Tėvai dažnai klausia - kaip užtikrinti, kad vaikas ne tik mėgautųsi vaikyste, bet ir būtų tinkamai pasiruošęs mokyklai? Pusiau lauko darželis - tai balansas tarp tradicinio ugdymo ir lauko darželio filosofijos. Tokiu darželiu siekiama ugdyti laisvus, smalsius, aktyvius vaikus, kurie ne tik tyrinėja pasaulį, bet ir gauna stiprų akademinį pagrindą priešmokykliniam ugdymui.
Pusiau lauko darželio filosofija: gamta kaip mokytoja
Tokio darželio požiūriu, blogo oro nėra - yra tik netinkama apranga. Todėl didelę metų dalį - nuo balandžio iki lapkričio - ugdymas vyksta lauke: čia vaikai mokosi, kuria, žaidžia, tyrinėja ir skaičiuoja. Lauke yra stalai, erdvės veiklai, o gamta tampa ne tik fonu, bet ir aktyvia ugdymo dalyve. Gamtos mokslai šiame darželyje vyksta gyvai - stebint gamtą, tyrinėjant, eksperimentuojant. Vaikai stebi, kaip formuojasi ledas, kaip sprogsta medžių pumpurai, kaip lietus keičia dirvožemį ar kaip sniege lieka gyvūnų pėdsakai. Juk iš tiesų blogo oro nėra - jei apsirengi tinkamai, viskas tampa įmanoma, tyrinėti gamtą einame bet kokiu oru.
Žiemos mėnesiais, kai oras tampa tikrai žvarbus, dalis veiklų perkeliama į vidų. Tada jau skaitoma ir rašoma viduje, susitelkiama ties smulkesnėmis užduotimis. Visus metus rytais vaikai pasitinkami lauke, o žiemą ten išlieka aktyvios, fizinės veiklos.
Ugdymo procesas: patirtis, žaidimas ir STEAM
„Mūsų pusiau lauko darželis - tai ne tiesiog žaidimų ir gamtos erdvė, bet ugdymo aplinka, kurioje žinios ir įgūdžiai gimsta iš aktyvaus pažinimo. Čia vaikai mokosi ne tradicinėse pamokose, o dalyvaudami mokytojų kryptingai planuojamose veiklas. Kiekvienas užsiėmimas - tai erdvė tyrinėti, kelti klausimus, rasti atsakymus, bandyti, klysti ir suprasti. Vaikai čia mokosi gyvai ir prasmingai. Ugdymo procesas kuriamas taip, kad skatintų kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir savarankiškumą. Mokytojo vaidmuo - ne perduoti „sausą“ informaciją, o įkvėpti, nukreipti, uždegti smalsumą. Kiekviena diena - tai tikslingai suplanuota, bet vaikui artima ir įtraukianti veikla.
Mokymasis čia glaudžiai susijęs su STEAM principais - integruoti gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai ir matematika taip, kad visa tai taptų natūralia dienos dalimi. Pavyzdžiui, statydami, konstruodami ar tyrinėdami gamtos reiškinius vaikai mokosi ne tik fizikos ar biologijos pagrindų, bet ir tobulina kalbos, socialinius ir emocinius įgūdžius.
Vaikų smalsumas beribis - vienus domina vabalai ir jų gyvenimas, kitus - kaip bebrai nugraužia medį ir kodėl, treti klausia, kodėl debesys keičia spalvą. Kartą vaikai su auklėtoja rado medį, apgraužtą bebrų, - tai tapo puikia diskusijos tema: kodėl jie tai daro, kaip atrodo jų gyvenimo būdas. Nereikia perkrauti tvarkaraščių - kur kas svarbesnės prasmingos patirtys. Vaikui reikia ne rėmų, o erdvės tyrinėjimui. Vaikai mokosi skaityti ir rašyti tiek lauke, tiek viduje. Viduje - prie stalų arba jaukiai susėdus ant kilimo. Mokymasis vyksta įvairiai - kartais klasikiniais būdais, bet dažniausiai per patirtį, žaidimą ir gyvą kontekstą.
„Švarių rankų šokis“: laureatai ir apdovanojimai
Pastaraisiais metais vis daugiau lietuvių šeimų įvertina gryno oro svarbą ir noriai renkasi tokį ugdymą. Nors iš pradžių kai kurie tėvai turi abejonių dėl oro sąlygų, galų gale juos įtikina vaikų sveikata, laimė ir įsitraukimas. „Atradimų skrynią“ renkasi šeimos, kurios ieško natūralios, gyvos aplinkos vaikui, kurios nori laisvo, smalsaus, bet ir atsakingo ugdymo.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centru (SPPC) bei Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija (SVSBA) šį rudenį, jau šeštus metus iš eilės, kvietė prisijungti prie iniciatyvos „Švarių rankų šokis 17“. Į šią iniciatyvą įsitraukė mūsų lopšelio-darželio neformaliojo ugdymo šokių mokytoja metodininkė ILONA LUKAVIČIENĖ, kuri subūrė vaikučius iš ,,Naminukų“ ir ,,Kačiukų“ grupių. Mokytoja sukūrė originalų rankų šokį ir parengė vaikučius jį atlikti. Šis šokis buvo pastebėtas vertinimo komisijos ir pelnė vietą laureatų gretose. Nuoširdžiai dėkojame visiems ,,Švarių rankų šokį“ šokusiems vaikams ir jų tėveliams. Tėvelių dėka turėjome galimybę dalyvauti laureatų iškilminguose apdovanojimuose, kurie vyko 2018 m. sausio 5 d. Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje. Konkurso nugalėtojus - vaikus, jų auklėtojus bei tėvelius sveikino ULAC medikai, Sveikatos apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijų bei Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro atstovai, buvo įteikti padėkos raštai ir išskirtinės dovanos.
Auklėtojai vyrai: šeimos modelio svarba ugdyme
Eiti į žygį, kurti laužą, nuraminti tėvų pasiilgusį vaiką, padėti apsirengti ir nusiplauti dešimtis mažų rankyčių, iš moliūgo pagaminti katilą troškinio, sodinti daržą, įtraukti vaikus į tvarkymosi žaidimus - „Lauko darželyje“ įprasta, kad šiomis veiklomis užsiima tiek auklėtojos, tiek auklėtojai. Šiuo metu trijuose darželio padaliniuose Vilniuje ir Kaune yra bent po vieną auklėtoją vyrą. Auklėtojai vyrai Lietuvos darželiuose - retokai sutinkami paukščiai, nors daugybė pasaulyje atliktų mokslinių tyrimų įrodė, kad visaverčiam vaiko vystymuisi šeimos modelio principo taikymas ugdyme atneša teigiamų rezultatų. Kai ikimokyklinio amžiaus grupėse vaikus ugdo vyras ir moteris, tai teigiamai veikia jų psichologinę sveikatą, socialinių vaidmenų suvokimą, ikimokyklinukai geriau mokosi. „Lauko darželis“ kryptingai užsibrėžė tikslą nuolat į vaikų grupes integruoti vyrą auklėtoją. Pradėjus šeimos modeliu paremtą ugdymą kurti kiekviename padalinyje, teko įveikti ne vieną iššūkį. Visuomenės akyse auklėtojo darbas buvo matomas kaip išskirtinai moteriškas, patiems auklėtojams taip pat trūko įgūdžių ir patirties ikimokyklinėse įstaigose dirbti pagal šeimos modelio principą.
„Mūsų filosofija - turėtų būti įvairovė, norime, kad vaikus ugdytų ir moterys, ir vyrai, - sako Ž. Karpis. - Matome, kad einame teisingu keliu, vyro vaidmuo ikimokyklinėse įstaigose svarbus ir duoda tik pliusų vaikams ir jų tėvams. Kai kuriems toks ugdymo modelis renkantis darželį yra lemiamas faktorius. Yra toks visuomenės poreikis, nors įprastinės nuostatos dažnai atrodo priešingos“. 3 iš 5 su vaikais dirbančių ugdytojų yra vyrai, stengiamasi pritraukti ir skirtingų lyčių savanorių.
Italai auklėtojų pareigų į „vyriškas“ ir „moteriškas“ neskirsto. Šeimyninio modelio idėją lietuviško darželio vadovas parsivežė iš Skandinavijos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Jos sėkmę patvirtino ir „Erasmus+“ projekto „Vyro auklėtojo vaidmuo kuriant šeimos modelį lauko darželyje“ aplankytos lauko pedagogiką su šeimos modelio metodu taikančios įstaigos Graikijoje, Italijoje, Olandijoje. Italijos „Associazone Manes“ ne pelno siekianti organizacija, išmėginanti eksperimentinius švietimo projektus, prieš penkerius metus Romoje įkūrė lauko darželį „L‘asilo nel bosco“. Jis išgarsėjo visoje Europoje kaip inovatyvus darželis, daug dėmesio skiriantis vaikų sveikatinimui, ugdymui per laisvus žaidimus taikant šeimyninį modelį grupėse. Tai padeda pasiekti geresnių mokymosi rezultatų ateityje, spręsti iššūkius - pavyzdžiui, atrasti socialinių problemų turinčių berniukų talentus.
„Lauko darželio“ auklėtojai Eimantas Lukošius ir Daiva Kundrutienė, apsilankę „L‘asilo nel bosco“, įsitikino, kad su vaikais dirba po lygiai vyrų ir moterų. „Vyrų ir moterų edukatorių santykis buvo vienodas, du vyrai ir dvi moterys. Jų vaidmenys iš esmės edukacijoje buvo daugmaž vienodi, jie dirbo pasiskirstę sferomis, bet ne pagal lyčių prizmę, neskirstant į vyriškus ir moteriškus užsiėmimus. Kaip ir mūsų darželyje, tokiu būdu galima geriau pritaikyti įvairius įgūdžius, vaikai mokosi iš skirtingų suaugusiųjų“, - pasakoja E. Lukošius. Italijos darželis, pasak jo kolegės D. Kundrutienės, skiriasi nuo „Lauko darželio“, nes neprireikia tiek daug ūkio darbų: kalti, kapoti, pjauti žolę. „Tačiau jie, kaip ir mes, kiekvienoje grupėje turi po vyrą auklėtoją. Teko stebėti situaciją, kai darželio auklėtojas sukvietė vaikus, norinčius į tualetą, ir su ta grupele iškeliavo. Supratome, kad „tualeto reikalai“, kaip ir mūsų darželyje, nėra vien „moteriškas“ darbas“, - pasakoja auklėtoja. „Skiriasi lauko darželių specifika, pas mus daugiau darbų, palaikančių infrastruktūrą. Ir pas juos, ir pas mus nėra taip, kad „šito aš nedarysiu, indų tai jau neplausiu“. Visi galime viską. Vaikai taip pat dirba ne tik „mergaitiškus“ ar „berniukiškus“ darbus“, - antrina E. Lukošius. Įvairesnis lyčių požiūriu auklėtojų kolektyvas vaikams praplečia galimybes pažinti suaugusiųjų pasaulį, atrasti daugiau skirtingomis sritimis besidominčių žmonių. „Man smagu dirbti komandoje, kurioje yra tiek moteris, tiek vyras - jie papildo vienas kitą, ir tampa šaunia komanda. Mes įpratę, jog darželiuose dirba tik moterys, smagu, kad pagaliau ir Lietuvoje standartai po truputį keičiasi“, - palyginusi Italijos darželio taikomus metodus su patirtimi dirbant „Lauko darželyje“, pastebi D. Kundrutienė. Jos nuomone, darželinukams naudinga matyti auklėtojus vyrus, kurie gali neskirstydami dirbti įvairius darbus, būti tokie pat rūpestingi, geri, pagarbūs, švelnūs, kaip ir auklėtojos moterys.
Ugdymo erdvės ir metodai
Tyrinėjimų stotelė ar stotelės - vaikų tyrinėjimams sukurtas ugdymosi kontekstas visoje grupės ir lauko aplinkoje. Sukurtas kontekstas - tai priemonės, įranga, tyrinėjimo įrankiai, radinių fiksavimo formos, tam tikras jų išdėstymas, provokacijos, sumodeliuotos tyrinėjimo situacijos. Grupėje kuriant ugdymosi kontekstą su tyrinėjimų stotelėmis, laisvai pertvarkoma visa aplinka, atsisakoma stacionariai veikiančių tradicinių erdvių. Atradimų stotelė - Pojūčių kambarys - į vaikų asmeninius ar bendrus atradimus vedančio ugdymosi konteksto kūrimas visoje grupės ir lauko aplinkoje. Sukurtas kontekstas orientuotas į to, kas nepatirta, nematyta, negirdėta, nepajausta, atradimą, išbandymą, kūrimą. Spontaniški tyrinėjimai - visoje grupės aplinkoje sukurtas netikėtus spontaniškus atradimus skatinantis ugdymosi kontekstas. Parenkami žaislai, daiktai ar sukuriamos priemonės, su kuriais vaikai atlieka įprastus veiksmus, kurių rezultatas jiems būna netikėtas, nustebina, pradžiugina. Pažinimo sala ar salos - visoje grupės ir (ar) lauko aplinkoje sukurtas ugdymosi kontekstas, plečiantis vaiko pažinimą kuo įvairesniais patirtiniais būdais. Bendravimo sala ar salos - grupės ir lauko, ir skaitmeninėje aplinkoje sukurtas ugdymosi kontekstas, orientuotas paskatinti kontaktus, santykius, ryšius, komunikavimą tarp vaikų ir mokymąsi spręsti kylančias bendravimo problemas. Problemų sprendimo stotelė ar stotelės - grupės ir lauko aplinkoje sukurtas ugdymosi kontekstas, skatinantis mokytis spręsti problemas. Istorijų kūrimo stotelė ar stotelės - sukurtas ugdymosi kontekstas, skatinantis vaikus kurti istorijas. Kūrybinė ateljė - ateljė veiklos forma siejama su menininko ar amatininko dirbtuvių įvaizdžiu. Tai atskiroje patalpoje įrengta nuolatinė erdvė, pasižyminti išskirtine medžiagų ir priemonių gausa bei įvairove. Čia svarbu, kad jos būtų matomos ir sistemiškai išdėstytos, kad vaikas turėtų galimybę matyti ir pasirinkti. Organizuojant veiklą ateljė forma, pabrėžiama estetinė dimensija, vyksta nuolatinis „dialogas“ tarp vaiko ir medžiagų, vaiko ir suaugusiojo bei bendraamžių. Kūrybinės dirbtuvės - bendradarbiavimu grįsta kūrybinės veiklos forma, skirta konkrečiai kūrybinei idėjai įgyvendinti. Joms organizuoti sukuriamas konkretus kontekstas, o jų organizavimas trunka apibrėžtą laiko tarpą. Organizuojant veiklą kūrybinių dirbtuvių forma, pabrėžiama ne individuali vaiko kūrybinė raiška, bet bendras visos grupės darbas, siekiant įgyvendinti konkrečią idėją. Žaidimas - tai pagrindinė vaikų gyvenimo ir ugdymosi forma. Pagrindinės Domi darželio ugdymo nuostatos yra paremtos JK ikimokylinio ir priešmokyklinio ugdymo principais (angl. The Early Years Foundation Stage). Programa apima 7 mokymosi ir ugdymosi sritis. Vienas pagrindinių darželio ugdymo principų ir esminių vertybių - individualumas. Atsižvelgiame į kiekvieno vaiko amžių, vystymosi tempą, poreikius, išlaikoma pusiausvyra tarp planuotos ir laisvai pasirenkamos veiklos, kuri užtikrina sėkmingą vaiko ugdymąsi. Stebėdami vaiką, mes plečiame mokymosi procesą per veiklą, kurią inicijuoja vaikas. Suprantame skirtingus vaiko fiziologinius miego poreikius, todėl taikome pasirinkimo laisvę dėl pietų miego. Taikome miško darželio principus - vaikai daug laiko leidžia gryname ore gamtos apsuptyje: žaidžia, tyrinėja, stebi, ruošia maistą, mokosi kurti ugnį ir panašiai. Mokome vaikus rūpintis gamta.
Darbuotojų tobulėjimas ir saugumas
Darželyje yra skiriamas išskirtinis dėmesys darbuotojų profesiniam tobulėjimui, kvalifikacijos kėlimui ir naujų žinių įgijimui. Darželio darbuotojai yra skatinami nuolat stiprinti anglų kalbos žinias ir pritaikyti jas praktikoje, todėl yra numatyta pedagogų mainų programa, kurios metu keičiamasi patirtimi ir darbuotojais iš JK veikiančio darželio. Būdami atsakinga vaikų priežiūros ir lavinimo institucija, mes privalome užtikrinti Jūsų vaikų saugumą. Tai apima tiek darželio aplinką, tiek darbuotojų įdarbinimo procedūras.
