Nėštumas yra ypatingas laikas moters gyvenime, kupinas įvairių fizinių ir emocinių pokyčių. Vienas iš dažnai pasitaikančių, bet nerimą keliančių simptomų yra gausus prakaitavimas. Dažnai būsimoms mamoms linkime mėgautis nėštumu. Tačiau vasarą nuotaiką neretai sugadina gausus prakaitavimas, kuris nėščioms moterims būna ir dažnesnis, ir intensyvesnis. Šiame straipsnyje aptarsime prakaitavimo nėštumo metu priežastis, laikotarpį, kada jis yra gausiausias, kaip elgtis su šiuo nepatogumu ir kada verta kreiptis į gydytoją.
5 faktai apie prakaitavimą nėštumo metu
Nėštumo metu pagausėjęs prakaitavimas yra gana įprastas reiškinys. Jis atsiranda dėl kelių pagrindinių priežasčių:
- Hormonų pokyčiai: Nėštumo metu organizme smarkiai padidėja estrogeno ir progesterono kiekis, kuris gali tiesiogiai paveikti prakaito liaukų veiklą. Suaugusios moters organizme yra dviejų tipų prakaito liaukos. Vienos jų išsidėsčiusios odoje daugmaž tolygiai, kitos, priklausomos nuo hormonų, - labai tankiai kaktos, pažastų, lytinių organų srityje. Nuo hormonų priklausančių prakaito liaukų veikla moterims suaktyvėja antroje mėnesinių ciklo pusėje ir ypač per nėštumą.
- Kūno temperatūros padidėjimas: Dėl hormoninių pokyčių ir didėjančios kraujo apytakos nėščiosios kūno temperatūra dažnai pakyla. Tai skatina kūną prakaituoti daugiau, siekiant išlaikyti normalų temperatūros balansą. Nėštumo metu moters organizme cirkuliuoja daugiau kraujo, todėl šilumos pojūtis gali būti dar intensyvesnis.
- Medžiagų apykaitos pokyčiai: Nėštumo metu padidėja medžiagų apykaita, todėl kūnas gamina daugiau šilumos, o tai taip pat skatina prakaitavimą. Pagreitėjusi medžiagų apykaita taip pat gali būti gausesnio prakaitavimo priežastis.
- Kraujotakos sistema: Dėl padidėjusio kraujo kiekio ir padidėjusios širdies veiklos, kraujas teka arčiau odos paviršiaus, taip sukeldamas šilumos pojūtį ir prakaitavimą.
- Svorio padidėjimas: Judant ir nešiojant papildomą svorį, gali prireikti daugiau pastangų tiems judesiams atlikti, ypač paskutinįjį trimestrą. Šios papildomos pastangos ir sukuria daugiau šilumos.
Kiti veiksniai, lemiantys prakaitavimą nėštumo metu, yra prieš nėštumą buvęs antsvoris, bendra moters fizinė parengtis, per nėštumą darbe ir namuose patiriamas stresas bei įtampa, dabar priaugtas svoris, nėštumą lydinčios ligos, charakterio ypatumai (drovumas ir pan.), vartojami aštraus kvapo ir skonio maisto produktai, drabužiai, avalynė.
Taip pat žr. liga ar infekcija. Peršalus, susirgus gripu ar kita liga / infekcija, padidėja kūno temperatūra, lemianti ir gausesnį prakaitavimą.
Hipertiroidizmas (skydliaukės hiperfunkcija). Nėštumo metu skydliaukės aktyvumo padidėjimas, nulemtas hormoninių pokyčių, taip pat gali lemti aukštesnę kūno temperatūrą ir prakaitavimą.
Vaistų vartojimas. Maistas ir gėrimai.
Nerimas. Prakaitavimas yra natūrali reakcija į stresą ir nervingumą.
Kuriuo nėštumo laikotarpiu prakaitavimas taps gausiausias ir kodėl?
Gausiausias prakaitavimas dažniausiai pasireiškia nuo antro nėštumo trimestro, kai susiformavusi placenta pradeda gaminti vis daugiau su nėštumu susijusių hormonų. Jis tęsiasi ir intensyvėja vėlesniais nėštumo mėnesiais. Šiuo laikotarpiu moters kūnas susiduria su didžiausiais hormoniniais pokyčiais ir fiziologiniais pakitimais. Didėjant vaisiui, padidėja ir kraujo apytaka bei medžiagų apykaita, o tai dar labiau skatina prakaitavimą. Be to, trečiame trimestre kūdikio padėtis gali sukelti spaudimą motinos organams, dar labiau padidinant diskomfortą.
Prakaitavimas, tiek dieną, tiek ir naktį, pasitaiko itin dažnai. Vos užsimezgus naujai gyvybei, t. y. pirmąjį nėštumo trimestrą, pagausėjęs prakaitavimas kaip tik gali tapti vienu pirmųjų nėštumo požymių. Tyrimų duomenimis, maždaug 35 proc. moterų.
Ką daryti, jei nėštumo metu prakaituojate labai gausiai?
Nors prakaitavimas nėštumo metu - dažnas reiškinys, patartina apie jį pasikalbėti su gydytoju. Dažnai nėščiosios drovisi apie tai paklausti arba mano, kad ginekologui tokia bėda nerūpi. Tai nėra visiška tiesa. Nėštumą prižiūrintis gydytojas tikrai galėtų jums patarti. Jeigu prakaitavimas yra itin didelis, kai kuriais atvejais net verta pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu.
Jei prakaitavimas kelia didelį diskomfortą, yra keletas būdų, kaip jį sumažinti:
- Drabužių pasirinkimas: Dėvėkite laisvus, lengvus ir natūralių audinių (pvz., medvilnės, merinų vilnos) drabužius, kurie leidžia odai kvėpuoti.
- Gerkite daug vandens: Hidratacija yra svarbi norint išlaikyti kūno temperatūros balansą ir išvengti dehidratacijos dėl prakaitavimo. Gausiai prakaituodamos moterys netenka nemažai skysčių, tad organizmas gali siųsti dehidratacijos signalus. Dėl to ypač svarbu gerti daug vandens. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml.
- Venkite karštų vietų: Stenkitės vengti ilgalaikio buvimo karštose ar prastai ventiliuojamose vietose. Jei įmanoma, naudokite ventiliatorius arba oro kondicionierius. Vėsinkite namus.
- Venkite aštraus maisto: Aštrus maistas gali padidinti prakaitavimą, todėl geriau rinktis lengvesnius patiekalus. Kai kurie maisto produktai bei gėrimai gali paskatinti prakaitavimą ir karščio bangas. Stebėkite, koks maistas potencialiai provokuoja prakaitavimą, ir stenkitės šių produktų vartoti kuo mažiau.
- Naudokite drėkinančias priemones: Prakaitavimas gali sausinti odą, todėl naudokite drėkinamuosius kremus, kad išlaikytumėte odos sveikatą.
- Tinkama higiena: Nereikėtų vasarą pamiršti galbūt net kelis kartus per dieną nusimaudyti po šiek tiek vėsesniu dušu, naudoti dezodoruojamųjų priemonių.
- Kontrastinis prakaituojančių vietų dušas.
- Atkreipkite dėmesį į naudojamą tekstilę. Jei vargina gausus naktinis prakaitavimas, įsigykite specialią drėgmę sugeriančią patalynę.
Kaip įveikti naktinį prakaitavimą nėštumo metu?
Naktinis prakaitavimas gali ypač trukdyti miegui, tačiau yra būdų, kaip jį sumažinti:
- Vėdinimas: Miegamasis turi būti gerai vėdinamas.
- Tinkami drabužiai ir patalynė: Pasistenkite dėvėti iš prakaitą sugeriančių audinių - medvilnės, merinų vilnos ir pan. - siūtus drabužius.
- Atsipalaidavimo technikos prieš miegą pagerina jo kokybę ir sumažina karščio bangas.
- Stenkitės suvaldyti stresą. Gerai išsimiegokite. Nepailsinčios gimdyvės tarsi patenka į užburtą ratą: miego stygius lemia stresą, kuris savo ruožtu sukelia išsimiegoti trukdančias naktines karščio bangas. Nors dažnai po vaikelio gimimo tai atrodo misija neįmanoma, labai svarbu pakankamai miegoti.
Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau, miegą trikdo dažnas šlapinimasis, nugaros skausmai, krūtų jautrumas, padidėjusio pilvo diskomfortas, kojų mėšlungis, rėmuo, dėl pakitusios medžiagų apykaitos, hormonų ir padidėjusio svorio išpilantis prakaitas.
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.
Dalinamės patarimais, kaip pagerinti miego kokybę [Lankstūs Treneriai]
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors pagausėjęs prakaitavimas nėštumo metu dažniausiai yra normalus fiziologinis reiškinys, yra situacijų, kai būtina kreiptis į gydytoją. Jei pagausėjęs prakaitavimas ar karščio pojūtis trukdo kasdieniam gyvenimui arba jei atsiranda kitų simptomų, tokių kaip karščiavimas, šaltkrėtis ar svorio kritimas, būtina kreiptis į gydytoją.
Gausus prakaitavimas vis dar vargina po kūdikio gimimo praėjus 6 savaitėms.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Be to, didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies.
Taip pat svarbu atminti, kad jei nėštumo metu yra būtina tęsti gydymą dėl kai kurių gretutinių ligų (padidinto kraujospūdžio, infekcinių ligų, cukrinio diabeto ir kt.) ar su nėštumu atsiradusios būklės ar ligos, tai reikia daryti tik gydytojo priežiūroje ir tik gydytojui paskyrus.
Jeigu pirmieji sąrėmiai prasideda naktį, pasistenkite pamiegoti ir taupyti jėgas gimdymui. Jeigu negalite, užsiimkite kokia nors išblaškančia veikla. Sąrėmiams kartojantis kas 10-15 min., jeigu jaučiatės neblogai, galite likti namuose, pažįstamoje aplinkoje, stenkitės kuo daugiau judėti. Jeigu jaučiatės prastai, visada geriau vykti į ligoninę.
Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.
Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją.
Susilpnėjo vaisiaus judesiai.
Mitybos ir vitaminų svarba nėštumo metu
Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). Maistas turėtų būti be saldiklių, sintetinių dažiklių ir priedų.
Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Jei vartojama mažai pieno produktų, kalcio skiriama gerti papildomai.
Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Nėščiosioms ir žindančioms moterims skiriama 1000-2000 TV vitamino D per dieną.
Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Nėštumą prižiūrinčiam specialistui nusprendus, maisto papildai su geležimi gali būti skiriami ir profilaktiškai.
Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Tačiau, anot akušerės ginekologės, visoms nėščiosioms rutininis polivitaminų skyrimas nėra rekomenduojamas.
Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama.
Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S. Neverauskienė.
Vaistų vartojimas ir fizinis aktyvumas nėštumo metu
Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs geriausiai tinkantį medikamentą. Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. 1985-2015 m. buvo atliekamas tyrimas, kurio metu tirta daugiau nei 150 000 nėštumo atvejų. Tyrėjai įvertino moterų, vartojusių paracetamolį, aspiriną, ibuprofeną, diklofenaką ir naprokseną, medicinines pastabas. Taigi nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Pasak V. Uzelienės, besilaukiančios moterys turėtų būti atsargesnės užsiimdamos fizine veikla, o kai kurių veiklų nėštumo metu reikėtų iš viso atsisakyti. „Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.
Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Negalima užsiimti sporto šakomis, galinčiomis sukelti kritimo pavojų, pvz., jojimu, slidinėjimu, čiuožimu, dviračių sportu, gimnastika, taip pat tokiu sportu, kur yra smūgio į pilvą rizika (kontaktiniu sportu).
Kelionės, saulė ir pirtis nėštumo metu
Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.
Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Aukšta temperatūra neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, karštis yra viena iš sutrikusio vaisiaus vystymosi priežasčių.
Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. „Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S. Neverauskienė.
