet ji gali prasidėti ir anksčiau. Jus gali kankinti karščio bangos ar nuotaikų svyravimai, įspėja M. Rosser. Jei šie simptomai tampa itin varginantys, jums gali padėti vaistai, pavyzdžiui, pakaitinė hormonų terapija.
7. Žindymas
Jei neseniai susilaukėte kūdikio ir maitinate krūtimi, tai gali laikinai sustabdyti mėnesines. Taip yra todėl, kad hormonas, dėl kurio Jūsų organizmas gamina motinos pieną, gali sustabdyti hormonus, kurie kontroliuoja Jūsų ciklą. Jei žindymą derinate su maitinimu iš buteliuko, tai gali neturėti tokio paties poveikio, o mėnesinės gali atsirasti jau praėjus penkioms ar šešioms savaitėms po gimdymo. Baigus maitinti krūtimi, menstruacinis ciklas normalizuojasi.
Kiek gali vėluoti mėnesinės?
Normalus ciklo svyravimas gali būti nuo 2 iki 7 dienų. Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei savaitę arba ciklas tampa nepastovus ir netolygus, o taip pat jei kartu su ciklo svyravimais pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, nepakeliami pilvo skausmai ar gausus kraujavimas, verta kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Kartais per didelis arba labai mažas tarpas tarp menstruacijų gali rodyti hormonų disbalansą ar kitą sveikatos problemą, kurią reikėtų išsamiau ištirti. Normalus mėnesinių ciklas turėtų būti 21-35 dienos, o kraujavimas įprastai trukti 2-7 dienas. Jei sutrikimai kartojasi ilgesnį laiką, pastebėjote stiprius ciklo pokyčius, pavyzdžiui, vietoje kelių dienų kraujavimo mėnesinės tęsiasi savaitę arba jei mėnesinės vėluoja daugiau nei kelis mėnesius, reikėtų apsilankyti pas gydytoją ginekologą ir paieškoti priežasties.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jeigu nereguliarus ciklas kartojasi dažnai arba tęsiasi kurį laiką, labai gausiai ir ilgai kraujuojama, arba jeigu ciklas nepasirodo kelis mėnesius, jeigu įtariate, jog galėjote pastoti, nedelskite ir kreipkitės pas ginekologę. Jei mėnesinės vėluoja retkarčiais, nerimauti tikriausiai nereikėtų. Tačiau susirūpinti būtina, jeigu mėnesinių nebuvo ilgiau nei 1 mėn. arba pajutote kokių nors neįprastų simptomų. Ką daryti, kai mėnesinės vėluoja? Paprastai nieko, tačiau, jei pasireiškia bet kuris iš toliau išvardytų simptomų, svarbu nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą: Netikėtas gausus kraujavimas Stiprus skausmas Vėmimas ir pykinimas Galvos svaigimas Didelis karščiavimas.
Menstruacinio ciklo paaiškinimas: 4 fazių ir hormonų vadovas
Kad diagnozė būtų tiksli, gydytojas gali rekomenduoti atlikti kelis tyrimus: bendrąjį kraujo tyrimą, nėštumo testą, skydliaukės ir kiaušidžių funkcijos, prolaktino tyrimus.
Dažniausiai pasitaikantys mėnesinių ciklo sutrikimai:
- Priešmenstruacinis sindromas (PMS): Simptomai, tokie kaip nerimas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas, dirglumas, prasta koncentracija, taip pat fiziniai simptomai, tokie kaip raumenų ir galvos skausmas, pilvo skausmas ar pūtimas, krūtų jautrumas, žarnyno sutrikimai, nuovargis.
- Dismenorėja: Spazminis intensyvus skausmas pilvo apačioje, prasidedantis kelias dienas prieš mėnesines ir išnykstantis keletą po, taip pat nuolatinis nestiprus skausmas.
- Menoragija: Ypač gausus ir ilgas kraujavimas.
- Amenorėja: Menstruacijos neprasideda merginoms iki 15 metų arba moteris nekraujuoja bent tris mėnesius iš eilės.
Tam, kad būtų galima paskirti tinkamiausią individualų gydymą, ginekologas nustatys, kokio tipo mėnesinių ciklo sutrikimas jus kamuoja.
tags: #menstruacijos #velavo #po #gripo
