Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.
Viena iš svarbiausių žmogaus savybių yra mandagumas. Tai ir geras išsiauklėjimas, dėmesingumas, jautrumas kitiems, tolerancija, taktas, korektiškumas, delikatumas. Mandagumas išreiškiamas balso intonacija, veido išraiška, žodžiais.
Mandagumo ugdymas ikimokyklinio amžiaus vaikams yra itin svarbus, nes būtent šiuo laikotarpiu dedami svarbiausių asmenybės savybių pagrindai. Dorovinės savybės - tai asmenybės savybės, būdingos tos pačios moralės normų besilaikantiems žmonėms.
Nuo ankstyvojo amžiaus reikia ugdyti teigiamas dorovines vaiko savybes: gerumą, draugiškumą, teisingumą, sąžiningumą, kuklumą, drausmingumą ir elgesio kultūrą.
VILNIAUS KOLEGIJA PEDAGOGIKOS FAKULTETAS yra parengusi kursinį darbą „Mandagumo ugdymas ir jo samprata šeštaisiais gyvenimo metais“. Šiame darbe analizuojama, kad dirbant pedagoginį darbą kasdieną tenka matyti netinkamą vaikų elgesį. Norint išspręsti šią problemą, pasirinkta tema nagrinėja mandagumo ugdymo aspektus.
Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai
Gairėse aktualios naujos ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptys - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga. Tai užtikrina įtraukų, visiems vaikams prieinamą ir sėkmingą ugdymąsi.
Pagrindinės ugdymo(si) sritys
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:
- „Mūsų sveikata ir gerovė“
- „Aš ir bendruomenė“
- „Aš kalbų pasaulyje“
- „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
- „Kuriu ir išreiškiu“
Šios ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti.
Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.
Mandagumo ugdymo svarba ir metodai
Mandagumas yra viena iš svarbiausių žmogaus savybių, apimanti gerą išsiauklėjimą, dėmesingumą, jautrumą kitiems, toleranciją, taktiškumą, korektiškumą ir delikatumu. Jis išreiškiamas balso intonacija, veido išraiška ir žodžiais.
Dorinis auklėjimas yra tikslingas ir sistemingas dorovinės sąmonės, dorovinio elgesio bei jo motyvų ir dorovinių jausmų ugdymas. Jo pagrindas - bendražmogiškos moralės normos ir principai. Dorovinio auklėjimo vaidmuo ypač svarbus mūsų visuomenės demokratėjimo epochoje, kai iškyla žmogaus dvasingumo, jo dorovinių vertybių ugdymo reikšmė.
Dorinis auklėjimas prasideda jau pirmaisiais kūdikystės metais šeimoje, vaikui emociškai bendraujant su motina, o vėliau ir su kitais šeimos nariais. Šeimoje sukurtu dorovinio auklėjimo pagrindu vėliau remiasi ir kitos auklėjimo sritys.
Svarbiausia dorovinio auklėjimo paskirtis - išugdyti jaunosios kartos dorovinę sąžinę, pastovų dorovinį elgesį ir dorovinius jausmus bei elgesio motyvus, dorovines savybes. Pasiekti šį tikslą galime tik kompleksiškai veikiant asmenybę.
Vaikų emocinis jautrumas lemia pirmųjų humaniškumo jausmų gimimą: rūpestumo, mandagumo, atidumo, gerumo. Jų pagrindu ugdomi draugystės bei kolektyviškumo jausmai. Doroviniai jausmai bręsta bendraujant su suaugusiais, o vėliau ir su vienmečiais.
Žmogaus savybės - tiek gerosios, tiek blogosios - ne įgimtos, o įgytos gyvenant auklėjimo procese. Dorovinis vaikų auklėjimas vyksta natūraliai bendraujant su vaiku jo kasdieninėje ir įvairioje veikloje, stebint vaikų tarpusavio santykius, jų veiklą ir natūraliai visa tai koreguojant bei įprasminant.
Ugdant vaikų dorovines savybes: gerumą, draugiškumą, drausmingumą ir elgesio kultūrą naudojami įvairūs dorovinio auklėjimo metodai. Geriausia yra siekti ugdymo procese teigiamų rezultatų ne vienu metodu, bet jų deriniu.
Ugdant vaikų gerumą naudojami žodiniai metodai: skaitomi grožinės literatūros kūriniai, vedami pokalbiai (su grupe ar individualiai). Taip pat taikomas veiklinis metodas: vaikų žaidimai, darbas, gerų poelgių pratimai.
Savo žaidimuose, pvz., siužetinio - vaidmeninio žaidimo metu, vaikai mokosi kultūringai bendrauti, užjausti, jie pratinasi veikti žmonių labui, kaupia socialinę patirtį.
Vienas iš naudojamų metodų yra pavyzdys pačių artimiausių žmonių, savų draugų (teigiamas elgesys), auklėtojos elgesio pavyzdys, jis yra bene svarbiausias elgesio etalonas, ugdant vaikų gerumą, draugiškumą bei elgesio kultūrą.
Suaugusiųjų pavyzdys moko vaikus kaip reikia elgtis. Tai yra tiesioginis pavyzdys. Ikimokyklinio amžiaus vaikai, pamėgdžiodami suaugusius, mokosi gyventi, iš mūsų poelgių sužino kas tai yra gėris ir blogis, gailestis ir užuojauta, meilė ir pagarba.
Asmenybės bendravimas tai yra svarbus pedagoginis reiškinys. Žmogaus santykiai su kitais žmonėmis pasireiškia atitinkamu asmenybės požiūriu į kitą žmogų, konkrečiu elgesiu, bendravimu su juo.
Vaikams bendraujant su savo vienmečiais, susiformuoja tam tikri jų tarpusavio santykiai, užsimezga draugystė. Vaikų pastovūs tarpusavio santykiai susiformuoja ne iš karto.
Nuosekliai sunkinti pateiktus reikalavimus, atsižvelgiant į vaikų amžių ir gebėjimus, yra svarbu ugdant vaikų drausmę ir organizuotumą.
Daug dėmesio skiriama ugdant vaikų valią ir pareigingumą, atsakomybę už pavestą darbą ir duotą žodį.
Remiantis emociniu vaikų jautrumu, diegiami pirmieji humaniškumo bruožai: gerumas, atidumas, rūpestintigumas.
Vienas iš humaniškumo ugdymo aspektų, labiausiai suprantamas vaikui nuo ankstyvosios vaikystės, yra gerumo ugdymas. Gerumo ugdymo pradžia - tai vaikų mokymas skirti gėrį ir blogį.
Labai svarbu pažadinti šviesius, tyrius vaikų jausmus, įtvirtinti jų širdyse geranoriškumą, rūpestingą pažiūrą į tai, kas gyva ir gražu.
Vaikai tiesą pažįsta per žinojimą, todėl darželyje perteikiame jiems dorovės normas, taisykles, padedame suvokti jų reikšmę.
Tik per vaikų veiklą, kuri reikalauja valios pastangų, gerumo, susitvardymo galime išugdyti gėrį.
Vaikų kasdieniniame gyvenime reikia atkreipti dėmesį į tai, kad aplinkui yra daug žmonių, gyvūnų, augalų, kuriems reikalinga yra jų pagalba ir dėmesys.
Labai dažnai girdime žodžius „geras“ ir „negeras“ vaikas. Tais žodžiais lyg apimame visą vaiko elgesį. Svarbu, kad vaikų gerumą, jų poelgius, veiksmus reguliuotų meilė žmonėms, vienmečiams, noras jiems padėti, suteikti džiaugsmo, būti pagarbiems.
Ikimokyklinio amžiaus vaikas labai noriai dirba, norėdamas būti naudingas kitiems, būti geras. Reikia tik vaikams sudaryti sąlygas praktiškai kuo nors rūpintis, kam nors padėti, užjausti nukentėjusį, priglausti nelaimingą.
Geriems jausmams ugdyti tinkamiausias laikas yra vaikystė. Tik vaikystėje žmogus turi išeiti gerų jausmų ugdymo mokyklą.
Ugdant vaikų gerumą darželyje, savo grupėje svarbu sudaryti vaikams sąlygas rūpintis kitais, jiems padėti.
Kiekviena veiklos rūšis padeda gerinti elgesio normas ir taisykles, formuoti elgesio įgūdžius bei įpročius.
Pasiekimai ir gebėjimai
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį.
Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Vertybinė nuostata
Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
Esminiai gebėjimai
A1. Sveikata ir mityba:
- Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą.
- Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
- Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai.
- Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas.
- Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
- Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
A2. Asmens higiena ir savitvarka:
- Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą.
- Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
- Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
- Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu.
- Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
- Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
- Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja.
- Taisyklingai plaunasi rankas.
- Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
A3. Saugi gyvensena:
- Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju.
- Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
- Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių.
- Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles.
- Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.
- Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki.
- Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus.
- Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose.
- Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas.
- Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.
- Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
B1. Judėjimas ir fizinis aktyvumas:
- Pralenda pro kliūtis keturpėsčias.
- Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu.
- Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes).
- Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija.
- Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros.
- Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu.
- Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją.
- Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes).
- Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn.
- Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos.
- Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį.
- Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius.
- Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų.
- Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn.
- Lipa kopėtėlėmis.
- Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes.
- Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį.
- Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai.
- Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus.
- Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu.
- Šoka į tolį, į aukštį.
- Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje.
- Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
B2. Smulkioji motorika ir koordinacija:
- Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito.
- Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka.
- Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį.
- Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai.
- Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais.
- Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai.
- Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.
Praktiniai mandagumo ugdymo aspektai
Nuo pat rugsėjo 1-osios vaikai, atvykę į ikimokyklinio ugdymo grupes, pradeda mokytis mandagaus elgesio bei bendravimo įgūdžių tarp bendraamžių ir suaugusiųjų. Su vaikais nuolat kalbama apie draugystę, mandagumo žodelius - „ačiū“, „prašom“, „atsiprašau“, „labas“. Diskutuojama, koks turėtų būti draugas, kas yra draugystė.
Minint Tolerancijos savaitę, vaikų grupės didelį dėmesį skyrė numatytos tvarkos, susitarimų ir taisyklių laikymuisi. Mandagumo savaitės dienos įgavo kitokią prasmę:
- Pirmadienis - „GRAŽIADIENIS“. Mokomės ir sakome gražius žodžius, padedame draugui.
- Antradienis - „ELGESIADIENIS“. Gražus elgesys. Vaikai stengiasi elgtis draugiškai, laikytis grupės taisyklių.
- Trečiadienis - „PADEDADIENIS“. Padedame mokytojo padėjėjai. Aptariame, kokius darbus gali atlikti patys ir padėti grupėje dirbančioms mokytojai ir jos padėjėjai.
- Ketvirtadienis - „GERADARBADIENIS“. Geri darbai, geri vaikai.
- Penktadienis - „LINKSMADIENIS“. Vaikai apibendrina savaitės darbus, elgesį ir sutaria dėl tolimesnio elgesio.
„Mandagumo ir draugystės” savaitėlė vaikams labai patiko.
Tėvų ir mokyklos partnerystė
Šeimos ir mokyklos partnerystės principas užtikrina, kad mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
PRAŠAU, AČIŪ IR PRAŠAU LEIDIMO 🤝 GEROS MANOROS vaikams 😊 2 epizodas
Tėvų apklausos duomenys rodo, kad svarbu bendrauti su vaiku kaip su lygiu, dėkoti jam už pagalbą ir jo atliktus darbus, būti dėmesingam šalia esančiam. Taip pat svarbu nuosekliai reikalauti laikytis elgesio normų bei taisyklių, skatinti teigiamą elgesį.
Pedagogų tikslas - asmenybės ugdymo perspektyva, siekiant, kad vaikai suprastų ir gerbtų kitus, mokėtų bendrauti ir bendradarbiauti.
tags: #mandagumo #uzdaviniai #ikimokyklinis #ugdymas
