Placenta yra gyvybiškai svarbus organas, kuris nėštumo metu aprūpina vaisių maistinėmis medžiagomis ir deguonimi, prisitvirtindamas prie gimdos sienelės. Tačiau kartais, ypač gimdymo metu, placenta gali atsiskirti nuo gimdos gleivinės. Ši būklė, žinoma kaip placentos atsiskyrimas, gali kelti pavojų tiek motinos, tiek naujagimio gyvybei, todėl svarbu suprasti jos priežastis, simptomus ir gydymo galimybes.
Kas yra placentos atsiskyrimas?
Placentos atsiskyrimas - tai būklė, kai placenta atsiskiria nuo gimdos gleivinės. Paprastai placenta yra atskirta nuo gimdos gleivinės tik gimdymo proceso metu, kai kūdikis jau gimęs. Tačiau, jei atsiskyrimas įvyksta anksčiau, tai gali nutraukti kūdikio aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, taip pat sukelti gausų kraujavimą motinai.
Ši patologija yra gana reta, pasitaikanti maždaug 0,3-0,7 proc. nėštumų. Placentos atsiskyrimas gali pasireikšti įvairiais būdais:
- Visiskas atsiskyrimas: Placenta visiškai atsiskiria nuo gimdos sienelės.
- Dalinis atsiskyrimas: Atsiskiria tik dalis placentos.
- Ribinis atsiskyrimas: Atsiskyrimas įvyksta placentos krašte.
- Centrinis atsiskyrimas: Atsiskyrimas įvyksta placentos centre.
Nors kai kurios šios klasifikacijos neturi žalingo poveikio, svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius atsiskyrimo požymius.
Placentos atsiskyrimo priežastys
Tikslios placentos atsiskyrimo priežastys nėštumo metu dažnai lieka nežinomos. Tačiau yra keletas rizikos veiksnių, galinčių padidinti šios būklės tikimybę:
- Aukštas kraujospūdis (hipertenzija) arba preeklampsija nėštumo metu.
- Ankstesnės gimdos operacijos, įskaitant cezario pjūvius.
- Pilvo traumos.
- Rūkymas ar narkotikų vartojimas nėštumo metu.
- Daugiavaisis nėštumas.
- Per didelis vaisiaus vandenų kiekis (polihidramnionas).
- Ankstesni placentos atsiskyrimo atvejai.
- Moters amžius (vyresnės nei 35 metų).
Manoma, kad placentos pirmeiga, kai placenta dengia dalį ar visą gimdos kaklelį, taip pat gali būti susijusi su atsiskyrimo rizika.
Simptomai
Placentos atsiskyrimo simptomai gali pasireikšti staiga ir reikalauja nedelsiant kreiptis į medicinos įstaigą. Svarbiausi simptomai yra:
- Staigus ir stiprus pilvo skausmas: Šis skausmas gali būti nuolatinis arba kartotis.
- Makšties kraujavimas: Kraujavimas gali būti nuo lengvo iki labai gausaus. Svarbu pastebėti, kad kraujavimas ne visada yra akivaizdus - kartais kraujas gali kauptis gimdoje.
- Sąrėmiai: Gimdos susitraukimai gali tapti dažnesni ir stipresni.
- Jautrumas ar tvirtumas pilvo srityje.
- Nugaros skausmas.
- Vaisiaus judesių sumažėjimas ar dingimas.
Jei jums diagnozuota placentos pirmeiga ir pradėjote kraujuoti, pajutote sąrėmius arba maudžia pilvą, turite kuo skubiau vykti į artimiausią gimdymo skyrių arba kviesti greitąją pagalbą.
Diagnostika
Placentos atsiskyrimo diagnozė paprastai nustatoma atlikus fizinį apžiūrą ir naudojant diagnostinius tyrimus:
- Fizinis apžiūra: Gydytojas apžiūri moterį ir įvertina jos būklę, kraujospūdį, pulsą ir pilvo jautrumą.
- Ultragarsinis tyrimas: Tai pagrindinis placentos atsiskyrimo diagnozavimo metodas. Ultragarsu galima pamatyti atsiskiriančią placentą, įvertinti jos padėtį ir kraujo kaupimąsi. Tiksliausiai patologija nustatoma, kai tiriama transvaginaliniu davikliu.
- Kraujo tyrimai: Gali būti atliekami siekiant įvertinti motinos kraujo krešėjimą ir hemoglobino kiekį.
- Kardiotokografija (KTG): Šis tyrimas stebi vaisiaus širdies ritmą ir gimdos susitraukimus, padedant įvertinti vaisiaus būklę.
Gydymas
Placentos atsiskyrimo gydymas priklauso nuo jo tipo, sunkumo ir nėštumo laikotarpio. Ši būklė visada reikalauja nedelsiant hospitalizuoti pacientę.
- Lengvas placentos atsiskyrimas: Jei placentos atsiskyrimas yra lengvas ir vaisiaus širdies susitraukimų dažnis yra normalus, o kūdikiui dar per anksti gimti, moteris gali būti paguldyta į ligoninę, kad būtų atidžiai stebima ir jai užtikrintas poilsis.
- Sunkus placentos atsiskyrimas: Esant sunkiam placentos atsiskyrimui, gali prireikti skubaus gimdymo, dažnai cezario pjūvio. Pacientė gydoma intraveniniais skysčiais, aprūpinimu deguonimi, nuolat stebima motinos ir vaisiaus būklė.
Lengvas placentos atsiskyrimas su daliniu atsiskyrimu nuo gimdos yra susijęs su mažesniu motinos ir vaisiaus mirtingumu, palyginti su sunkiu placentos atsiskyrimu visiškai atsiskyrus nuo gimdos. Ši patologija, nors ir reta, gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra gyvybiškai svarbūs.
Placentos atitrūkimas
Cezario pjūvis: kada jis būtinas?
Cezario pjūvis yra chirurginė operacija, kurios metu kūdikis gimdomas per pjūvį pilvo ir gimdos sienoje. Nors daugelis moterų siekia natūralaus gimdymo, kartais cezario pjūvis yra būtinas siekiant užtikrinti motinos ir vaiko saugumą. Šiuolaikinėje medicinoje cezario pjūvio operacijos atliekamos daugiau nei ketvirtadaliui gimdyvių.
Istoriškai cezario pjūvio operacijos buvo atliekamos siekiant išgelbėti naujagimio gyvybę, kai motina mirė gimdymo metu, arba norint jį palaidoti atskirai. Šiandien operacija atliekama ir gelbstint vaisių, kai jo būklė bloga, arba kai natūralus gimdymas kelia grėsmę motinos gyvybei.
Nors cezario pjūvis laikomas palyginti saugiu ir greitu gimdymo metodu, jis nėra visiškai be rizikos. Gimdymo takais gimdamas vaisius gauna daugybę mikroorganizmų, kurie stimuliuoja jo imuninę sistemą. Kaupiasi duomenys, kad natūraliai gimusiųjų imunitetas yra stipresnis, o gimimo būdas gali būti susijęs su vėliau pasireiškiančiomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip astma ar cukrinis diabetas.
Kauno klinikose, siekiant sumažinti nereikalingų cezario pjūvio operacijų skaičių, laikomasi naujos Perinatologijos programos, kuri reglamentuoja kokybės rodiklius, įskaitant cezario pjūvio operacijų ir natūralių gimdymų santykį. Tai padeda užtikrinti, kad operacija būtų atliekama tik tada, kai tai yra mediciniškai būtina.
