Vaisingumas ir jo ryšys su kontraceptikų vartojimu - aktuali ir dažnai diskutuojama tema. Nors viešoje erdvėje sklando įvairūs svarstymai, moksliniai tyrimai ir medicinos specialistų nuomonės pateikia aiškesnį vaizdą.
Moksliniai tyrimai ir vaisingumo atsistatymas
Po hormoninių kontraceptikų vartojimo neretai vaisingumas atsistato greitai, o kartais pastojimas įvyksta dar hormoninių kontraceptikų vartojimo metu. Baigus vartoti hormoninius kontraceptikus, daugumai moterų menstruaciniai ciklai sunormalėja greitai. Tačiau daliai moterų, nors iki hormoninių kontraceptikų buvo reguliarūs mėnesinių ciklai, po jų vartojimo tampa visiškai nereguliarūs. Viena vertus, maždaug 75 proc. moterų ovuliacija įvyksta pirmojo ciklo metu (Jankūnas, 2001). Kita vertus, mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys, kad moterys, kurios yra vartojusios kontraceptikus, gali pastoti sunkiau nei niekada nevartojusios.
Bracken (1990) su bendraautoriais pastebėjo, kad moterys po hormoninių kontraceptikų vartojimo pastoja po 5,88 ciklo (95% CI 5,38- 6,38), o nevartojusios - po 3,64 ciklų (95% CI 3,49- 3,79). Šie skirtumai rodo, kad hormoninius kontraceptikus vartojusiosios pastoja maždaug dvigubai vėliau. Tai ypač aktualu moterims, kurios turi genetinį polinkį susilpnintai ovuliatorinei funkcijai (Bracken, 1990).
Kitas tyrimas, publikuotas prestižiniame JAMA žurnale S. Linn: ištyrus 3 214 ištekėjusias moteris nustatyta, kad iš planuojančių nėštumą moterų 13 ir daugiau mėnesių nepastojo 24,8 proc. praeityje vartojusių hormoninius kontraceptikus, kai iš nevartojusiųjų tablečių toks pat ilgas nepastojimo laikotarpis pasitaikė tik 10,6% (Linn, 1982).
Tačiau duomenys apie vaisingumo atsistatymą po hormoninių kontraceptikų vartojimo nėra vienareikšmiai. Tyrimai, publikuoti žurnale Fertility and Sterility, pateikia išvadas, kad po vartotų hormoninių kontraceptikų, pastojimo tikimybė 12 mėnesių laikotarpyje yra 72-94 proc. ir yra panaši kaip ir po gimdos spiralės naudojimo (71-92 proc.), prezervatyvų (91 proc.) ir natūralaus šeimos planavimo (92 proc.) (Barnhart, 2009).
Peržiūrėjus pagrindines duomenų bazes, nebuvo rasta tyrimų, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad sudėtinių kontraceptinių tablečių (SKT), pleistro ar žiedo naudojimas turi kokią nors neigiamą įtaką moterų vaisingumui. Dvidešimt dviejų tyrimų metaanalizė, kurioje dalyvavo 14 884 moterys, parodė, kad nutraukus hormoninę kontracepciją, bendras nėštumo dažnis per pirmuosius 12 mėnesių buvo 83,1 proc. Tyrimai rodo, kad nuo 79 iki 96 proc. moterų pastoja per pirmuosius 12 mėnesių nuo SKT vartojimo nutraukimo. Tai esmingai nesiskiria nuo kitų kontracepcijos rūšių vartotojų ir bendros populiacijos, nevartojančios kontracepcijos. SKT vartojimo trukmė neturi reikšmingos įtakos vaisingumo atsistatymui, nutraukus jų vartojimą. Danijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 3 727 moterys, parodė, kad ilgalaikis SKT vartojimas neturėjo jokio žalingo poveikio pacienčių vaisingumui.
„Nutraukus vartoti kontraceptikus pastoti galima iš karto, nes vaisingumas sugrįžta labai greitai, ypač jeigu anksčiau nebuvo kokių nors endokrininių problemų ar onkologinės ligos“, - sako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė dr. Ingrida Basevičienė.
Iš tikrųjų, didžiausią riziką susirgti vėžiu turi moterys su BRCA1 ir BRCA2 genais, kurie yra paveldimi, todėl prieš vartojant bet kurias kontraceptines tabletes, pirmiausia, reikėtų pasidaryti tyrimą dėl šių genų. Taip pat reikėtų pasidomėti ar kitos šeimos moterys nėra turėjusios vėžinių susirgimų. Tuomet reikėtų ieškoti kitų kontraceptinių priemonių, kurių sudėtis skiriasi.
Pasak specialistų, svarbu suprasti, kad kontraceptikai turėtų būti skiriami ir vartojami individualiai, nes būtent dėl neteisingo vaistų vartojimo gali atsirasti šalutinis poveikis. “Be abejo, kontraceptikų vartojimas turi savo riziką, tačiau tą riziką turi įvertinti gydytojas - ginekologas. Tik ginekologas gali nurodyti, kokius, kaip ir kada galima vartoti kontraceptikus, ir kokią riziką jie sukelia“, - pabrėžė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolita Skinderskienė.
Kontraceptinių tablečių sudėtyje yra hormonų, kurie įvairiais būdais veikia organizmą. Todėl dažnai pasireiškia šalutinis poveikis. Šalutinis poveikis labai skiriasi skirtingiems asmenims ir skirtingoms tablečių rūšims. Paprastai jie palengvėja per 2-3 mėnesius nuo tablečių vartojimo pradžios. Kiekvienas žmogus į kiekvieną tabletę reaguoja skirtingai. Asmeniui gali tekti išbandyti keletą skirtingų rūšių tablečių, kol suras sau tinkamą. Kai asmuo nustoja vartoti tabletes, jo organizmas grįžta į tokį, koks buvo prieš pradedant vartoti tabletes.
Vaistininkė Edita Stankevičiūtė sako, kad tai - du pagrindiniai mitai, kurių yra bijoma labiausiai. Kontraceptikai yra skirtingų rūšių, skiriasi jų hormoninės sudėtys, o poveikis priklauso nuo moters amžiaus, jos turimų ligų. Galų gale tai lemia ir žalingi įpročiai.
Hormoninių kontraceptikų poveikis ir kiti veiksniai
Hormoninių kontraceptikų poveikis vėlesniam vaisingumui susijęs ne tik su ovuliacijos slopinimu, tačiau ir su jų poveikiu į organizmo imlumą infekcijoms. Kontraceptinės tabletės sudaro ypač palankias sąlygas chlamidijų užkratui: šia infekcija po kontraceptikų susergama net 70% dažniau (Šaulauskienė, 2001). Tarp chlamidijų infekcijos ir negimdinio nėštumo yra vienareikšmis ryšys. Todėl geriančioms šias tabletes negimdinio nėštumo pavojus didesnis. Išplitusi chlamidijų infekcija sukelia kiaušintakių ir kiaušidžių uždegimus. Dėl negimdinio nėštumo ir infekcinių komplikacijų, suprantama, prarandamas neretai ir vaisingumas. Be to, kontraceptiniai hormonai priskiriami steroidinių preparatų grupei ir veikia panašiai kaip kortizonas: mažina imunologinę organizmo reakciją, jautrumą. Tačiau uždegimo nestabdo, ir moterys dėl to laiku nesikreipia į gydytoją ir ilgai nesigydo (Šaulauskienė, 2001).
I.Basevičienė sako, kad dažnos žmonių baimės apie kontraceptines priemones kyla dėl nepagrįstų mitų - taip atsitinka dėl nežinojimo. „Kalbama, kad kontraceptikai gali sukelti vėžį ir nevaisingumą. Tai - du pagrindiniai mitai, kurių yra bijoma labiausiai. Kontraceptikai yra skirtingų rūšių, skiriasi jų hormoninės sudėtys, o poveikis priklauso nuo moters amžiaus, jos turimų ligų. Galų gale tai lemia ir žalingi įpročiai.
„Dabar tarp jaunimo yra populiaru rūkyti elektronines cigaretes. Kol kas neturime duomenų apie jų žalą organizmui, bet kad jos kenkia - tikra tiesa. Turėjau 15-16 metų pacienčių, kurios pradėjo rūkyti nuo dvylikos metų ir nebegalėjo jų atsisakyti. Todėl visada reikia prisiminti, kad žalingi įpročiai veikia mūsų gyvenseną labiau nei hormoninė kontracepcija. Nikotinas paankstina menopauzę, nes jis sekina kiaušides ir didina tromboembolinių komplikacijų riziką.
Aišku, mes gyvename aplinkoje, apie kurios poveikius organizmui ne visiškai žinome, tad reikia prisiminti ir radiacijos poveikį. Kalbėjausi ir su kolegomis, kad šiais laikais į kairę ir į dešinę yra atliekami nepagrįsti radiologiniai tyrimai. Jų reikėtų atsisakyti, nes tai yra pakankamai didelė spinduliuotė, kuri žeidžia mūsų lytines ląsteles. Tai gali turėti įtakos ne tik kiaušidžių veiklai, bet ir didinti apsigimimų riziką. Moterims nuo 35 metų ir vyrams nuo 37 metų didėja chromosominių apsigimimų rizika, nes viskas sensta. Plastinės operacijos padeda atrodyti gražiai iš išorės, bet tai, kad tavo vidus dėvisi, niekaip nepaslėpsi. Svoris auga dėl užkandžiųBaimė, kad hormoninė kontracepcija skatins priaugti svorio, kilo iš tų laikų, kai dėl sąnarių ligų būdavo duodami sintetiniai antinksčių hormonai, skatinantys nutukimą. „Žmonės nesupranta, kad tai yra visiškai kitokie hormonai ir kitoks poveikis. Kalbama, kad viščiukai yra pumpuojami hormonais, tad jų yra mėsoje, bet reikia suprasti, jog tai nėra tos pačios medžiagos. Galbūt dėl to žmonės ir bijo, kad pradės vartoti hormonus ir prasidės sveikatos problemos“, - svarsto pašnekovė.
I.Basevičienė pasakojo, kad kontraceptinės priemonės yra naudojamos ne tik norint užkirsti kelią nėštumui, bet ir kaip gydymo priemonė. „Hormoninė kontracepcija nutukimo neskatina - ji visiškai neįsilieja į medžiagų apykaitos grandį. Tačiau kai pacientei sumažėja netenkamo kraujo kiekis, organizmas savaime gerina apetitą. Mūsų svoris priklauso ne nuo medikamentų, o nuo to, kaip dažnai užkandžiaujame. Tikrai nepastebėjau, kad paskyrus hormoninę kontracepciją moteris nutunka, suserga vėžiu ar kitomis ligomis. Reikia neužmiršti, kad hormoninė kontracepcija ne tik apsaugo nuo nėštumo, tačiau ir padeda suvaldyti nereguliarias, gausias, skausmingas mėnesines, plaukuotumą, veido odos problemas. Tai yra visapusė nauda - pacientė yra ir gydoma, ir sulaukia pagalbos kitais klausimais“, - aiškino Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė dr. Ingrida Basevičienė.
Taip pat reikia sklaidyti mitą, kad kontraceptikų vartojimas pakenks vaisingumui. „Vaisingumą siečiau su gamta - ką gamta davė, taip ir bus. Jis prasideda nuo pirmų mėnesinių, bet pasitaiko atvejų, kad paauglė pastojo net neprasidėjus mėnesinėms. Įvyko ovuliacija, paauglė nežinojo, kad jai tuoj prasidės mėnesinės, ji turėjo nesaugius lytinius santykius ir pastojo. Arba vienuolikmetė turėjo kelis nesaugius lytinius santykius ir greitai pastojo. Tikrai galima teigti, kad vaisingumas yra didžiausias jauname amžiuje, tačiau tai nereiškia, kad tokio jauno amžiaus paauglės turėtų susilaukti vaikų. Mes, specialistai, pabrėžiame, jog paauglių nėštumai turi žalos organizmui, todėl tikrai to neskatinu.
Anot pašnekovės, šiais laikais moterys planuoja nėštumą vėliau. Pirmiausia jos nori užsitikrinti stabilų darbą, gyvenamąjį plotą, tinkamus santykius su antrąja puse, pakeliauti po pasaulį ir tik tuomet pradeda planuoti vaiką. „38 metų moteris nusprendžia, kad atėjo laikas ir tuomet išgirsta, jog kiaušidžių rezervas jau pasibaigė. Moteriai per gyvenimą įvyksta 350-400 mėnesinių ciklų. Esame pastebėję, kad kuo anksčiau mėnesinės prasideda, tuo greičiau rezervas ir baigiasi. Kai kuriais atvejais, kai mergaitės gimsta su mažu kiaušidžių rezervu, net rekomenduojama kontraceptikais pristabdyti folikulus, kad jie nesubręstų paauglystėje. Todėl kai išgirstu keturiasdešimtmetes sakancias, kad jos dar planuoja susilaukti vaiko ateityje, primenu, jog žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Taip pat nereikia bijoti, kad tabletės paveiks vaisingumą pradėjus planuoti šeimą - nutraukus vartoti kontraceptikus pastoti galima iš karto, nes vaisingumas sugrįžta labai greitai, ypač jeigu anksčiau nebuvo kokių nors endokrininių problemų ar onkologinės ligos“, - kalbėjo I.Basevičienė.
Kontraceptinių tablečių tipai ir šalutinis poveikis
Yra du pagrindiniai kontraceptinių tablečių tipai. Kombinuotųjų tablečių sudėtyje yra estrogeno ir progestino, kuris yra sintetinė natūralaus hormono progesterono forma, o mini tablečių sudėtyje yra tik progestino. Kontraceptinės tabletės veikia žmogaus hormonų kiekį, todėl atsiranda įvairių šalutinių poveikių. Šis poveikis paprastai išnyksta per 2-3 mėnesius, tačiau jis gali išlikti.
Kai kurios dažniausiai pasitaikantys kontraceptinių tablečių šalutiniai poveikiai yra:
- Stebėjimas tarp mėnesinių: Kraujavimas tarp mėnesinių, arba tepimas, reiškia, kai tarp mėnesinių ciklų atsiranda kraujavimas iš makšties. Jis gali atrodyti kaip lengvas kraujavimas arba rudos išskyros.
- Pykinimas: Kai kurios moterys pirmą kartą pradėjusios vartoti kontraceptines tabletes jaučia lengvą pykinimą, tačiau jis paprastai praeina.
- Krūtų jautrumas: Vartojant kontraceptines tabletes dažnai krūtys būna jautrios, ypač netrukus po to, kai žmogus pradeda jas vartoti.
- Galvos skausmas ir migrena: Kontraceptinių tablečių sudėtyje esantys hormonai gali sukelti arba padidinti galvos skausmų ir migrenos dažnį.
- Svorio padidėjimas: Kontraceptinėse tabletėse dažnai kaip galimas šalutinis poveikis nurodomas svorio padidėjimas, nors tyrimai to dar nepatvirtino.
- Nuotaikos pokyčiai: Hormonai atlieka svarbų vaidmenį žmogaus nuotaikai ir emocijoms.
- Praleistos mėnesinės: Kontraceptinių tablečių vartojimas gali sukelti labai silpnas mėnesines arba praleistas mėnesines.
- Sumažėjęs lytinis potraukis: Kai kuriems žmonėms kontraceptinės tabletės gali turėti įtakos lytiniam potraukiui, arba libido.
- Išskyros iš makšties: Vartojant tabletes gali atsirasti makšties išskyrų pokyčių.
- Akių pokyčiai: Kai kuriais tyrimais hormoniniai pokyčiai dėl tablečių vartojimo siejami su akių ragenos sustorėjimu.
Nors kontraceptinės tabletės yra saugios vartoti daugumai moterų, tyrimai susiejo jų vartojimą su tam tikra rizika, pavyzdžiui, padidėjusia kraujo krešulių ir aukšto kraujospūdžio rizika, kas gali sukelti širdies priepuolį arba insultą.
Kaip veikia kontraceptikai? - NWHunter
Kontracepcijos nauda ir alternatyvos
Sudėtinė hormoninė kontracepcija (SKT) turi ne tik kontraceptinį, bet ir gydomąjį bei apsauginį poveikius. SKT yra efektyviausia priemonė gydant policistinių kiaušidžių sindromą, skausmingas menstruacijas, aciklinius kraujavimus. Moterys, kurioms diagnozuota lėtinė anovuliacija - viena iš dažniausiai pasitaikančių nevaisingumo priežasčių - gydytos SKT ir nutraukus jų vartojimą, savaime pastoja dvigubai dažniau nei negydytos pacientės. Apsauginis SKT poveikis sumažina geležies stokos mažakraujystės išsivystymą, mažina kiaušidžių cistų, endometriozės, gimdos miomų ir gimdos bei kiaušidžių vėžio santykinę riziką.
Be to, kontraceptinės tabletės gali padėti esant nereguliarioms, skausmingoms ar gausioms mėnesinėms, endometriozei, spuogams ir priešmenstruaciniam sindromui (PMS).
Žmonėms, kurie negali arba nenori vartoti kontraceptinių tablečių, yra kitų galimybių, tokių kaip prezervatyvai, diafragmos, makšties žiedai, intrauterininiai prietaisai (IUD), implantai ir gimstamumo kontrolės injekcijos.
Svarbiausia yra tai, kad kontraceptinių tablečių vartojimas, nepaisant jų sudėties, formos ir vartojimo trukmės, neturi neigiamos įtakos moterų galimybei pastoti po jų vartojimo nutraukimo. Labai svarbus yra kvalifikuotas moters konsultavimas, įrodymais grįstos informacijos pateikimas, paneigiant mitus, suteikiant tikras žinias ir padedant pacientei pasirinkti jai tinkamiausią kontracepciją.
tags: #kontraceptiku #poveikis #vaisingumui
