Menu Close

Naujienos

Menstruacijų ciklo pradžia: viskas, ką reikia žinoti

Menstruacinis ciklas - tai sudėtingas ir nuolat besikeičiantis procesas moters organizme, susijęs su reprodukcine funkcija. Jis prasideda su lytiniu brendimu ir baigiasi menopauze. Suprasti, kaip veikia šis ciklas ir kokie veiksniai jį gali paveikti, yra itin svarbu moters sveikatai ir gerovei.

Kas yra menstruacijų ciklas?

Menstruacijų ciklas (kartais vadinamas moters ciklu) - tai periodiškas reiškinys, kuris apytiksliai kartojasi kas mėnesį. Jis prasideda nuo pirmosios mėnesinių kraujavimo dienos ir tęsiasi iki kitų mėnesinių pradžios. Šis ciklas yra reguliuojamas hormonų ir susideda iš kelių fazių.

Normalus mėnesinių ciklas svyruoja nuo 21 iki 35 dienų, o kraujavimo trukmė - nuo 2 iki 7-9 dienų. Ciklą pradedame skaičiuoti nuo pirmos mėnesinių kraujavimo dienos iki kitų mėnesinių pirmos dienos. Pirmosios mėnesinės (menarchė) mergaitėms paprastai atsiranda apie 12-14 metus, tačiau pradžia gali svyruoti nuo 10 iki 15 metų. Iš pradžių ciklas gali būti nereguliarus ir nusistovi per kelerius metus.

Menstruacijų ciklo fazės

Menstruacinis ciklas yra sudarytas iš keturių pagrindinių fazių, kurias lemia hormonų pokyčiai:

1. Menstruacijų fazė

Tai pirmoji ciklo fazė, kuri prasideda pirmąją kraujavimo dieną. Ji trunka nuo dviejų iki septynių dienų. Šiuo metu estrogenų ir progesterono kiekis yra mažiausias, todėl moterys gali jausti nuovargį. Mėnesinių metu pasišalina gimdos gleivinė, kuri buvo paruošta nėštumui, bet nebuvo apvaisinta. Tai reiškia, kad kiaušinėlis praėjusiame cikle nebuvo apvaisintas, todėl hormonų lygiai sumažėja ir suvešėjusi gimdos gleivinė nebereikalinga.

Mėnesinių fazės schema

2. Folikulinė fazė

Ši fazė prasideda kartu su menstruacine faze ir baigiasi ovuliacijos metu. Jos metu pogumburis siunčia signalą hipofizei, kad ši išskirtų folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH). FSH stimuliuoja kiaušides gaminti folikulus, kurių kiekviename yra nesubrendęs kiaušinėlis. Bręstantis folikulas didina estrogeno lygį, o tai skatina gimdos gleivinės atsinaujinimą ir paruošimą galimam nėštumui. Folikulinė fazė gali trukti 7-21 dieną, tačiau paauglėms ji gali būti ilgesnė.

3. Ovuliacija

Tai trumpiausia fazė, trunkanti apie 1 dieną. Ji įvyksta maždaug ciklo viduryje, likus maždaug 14 dienų iki kito ciklo pradžios. Prieš ovuliaciją smarkiai pakyla liuteinizuojančio hormono (LH) lygis, todėl subrandintas kiaušinėlis išlaisvinamas iš kiaušidės ir keliauja kiaušintakiais link gimdos. Šiuo metu gimdos kaklelis tampa minkštas ir pakyla, o makšties gleivės tampa skaidrios ir gausesnės, primenančios kiaušinio baltymą. Būtent šioje fazėje moteris gali pastoti. Svarbu atsiminti, kad vyro sperma gali išlikti gyvybinga iki 5 dienų, todėl pastoti galima ir prieš 5 dienas iki ovuliacijos.

Ovuliacijos dienos schema

4. Liuteininė fazė

Ši fazė prasideda iškart po ovuliacijos ir trunka apie 10-16 dienų. Kai folikulas išlaisvina kiaušinėlį, jis tampa geltonkūniu, kuris išskiria hormonus - daugiausia progesteroną ir šiek tiek estrogeno. Jei įvyksta apvaisinimas, organizmas pradeda gaminti žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG), o geltonkūnis tęsia hormonų gamybą nėštumui palaikyti. Jei apvaisinimas neįvyksta, geltonkūnis nyksta, hormonų lygis mažėja, gimdos gleivinė pradeda atsisluoksniuoti ir pasišalina su krauju bei gleivėmis - prasideda naujos mėnesinės. Šioje fazėje dažnai pasireiškia priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomai.

Kada menstruacijų ciklas laikomas sutrikusiu?

Nors ciklo trukmė gali svyruoti, yra tam tikri rodikliai, rodantys ciklo sutrikimą:

  • Ciklas trunka ilgiau nei 35 dienas arba trumpiau nei 21 dieną.
  • Mėnesinės kartojasi per dažnai (dažniau nei kas 21 dieną) arba per retai (rečiau nei kas 35 dienas).
  • Ciklų trukmė per metus skiriasi 10 ir daugiau dienų.
  • Vėluojančios mėnesinės, kai jų nebūna vieną mėnesį ir ilgiau.
  • Kraujavimas tarp mėnesinių.
  • Labai gausus arba ilgiau kaip 7 dienas trunkantis kraujavimas.

Veiksniai, įtakojantys menstruacijų ciklą

Menstruacijų ciklo reguliarumui įtakos turi daugybė veiksnių:

  • Amžius: Pirmieji 3-5 metai po mėnesinių pradžios ir paskutiniai 10 metų iki menopauzės yra laikas, kai dažniau stebimi ciklo pokyčiai. Perimenopauzė, laikas prieš menopauzę, gali prasidėti apie 40 metus ir tęstis iki 10 metų.
  • Stresas: Stresinės situacijos, tokios kaip darbas, valgymo sutrikimai (ypač staigus svorio netekimas), intensyvus sportavimas, gali laikinai sutrikdyti hormonų gamybą, atsakingą už reguliarų ciklą.
  • Ligos: Skydliaukės ligos gali sukelti nereguliarų ciklą. Apie 40% moterų, sergančių skydliaukės ligomis, turi nereguliarų ciklą, kuris gali būti trumpas arba ilgas, lydimas svorio pokyčių, nervingumo, odos sausumo ar nuovargio.
  • Svorio pokyčiai: Per didelis kūno svoris arba staigus jo netekimas, taip pat valgymo sutrikimai (pvz., anoreksija) gali sutrikdyti hormonų gamybą ir sukelti nereguliarias arba nebuvo mėnesines. Nutukimas gali lemti gausesnį kraujavimą.
  • Medikamentų vartojimas: Kai kurie vaistai gali turėti įtakos ciklui.
  • Fizinis krūvis: Per didelis fizinis krūvis taip pat gali sutrikdyti ciklą.
Veiksniai, įtakojantys menstruacijų ciklą

Kaip sekti savo menstruacijų ciklą?

Anksčiau moterys mėnesines žymėdavo kalendoriuose, tačiau dabar yra daugybė patogių programėlių (pvz., „Flo Health“, „Clue“), kurios padeda sekti ciklą. Įvedant duomenis apie mėnesinių pradžią, kraujavimo tipą, skausmą, nuotaikas ir kitus simptomus, programėlė „susipažįsta“ su jūsų organizmu ir gali tiksliai prognozuoti ciklo eigą, vaisingas dienas ar artėjantį PMS.

Kodėl mėnesinių programėlės tampa tokios populiarios? - „What in the World“ podcast'as, BBC World Service

Kaip palengvinti menstruacijų simptomus?

Nors apie 85% vaisingo amžiaus moterų patiria bent vieną PMS simptomą, yra būdų palengvinti nemalonius pojūčius:

  • Mityba: Atsisakykite pridėtinio cukraus, nes jis gali skatinti estrogeno gamybą ir pabloginti simptomus. Vartokite daugiau omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių turinčių produktų (pvz., linų sėmenų). Galima rinktis juodąjį šokoladą vietoje saldumynų.
  • Vitaminai ir mineralai: Pakankamas magnio, B grupės vitaminų, vitaminų D ir E kiekis gali padėti sumažinti PMS simptomus ir mėnesinių skausmą.
  • Vaistažolių arbatos: Ramunėlių arbata gali padėti palengvinti nemalonius pojūčius ir skausmą.
  • Atsipalaidavimo būdai: Joga, meditacija ar kvėpavimo pratimai gali padėti suvaldyti stresą.
  • Aktyvumas: Nors gali būti sunku, palaikykite sveiką gyvenseną ir nesunkų fizinį aktyvumą. Sportuoti nerekomenduojama tik esant stipriam skausmui.
  • Vengti kofeino: Kofeinas skatina streso hormono kortizolio išsiskyrimą, kuris gali sustiprinti skausmą.

Svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus ir, esant nuolatiniams ar stiprėjantiems simptomams, pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu-ginekologu.

tags: #menstruaciju #ciklo #pradzia