Menstruacijų ciklas - sudėtingas ir jautrus procesas, kurį veikia ne tik hormonai, bet ir gyvenimo būdas, stresas, mityba ar kontracepcijos priemonės. Dėl to moterys kartais susiduria su tarpcikliniu kraujavimu - tai gali būti vienkartinis reiškinys arba pasikartojantis simptomas. Nors kraujavimas po mėnesinių ne visada reiškia rimtą sveikatos sutrikimą, tam tikrais atvejais jis gali būti svarbus signalas apie hormonų disbalansą, ovuliaciją ar net tam tikrus pokyčius gimdoje. Kai kuriais atvejais toks kraujavimas po mėnesinių, ypač jei jis atsiranda praėjus savaitei po menstruacijų, yra susijęs su ovuliacija. Tačiau jei kraujavimas tęsiasi, stiprėja ar atsiranda skausmas, svarbu išsiaiškinti priežastį. Tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias ginekologines priežastis, galinčias sukelti kraujavimą po mėnesinių, kada kreiptis į specialistą ir kaip sau padėti.
Ką reiškia kraujavimas po mėnesinių?
Ar kraujavimas po mėnesinių reiškia, kad kažkas negerai? Ne visada. Kartais kraujavimas po mėnesinių gali būti visiškai normalus fiziologinis reiškinys - pavyzdžiui, susijęs su ovuliacija ar natūraliu hormonų svyravimu. Tačiau jei kraujavimas kartojasi, trunka ilgai arba jį lydi kiti simptomai - tai gali būti ženklas, kad reikia pasikonsultuoti su gydytoju.
Normali menstruacijų trukmė yra nuo 3 iki 7 dienų. Jei kraujavimas po mėnesinių pasireiškia dar tą pačią savaitę arba praėjus savaitei po mėnesinių, gali būti keletas paaiškinimų. Vienas dažniausių - ovuliacinis kraujavimas, pasireiškiantis ciklo viduryje, kai vyksta kiaušialąstės išsiskyrimas. Šis kraujavimas dažniausiai yra labai lengvas, trumpalaikis, dažnai nepastebimas, o moteris nejaučia jokio skausmo.
Tačiau jei kraujavimas yra gausesnis, tęsiasi kelias dienas, išsiskiria tamsus kraujas, ar net kraujo krešuliai ir pasireiškia skausmas - tai jau gali būti susiję su hormonų disbalansu, gimdos gleivinės (endometriumo) pakitimais ar net gerybiniais dariniais, tokiais kaip polipai ar miomos. Kad geriau suprastumėte savo ciklą ir galimus pokyčius, verta stebėti ovuliacijos laiką - tam gali padėti ovuliacijos testai, kuriuos patogu naudoti namuose. Reguliarus ciklo sekimas padeda greičiau atpažinti netipinius kraujavimus ir kreiptis pagalbos laiku.
Jei tuo metu jaučiate diskomfortą, skausmą ar mėšlungį, galima naudoti nereceptinius vaistus nuo skausmo, pavyzdžiui, Ibuprofen, Dolmen, Nalgesin ar kitus. Taip pat rekomenduojama rinktis švelnius, natūralius intymios higienos prausiklius, kurie padeda palaikyti natūralią makšties mikroflorą ir nepažeidžia gleivinės, ypač esant jautrumui.
Dažniausios ginekologinės priežastys kraujavimui po mėnesinių
Kokios priežastys dažniausiai sukelia kraujavimą po mėnesinių ir kada verta sunerimti? Dažniausios priežastys - ovuliacinis kraujavimas, hormonų disbalansas, gerybiniai gimdos dariniai (polipai, miomos), endometriozė bei kontracepcijos poveikis. Šie sutrikimai gali pasireikšti skirtingais simptomais, tačiau visus juos sieja bendras požymis - kraujavimas po mėnesinių.
Ovuliacinis kraujavimas
Tai viena iš dažnų priežasčių, ypač jei pasireiškia kraujavimas po mėnesinių praėjus savaitei, jis yra lengvas, trunka vieną dieną ir nėra skausmingas. Jis atsiranda dėl kiaušinėlio išsilaisvinimo iš kiaušidės. Kad sužinoti ar tai ovuliacinis kraujavimas, galite įsigyti ovuliacijos testą.
Hormonų disbalansas
Estrogeno ir progesterono disbalansas gali sukelti kraujavimą tarp ciklų. Dažniau tai pasireiškia paauglystėje, po gimdymo, žindymo metu arba artėjant menopauzei. Taip pat gali atsirasti dėl streso, svorio svyravimų ar skydliaukės sutrikimų. Todėl moterims labai svarbu stebėti ciklą, vesti užrašus ar žymėtis simptomus specialioje programėlėje. Jei ciklas tampa nereguliarus, pasikonsultuoti su gydytoju.
Gimdos polipai ir miomos
Tai gerybiniai dariniai gimdoje, kurie gali sukelti kraujavimą po mėnesinių, dažnai gausesnį ar trunkantį ilgiau nei įprasta. Simptomai gali būti skausmas, spaudimas pilvo apačioje, kraujavimas po lytinių santykių ar tepliojimas tarp ciklų. Jei atsiranda papildomų simptomų - verta apsilankyti konsultacijai pas gydytoją.
Endometriozė
Ši lėtinė būklė, kai gimdos gleivinės audinys auga už gimdos ribų, gali sukelti ne tik kraujavimą po mėnesinių, bet ir labai stiprų skausmą, ypač ciklo metu, bei nevaisingumą. Endometrioze atveju kraujavimas gali būti tamsesnis, kartais su krešuliais. Šios nemalonios būklės simptomams palengvinti gali padėti skausmui malšinti skirti preparatai.
Kontraceptinės priemonės
Pradėjus vartoti hormoninius kontraceptikus ar pakeitus juos, gali pasireikšti vadinamasis adaptacinis kraujavimas. Paprastai jis praeina per 2-3 mėnesius. Jei nepraeina - būtina keisti metodą ar pasitarti su gydytoju. Tačiau svarbu nenutraukti vartojimo savavališkai - ciklas gali dar labiau išsibalansuoti.
Be to, visais atvejais svarbu stebėti ne tik patį kraujavimą, bet ir kitus lydinčius simptomus: skausmą, kvapą, išskyras bei bendrą savijautą. Jei pastebite, kad kraujavimas po mėnesinių kartojasi ar ilgėja - nedelskite, kreipkitės į ginekologą.
Kada kraujavimas po mėnesinių reiškia rimtesnį sutrikimą?
Kokie požymiai leidžia įtarti, kad kraujavimas po mėnesinių nėra paprastas ciklo svyravimas, o rimtesnio sveikatos sutrikimo ženklas? Jei kraujavimas yra dažnas, stiprus, trunka ilgai, pasikartoja kiekvieną ciklą ar jį lydi skausmas, karščiavimas, nemalonaus kvapo išskyros ar bendros savijautos pablogėjimas - tai ženklas, kad būtina kreiptis į ginekologą ir atlikti tam tikrus tyrimus.
Kaip jau minėjome, trumpalaikis, šviesus kraujavimas po mėnesinių gali būti susijęs su ovuliacija. Tačiau yra situacijų, kai kraujavimas tarp ciklų rodo struktūrinius ar uždegiminius gimdos, gimdos kaklelio ar makšties sutrikimus. Tokiais atvejais būtina profesionali apžiūra, o kartais - tyrimai ar gydymas. Kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia šie simptomai:
- Kraujavimas pasikartoja kelis ciklus iš eilės
- Kraujavimas atsiranda po lytinių santykių
- Kraujo spalva tamsi, su krešuliais, gausesnė nei įprasta
- Kraujavimą lydi aštrus skausmas ar spazmai
- Atsiranda nemalonus išskyrų kvapas, niežulys ir deginimas makštyje
- Pasireiškia tarpmenstruaciniai tepliojimai kartu su pilvo pūtimu, šlapinimosi pokyčiais ar karščiavimu
Šie požymiai gali būti susiję ne tik su hormonų disbalansu ar endometrioze, bet ir su uždegimais (pavyzdžiui, gimdos kaklelio erozija, bakterinės infekcijos) ar net ankstyvais onkologinių ligų etapais. Todėl delsti ir atidėlioti vizito pas ginekologą nereikėtų.
Kaip sau padėti laukiant vizito pas gydytoją?
Ką galima padaryti pačiai, kol laukiama gydytojo konsultacijos ar tyrimų? Žinoma, svarbiausia - stebėti savo kūno signalus. Taip pat reikėtų vengti dirgiklių, naudoti švelnias higienos priemones ir, jei reikia, palengvinti simptomus vartojant nereceptinius vaistus nuo skausmo.
Laukdamos specialisto vizito, moterys dažnai jaučia nerimą - ypač kai nežino, ar situacija rimta. Tuo metu svarbu nepanikuoti, o imtis švelnių savipagalbos priemonių. Būtinai stebėkite kraujavimo pobūdį ir ciklo datą. Veskite užrašus ar naudokitės ciklo sekimo programėlėmis. Naudokite natūralias, higienos priemones - venkite kvapnių įklotų ar agresyvių muilų. Ir sekite ovuliaciją - ypač jei įtariate, kad kraujavimas galėtų būti susijęs su ovuliacija. Taip pat galite naudoti priemones menstruacijoms, kurios padeda palaikyti reguliarų ciklą. Jei kraujavimas pasireiškė netikėtai arba trunka ilgai, verta turėti po ranka higienos priemonių, tokių kaip: higieniniai įklotai, menstruacinės taurės, paketai ar tamponai.
Kaip mėnesinių ciklo stebėjimo programėlės gali būti panaudotos prieš jus
Paauglystė - tai intensyvių pokyčių metas, lydimas spartaus fizinio augimo ir lytinio brendimo. Mergaitėms šis laikotarpis dažniausiai prasideda apie 10-11 metus ir baigiasi apie 14-16 metus. Vienas svarbiausių brendimo ženklų - pirmosios mėnesinės (menarche). Nors jų atsiradimo laikas kiekvienai merginai skiriasi, dažniausiai įtaką daro genetika, kūno sudėjimas, gyvenimo būdas ir mityba.
Kas lemia mėnesinių pradžią?
Pagrindiniai veiksniai:
- Paveldimumas (pavyzdžiui, menarchės amžius mamai)
- Nėštumo eiga ir svoris gimimo metu
- Kūno masė - mergaitėms, turinčioms viršsvorį, mėnesinės dažnai prasideda anksčiau
- Aktyvi fizinė veikla, miego trūkumas, stresas - gali atitolinti mėnesinių pradžią
Ar nereguliarios mėnesinės paauglystėje yra normalu?
Pirmaisiais metais po menarchės visiškai normalu, jei mėnesinės būna nereguliarios. Hormoninė sistema - pogumburio, hipofizės ir kiaušidžių ašis - dar tik bręsta, todėl ciklo trukmė ir kraujavimo pobūdis gali stipriai svyruoti.
Mėnesinės gali:
- Atsirasti dukart per mėnesį arba praleisti vieną ar du mėnesius
- Trukti kartais 3, o kartais 7 dienas
Paprastai per 2-3 metus ciklas stabilizuojasi. Norint geriau sekti pokyčius, rekomenduojama naudotis specialiomis mobiliosiomis programėlėmis.
„Dažniausias paauglių klausimas, kai mėnesinės tampa nereguliarios arba visai dingsta - ar aš vaisinga? Tokiais atvejais, kai sutrikimai yra laikini arba galima padėti vaistais, labai svarbu merginą nuraminti, paaiškinti, kas vyksta jos organizme ir kodėl. Aiškumas ir supratimas padeda sumažinti nerimą bei skatina pasitikėjimą gydytoju,“ - sako gydytoja Inga Rudzikienė.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Pasikonsultuoti su vaikų ar paauglių ginekologu rekomenduojama, jei:
- Mėnesinės prasidėjo jaunesnei nei 10 metų mergaitei
- Sukakus 15 metų - jų vis dar nėra
- Praėjo daugiau nei 3 metai nuo krūtų atsiradimo, bet mėnesinių dar nebuvo
- Ciklas viršija 90 dienų praėjus metams nuo pirmųjų mėnesinių
- Po 3 metų nuo menarchės ciklas trumpesnis nei 21 ar ilgesnis nei 35 dienos
- Anksčiau buvusios reguliarios mėnesinės staiga tampa nereguliarios ar dingsta
- Kraujavimas itin gausus (paketą/tamponą reikia keisti dažniau nei kas 3-4 val.)
- Yra stiprus skausmas, lydimas pykinimo, vėmimo, galvos skausmų
- Pastebimas kraujavimas tarp ciklų ar neaiški mažakraujystė
„Labai rekomenduočiau visoms paauglėms, prasidėjus mėnesinėms, jas nuosekliai registruoti - kada prasideda ir baigiasi, koks jų gausumas. Tam puikiai tinka mobiliosios programėlės arba paprastas kalendorius. Tokia stebėsena padeda geriau suprasti organizmo pokyčius ir iškilusias problemas. Taip pat labai naudinga, jei mergina vizito metu turėtų su savimi naujausius kraujo tyrimų rezultatus,“ - pasiruošimo gydytojo vizitui svarbą pabrėžia akušerė ginekologė I.Rudzikienė.
Galimos priežastys
Mėnesinių ciklo sutrikimus gali lemti:
- Fizinis pervargimas - ypač sportuojant intensyviai. Ciklas dažnai normalizuojasi sumažinus krūvį ar koregavus mitybą.
- Stresas - labai dažnas veiksnys paauglių gyvenime. Padeda reguliarus miegas (8-9 val.), poilsis ir streso valdymo įgūdžiai.
- Valgymo sutrikimai (anoreksija, bulimija) - būtina profesionali pagalba.
- Hormoniniai sutrikimai - tokie kaip policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės ar antinksčių veiklos pokyčiai.
- Nėštumas - jei paauglė seksualiai aktyvi, visada reikia įvertinti galimybę.
Jei mėnesinės neprasideda visai, priežastis gali būti genetiniai sindromai, įgimti lytinių organų vystymosi sutrikimai ar chromosomų pakitimai.
„Dar vienas svarbus aspektas - mityba. Paauglystėje merginos dažnai kritiškai vertina savo kūną ir griebiasi įvairių dietų, siekdamos greito rezultato. Mamoms verta pasidomėti, ką ir kiek jų dukra valgo.“ - pataria gydytoja.
Skausmingos mėnesinės - kada tai neramina?
Šiek tiek skausmo mėnesinių metu yra normalu - gimda susitraukinėja pašalindama gleivinę. Tačiau jei skausmas labai stiprus, jį lydi vėmimas, viduriavimas, galvos skausmai ar silpnumas, tai gali būti endometriozės ar kitų rimtesnių sutrikimų požymis.
Kaip diagnozuojami ciklo sutrikimai?
Gydymo pradžia - nuoseklus pokalbis su gydytoju. Vėliau atliekama ginekologinė apžiūra, ultragarsinis tyrimas, prireikus - hormoniniai tyrimai ir endokrinologo konsultacija.
Svarbu žinoti: kiekvienos paauglės organizmas unikalus, tačiau reguliarus stebėjimas, atviras bendravimas su tėvais ir profesionalų pagalba - svarbiausi žingsniai siekiant užtikrinti gerą lytinę ir bendrą sveikatą.
Pasitikėjimas tarp mamos ir dukros - kelias į saugesnę paauglystę
Lytinė sveikata - tai ne tik medicininis klausimas, sprendžiamas gydytojo kabinete. Tai jautri, asmeniška ir labai svarbi tema, kurią verta aptarti ir namuose. Saugus, palaikantis ryšys tarp tėvų ir paauglio - ypač svarbus, kad jaunas žmogus jaustųsi girdimas, priimtas ir drąsiai galėtų ieškoti atsakymų į jam rūpimus klausimus.
Atviras, pagarbus pokalbis šeimoje padeda ne tik geriau suprasti save ir kūno pokyčius, bet ir kuria pasitikėjimo atmosferą, kurioje paaugliui lengviau kreiptis pagalbos, jei to prireiktų. Tokia aplinka tampa svarbiu pagrindu sveikai emocinei ir fizinei brandai.
„Atvirumas ir stiprus tarpusavio ryšys tarp mamos ir dukros yra ypač svarbūs. Mėnesinės - kiekvienos moters gyvenimo dalis, signalizuojanti apie sveiką organizmą ir vaisingumą. Visgi, kartais dėl tam tikrų ligų ar gyvenimo būdo pokyčių šis ciklas gali sutrikti. Kaip atpažinti, kada šie pokyčiai yra įprasti, o kada reikėtų apsilankyti pas gydytoją?
„Įprastai menstruacijos kartojasi kas 21-35 dienas, skaičiuojant nuo pirmos kraujavimo dienos iki kitų mėnesinių pradžios, jos trunka nuo 2 iki 7 dienų ir yra netenkama 5-80 ml kraujo. Normalu, jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios kraujavimo ir ciklo trukmė yra nepastovi, tai lemia nebrandi pogumburio ir hipofizės kiaušidžių ašis bei dėl to atsirandantys hormonų kiekių svyravimai. Dažniausiai jie savaime susitvarko per 2-3 metus.“, - pažymi I. Akušerė-ginekologė atkreipia dėmesį, kad menstruacijų ciklo sutrikimai gali atsirasti likus keliems metams iki menopauzės. Menstruacijų ciklo sutrikimams įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, tokie kaip stresas, moters svorio pokyčiai, intensyvus sportas ar tam tikrų vaistų vartojimas. Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu jų neignoruoti ir kreiptis į gydytoją. Tokie pokyčiai gali signalizuoti apie įvairias ligas, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromą, endometriozę, gimdos miomas, polipus ar krešumo sutrikimus. I. Urbonėlienė pasakoja, kad nereguliarių mėnesinių gydymas priklauso nuo jų priežasties ir pobūdžio. Dažnai gali pakakti sumažinti streso lygį, subalansuoti darbo-poilsio režimą ir mėnesinių ciklas susitvarko savaime.
„Nereguliarioms, gausioms ar skausmingoms mėnesinėms gydyti gali būti išrašomos sudėtinės kontraceptinės tabletės ar hormoninė gimdos spiralė. Kai pagrindinis nusiskundimas yra skausmas, skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Svarbu akcentuoti, kad dažnai nereguliarios mėnesinės gali atsirasti kaip neginekologinių organizmo ligų simptomas. Specialistė primena, kad norint pasirūpinti gera sveikata, moterims svarbu reguliariai apsilankyti pas gydytoją ginekologą.
„Profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą vertėtų kartą per metus. Vizito metu surenkama informacija apie pacientės mėnesinių ciklą, buvusias ginekologines operacijas, ligas. Taip pat atliekama ginekologinė apžiūra, o prireikus - ir ginekologinis ultragarsinis ištyrimas bei kiti papildomi tyrimai“, - pasakoja I. Be to, verta prisiminti, kad moterims nuo 25 iki 59 metų taikoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kurios metu pacientėms nuo 25 iki 34 metų kartą per 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Nuo 35 iki 59 metų kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje, jeigu AR ŽPV tyrimas yra teigimas.
Ne laiku prasidėjusios mėnesinės gali sukelti diskomfortą - sugadinti ilgai lauktas atostogas ar laisvalaikį, sujaukti kitus planus. Prasidėjus pirmosioms mėnesinėms, jos dažniausiai susireguliuoja per keletą metų nuo jų atsiradimo pradžios. Normalus mėnesinių ciklas yra 21-35 dienos, o kraujavimo trukmė svyruoja nuo 2 iki 7 dienų. G. Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad stabiliausias mėnesinių ciklas stebimas tarp 20-40 m. amžiaus moterų. Pirmieji 3-5 m. nuo mėnesinių pradžios ir paskutiniai 10 m.
„Jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios jų ciklas ir kraujavimo trukmė svyruoja, tai normalu. Kreiptis į specialistą reiktų tada, jei ciklo trukmė staiga tapo trumpesnė nei 21 diena arba ilgesnė nei 35 dienos, jei mėnesinių ciklas staiga prarado bet kokį iki tol buvusį reguliarumą ir dėsningumą, jei kraujuojama daugiau nei 7-10 dienų, arba jei mėnesinių nebuvo 6 mėn. „Žinoma, kiekvienos moters mėnesinių trukmė gali būti skirtinga. Vienos kraujuoja 7 dienas, kitos vos 2-3 dienas. Susirūpinti reiktų, jei pavyzdžiui 3 dienų trukmės kraujavimas staiga pailgėjo iki 8 ar dar daugiau dienų ir tai nutiko ne vieną kartą, bet tampa tendencija. Anot specialistės, mėnesinių reguliacija yra itin sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja tam tikros smegenų struktūros ir vidiniai lytiniai organai. Mėnesinių ciklo sutrikimų priežasčių gali būti daug ir įvairių, o tarp jų - tiek fizinės kilmės, tiek psichologinės kilmės negalavimai: „Verta paminėti skydliaukės veiklos sutrikimus - dažniausiai mėnesinės sutrinka dėl nepakankamos skydliaukės funkcijos. Mėnesinių ciklas taip pat gali sutrikti sergant sunkiomis lėtinėmis ligomis, esant kai kurioms kiaušidžių patologijoms, kaip policistinių kiaušidžių sindromas, taip pat dėl gimdos miomų, polipų. Menstruacijos gali išsibalansuoti ir dėl gyvenimo būdo pokyčių, pavyzdžiui, griežtos dietos, didelio fizinio krūvio, streso ir įtampos. G. Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad stresas, o ypač itin didelis stresas bei įtampa, gyvenimo sukrėtimai gali sutrikdyti iki tol buvusį reguliarų mėnesinių ciklą. Dažniausiai tai yra laikina - stresui praėjus, mėnesinės dažniausiai susireguliuoja savaime. „Nėra atlikta didelių ir patikimų mokslinių tyrimų rodančių, kaip tiksliai stresas veikia mėnesines, bet pavienės, nedidelės apimties studijos arba paneigia, arba pagrindžia šį ryšį. Jei moters simptomus įvertinęs ginekologas nustato, kad mėnesinių ciklas neatitinka normos, jį sureguliuoti reikia. Priemonės ciklo reguliavimui priklauso nuo moters amžiaus ir nuo ciklo sutrikimo priežasties. Pasak G. Denafaitės-Jaseliūnienės, vienais atvejais užtenka sudėtinių kontraceptinių tablečių, kitais atvejais galima rinktis hormoninę gimdos spiralę. „Gydytojas ginekologas atlieka visus reikiamus tyrimus, reikalingus mėnesinių ciklo sutrikimų priežastims įvertinti, tad pajutus pokyčius organizme reikėtų kreiptis į profesionalus. G. Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad sunerimti reikėtų pasikeitus ne tik mėnesinių ciklui, bet ir atsiradus kitiems požymiams. „Skausmingos mėnesinės gali būti endometriozės požymis, taip pat skausmingumas gali būti sąlygotas gimdos miomų, kartais dėl dubens uždegiminės ligos, gimdos kaklelio patologijų ir kt. Reikėtų paminėti, kad skausmingos mėnesinės dažniau būdingos merginoms iki 20 m. amžiaus, negimdžiusioms, toms, kurios turi itin gausias mėnesines, taip pat pastebimas ir šeiminis polinkis. Priemonių sureguliuoti mėnesines ir sumažinti jų skausmingumą yra. Ji atkreipia dėmesį, kad nereguliarios mėnesinės iš esmės netrukdo pastoti. Tačiau jei esant nereguliariam ciklui kartu diagnozuojamos tokios ligos kaip policistinių kiaušidžių sindromas arba endometriozė, pastoti gali būti sunkiau: „Reikėtų paminėti, kad gydytojui visada lengviau skaičiuoti nėštumo trukmę ir nustatyti gimdymo terminą, kai mėnesinės būna reguliarios ir moteris žino paskutinių mėnesinių datą. Moterys paprastai patiria menstruacinį ciklą nuo 11-12 metų iki maždaug 50 metų. Per šiuos 40 metų dažnai pasitaiko nenormalus kraujavimas ne įprasto ciklo metu. Jei tai išlieka, būtina pasikonsultuoti su ginekologu. Įprastas menstruacinis ciklas vyksta kas 28-35 dienas, trunka 7-8 dienas ir paprastai yra neskausmingas, be krešulių. Ciklas prasideda pirmąją vienų mėnesinių kraujavimo dieną (1 diena) ir baigiasi pirmąją kitų mėnesinių dieną. Vidutinis ciklas trunka apie 28 dienas, tačiau gali skirtis. Ilgesni nei 35 dienos arba trumpesni nei 21 diena ciklai laikomi nenormaliais. Nenormalus kraujavimas gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tačiau būdingas tam tikrais gyvenimo etapais. Pirmaisiais metais po menstruacijų pradžios mėnesinės gali būti nereguliarios (nuo 9 iki 16 metų). Kai moterys artėja prie menopauzės (apie 50), ciklai gali sutrumpėti, o kraujavimas gali tapti lengvesnis arba retesnis. Yra daug nenormalaus kraujavimo priežasčių, nuo nedidelio iki rimto. Norėdami nustatyti priežastį, ginekologas surinks išsamią ligos istoriją ir atliks fizinį egzaminą. Papildomi tyrimai gali apimti kraujo tyrimą ir ultragarsą gimdai ištirti. Turėdami mėnesinių kalendorių 4-6 mėnesius, galite gauti vertingų įžvalgų. Skydliaukės funkcijos tyrimai taip pat svarbūs, nes skydliaukės hormonų sutrikimai gali sukelti kraujavimo problemų. Nenormalaus kraujavimo gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties, paciento amžiaus, kraujavimo sunkumo ir būsimų nėštumo planų. Vaistiniai preparatai: Nehormoniniai vaistai gali sumažinti skausmą ir kraujavimą. Chirurgija: Kai kurioms moterims gali prireikti chirurginiu būdu pašalinti kraujavimą sukeliančias ataugas (pvz., miomas ar polipus). Tai dažnai galima padaryti naudojant histeroskopiją. Endometriumo abliacija, kai šiluma suardo gimdos gleivinę, gali sumažinti arba sustabdyti kraujavimą, tačiau gali turėti įtakos vaisingumui. Pastebėjus nereguliarų menstruacinį ciklą ar nenormalų kraujavimą, labai svarbu pasikonsultuoti su ginekologu. Nenormalaus kraujavimo priežasties supratimas yra veiksmingo gydymo pagrindas.
tags: #menstruacijos #sukresejes #kkr
