Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pasiekimų gerinimas yra nuolatinis procesas, apimantis vaikų ugdymosi stebėjimą, vertinimą ir atitinkamų metodų bei priemonių taikymą. Svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir pasižymi jam būdingu raidos tempu, todėl to paties amžiaus vaikų pasiekimai natūraliai gali skirtis.
Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas ir pradedamas teikti vaikui, kai jam sukanka 5 metai. Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas.
Ugdymo sritys ir kompetencijos
Priešmokyklinio ugdymo Bendrojoje Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Visos ugdymosi sritys yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis.
Ugdymo turinys ikimokyklinėse įstaigose neskaidomas į atskirus dalykus ir vyksta integruotai. Nėra apibrėžta, kiek laiko turi būti skiriama būtent ugdomajai veiklai. Veiklos rūšys yra integruojamos atsižvelgiant į vaiko vystymosi ypatumus ir gyvenimo ritmą. Ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios ir ugdomos integraliai.
Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.
Vertinimo formos ir metodai
Formuojamasis vertinimas - tai vertinimas, skirtas individualiai pažangai skatinti ir stebėti. Jis vyksta nuolat stebint, susidarant nuomonę, kalbantis su vaiku, diskutuojant ir analizuojant. Vertinimas fiksuojamas mokytojo pasirinktoje formoje, pavyzdžiui, užrašuose.
Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos pasiekimams vertinti pateikiami trijų pasiekimų lygių požymiai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pasiekimų vertinimai pateikiami aprašomuoju būdu - trumpais komentarais, nusakančiais, kokios yra mokinio stiprybės, kas jau pasiekta, ką reikia tobulinti. Informacija apie mokinio pasiekimus kaupiama ir fiksuojama mokinio pasiekimų apraše, aplanke ar skaitmeninėse laikmenose.
Formuojamasis vertinimas svarbus mokinio pažangos skatinimui ir stebėjimui ugdymo procese. Teikiamas grįžtamasis ryšys padeda mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipia, ką dar reikia išmokti, ir leidžia mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą.
Apibendrinamasis vertinimas patvirtina mokinio pasiekimus, baigus temą, skyrių, kursą, modulį ar programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Mokytojas atlieka vaikų ugdymosi pažangos ir pasiekimų vertinimą pagal visas ugdomas kompetencijas ir visas aprašytas pasiekimų sritis, aptaria jį su tėvais (globėjais) ir parengia rekomendaciją.
Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme pedagogai laisvai renkasi pedagoginės veiklos formas ir metodus. Svarbu, kad pasirinkimas atitiktų šiuolaikinio ugdymo nuostatas ir būtų individualizuotas, pavyzdžiui, pritaikytas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui. Taip pat auklėtojas turėtų naudoti subalansuotus metodus, išlaikant pusiausvyrą tarp ugdytojo inicijuotų ir vaikų sugalvotų veiklų.
Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose pagrindiniu ugdymosi metodu laikomas žaidimas. Taip pat taikomi stebėjimo, tyrinėjimo, demonstravimo, pokalbio, pasakojimo, diskusijų, problemų sprendimo, projektinės veiklos metodai. Praktikuojamas šokis, vaidyba, muzikavimas, vizualinė raiška.
Pasiekimų sritys ir lygiai
Remiantis kompetencijų raidos aprašu, išskirtos pasiekimų sritys, kurios sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Šie lygiai skirti formuojamajam vertinimui.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Esminiai gebėjimai apima maisto ragavimą, ruošimą, higienos įgūdžius, saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisyklių supratimą, tinkamų ir netinkamų prisilietimų atpažinimą.
Kitas vertybinis požiūris: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus. Esminiai gebėjimai apima judėjimo įgūdžius: pralindimą pro kliūtis, stovėjimą, atsispyrimą, bėgimą, šuolius, pusiausvyros išlaikymą, judesių koordinaciją, kamuolio metimą ir spardymą, taisyklingą kūno laikyseną.
Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas ir kontekstai
Gairėse pateikiama aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdytinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymo(si), Gairėse įtvirtinamas Programos rengimas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriant netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Modeliuojami įvairūs kontekstai:
- Žaismės kontekstas: palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, skatina džiaugsmą ir nuostabą tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant.
- Judraus patirtinio ugdymo(si) kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: padeda kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, dalyvaujant vaikų subkultūros ir aplinkų kultūrų kūrime.
- Kalbų įvairovės kontekstas: kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, kalbų pažinimui.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia vaikų smalsumą, įtraukia į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti reiškinius ir jų ryšius.
- Realios ir virtualios aplinkos kontekstas: papildo ir praplečia realybės kontekstus skaitmeninėmis galimybėmis, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: kuriama vaizduotę, smalsumą kelianti aplinka, akcentuojantis patį kūrybos procesą.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo principai
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas
- Žaismės principas
- Sociokultūrinio kryptingumo principas
- Integralumo principas
- Įtraukties principas
- Kontekstualumo principas
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas
Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Pasiekimų ir pažangos vertinimas yra neatskiriama ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo proceso dalis. Jų ugdymosi stebėjimas, pasiekimų ir pažangos vertinimas bei apmąstymas ugdytojui padeda geriau pažinti kiekvieną vaiką, atpažinti jo pasiekimus skirtingose ugdymosi srityse ir išsiaiškinti ugdymosi poreikius.
Pedagogas, atsižvelgdamas į šiuos vaiko ugdymosi poreikius, gali numatyti tolesnio vaiko ugdymosi pasiekimus, daromą pažangą bei atrinkti tinkamesnį ugdymo turinį, būdus, priemones. Nuolat stebėdami ir atsižvelgdami, ko ir kaip vaikas išmoko, kokius sunkumus patyrė, kaip juos įveikė, pedagogai turi galimybę nustatyti, ar vaikų ugdymo organizavimas buvo veiksmingas, ir koreguoti ugdymo procesą.
Vaiko daromos pažangos metodai ir būdai - stebėjimas, pokalbis, diskusija, vaiko pasakojimas, jo darbelių ir veiklos analizė, garso, vaizdo įrašai ir kt. Kasdienė informacija apie vaiko pasiekimus kaupiama ir fiksuojama vaiko pasiekimų apraše, aplanke, skaitmeninėse laikmenose ar kt. Apie vaiko daromą pažangą tėvai informuojami nuolat individualių pokalbių metu ar elektroninių priemonių pagalba.
tags: #esfa #aprasas #ikimokyklinio #ir #prismokyklinio #ugdymo
